Kauno apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui Ž. V. ir jos atstovui advokato padėjėjui Gediminui Kažiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjos Ž. V. atstovo advokato padėjėjo Gedimino Kažio skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. rugsėjo 15 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2025 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje (ROIK: (duomenys neskelbtini)) Ž. V. patraukta administracinėn atsakomybėn už tai, kad ji 2025 m. gegužės 11 d. 23.20 val. vairavo transporto priemonę „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi (LSMUK išvada – vairuoti negali) nuo psichotropinių medžiagų (pagal specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo rasta klonazepamo ir 7-aminoklonazepamo pėdsakų), taip pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punkto reikalavimus ir padarydama administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalyje. Ž. V. šiuo nutarimu paskirta administracinė nuobauda – 950 Eur dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 14 mėnesių laikotarpiui.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja S. P. paaiškino, kad 2025 m. gegužės 11 d. neatsimena ar dirbo Kauno klinikose, bet jeigu ji pildė dokumentus ir pasirašė, tai matyt, taip ir buvo. Ž. V. apsvaigusi skubios pagalbos skyriuje nebuvo, bet vairuoti negalėjo, nes kraujyje ir šlapime buvo aptikta benzodiazepimo ir klonazepamo. Kai pacientas pas juos atvyksta jį objektyviai įvertina, taip, kaip jį mato, kaip jis bendrauja, jeigu bendrauja adekvačiai, daro neurologinį ištyrimą ir jeigu niekas nekliūna, vertina, kad jis neapsvaigęs jų akyse, bet daro arba greituosius narkotikų testus, arba, kai policija prašo, daro šlapimo arba kraujo tyrimus. Kai gauna jų atsakymus, tada čia matyt, vienas iš tų atvejų, kai atsakymams atėjus reikia patikslinti ar asmuo gali vairuoti ar ne. Vartojant raminamas medžiagas, kiek žino, pagal įstatymus negalima vairuoti. O jeigu jau buvo nustatyta tuo metu kada atvyko kraujyje ar šlapime, tai vairuoti negalėjo. Kai aktyviai veikia tos medžiagos vairuoti negalima, jeigu leidžia tas medžiagas priėmime, neleidžia pacientams vairuoti. Jeigu medžiagos aptinkamos kraujyje, tai jos aktyviai tuo metu veikia kūną. Jeigu aptinkami pėdsakai, matyt, reiškia, kad jau metabolizuoja ir pasišalina, todėl, kai pacientą apžiūri, jis gali ir neberodyt požymių, kad jis aktyviai vartoja. Tai matyt, jeigu rasti pėdsakai, tai labai nedaug, todėl objektyvaus ištyrimo metu ir nesimatė. Bet jos žiniomis, negali vairuoti, jeigu yra pavartoję. Jeigu būtų rasta tik šlapime, būtų tas pats. Konkrečiai ji neatsimena šio atvejo, tačiau tą lapą pildo, kai žmogus yra pas juos, kai jį apžiūri, viską supildo ir kartais, kai jau ateina atsakymai, būna ir po 2 savaičių, policija prašo patikslinti pagal tą atsakymą, kokia vis tik išvada, nes visada apačioje parašo, kad galutinė išvada po gautų tyrimų rezultatų. Matyt šiuo atveju prašė patikslinti jau vėliau, kada atėjo rezultatai. Iš atėjusios išvados padarė išvadą, kad pacientė vairuoti negalėjo. Objektyviai apsvaigusi ji neatrodė, bet kai ateina tyrimo rezultatai, ji jų užginčyti negali. Savo klinikinėje praktikoje pacientams bromazepamą, diazepamą naudoja. Vartojant benzodiazepinus valdyti mechanizmų jos žiniomis negali, apie laikotarpį, kada valdyti negalima atsakyti negali. Jos manymu Ž. V. vairuoti negalėjo, nes buvo rasti pėdsakai. Ji remiasi objektyviais duomenimis, jeigu ateina atsakymas ir policija prašo patikslinti, jeigu rasta medžiaga, kuri negalima, ji turi parašyti, kad negali vairuoti. Jai gautame atsakyme medžiagos kiekiai nebūna nurodyti, nenustatinėja ligoninėje, kiek to kiekio yra kraujyje, jo yra arba nėra. Terapinė dozė yra tai, ką pacientui duodi, pėdsakas yra kraujyje, yra medžiaga arba nėra, pagal tai ji turi parašyti išvada. Jeigu būtų nėra, tai ir rašytų, kad nebuvo apsvaigusi, gavo atsakymą, kad yra, tai negalėjo vairuoti. Jos žiniomis, mechanizmų vairuoti negalima ir savo nuomonės ji laikosi. Be to, jos žiniomis pacientę gatvėje nenormaliai besielgiančią pagavo, matyt, tai tik pagrindžia, nors pas ją ji elgėsi adekvačiai, bet jeigu pateko į policijos akiratį vadinasi mechanizmų valdymui įtakos buvo. Kai asmens organizme nukrenta kalis iki minimumo, organizmo reakcijos būna labai įvairios, dažniausiai tuomet tiriama dėl įvairių ritmo sutrikimų, bet taip, kad psichiką paveiktų, tai elektrolitų turėtų būtų ženkliai mažiau, 3,2 mmol/l – 3,3 mmol/l nėra mažas skaičius, patikrinus bet kurį iš mūsų, galimai kalio turime ir mažiau. Vertina, kad neturint gretutinių ligų ir esant tokio amžiaus, esant kaliui 3,2 mmol/l žmogus negali būti apsvaigęs. Su tokiu kaliu galima naudoti elektrolitų papildus. Sulašinus kalio Ž. V. galėjo pasijusti geriau, dėl daug priežasčių, viena iš jų gal būt buvo dehidratavusi, jeigu vartojo benzodiazepino, tai gavus skysčių organizmas plaunasi, valosi. Jos galva, toks kalio kiekis neturi įtakos, be to Ž. V. galėjo jaustis geriau ir nuo praėjusio laiko. Dėl ko pasijautė geriau atsakyti negali arba elektrolitai suveikė, arba laikas, arba lašinamas vanduo suveikė. Ji neturi dokumentų, negali pasakyti, kokia buvo jos būklė, bet jeigu gerai pamena, nieko kritiško nebuvo, pacientė nesiskundė. Neatsimena ar ji buvo apsvaigusi, kai buvo atvežta. Kalio rodiklis 3,24 mmol/l jaunam sveikam žmogui nėra kritinė būklė. Dezorientacijos, haliucinacijų, delyro kalio trūkumas sukelti negali. Asmuo dėl tokios būklės negali prarasti sąmonės. Kalis lašinamas su fiziologiniais tirpalais, žmogaus organizmas gauna skysčių. Tokiu būdu gali valytis ir visos medžiagos, greičiau vyksta metabolizmas.

Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Atsižvelgiant į tai, įvertinus aplinkybę, jog apie skundo nagrinėjimo datą, laiką bei vietą Institucijos atstovui buvo pranešta tinkamai, atsiliepime pateiktas prašymas skundą nagrinėti jam nedalyvaujant, dėl to nesant prieštaravimų, skundas išnagrinėtas atstovui nedalyvaujant.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens Ž. V. atstovo advokato padėjėjo Gedimino Kažio skundas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Pateiktu skundu byloje prašoma administracinio nusižengimo nutarimą panaikinti, administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Skundas motyvuojamas tuo, kad nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas itin atmestinai atlikus tyrimą, šališkai ir neteisingai vertinus byloje surinktus duomenis. Skunde nurodoma, kad išvada dėl vairavimo apsvaigus padaryta nepagrįstai, o pateikti medicininiai dokumentai nesuteikia pagrindo spręsti, kad pareiškėja buvo apsvaigusi nuo klonazepamo, kas šioje byloje yra būtinas įrodyti požymis.

Pagal ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai. Nagrinėjamu atveju aktualus vienas iš alternatyvių veiksmų – apsvaigimas nuo psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatyta, jog asmeniui, pripažintam kaltu padarius šio straipsnio dispozicijoje numatytą nusižengimą, gali būti skiriama bauda nuo 800 iki 1 100 Eur. Komentuojamo straipsnio 6 dalyje imperatyviai nurodyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.

Tam, jog asmuo būtų patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, turi būti nustatyta, kad asmuo vairavo būdamas apsvaigęs nuo narkotinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Nepakanka nustatyti, kad kelių transporto priemonę vairavęs asmuo iki kelių transporto priemonės vairavimo buvo vartojęs narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas, būtina nustatyti, kad vairavimo metu tas asmuo nuo tų medžiagų buvo apsvaigęs. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. balandžio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-184/2013).

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir teismo posėdžio metu liudytojų duotais parodymais nustatyta, kad 2025 m. gegužės 11 d. Ž. V. buvo sustabdyta policijos pareigūnų reaguojant į pranešimą bendrojo pagalbos centro (toliau – ir BPC) numeriu, kuomet kitas vairuotojas pranešė, kad automobilis „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (vairuotas Ž. V.), įtartinai manevruoja kelyje. Iš byloje esančio skambučio į BPC graso įrašo nustatyta, kad paskambinęs pranešėjas nurodė, jog automobilis „BMW“ važiuoja neįprastai, staiga stabdo arba greitėja, nesilaiko savo eismo juostoje. Pranešėjui buvo nurodyta važiuoti paskui įtartinai manevruojantį automobilį, kol ties Kaunu automobilį perims policijos pareigūnai. Pranešėjo ir policijos pareigūnų pokalbis truko 15 minučių ir viso pokalbio metu pranešėjas policijos pareigūnams aiškino, jog sekamas automobilis staiga lėtėja, kur greičio sulėtinimui nėra pagrindo, manevruoja po eismo juosta, greitėja, tuomet vėl stabdo. Iš garso įrašo bei pokalbio trukmės akivaizdu, jog pranešėjas ilgą kelią atkarpą važiavo paskui Ž. V. vairuotą transporto priemonę ir visu pokalbio metu nurodė, jog sekamo automobilio vairuotojo veiksmai, valdant transporto priemonę, kelia įtarimą, dėl neadekvataus manevravimo. Pokalbis tarp pranešėjo ir policijos pareigūnų buvo baigtas tuomet, kai pareigūnai ties įvažiavimu į Kauno miestą sustabdė Ž. V. vairuotą transporto priemonę „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Šioje vietoje pažymėtina, jog sustabdyta Ž. V. policijos pareigūnams nurodė, kad kelyje manevravo, dėl į kelią išbėgusių stirnų, vis tik teismas atkreipia dėmesį, jog pranešėjas bendravęs su policijos pareigūnais ir važiavęs paskui Ž. V. automobilį, nenurodė fakto, jog į kelią būtų išbėgę laukiniai žvėrys, kurie būtų kėlę grėsmę eismo saugumai ir dėl kurių būtų reikėję kelyje atlikti tam tikrus manevrus. Priešingai, pareiškėjas BPC aiškiai nurodė, kad dėl nežinomų priežasčių Ž. V. vairuota transporto priemonė, kelyje manevruoja neatitinkamai pagal esamą situaciją ir kelia abejonių dėl vairuotojo būklės. Taigi, vien tai, kad pareiškėja Ž. V., policijos pareigūnams nurodė, kad transporto priemone manevravo dėl kelyje pasirodžiusių laukinių gyvūnų, įvertinus BPC skambučio garso įraše nurodytus duomenis, laikytina tik pareiškėjos gynybine versija, siekiant pateisinti savo veiksmus. Kadangi iš skambučio garso įrašo, objektyviai nustatytina, jog tuo metu, kai pranešėjas bendravo su policijos pareigūnais, kelyje nebuvo laukinių gyvūnų, dėl kurių būtų reikėję ne vieną kartą stabdyti, nes toks vairuotojo elgesys, kai stabdoma dėl laukinių gyvūnų pasirodymo kelyje, kitam eismo dalyviui nekeltų abejonių, dėl gebėjimo vairuoti.

Teismo posėdžio metu pareiškėja Ž. V. patvirtino, jog gydytojas jai buvo išrašęs vaistą – klonazepamą, kurį vartodavo nedideliais kiekiais dėl nemigos vakarais, tačiau teismo posėdžio metu nurodė, jog kodėl pareigūnams pasakė, kad vaistą gėrė ryte, neatsimena, o jei taip ir sakė, tai tik todėl, kad buvo šoke, o vairavimo metu apsvaigusi nesijautė. Tuo tarpu iš byloje esančių pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašų, kurie buvo peržiūrėti ir teismo posėdžio metu, nustatyta, jog Ž. V. 2025 m. gegužės 11 d. sustabdyta policijos pareigūnų, pastariesiems paaiškino, jog vartoja jai gydytojo išrašytus vaistus, kuriuos vartojo ir 2025 m. gegužės 11 d. ryte bei parodė policijos pareigūnams vaisto pakuotę. Vaizdo įrašai, priešingai nei teismo posėdžio metu nurodė pareiškėja, atskleidžia, jog pareigūnai su pareiškėja bendravo maloniai, ramiai, todėl pareiškėjos nurodytos aplinkybės, jog jai pareigūnai sukėlė stresą ir ji buvo šoke, todėl ir nurodė, kad ryte buvo vartojusi vaistus, laikytinos tik pareiškėjos gynybine versija, siekiant paneigti aplinkybę, jog sustabdymo dieną ji buvo vartojusi vaistus. Tuo tarpu iš vaizdo įrašų, kaip jau nurodyta, aiškiai matyti, kad vaistų vartojimo faktą ryte, nurodė pati pareiškėja, be to apie vaisto vartojimą jos klausinėjo ir atvykę medikai, aptariant tas pačias vaisto vartojimo aplinkybes. Tuo tarpu iš byloje esančių vaizdo įrašų taip pat nustatyta, jog Ž. V. sustabdžiusiems pareigūnams, jos elgesys, alkotesterio pagalba nenustačius neblaivumo, vis viena sukėlė įtarimų, dėl ko ji buvo nušalinta nuo tolimesnio vairavo, buvo iškviesti medikai, atliktas apsvaigimo nustatymo testas, o vėliau, platesniam ištyrimui, ji buvo pristatyta ir į gydymo įstaigą.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. D. paaiškino, kad jis dalyvavo 2025 m. gegužės 12 d. Ž. V. sustabdyme. Ž. V. stabdė apie 12 val. nakties, gal kiek anksčiau. Buvo gautas iškvietimas, pranešė kiti eismo dalyviai numeriu 112, kad nuo Karmėlavos važiuoja galimai neblaivus vairuotojas. Liudytojas paaiškino, kad jis bendravo su Ž. V., kilo įtarimas iš jos žodžių, iš jos judesių. Ji atrodė, kaip sulėtintame filme. Pasakius labas vakaras, ji žiūrėjo tiesiai, lėtai pasuko galvą ir lėtai pasakė labas vakaras. Bendravimas buvo įdomus, todėl kilo įtarimas, kad kažkas yra negerai. Išlaipinus vairuotoją ir iškvietus medikus, buvo atliktas apsvaigimo testas, buvo nurodyta paeiti tiesia linija, ištiesti rankas į šonus, užsimerkus pasiekti nosį. Tiesia linija Ž. V. paeiti nepavyko, mėtė į šonus. Ištiesus rankas lietė veidą, į nosį nepataikė. Iš to buvo įtarimas, kad ji yra nuo kažko apsvaigusi. Atvykę medikai irgi pritarė, kad negali leisti jai vairuoti iš jos elgesio, pagal tai kaip ji koordinuojasi, kaip supranta aplinką, dėl ko Ž. V. buvo pristatyta į gydymo įstaigą.

Liudytojo A. D. parodymus apie atliktą apsvaigimo testą, patvirtina ir byloje esantys, teismo posėdžio metu peržiūrėti, pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašai. Vaizdo įraše nustatyta, kad Ž. V. buvo paprašyta eiti tiesia linija, statant koją už kojos, bei užsimerkus paliesti nosį. Atlikus testą buvo surašytas neblaivumo nustatymo aktas, kuris kaip teismo posėdžio metu paaiškino pareigūnas A. D. yra pildomas ir galimo apsvaigimo atveju be to, apsvaigimo aktas yra privalomai pildomas ir vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2019 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. 5-V-242 „Dėl Policijos pareigūnų veiksmų nustatant asmens neblaivumą ar apsvaigimą tvarkos aprašo patvirtinimo“ (su vėlesniais pakeitimais). Akte, kuris pateiktas ir byloje, yra nurodyta, kad Ž. V. kalba nebuvo rišli, jai nepavyko eiti tiesia linija pėda po pėdos, negalėjo stovėdama pirštu pataikyti į nosies galą. Analogiškos aplinkybės fiksuotos ir aptartame pareigūno kūno kameros vaizdo įraše, todėl apsvaigimo akto patikimumas teismui nekelia abejonių bei objektyviai patvirtina, kad policijos pareigūnams sustabdžius Ž. V., pastaroji atitiko apsvaigusio asmens požymius. Kaip jau minėta aukščiau nutartyje, byloje esantys vaizdo įrašai patvirtina, jog pareigūnai su pareiškėja bendravo taktiškai, todėl jos teiginiai, jog pareigūnų sustabdymas jai kėlė didelę įtampą dėl jų bendravimo ir dėl to ji negalėjo paeiti tiesia linija, yra laikytini tik deklaratyviais pareiškėjos teiginiais siekiant išvengti atsakomybės.

Kaip jau minėta, kadangi Ž. V. elgesys pareigūnams sukėlė įtarimų, o pagal apsvaigimo nustatymo testą, ji atitiko apsvaigimo požymius, buvo iškviesti medikai, kurie pareiškėją nuvežė į gydymo įstaigą, kur jai buvo atlikti kraujo ir šlapimo tyrimai. Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matoma, kad atlikus Ž. V. šlapimo ir kraujo tyrimą nustatyta, kad kraujyje rasta klonazepamo pėdsakų, 7-aminoklonazepamo pėdsakų, šlapime rasta 7-aminoklonazepamo pėdsakų. Taip pat LSMU KK medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte, forma Nr. 155-1/a, nurodyta kad pacientė skubios pagalbos skyriuje apsvaigusi nebuvo, tačiau 2025 m. gegužės 11 d. vairuoti negalėjo, nes kraujyje ir šlapime buvo aptikta benzodiazepino – klonazepamo. Gydytoja S. P. įrašiusi šią išvadą, teismo posėdžio metu paaiškino, kad jeigu psichotropinės medžiagos buvo nustatytos tuo metu, kada atvyko, kraujyje ar šlapime, tai asmuo vairuoti negalėjo. Nurodė, kad jeigu medžiagos aptinkamos kraujyje, tai jos aktyviai tuo metu veikia kūną, o kai aktyviai veikia kūną – vairuoti negalima. Kai aptinkami pėdsakai, reiškia, kad medžiagos jau metabolizuojamos – pašalinamos ir kadangi buvo rasti pėdsakai, gali būti, kad objektyvaus ištyrimo metu apsvaigimo požymių nesimatė. Taigi, sutinkamai su specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) ir gydytojos S. P. paaiškinimais teismo posėdžio metu, Ž. V. organizme (šlapime ir kraujyje) radus 7-aminoklonazepamo pėdsakų, ji vairuoti transporto priemonės negalėjo, nes nors ir medžiagos jau buvo metabolizuojamos iš organizmo, kas gydytojai vizualiai tikrinant Ž. V. neatskleidė apsvaigimo požymių, tačiau pareiškėjos organizme medžiaga 7-aminoklonazepamo vis dar buvo. Šioje vietoje teismas pažymi, jog siekiant objektyviai ištiri bylą, teisminio bylos nagrinėjimo metu, buvo kreiptasi į Valstybinę teismo medicinos tarnybą, prašant pateikti paaiškinimus ar pagal vaisto ,,Clonazepam“ indikacijas, tokį vaistą vartojantis asmuo gali valdyti mechanizmus.

2026 m. sausio 15 d. buvo gautas Valstybinės teismo medicinos tarnybos atsakymas, kuriame nurodyta, jog Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos internetinėje svetainėje esančioje vaisto ,,Clonazepam“ preparato charakteristikų santraukoje nurodyta: Gebėjimas vairuoti ir valdyti mechanizmus: ,,4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus: net ir vartojamas taip, kaip nurodyta, klonazepamas gali itin pakeisti gebėjimą reaguoti, labai pablogėjant gebėjimui aktyviai dalyvauti eisme ar valdyti mechanizmus. Toks poveikis ypač būdingas kartu vartojant alkoholio. Todėl bent jau pirmosiomis gydymo dienomis negalima vairuoti transporto priemonių, valdyti mechanizmų ar užsiimti kita pavojinga veikla. Kiekvienu konkrečiu atveju sprendimą priima gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į individualią reakciją ir atitinkamą dozę“. Taip pat Valstybinės teismo medicinos tarnybos buvo prašoma atsakyti į tai jei asmens kraujyje randama pėdsakų klonazepamo, pėdsakų 7-aminoklonazepamo, o šlapime randama pėdsakų 7- aminoklonazepamo, ar tai gali turėti įtakos asmens orientavimuisi ir ar asmuo gali vairuoti transporto priemones. Valstybinės teismo medicinos tarnybos pateiktame atsakyme nurodyta, kad vaisto poveikis gebėjimui vairuoti priklauso nuo individualaus asmens jautrumo. Kiekvienu konkrečiu atveju sprendimą priima gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į individualią reakciją ir atitinkamą dozę, todėl spręsti apie galimą asmens apsvaigimą vien tik nustačius vaisto buvimą kraujyje terapinės koncentracijos ribose (iki 0,08 mg/l), negalima. Pažymėta kad Lietuvoje nėra nustatytų psichiką veikiančių medžiagų ribinių koncentracijų apsvaigimui patvirtinti, todėl įtariant asmens apsvaigimą turėtų būti atliekama medicininė apžiūra apsvaigimui nustatyti. Kaip reglamentuojama Medicininės apžiūros neblaivumui ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikose, patvirtintose Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017 m. lapkričio 20 d. įsakymo Nr. V-1312 redakcija), tiriamųjų medžiagų paėmimas ir laboratorinis ištyrimas sudaro tik dalį medicininės apžiūros. Kita, esminė šios apžiūros dalis yra asmens būklės vertinimas pagal objektyvius požymius: neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, galėjimas eiti tiesia linija – pėda po pėdos, galėjimas stovint pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkus ir užsimerkus) bei kiti fiziologiniai požymiai, kurie objektyviau parodo galimą asmens apsvaigimą.

Atsižvelgęs į duomenų visumą, tai yra įvertinęs tai, kad Ž. V. kraujyje ir šlapime buvo rasta pėdsakų 7- aminoklonazepamo, tai, kad pagal vaisto ,,Clonazepam“ preparato charakteristiką, jo vartojimas gali turėti įtakos mechanizmų valdymui, taip pat į Valstybinės teismo medicinos tarnybos atsakymą, jog sprendžiant dėl asmens apsvaigimo ir gebėjimo valdyti mechanizmus vartojant vaistą, reikia įvertinti ir asmens būklę, kas byloje buvo atlikta policijos pareigūnams sustabdžius Ž. V. ir atliekant apsvaigimo testą, pagal kurio požymius pastaroji buvo apsvaigus bei tai, kad Ž. V. policijos pareigūnų buvo sustabdyta ne atliekant policijos pareigūnų kontrolės veiksmus kelyje, o pagal gautą pranešimą dėl neadekvataus elgesio kelyje (važiuojat kelyje elgėsi nekoordinuotai, stabdymas ir greitėjimas buvo nepagrįsti ir nepaaiškinami, kadangi kliūčių kelyje nebuvo), teismas sprendžia, jog byloje neabejotinai įrodyta, jog 2025 m. gegužės 11 d. 23.20 val. Ž. V. vairavo transporto priemonę „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi (LSMUK išvada – vairuoti negali) nuo psichotropinių medžiagų (pagal specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo rasta klonazepamo ir 7-aminoklonazepamo pėdsakų), taip pažeidė KET 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje. Vien tai, kad pati pareiškėja Ž. V. savo būklę vertino kaip normalią, nepaneigia apsvaigimo fakto ir negebėjimo valdyti mechanizmo.

Pareiškėjos Ž. V. atstovas, bylą nagrinėjant Institucijoje, savo iniciatyva kreipėsi į ekspertą P. P., kuris remdamasis jam pateiktais dokumentais ir medicininiais išrašais pateikė teismo medicinos konsultacinę specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini). Išvadoje jis nurodė, kad remiantis vaisto instrukcija Ž. V. galėjo vairuoti automobilį, nes jis buvo paskirtas keli mėnesiai iki vairavimo, klonazepamo pėdsakų radimas organizme šioje konkrečioje situacijoje nereiškia, kad asmuo yra apsvaigęs nuo klonazepamo ir negali vairuoti automobilio, nes cheminio tyrimo metu nustatyti vaisto pėdsakai, o ne vaisto terapinė dozė. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad toje pačioje išvadoje ekspertas nurodo, kad net ir vartojamas taip, kaip nurodyta, klonazepamas gali itin pakeisti gebėjimą reaguoti, labai pablogėjant gebėjimui aktyviai dalyvauti eisme ar valdyti mechanizmus. Įvertinus išvados duomenis bei eksperto P. P. paaiškinimus teismo posėdžio metu, teismas pritaria Institucijos atsiliepime pateiktai pozicijai, kad eksperto išvada yra labiau bendro pobūdžio nepaneigianti to, jog sustabdymo metu Ž. V. buvo apsvaigusi nuo vartojamų vaistų. Juo labiau, kad nors ekspertas išvadoje ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad Ž. V. organizme buvo rasti tik 7-aminoklonazepamo pėdsakai, o ne terapinė dozė, kas būtų reikšminga sprendžiant dėl pareiškėjos apsvaigimo, tokia eksperto pozicija yra paneigta Valstybinės teismo medicinos tarnybos išaiškinimu, jog Lietuvoje nėra nustatytų psichiką veikiančių medžiagų ribinių koncentracijų apsvaigimui patvirtinti. Tokiu būdu, kaip jau aukščiau aptarta, įrodymų visuma byloje patvirtina, jog 2025 m. gegužės 11 d., sustabdyta policijos pareigūnų Ž. V. transporto priemonę vairavo apsvaigusi nuo psichotropinio vaisto, kas turėjo įtakos jos gebėjimui valdyti mechanizmą – transporto priemonę.

Skunde pareiškėjos atstovas nurodė ir tai, kad gavus dokumentus iš LSMU KK, paaiškėjo, kad policijos pareigūnams pristačius Ž. V. į gydymo įstaigą ir atlikus tyrimus jos kalio rodikliai organizme buvo nukritę žemiau minimalios ribos, t. y. 3,24 mmol/l, kai minimali riba yra 3,5 mmol/l., dėl to Ž. V. mano, kad jos apsvaigimui (jei toks buvo) įtakos padarė ne rasti klonazepamo pėdsakai, o žemiau minimumo nukritusi kalio norma. Šiuo klausimu pasisakęs ekspertas P. P. nurodė, kad kalio rodikliai žemiau minimalaus gali turėti įtakos asmens orientacijai, jeigu būtų širdies veiklos sutrikimai užfiksuota atliekant elektrokardiogramą. Taip pat asmuo gali jaustis apsvaigęs, jei pavyzdžiui yra širdies ritmo sutrikimai, ko rezultate galvos smegenys gali būti nepilnai aprūpinamos pakankamu kraujo kiekiu. Tuo tarpu teismo posėdžio metu apklausta medikė S. P., kuri apžiūrėjo Ž. V. paaiškino, kad kai asmens organizme kalis nukrenta iki minimumo, organizmo reakcijos būna labai įvairios, dažniausiai tuomet tiriama dėl įvairių ritmo sutrikimų, bet taip, kad paveiktų psichiką – elektrolitų turėtų būtų ženkliai mažiau, 3,2 mmol/l – 3,3 mmol/l nėra mažas skaičius, todėl vertintina, kad neturint gretutinių ligų ir esant tokio amžiaus kaip pareiškėja, esant kaliui 3,2 mmol/l žmogus negali būti apsvaigęs. Ž. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad bendra jos savijauta iki sustabdymo buvo gera, nesijautė blogai, jautėsi normaliai, apie kalio trūkumą nežinojo, kai ligoninėje jai sulašino kalio, ji jautėsi dar geriau, normaliai. Tuo tarpu teismo posėdžio metu gydytoja S. P. paaiškino, kad geresnę Ž. V. savijautą po kalio sulašinimo galėjo lemti ne kalio pasikeitimas, o bendras skysčių balanso atstatymas bei tai, kad lašinant lašines organizmas valosi ir nuo kitų medžiagų, nes nėra lašinamas vien grynas kalis.

Iš aukščiau aptarto teismas daro išvadą, kad Ž. V. negalėjo jaustis apsvaigusi dėl kalio trūkumo, kaip ji pati nurodė, jautėsi gerai, juo labiau, kalio trūkumas galėjo būti jau kurį laiką, nes teismo posėdžio metu gydytoja S. P. paaiškino, kad toks kalio trūkumas, koks buvo nustatytas Ž. V. galėtų būti nustatomas bet kuriam asmeniui, o jo atstatymui pakaktų tik elektrolitų. Taip pat iš eksperto P. P. parodymų teismo posėdžio metu, ir jo išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matoma, kad vien Ž. V. nustatytas kalio kiekis negalėjo turėti įtakos jos apsvaigimui, jeigu kartu nebuvo konstatuoti širdies ritmo sutrikimai. O kaip nustatyta iš LSMU KK medicininio dokumentų išrašo pristačius Ž. V. buvo atlikta elektrokardiograma ir nurodyta, kad EKG normalus sinusinis ritmas, be ST segmento pokyčių, laidumo sutrikimų. Tokiu būdu, nesant indikacijų dėl širdies ritmo sutrikimų bei įvertinus itin nedidelį kalio nuokrypį nuo normos, versija, jog įvykio metu Ž. V. galėjo būti apsvaigusi dėl kalio trūkumo kraujyje, yra atmestina, kaip nepagrįsta.

Vaistinio preparato „Clonazepam TC 2 mg tabletės“, kurį vartojo Ž. V., informaciniame lapelyje nurodoma, kad jis, kaip ir kiti benzodiazepinai, sukelia raminamąjį, migdomąjį, nerimą mažinantį poveikį, atpalaiduoja raumenis ir malšina traukulius. Pastaroji vaisto savybė, lyginant su kitokiu poveikiu, pasireiškia stipriausiai. Dėl vairavimo ir mechanizmų valdymo informaciniame lapelyje nurodoma, kad net ir vartojamas kaip paskirta, klonazepamas gali taip lėtinti reakcijas, kad vairavimas ir darbas su mechanizmais gali gerokai sutrikti. Ekspertas P. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad vaisto lapelyje nurodyta, jeigu vartojama retkarčiais, tuomet negalima vairuoti, bet jeigu vartojama pastoviai, asmuo pripranta ir vaisto poveikis nėra toks stiprus. Teismas su tokia interpretacija nesutinka, vaisto informaciniame lapelyje, nėra nurodyta, kad asmuo vartojantis vaistus reguliariai gali vairuoti. Pateiktas apibrėžimas nurodo, kad ir reguliarus vaisto vartojimas gali lėtinti reakcijas, o to rezultate gali sutrikti darbas su mechanizmais arba vairavimas. Taip pat vaisto instrukcijoje nėra išskirtas laikotarpis, po kurio vaistas neturi poveikio arba jis yra silpnesnis. Vaisto instrukcijoje nurodoma, kad vartojamas vaistas gali turėti įtakos mechanizmų valdymui arba vairavimui, o byloje nustatyta, kad Ž. V. gydytojas buvo paskyręs vartoti klonazepamą, o kaip jau nurodyta aukščiau, 2025 m. gegužės 11 d. Ž. V. automobilis buvo sustabdytas policijos pareigūnų, dėl pranešimo gauto per BPC apie įtartinai manevruojantį automobilį kelyje. Atlikus Ž. V. kraujo ir šlapimo tyrimus rasta klonazepamo ir 7-aminoklonazepamo pėdsakų, ji nesugebėjo eiti tiesia linija – pėda po pėdos, negalėjo stovint pirštu pataikyti į nosies galą, jos kalba buvo sulėtėjusi, sunkiai dėliojamos mintys, nustatyta kalio norma organizme nebuvo tokia maža ir nebuvo papildomų indikacijų, kurios turėtų įtakos pareiškėjos savijautai. Visi šie požymiai rodo, kad būtent Ž. V. vartojamas receptinis preparatas su klonazepamu, o ne kalio kiekio koncentracija kraujyje, turėjo įtakos jos reakcijai ir veiksmams.

Skunde taip pat nurodoma, kad nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas itin atmestinai atlikus tyrimą, šališkai ir neteisingai vertinus byloje surinktus duomenis, dalis nutarimo turinio yra šabloniškai perkelta iš kitų nutarimų. Teismo posėdžio metu apklausta skundžiamą nutarimą surašiusi vyresnioji tyrėja N. Š. negalėjo pagrįsti ir įvardinti priežasčių dėl nutarime pateiktos perteklinės ar šabloniškos informacijos, nurodė, kad tai galėjo atsitikti dėl patirties trūkumo. Teismas sutinka, kad dalis nutarime nurodytų motyvų bei pateiktos lotyniškos frazės buvo pertekliniai, tačiau perteklinės informacijos nurodymas nutarime nekeičia jo esmės ir nutarimo savaime nedaro nepagrįstu ar neteisėtu. ANK 618 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog Institucijos priimtame nutarime turi būti: nutarimą priėmusio pareigūno pareigos, vardas, pavardė; administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo data; duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį; sprendimas pripažinti ar atsisakyti pripažinti fizinį ar juridinį asmenį nukentėjusiuoju, jų vardai ir pavardės (kai nukentėjusysis – fizinis asmuo), pavadinimai ir atstovų duomenys (kai nukentėjusysis – juridinis asmuo), jų adresai, elektroninio pašto adresai, telefono numeriai; duomenys apie kitus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančius asmenis; išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės; nurodytas šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis, kuriuose nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą; nurodytas specialusis įstatymas ar kitas teisės aktas, kurio reikalavimus asmuo pažeidė; administracinio nusižengimo byloje priimtas sprendimas. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, jog skundžiamas nutarimas savo esme atitinka ANK 618 straipsnio 2 dalyje nurodytus reikalavimus ir nėra pagrindo jį naikinti, nenustačius procesinių pažeidimų.

ANK 34 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinės nuobaudos – baudos skyrimo tvarka, kuriose numatyta, jog baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Komentuojamo straipsnio 3 dalyje įtvirtinta administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones, skyrimo tvarka, kuri numato, jog pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą skirtina bauda nuo 800 eurų iki 1100 eurų ir privalomai skirtinas teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Nagrinėjamu atveju Ž. V. už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą buvo paskirta 950 Eur dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 14 mėnesių laikotarpiui. Taigi, įvertinus ANK 34 straipsnio 2 ir 3 dalyje įtvirtintas baudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimo taisykles, Ž. V. paskirta bauda ir administracinio poveikio priemonė, buvo paskirtos laikantis įstatymo nuostatų, net ir nenustačius jokių pareiškėjos atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Tokiu būdu ir šioje dalyje, skundžiamas nutarimas, yra teisėtas ir pagrįstas.

Atsižvelgiant į aukščiau aptartą, skundžiamas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. rugsėjo 15 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) yra teisėtas ir pagrįstas, o jį naikinti skunde nurodytais motyvais, nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjos Ž. V. atstovo advokato padėjėjo Gedimino Kažio skundas atmestinas.

Į bylą pateiktas Ž. V. atstovo advokato padėjėjo Gedimino Kažio prašymas priteisti 1900 Eur bylinėjimosi išlaidas. ANK 666 straipsnyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. BPK 104 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti byloje gynėją (atstovą), jas apmoka pats iš savo lėšų ir gali prašyti teismo, kad jos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. BPK 105 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad, kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, taip pat kai asmuo, iš kurio turi būti išieškotos proceso išlaidos, neišgali mokėti, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjos atstovo skundas netenkinamas, todėl bylinėjimosi išlaidos iš valstybės nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

pareiškėjos Ž. V. atstovo advokato padėjėjo Gedimino Kažio skundo netenkinti, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. rugsėjo 15 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini), palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.