Utenos apylinkės teismo nutartis

Ignalinos rajono apylinkės teismo teisėja Irena Vapsvienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi antstolio L. J. prašymą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, išieškotojas Valstybinė ligonių kasa, suinteresuotas asmuo A. Č.,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ignalinos rajono apylinkės teismas 2015 m. sausio 21 d. gavo antstolio L. J. prašymą dėl skolininko vykdomojoje byloje Nr. 0053/07/01435/1 Z. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio 2010 m. gruodžio 19 d. pakeitimo į jo palikimą perėmusį A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (Civilinio proceso kodekso 596 str.).

Prašyme nurodoma, jog 2004 m. kovo 1 d. Valstybinė ligonių kasa antstolių kontorai pateikė vykdyti vykdomąjį dokumentą Nr. 1-174-01, išduotą Ignalinos rajono apylinkės teismo 2002 m. gruodžio 31 d., dėl skolos 173,77 Eur (600 Lt.) išieškojimo iš Z. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išieškotojo Valstybinės ligonių kasos naudai.

Pagal pateiktą dokumentą užvesta vykdomoji byla Nr. 0053/07/01435/1. Pagal šią vykdomąją bylą išieškota 90 Eur, todėl liko išieškoti 83,77 Eur skolos ir 98,88 Eur vykdymo išlaidų, viso 182,65 Eur.

Lietuvos Respublikos gyventojų registro Z. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2010 m. gruodžio 19 d. mirė. Centrinės hipotekos įstaigos Testamentų registro duomenimis nustatyta, kad yra konstatuotas palikimo priėmimo faktas, identifikavimo kodas 320110012105, palikimą perėmė A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Prašymas netenkinamas.

Asmens mirtis, juridinio asmens likvidavimas ar reorganizavimas, reikalavimo perleidimas, kitos įstatymo nustatytos aplinkybės, dėl kurių civiliniame procese nebegali dalyvauti viena iš šalių, gali lemti procesinio teisių perėmimo instituto taikymo būtinybę. Procesinis teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje (Civilinio proceso kodekso 48 str. 1 d.). Tai reiškia, kad jis gali įvykti tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme, kasaciniame procese, atnaujinant procesą ar vykdymo procese. Procesinį teisių perėmimą vykdymo procese reglamentuoja Civilinio proceso kodekso 596 straipsnis. Jame nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, jeigu fizinis asmuo miršta, jeigu reorganizuojamas ar likviduojamas juridinis asmuo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais.

Mirus skolininkui, išieškotojas laikomas palikėjo kreditoriumi. Paveldėjimo teisinių santykių materialusis teisinis reguliavimas nustato specialią tvarką kreditoriaus reikalavimui pareikšti, kad palikėjo įsipareigojimas (skola) pereitų įpėdiniams. Atsižvelgiant į paveldėjimo teisinių santykių ir jų reglamentavimo ypatumus, kasacinio teismo praktika šios kategorijos bylose nuosekliai formuojama ta linkme, kad palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimai jau vykdomi priverstine tvarka, taip pat privalo laikytis CK 5.63 straipsnyje nustatytų procedūrų, išskyrus atvejus, kai reikalavimai pagrįsti hipoteka ir įkeitimu arba yra susiję su paveldimos individualios (personalinės) įmonės ar ūkininko veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolė R. M. v. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-533/2011; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolis J. K. v. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-540/2011; 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Snoro lizingas“ v. antstolis A. B., Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-63/2012; kt.).

Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog antstolis negali turėti išskirtinių teisinių sąlygų vykdomajame procese prieš kitus palikėjo kreditorius neišieškotoms sumoms išieškoti.

Aiškindamas Civilinio kodekso 5.63 straipsnio tikslus, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad greta šiame straipsnyje nurodytų būdų tinkamu pareiškimu laikomas ir pranešimas notarui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB DK „PZU Lietuva“ v. D. V., bylos Nr. 3K-7-190/2009), tinkamu pranešimu laikomas turto arešto akto išviešinimas, įregistruojant jį viešame registre, bei palikimo vietos atsiradimo notarui antstolio pateikta informacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Snoro lizingas“ v. antstolis A. B., Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-63/2012), palikėjo turto areštas gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolis J. K. v. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-540/2011)

Pranešimu apie vykdomą kreditoriaus reikalavimą laikytinas tiek asmeninis kreditoriaus, tiek jo įgaliotų asmenų, tarp jų ir antstolio, kreditoriaus pavedimu vykdančio išieškojimą, kreipimasis, tačiau kiekvienu atveju pareiškime išdėstyta informacija turi būti pakankama ir aiški, kad įpėdinis suprastų skolinių įsipareigojimų dydį ir jų pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolė R. M. v. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-533/2011). Formuodamas nurodytą Civilinio kodekso 5.63 straipsnio taikymo ir aiškinimo praktiką, kasacinis teismas įtvirtino precedentą, kad šioje normoje nustatytos kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo procedūros atlieka įpėdinių informavimo apie palikėjo skolas bei civilinių teisinių santykių stabilumo ir apibrėžtumo užtikrinimo funkcijas, kurių tinkamą įgyvendinimą lemia ne informacijos pateikimo forma, o jos turinys bei pateikimas laiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Snoro lizingas“ v. antstolis A. B., Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-63/2012).

Pažymėtina, jog šios normos reikalavimų nesilaikymas lemia, kad palikėjo turtinė prievolė įpėdiniams nepereina paveldėjimo būdu, nes atitinkama palikėjo skola nepatenka į palikimo masę. Dėl to, sprendžiant dėl skolininko pakeitimo pagal CPK 596 straipsnį, turi būti nustatoma, ar yra procesinių teisių ir pareigų perkėlimo pagrindas, t.y. ar kreditoriaus reikalavimas atitinka CK 5.63 straipsnio sąlygas.

Išanalizavus teismui pateiktą prašymą pakeisti skolininką vykdymo procese ir pateiktą vykdomosios bylos Nr. 0053/07/01435/1 medžiagą, nustatyta, kad Ignalinos rajono apylinkės teismas 2002 m. gruodžio 9 d. išnagrinėjo bylą, kurioje Z. Č. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 118 straipsnio 1 d. Nuosprendis įsitesėjo 2002 m. gruodžio 31d., šioje byloje teismas 2002 m. gruodžio 31 d. išdavė vykdomąjį raštą Nr. 1-174-01/2002 (vykd.b.l. 1). 2004 m. kovo 1 d. Valstybinė ligonių kasa antstolių kontorai pateikė vykdyti vykdomąjį dokumentą Nr. 1-174-01. Bankai užklausti apie skolininko lėšas (vykd.b.l.5-6,10-13, 19-22), 2005 m. gruodžio 21 d. patvarkymu vykdomasis raštas buvo išsiųstas vykdyti į Pravieniškių pataisos namus (vykd.b.l. 8), tačiau 2005 m. gruodžio 28 d. grąžintas, kadangi nuteistasis Z. Č. 2005 m. rugsėjo 1 d. išėjo į laisvę (vykd.b.l.9). 2006 m. birželio 5 d. patvarkymas vykdyti vykdomąjį dokumentą perduotas UAB „Srėdė“ ir KO (vkd.b.l. 14,16), kur iki 2006 m. gruodžio 8 d. iš Z. Č. buvo išieškota 479 lt. suma (vykd.b.l.15) ir vykdomasis raštas grąžintas (vykd.b.l. 17,18). 2007 m. sausio 22 d. ir 2009 m. spalio 8 d. antstolis priėmė patvarkymus patikrinti ir sustabdyti lėšų išmokėjimą, jei tokių būtų rasta AB banke SEB Z. Č. vardu atidarytoje sąskaitoje (vykd.b.l. 23,24). Remiantis vykdomojoje byloje esančia 2012 m. vasario 29 d. išduota Lietuvos Respublikos Gyventojų registro pažyma, Z. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė – 2010 m. gruodžio 19 d. (vykd.b.l.25). 2014 m. lapkričio 4 d. centrinės hipotekos įstaigos Testamentų registro išraše konstatuotas palikimo priėmimo faktas, identifikavimo kodas 320110012105, palikimą perėmė A. Č., palikimo priėmimo faktas įregistruotas 2011 m. kovo 15 d. (vykd.b.l. 26). 2014 m. gruodžio 3 d. antstolis kreipėsi į A. Č. dėl vykdymo, kuriuo turto paveldėtojui pranešama apie kreditorinius reikalavimus (vykd. b.l. 32).

Kaip matyti iš teismui pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0053/07/01435/1 medžiagos, palikėjo Z. Č. nuosavybėje esančiam nekilnojamam turtui disponavimo teisė nebuvo apribota, tai yra nepriimtas turto arešto aktas; antstolis L. J., sužinojęs apie skolininko Z. Č. mirtį, nesustabdė vykdomosios bylos, kol po skolininko mirties atsiras jo teisių perėmėjas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nei kreditorius, nei jo įgalioti asmenys, tarp ir jų ir antstolis, kreditoriaus pavedimu vykdantis išieškojimą, nepateikė pranešimo notarui, 2010 m. gruodžio 19 d. mirusio Z. Č. 2011 m. kovo 15 d. palikimą priėmusiam įpėdiniui (A. Č.), informaciją apie tai, jog vykdo išieškojimą iš skolininko turto, pateikė tik 2014 m. gruodžio 3 d. , nors apie skolininko mirtį sužinojo dar 2012 m. vasario 29 d. Šių aplinkybių visetas leidžia daryti išvadą, kad įpėdinis (A. Č.) per įstatymu nustatytą trijų mėnesių terminą nebuvo informuotas apie kreditoriaus reikalavimą

Motyvuojamoji dalis

Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog teismas gali pratęsti 3 mėnesių terminą, jei nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai, tačiau tokio pobūdžio prašymo teismas nėra gavęs. S. Z. Č. mirė 2010 m. gruodžio 19 d. apie skolininko mirtį antstoliui tapo žinoma 2012 m. vasario 29 d. (vykd.b.l. 25), į palikėjo įpėdinį apie vykdomą kreditoriaus reikalavimą (nurodydamas skolinių įsipareigojimų dydį ir jų pagrindą) kreipėsi 2014 m. gruodžio 3 d. (vykd.b.l. 32), tai yra praėjus daugiau nei trejiems metams po palikimo atsiradimo dienos, skolininko Z. Č. mirties.

Teismas pabrėžia, kad kreditoriai buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.63 straipsnyje įtvirtintus terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o pastarieji užsitikrina, kad jie atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad nei kreditorius, nei antstolis nepareiškė kreditorinių reikalavimų turto palikėjo įpėdiniui Civilinio kodekso 5.63 straipsnio tvarka ir laiku, pareiškimas dėl procesinių teisių perėmimo vykdymo procese, negali būti tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.63 str., Civilinio proceso kodekso 48, 593, 596 straipsniais, teismas

nutaria:

Prašymo dėl skolininko vykdomojoje byloje Nr. 0053/07/01435/1 Z. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio 2010 m. gruodžio 19 d. pakeitimo į jo palikimą perėmusį A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (Civilinio proceso kodekso 596 str.), netenkinti.

Dėl nutarties per septynias dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti duodamas atskirasis skundas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Ignalinos rajono apylinkės teismui.