Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-03-21 · Administracinė byla Nr. I-1748-790/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-03-21
Bylos Nr.
I-1748-790/2017
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04747-2016-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Marius Bajoras
Pareiškėjas
J. S.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-1748-790/2017Proceso Nr. 3-61-3-04747-2016-4Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Marius Bajoras

dalyvaujant pareiškėjui J. S. (J. S.),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pareiškėjo J. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas J. S. kreipėsi į teismą skundu (b. l. 1–3), prašydamas priteisti iš atsakovo 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Nurodo, kad 2016-04-01 Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija nustatė naujas taisykles, kuriomis remiantis nuteistieji gali skambinti internetinės telefonijos būdu. Pareiškėjas yra laikomas Vilniaus pataisos namuose (toliau – Vilniaus PN), tačiau šioje pataisos įstaigoje neužtikrinama galimybė skambinti internetinės telefonijos būdu. Dėl tokių Vilniaus PN veiksmų pareiškėjas neturi galimybės internetinės telefonijos būdu bendrauti su nėščia žmona, negali pokalbio metu jos matyti, nors tokia galimybė turėtų būti užtikrinama. Pareiškėjas teigia patyręs neigiamų dvasinių išgyvenimų, gilią emocinę depresiją.

Atsakovas Vilniaus PN su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 13–17). Nurodo, kad 2016-04-01 įsigaliojus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016-03-29 įsakymu pakeistoms Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėms, minėtų taisyklių 124 punkte nustatyta, jog pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, kad nuteistiesiems būtų sudarytos sąlygos skambinti kitiems asmenims ir kalbėti telefonu, skambinimui ir kalbėjimui telefonu prilyginamas skambinimas ir kalbėjimas internetine telefonija. Skambinimas ir kalbėjimas internetine telefonija yra naujas ryšio palaikymo su artimaisiais bei kitais asmenimis būdas. Siekiant tinkamai įgyvendinti minėtų taisyklių 124 punkto nuostatos pakeitimą, yra vertinamos pataisos įstaigų techninės galimybės, rengiama naudojimosi internetine telefonija tvarka, jos organizavimo ir priežiūros taisyklės, todėl ši paslauga pataisos įstaigose kol kas neteikiama, siekiama ją pradėti teikti visose įstaigose vienu metu. Internetinės telefonijos sistemai įdiegti reikalingas viešasis pirkimas, ši paslauga nuteistiems bus mokama, paslaugos teikėjams nustačius atitinkamus skambučių ir kalbėjimo internetine telefonija tarifus. Galimybių paskambinti internetine telefonija nesuteikimas nėra teisės akto pažeidimas, tai nesuvaržo nuteistojo teisės skambinti ir kalbėti telefonu, o skambinimas internetine telefonija yra vienas iš skambinimo būdų. Pareiškėjas yra priskirtas paprastajai grupei, jam suteikta teisė skambinti telefonu du kartus per savaitę bei apsipirkti Vilniaus PN esančioje parduotuvėje, kurioje galima įsigyti ir taksofono skambinimo kortelių. J. S. naudojosi teise skambinti ir kalbėti telefonu su seserimi, tėvais, šie pokalbiai buvo mokami. Pareiškėjas laikotarpiu nuo 2016-04-01 iki 2016-12-20 su savo artimaisiais turėjo 5 trumpalaikius pasimatymus ir 4 ilgalaikius pasimatymus. Pareiškėjas laisvės atėmimo bausmės vykdymo laikotarpiu nuo 2012-04-24 aktyviai naudojosi teise pasimatyti su artimaisiais. Vilniaus PN 2016-10-17 atsakyme Nr. 42-1577(1) pareiškėjui buvo detaliai ir motyvuotai paaiškinta nuteistųjų teisė pasimatyti su giminaičiais ir kitais asmenimis. Vilniaus PN išsamiai ir motyvuotai išnagrinėjo pareiškėjo 2016-08-08 prašymą Nr. 29(2)-734 dėl internetinės telefonijos, pateikė 2016-09-16 atsakymą Nr. 42-1362(1). Pareiškėjas Vilniaus PN direktoriaus atsakymą apskundė Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas). Kalėjimų departamentas 2016-10-13 sprendime Nr. 2S-5489 pareiškėjui motyvuotai paaiškino internetinės telefonijos diegimo aplinkybes pataisos įstaigose. Vilniaus PN administracija jokiais savo veiksmais pareiškėjo teisių nepažeidė ir žalos pareiškėjui nepadarė.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas skundo reikalavimus palaikė, prašė skundą tenkinti. Nurodė, kad internetinės telefonijos sistema Vilniaus PN neįdiegta ir jis neturi galimybės ja naudotis. Kalėjimų departamento atsakymo teismui neskundė. Skambinti telefonu sutuoktinei galimybę turėjo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas kelia ginčą dėl atsakovo Lietuvos valstybės civilinės atsakomybės Vilniaus PN nesuteikus pareiškėjui galimybės skambinti internetinės telefonijos būdu.

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų/neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

Pareiškėjas 2016-08-18 prašymu (b. l. 25) kreipėsi į Vilniaus PN direktorių, prašydamas skirti vaizdo skambutį naudojantis ,,Skype“ programa, kadangi jam nesuteikiami papildomi ilgalaikiai pasimatymai su nėščia sutuoktine. Vilniaus PN 2016-09-16 raštu (b. l. 26) atsakė į pareiškėjo prašymą. Nurodė, kad jo prašymas tenkinamas nebus, nes internetinės telefonijos paslauga kol kas pataisos įstaigose neteikiama, remiantis galiojančiais teisės aktais skambinimas internetine telefonija yra vienas iš skambinimo būdų ir galimybės paskambinti internetine telefonija nesuteikimas nėra teisės aktų pažeidimas. Pareiškėjui, kaip priskirtam paprastajai grupei, suteikiama teisė skambinti telefonu du kartus per savaitę bei apsipirkti įstaigos parduotuvėje, kurioje galima įsigyti taksofono kortelių. Pareiškėjas minėtą Vilniaus PN raštą skundė Kalėjimų departamentui, kuris 2016-10-13 sprendimu Nr. 2S-5489 (b. l. 27) skundo netenkino. Kalėjimų departamento sprendimo pareiškėjas Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) nustatyta tvarka teismui neskundė.

Nuteistųjų teisę paskambinti telefonu reglamentuoja BVK 102 straipsnis. Nuteistiesiems leidžiama paskambinti telefonu. Telefoninių pokalbių skaičių nustato šio kodekso 73–75, 79, 80, 85, 86, 91 ir 152 straipsniai (BVK 102 straipsnio 1 dalis). BVK 102 straipsnio 2 dalis įtvirtina nuteistųjų teisės paskambinti telefonu sąlygas: nuteistajam paskambinti telefonu leidžiama, jeigu jis tuo metu yra mokus arba naudojasi ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita. Vienas telefoninis pokalbis negali trukti ilgiau kaip 15 minučių. Kam skambinti pasirenka nuteistasis. Telefoninio pokalbio išlaidas, kai nesinaudojama ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita, apmoka pats nuteistasis. Pagal BVK 102 straipsnio 5 dalį skambinimo telefonu tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – Taisyklės).

Nuo 2016-04-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016-03-29 įsakymu Nr. IR-107 patvirtinta nauja Taisyklių 124 punkto redakcija, kurioje nustatyta, kad pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, kad nuteistiesiems būtų sudarytos sąlygos skambinti kitiems asmenims ir kalbėti telefonu. Skambinimui ir kalbėjimui telefonu prilyginamas skambinimas ir kalbėjimas internetine telefonija. Nuteistųjų, kuriems BVK nustatytas ribotas telefoninių pokalbių skaičius, telefoniniai pokalbiai registruojami Nuteistųjų telefoninių pokalbių apskaitos kortelėse arba elektroninėje apskaitos (registracijos) sistemoje.

Remiantis aptartu teisiniu reguliavimu darytina išvada, kad pataisos įstaigai kyla imperatyvi pareiga nuteistiesiems užtikrinti galimybę skambinti kitiems asmenims ir kalbėti telefonu. Skambinimas internetinės telefonijos būdu nėra savarankiškas skambinimo būdas, šis būdas tik prilyginamas skambinimui telefonu. Pažymėtina, kad ir aukštesnės teisinės galios teisės aktas – BVK, neįtvirtina savarankiškos nuteistųjų teisės skambinti internetinės telefonijos būdu. Todėl toks nuteistojo bendravimo su kitais asmenimis būdas laikytinas alternatyva skambinimui ir kalbėjimui telefonu, kuris gali būti įgyvendinamas atsižvelgiant į pataisos įstaigoje esančias technines galimybes.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas priskirtas paprastajai nuteistųjų grupei, todėl jis turėjo BVK 102 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisę du kartus per savaitę paskambinti telefonu (BVK 73 straipsnio 4 punktas) ir apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (BVK 73 straipsnio 1 punktas). Iš nuteistojo telefoninių pokalbių apskaitos kortelės (b. l. 18) matyti, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2014-09-08 iki 2016 metų pabaigos skambino telefonu 10 kartų. Pareiškėjas skunde nenurodė, kad dėl kokių nors priežasčių neturėjo galimybės pasinaudoti teise paskambinti telefonu, patirtą neturtinę žalą iš esmės grindė jo teisės skambinti internetinės telefonijos būdu pažeidimu. Teismas pripažįsta, kad pareiškėjui buvo užtikrinta teisė skambinti telefonu, šios teisės užtikrinimas yra imperatyviai BVK ir Taisyklių 124 punkte nustatyta Vilniaus PN pareiga. Tuo tarpu, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą teisinį reguliavimą ir teismo padarytą išvadą, Vilniaus PN neprivalėjo užtikrinti pareiškėjui teisės skambinti išimtinai internetinės telefonijos būdu, todėl konstatuotina, kad Vilniaus PN neteisėtų veiksmų neatliko ir pareiškėjo teisių nepažeidė. Pažymėtina, kad pareiškėjas su skundu dėl Vilniaus PN veiksmų nesuteikus minėtos teisės kreipėsi į Kalėjimų departamentą, tačiau Kalėjimų departamentui jo skundo nepatenkinus, BVK nustatyta tvarka Kalėjimų departamento priimto sprendimo teismui neskundė. Iš bylos medžiagos (pvz., b. l. 21) matyti, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2016-04-16 iki 2016-12-20 turėjo iš viso 8 pasimatymus su sutuoktine, todėl pripažintina, kad Vilniaus PN suteikė pareiškėjui galimybę ne tik telefonu, bet ir kitu būdu – tiesiogiai, bendrauti su sutuoktine ir palaikyti su ja ryšius.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Remiantis suformuota teismų praktika, neturtinės žalos buvimas teismo konstatuojamas tik tada, kai neigiamą poveikį asmeniui sukėlę neteisėti veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ir smulkmeniški, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu (2006 m. gegužės 17 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2006; 2007 m. lapkričio 15 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A17-749/2007, 2013 m. rugsėjo 5 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1409/2013 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo pripažinti, kad negalėjimas paskambinti internetinės telefonijos būdu pareiškėjui sukėlė tokio intensyvumo neigiamus veiksnius, nurodytus CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kita), kad būtų pagrindas pripažinti, jog pareiškėjui buvo padaryta neturtinė žala. Iš pateiktos į bylą pareiškėjo asmens sveikatos istorijos įrašų ginčui aktualiu laikotarpiu (b. l. 58–60) matyti, kad pareiškėjui nustatytas emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant kelis narkotikus ir kitas psichoaktyviąsias medžiagas, priklausomybės sindromas. Iš ankstesnių asmens sveikatos istorijos įrašų (b. l. 48–57) matyti, kad ir 2012-2015 m. pareiškėjas buvo konsultuojamas psichiatro dėl įvairaus pobūdžio nusiskundimų.

Atsakovo atstovas Vilniaus PN atsiliepime į skundą nurodė, kad rengiamasi įdiegti internetinės telefonijos paslaugos teikimą visose Lietuvos pataisos įstaigose centralizuotai, laikantis lygiateisiškumo principo, tam atliekamos būtinos procedūros, įskaitant viešuosius pirkimus; ši paslauga, kaip ir skambinimas ir kalbėjimas telefonu, bus mokama pagal paslaugos teikėjo nustatytus tarifus. Minėtas aplinkybes patvirtina ir Kalėjimų departamento 2016-10-13 raštas Nr. 2S-5489 (b. l. 27), adresuotas pareiškėjui. Todėl Vilniaus PN įdiegus internetinės telefonijos paslaugos teikimą pareiškėjas galės pasinaudoti skambinimo ir kalbėjimo telefonu alternatyva – skambinimu ir kalbėjimu internetine telefonija.

Ištyrus byloje nustatytas faktines aplinkybes, skundo bei atsiliepimo į skundą argumentus, nenustatyta Vilniaus PN neteisėtų veiksmų nesuteikus pareiškėjui galimybės skambinti internetinės telefonijos būdu, nenustatyta neturtinės žalos padarymo pareiškėjui fakto. Nenustačius būtinųjų CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų, pareiškėjo skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

pareiškėjo J. S. (J. S.) skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Marius Bajoras