Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2020-03-16 · Byla Nr. BIK-119/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2020-02-14Kauno apygardos teismas
  2. KasacijaNutartis · 2020-03-16Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-03-16
Bylos Nr.
BIK-119/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-46164-2017-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Daiva Pranytė-Zalieckienė (pirm.), Pranas Kuconis, Tomas Šeškauskas
Civilinis atsakovas
UAB „K“
Nuteistasis
E. P.
Kasacinio skundo Nr. DOK-991/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-46164-2017-4
(S)LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASNUTARTIS2020 m. kovo 16 d.Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Pranytės-Zalieckienės (kolegijos pirmininkė), Prano Kuconio ir Tomo Šeškausko, susipažinusi su civilinio atsakovo UAB „K“ generalinio direktoriaus P. Š. kasaciniu skundu dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 29 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 14 d. nutarties nuteistojo E. P. baudžiamojoje byloje, baudžiamąja byla,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Civilinio atsakovo UAB „K“ generalinis direktorius P. Š. kasaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamų teismų sprendimų dalis dėl civilinio ieškinio tenkinimo ir 12 000 Eur neturtinės žalos priteisimo iš UAB „K“ ir bylą nutraukti.

Paduotame kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai tinkamai neišnagrinėjo esminių nuteistojo ir civilinio atsakovo argumentų dėl priežastinio ryšio tarp veikos ir pasekmių, nukentėjusiojo neatsargaus ir rizikingo elgesio, kitų veiksnių įtakos padariniams kilti. Be to, teismai visiškai neatsižvelgė ir nevertino šios srities specialisto – Valstybinės energetikos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos atstovo paaiškinimų dėl Saugos eksploatuojant elektros įrenginius taisyklėse įtvirtintų nuostatų, reglamentuojančių darbų prie elektros įrenginių atlikimą ir vykdymą, ir nuteistojo kaltę grindė 2018 m. lapkričio 29 d. ekspertizės akto duomenimis, suteikdami šiam įrodymui prioritetinę reikšmę. Teismų atliktas įrodymų vertinimas nėra pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, kaip to reikalaujama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalyje. Taip pat, pasak kasatoriaus, teismai netinkamai išsprendė civilinio ieškinio klausimą ­– nevertino skunde nurodytų aplinkybių ir neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų, ignoravo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, nemotyvavo priteistos neturtinės žalos dydžio.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Teisėjų atrankos kolegija sprendžia, kad teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą, paduotame kasaciniame skunde nesuformuluoti. Kasatorius iš esmės tik nesutinka su teismų atliktu įrodymų vertinimu, ginčija nustatytas faktines aplinkybes (priežastinį ryšį, nuteistojo kaltę), nurodo, kurie įrodymai ir kaip turėjo būti įvertinti (Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos atstovo paaiškinimai, 2018 m. lapkričio 29 d. ekspertizės aktas ir kt.). Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių, tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nagrinėjimo dalykas. Dėl to, skunde išdėstyti teiginiai, kuriais iš esmės ginčijamos nustatytos bylos aplinkybės, nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Be to, apeliacinės instancijos teismas atsakė į iš esmės analogiškus civilinio atsakovo generalinio direktoriaus apeliacinio skundo argumentus, tuo tarpu teisinių argumentų, pagrindžiančių apeliacinės instancijos teismo padarytų esminių BPK pažeidimų buvimą, kasaciniame skunde nenurodyta. Kasacinio skundo teiginiai dėl netinkamai išspręsto civilinio ieškinio taip pat deklaratyvūs, susiję su įrodymų vertinimu ir yra fakto klausimai, kurie nesudaro kasacijos pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti civilinio atsakovo UAB „K“ generalinio direktoriaus P. Š. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Daiva Pranytė-ZalieckienėPranas KuconisTomas Šeškauskas