Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2014-07-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1-526-409/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-07-04
Bylos Nr.
1-526-409/2014
Teisminio proceso Nr.
1-41-1-00140-2014-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Astra Karpytė
Nukentėjusysis
G. J.
Kaltinamasis
A. J.
Advokatai
Saulius Alysas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-526-409/2014Teisminio proceso Nr. 1-41-1-00140-2014-9Procesinio sprendimo kategorija 1.1.7.2.7; (S) 1.2.4.8.3; 2.3.6.4.5
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. liepos 4 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėja Astra Karpytė,sekretoriaujant Daivai Jankūnienei,dalyvaujant prokurorei Rasai Valančienei,gynėjui advokatui Sauliui Alysui,mažamečio nukentėjusiojo G. J. atstovei pagal įstatymą A. J.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2013-07-17 Šiaulių apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu 3 mėnesiams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. smurtavo artimoje aplinkoje prieš mažametį, o būtent, 2014 m. sausio 27 d., apie 21.20 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), smurtaudamas prieš savo šeimos narį – mažametį sūnų G. J., gim. 2005 m., tai yra diržu suduodamas jam ne mažiau kaip penkis smūgius, padarė nukentėjusiajam G. J. galvos smegenų sukrėtimą, odos nubrozdinimą kakle, odos nubrozdinimus su aplinkine poodine kraujosruva kairėje šlaunyje, poodines kraujosruvas kairės ausies, kairio užausio ir dešinės blauzdos srityse, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio 1 dalies, 291 straipsnio nuostatomis, byla buvo nagrinėjama atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Apklaustas teisme kaltinamasis A. J. kaltu prisipažino ir parodė, jog 2014 m. sausio 27d. vakare grįžęs į namus iš parduotuvės bute pajuto degėsių kvapą ir pamatė, kad yra apdegintos buto durys. Supratęs, kad duris degino sūnus G. J., supyko ir kelis kartus diržu sudavė sūnui. Kadangi sūnus muistėsi, galėjo jam pataikyti į galvą, kaklą, šlaunį ir blauzdą. Sudavė ne daugiau penkių kartų. Pripažįsta, jog mušdamas sūnų padarė jam galvos smegenų sukrėtimą, nubrozdinimus ir kraujosruvas. Supranta, kad sūnų auklėjo netinkamu būdu ir dėl to labai gailisi. Sūnų nuo dviejų metų augina vienas. Sūnus yra labai prie jo prisirišęs. Prašo neatimti laisvės, kad galėtų rūpintis vaiku.

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo visiško kaltės pripažinimo, jo kaltė įrodoma ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiojo, liudytojų parodymais ir kitais byloje surinktais įrodymais.

Nukentėjusysis G. J. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad šiais metais, datos nežino, būdamas namuose negerai pasielgė, todėl tėtis supykęs jį mušė su diržu per galvą. Jam skaudėjo, ausis buvo pamėlynavusi. Dėl to sumušimo gydėsi ligoninėje, kur jį išvežė iš mokyklos. Jo mokytoja klausė, kas jam atsitiko, tačiau jis nesakė. Grįžęs iš ligoninės gyvena pas tetą. (31-32 b. l.).

Liudytoja J. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014-01-28 apie 7.30 val. atėjo į darbą „(duomenys neskelbtini)“ progimnazijoje, kur dirba socialine pedagoge. Apie 8.45 val. pas ją atėjo mokytoja D. K., kuri į kabinetą atvedė savo mokinį G. J.. Mokytoja pasakė, kad G. yra sumuštas ir paprašė pagalbos. Pradėjo klausinėti G., kas jam nutiko. Berniukas prasitarė, kad jį vakar, t. y. 2014-01-27, sumušė tėvas A. J.. Tai pasakęs berniukas pradėjo verkti ir prašyti, kad nepasakytų jo tėvui. Su mokytoja pradėjo galvoti, ką šioje situacijoje daryti, vėliau paskambino nepilnamečių reikalų inspektorei S. J., kuri patarė paskambinti telefonu 112, nes taip gaus greitesnę pagalbą. Paskambinusi telefonu 112 pranešė apie įvykį ir kartu su berniuku ir auklėtoja laukė atvykstančių pareigūnų. (33-34 b. l.)

Liudytoja D. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ progimnazijoje pradinių klasių mokytoja. Jos klasėje mokosi G. J.. G. namuose gyvena tik su tėvu, apie G. mamą mokykla jokių duomenų neturi. G. pats ne kartą yra prasitaręs, kad, kai jam buvo trys metai, mama išvažiavo į Angliją. G. tėvas yra uždaras, apie save daug nepasakoja, nerodo susidomėjimo G. mokslais, G. elgesiu, vengia ateiti į mokyklą. G. būna piktas, agresyvus, gana dažnai įsižeidžia ir apsipila ašaromis, jo emocinė būsena nėra gera, bendraudamas su draugais, juos įžeidinėja, naudoja labai daug keiksmažodžių. 2014-01-28 pirmos pamokos metu pastebėjo, kad nenatūraliai atlinkusi ir labai didelė viena G. ausis. Tik pastebėjusi iškart prie G. nėjo, kadangi tai pastebėjo berniukų persirengimo kambaryje, kur vaikai persirenginėjo kūno kultūros pamokai, pagalvodama, kad blogas apšvietimas ir tiesiog gal pasirodė, be to nenorėjo atkreipti ir kitų vaikų dėmesio. Nuėjus į sporto salę, kur yra geras apšvietimas, pasikvietė vieną patį G. prie savęs, kur įsitikino, kad tikrai viena G. ausis yra sutinusi, mėlyna, už ausies buvo panaši į kirstinę žaizda, su dideliais šašais, ant kaklo toje pat pusėje, kaip ir ausis, buvo daugiau kraujosruvų, tos kraujosruvos buvo kelios, išilginės, kai kur jau pasidengusios šašiukais. G. paklausė, kas nutiko, G.. tyliai pasakė, kad mušė tėtis. Kai jo paklausė už ką, G. pradžioje pasakė nežinąs, po to pasakė, kad kažką durims padaręs. G. paklausė, ar dar kur yra mušimo žymių, G. pasakė, kad ant kojos ir, kadangi buvo su laisvomis sportinėmis kelnėmis, tai jas iškart pakėlė ir jai parodė. Ant G. kojos šlaunies buvo du tokie kaip įdūrimai, jau pasidengę šašiukais ir nuo jų driekėsi kraujosruvos. Tada su G. nuėjo pas socialinę pedagogę J. G., kuriai G. taip pat pasakė, kad jį vakarykščiai mušė tėvas. G. tiek jos, tiek ir socialinės pedagogės prašė, kad tik nesakytų jo tėvui, kad jis apie tai joms pasakė, kas parodo, kad vaikas tikrai bijo savo tėvo. Tuomet apie įvykį buvo informuota policija, G. nuvežtas į ligoninę. Nemano, kad G. išsigalvotų, kad prieš jį tėvas naudojo smurtą, nes G. bijo savo tėvo. Kai ne kartą yra pasakiusi G., kad apie netinkamą jo elgesį praneš tėvui, G. visada išsigąsdavo, pradėdavo verkti ir jai sakydavo, kad tėvas jį dėl to muš laidu, o ne diržu ir, kad laidu būna skaudžiau nei diržu. Akivaizdžių žymių ant G. kūno anksčiau niekada nėra mačiusi, jas 2014-01-28 pamatė pirmą kartą. (35-36 b. l.)

Liudytoja A. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad G. J. buvo gydomas ligoninėje, į jokias kitas gydymo įstaigas nesikreipė, nes tam nebuvo jokio reikalo. Ir iš ligoninės jį būtų išrašę daug anksčiau, tačiau to padaryti gydytojai negalėjo, kadangi kaip suprato nebuvo paruošti iš Vaiko teisių apsaugos skyriaus tam reikiami dokumentai, susiję su laikinąją globa. Jokio civilinio ieškinio nereiškia. (39-40 b. l.)

Iš 2014-01-30 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta ir aprašyta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). (9-21 b. l.).

Iš 2014-02-24 daiktų pateikimo protokolo matyti, kad įtariamasis A. J. pateikė diržą. (56 b. l.).

Iš 2014-02-24 apžiūros protokolo matyti, kad A. J. pateiktas diržas buvo apžiūrėtas ir aprašytas. (57-58 b. l.).

Iš 2014-02-10 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus specialisto išvados Nr. G 218/14 (04) matyti, jog nukentėjusiajam G. J. padaryti sužalojimai: galvos smegenų sukrėtimas, odos nubrozdinimas kakle, odos nubrozdinimai su aplinkine poodine kraujosruva kairėje šlaunyje, poodinės kraujosruvos kairės ausies, kairio užausio ir dešinės blauzdos srityse, tai yra nežymus sveikatos sutrikdymas. (45 b. l.).

Iš 2014-02-21 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Personalo skyriaus Psichologų grupės vyresniojo specialisto A. N. psichologinės išvados matyti, kad G. J. patyrė psichologinį ir fizinį smurtą iš tėvo. (46 b. l.).

Įvertinęs šiuos įrodymus, teismas laiko, jog kaltinamojo A. J. kaltė įrodyta.

Kaltinamasis A. J. tyčia suduodamas ne mažiau penkių smūgių diržu mažamečiui šeimos nariui – kartu gyvenančiam sūnui G. J. sukėlė fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė sveikatą, todėl jo veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, požymius.

Kaltinamasis A. J. padarė nesunkų nusikaltimą. Jo atsakomybę lengvina tai, jog prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis anksčiau teistas, teistumas neišnykęs, nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalies, 56 straipsnio 1 dalies nuostatomis kaltinamajam A. J. skirtina laisvės atėmimo bausmė. Tačiau atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis A. J. dirba, vienas augino ir prižiūrėjo mažametį sūnų G. J., teismui pateiktoje psichologo išvadoje (135 b. l.) nurodyta, jog nukentėjusysis G. J. buvo konsultuotas ir konsultacijų metu išreiškė norą gyventi su tėvu, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, jos vykdymą atidedant.

Byloje pareikštas Šiaulių teritorinės ligonių kasos, atstovaujančios Valstybinę ligonių kasą prie Sveikatos apsaugos ministerijos, 521,88 Lt dydžio civilinis ieškinys dėl nukentėjusiojo G. J. gydymo išlaidų atlyginimo įrodytas pateiktais dokumentais ir tenkintinas.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veika tirti ir nagrinėti – kompaktinė plokštelė su mažamečio nukentėjusiojo apklausos įrašu, paliktinas saugoti prie bylos; diržas, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, sunaikintinas kaip menkavertis nusikalstamos veikos padarymo įrankis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

A. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. J. skirti bausmę – laisvės atėmimą 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinus su neatlikta bausme, paskirta 2013-07-17 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu, ir galutinę bausmę A. J. skirti laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 5 punktu, 6 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą A. J. atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant atsiprašyti nukentėjusiojo G. J. bei per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą ir 8 (aštuonis) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę A. J. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio vykdymo pradžios palikti nepakeistą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, A. J. į atliktą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2014-01-28 10.18 val. iki 2014-01-29 11.00 val.

Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį patenkinti ir priteisti iš A. J. 521,88 Lt Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos nukentėjusiojo G. J. gydymo išlaidoms atlyginti.

Daiktinius įrodymus – kompaktinę plokštelę su mažamečio nukentėjusiojo apklausos įrašu, palikti saugoti prie bylos; diržą, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėja Astra Karpytė