- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-04-15
- Bylos Nr.
- II-59-982/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00906-2016-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Darius Urbonas
- Kategorijos
- 2.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėjas Darius Urbonas, sekretoriaujant Vidai Dambrauskienei, dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui K. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo K. B. skundą institucijai, paskyrusiai nuobaudą, - Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio Raudondvario policijos nuovadai dėl 2016 m. sausio 8 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio Raudondvario policijos nuovados pareigūnės 2016 m. sausio 8 d. nutarimu K. B. paskirta 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) bauda už tai, kad jis 2015 m. liepos 11 d. apie 13.00 val. Nėries g., (duomenys neskelbtini), Kauno r., t.y. viešoje vietoje, girdint kitiems asmenims, necenzūriniais žodžiais išplūdo J. G., tuo pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį bei padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 174 str.
Šalies argumentai
Skundą padavęs asmuo K. B. prašo skundžiamą nutarimą panaikinti, neigdamas padaręs pažeidimą, už kurį jis buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn. Skunde nurodė, kad J. G. jis necenzūriniais žodžiais neišplūdo, o 2015 m. liepos 11 d. apie 13 val. sode apskritai nebuvo, nes tuo metu dalyvavo Kauno arkikatedroje bazilikoje vykusiose arkivyskupo metropolito L. V. ingreso iškilmėse.
Teismo posėdžio metu K. B. palaikė skunde išdėstytus argumentus ir reikalavimus, kategoriškai paneigdamas tai, kad J. G. atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius. Teigė, kad tyrimo metu jo sutuoktinė nurodė, kad 2015 m. liepos 11 d. sode nebuvo, nes dalyvavo giminaitės šventėje. Tačiau nuo tariamo įvykio jau buvo praėję daug laiko, todėl ji suklydo nurodydama, kur jie tuo metu buvo. Anot jo, byloje esantys duomenys patvirtina, kad jis tuo metu dalyvavo Kauno arkikatedroje bazilikoje vykusiame renginyje.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepime nurodė, kad su skundu nesutinka, nes pažeidimo aplinkybės ištirtos objektyviai ir visapusiškai, o nutarimas teisėtas ir pagrįstas. K. B. nurodytą aplinkybę, kad jo nebuvo sode, nes tuo metu jis dalyvavo renginyje, Institucija vertina kritiškai, kaip siekį išvengti administracinės atsakomybės. Atkreipia dėmesį, kad tai jau antra K. B. versija, nurodant priežastį, dėl kurios jis sode neva nebuvo, nes pirmoji buvo paneigta. Institucijos nuomone, su skundu pateiktos nuotraukos nekokybiškos, neaišku kada jos darytos ir kas jas padarė, be to, jis šių įrodymų nepateikė tyrimo metu.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Išnaudojus visas galimybes surinkti bylai reikšmingus įrodymus, tačiau nepašalinus abejonių dėl asmens kaltės, yra pagrindas pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-6511/2010).
Paminėtina ir tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje tvirtinama, kad įrodymus renka pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, o patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti pažeidimu kaltinanti institucija ir bylos sėkmę lemia parodymų tvirtumas bei jų išsamumas. <...> apylinkės teismo apkaltinamasis dokumentas negali būti grindžiamas prielaidomis ir tikėtinomis išvadomis (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N 9(62)– 883/2007).
Vertindamas byloje esančius duomenis, teismas daro išvadą, kad įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų, kad K. B. pažeidė viešąją tvarką, t.y. viešoje vietoje vartojo J. G. atžvilgiu necenzūrinius žodžius, nėra.
Tiek administracinio teisės pažeidimo protokole, tiek skundžiamame nutarime nurodoma, kad K. B. J. G. necenzūriniais žodžiais išplūdo 2015 m. liepos 11 d. apie 13 val. Teismo posėdžio metu J. G. teigė, kad K. B. ji buvo išplūsta būtent tą dieną, nes nors į policijos įstaigą ji kreipėsi praėjus kelioms dienoms po įvykio, tačiau iš karto po jos įžeidimo, grįžusi į sodo namelį, pasižiūrėjo į kalendorių, todėl datą įsiminė, taip pat ir valandą. Kad pareiškėja neabejojo ir, kad apskritai nebuvo abejonių dėl įvykio datos, patvirtino ir tyrimą atlikusi pareigūnė J. J.. Tuo tarpu byloje esantys duomenys, t. y. nuotraukos (b. l. 1421, 38-40), Kauno Arkikatedros Bazilikos choro (duomenys neskelbtini) (b. l. 48), internetinėje svetainėje https://www.youtube.com/watch?v=_E_3pLJJl2A esantis vaizdo įrašas, kurį teismas peržiūrėjo, akivaizdžiai patvirtina, kad 2015 m. liepos 11 d. K. B. nuo 10 val. buvo choro (duomenys neskelbtini), kuriame gieda, repeticijoje, o nuo 12 iki 14 val. dalyvavo šv. Mišiose, arkivyskupo L. V. ingreso iškilmėse, taigi, skundžiamame nutarime nurodytu laiku sode J. G. išplūsti jis negalėjo. Be to, anot J. G. konfliktas, kurio metu K. B. ją įžeidė pavartodamas necenzūrinius žodžius, kilo dėl žemės ir jos ribų, tuo tarpu liudytoja D. K., tvirtindama, girdėjusi konfliktą tarp K. B. ir J. G., teigė, kad K. B. negražiai kalbėjo apie J. G., nes ši išardžiusi šeimą, nors tiksliai nurodyti aplinkybių negalėjo. Tokiu būdu, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog K. B. padarė jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą. Pažymėtina, kad tiek K. B., tiek J. G., jos sugyventinio A. K. bei liudytojos D. K. parodymai, taip pat kita bylos medžiaga patvirtina, kad tarp sodo sklypų kaimynų, t.y. B. ir A. K. bei jo sugyventinės J. G. susiklostę konfliktiniai santykiai dėl žemės ribų, jos naudojimo ir pan., todėl vien tik suinteresuotų asmenų, šiuo atveju, J. G. ir A. K. parodymais, nesant jokių kitų objektyvių duomenų, juo labiau, kad neginčijamai paneigta, jog 2015 m. liepos 11 d. apie 13 val. K. B. sode nebuvo, kaltinimas padarius administracinį teisės pažeidimą, negali būti grindžiamas. Galbūt toko pobūdžio konfliktas galėjo įvykti kitą dieną ar kitomis aplinkybėmis, tačiau priimant nutarimą, kaip minėta anksčiau, negali būti remiamasi net ir labai tikėtinais spėjimais ar prielaidomis.
Taigi, įvertinus administracinio teisės pažeidimo byloje esančius duomenis darytina išvada, kad objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, jog K. B. padarė jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, nėra, o sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina.
Skunde K. B. prašė priteisti 500 Eur išlaidų, kurias jis patyrė dalyvaudamas administracinio teisės pažeidimo bylos procese. Pažymėtina, kad ATPK nuostatos nenumato bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, todėl šis prašymas netenkintinas (taip pat žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinė byla Nr. N62?2891/2010, administracinė byla Nr. N575 - 2827/2010, administracinė byla Nr. N444-1093/2009 ir kt.). Be to, K. B. nepateikė jokių jo išlaidas patvirtinančių įrodymų.
Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 d. 1 p., 302 str. 1 d. 2 p., teismas
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Skundą tenkinti.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio Raudondvario policijos nuovados 2016 m. sausio 8 d. nutarimą Nr. 65N-48004643-16 panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 str.., bylos teiseną K. B., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu nutraukti nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.
K. B. prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinti.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.