Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. Č. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonei Turto bankui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjas A. Č. pareiškimu prašo atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą motinos J. Ž., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimui priimti (t. 1, b. l. 1 – 4).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad J. Ž. mirė (duomenys neskelbtini), netekėjusi (t. 1, b. l. 11). Pareiškėjas A. Č. yra J. Ž. sūnus (t. 1, b. l. 11). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis J. Ž. vardu registruotas nekilnojamasis turtas: 1/3 dalis žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1/3 dalis gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1/3 dalis ūkinio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1/3 dalis kitų statinių, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini), ir 1/3 dalis buto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu (t. 1, b. l. 6 – 10). J. Ž. pirmos eilės įpėdinis yra jos sūnus A. Č., gimęs (duomenys neskelbtini) J. Ž. įstatyminiai įpėdiniai per įstatymo nustatytą terminą palikimo nepriėmė, paveldėjimo byla po J. Ž. mirties nepradėta (t. 1, b. l. 12). Pareiškėjas yra palikimo, atsiradusio po J. Ž. mirties (duomenys neskelbtini), pirmos eilės įpėdinis pagal įstatymą, kuris į notaro biurą per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą dėl palikimo priėmimo nesikreipė dėl svarbių priežasčių. Pareiškėjas, gimęs (duomenys neskelbtini), motinos mirties dieną buvo nepilnametis, jam buvo 16 metų, neturėjo teisinio veiksnumo. Be to pareiškėjui nebuvo žinoma, jog motinos vardu yra registruota nekilnojamojo turto Lietuvoje, kadangi su motina nuo 2012 m. gyveno Anglijoje. Jog motinos vardu Lietuvoje yra registruotas nekilnojamasis turtas, sužinojo tik 2020 m. spalio 1 d., kai dėdė G. Ž. informavo, kad reikia kreiptis į notarą dėl mamos palikimo priėmimo. Pareiškėjas yra jauno amžiaus, jo išsilavinimas nėra teisinis, jis neturi teisinių žinių, o realios gyvenimo aplinkybės bei socialinių įgūdžių stoka, nesudarė jam sąlygų sužinoti, kad apskritai jam atsiras paveldėjimo pagal įstatymą, todėl nesuspėjo realizuoti savo teisių per įstatyme nustatytą terminą. Be to, (duomenys neskelbtini)su pareiškimu kreipėsi į Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus dėl įstatymo nustatyto termino priimti palikimą atnaujinimo. Alytaus apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi jam buvo atnaujintas trijų mėnesių terminas priimti motinos J. Ž. palikimą (t. 1, b. l. 13 – 15). Jis gyvena ir mokosi Škotijoje, ten, kaip ir Lietuvos Respublikoje, buvo ir yra paskelbtas karantinas dėl pandemijos, judėjimas ribotas, todėl neturėjo galimybės per tris mėnesius sugrįžti į Lietuvą ir priimti palikimą. Parašė įgaliojimą savo močiutei D. Ž., kad ši jo vardu atliktų juridinius veiksmus, tačiau įgaliojimas netiko notarui. Minėtų aplinkybių pagrindu pareiškėjas prašo teismo paveldėjimo tikslu atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą palikimui priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį atsiradęs palikimas gali būti priimamas trimis būdais: 1) pradėjus jį faktiškai valdyti, 2) kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo, 3) padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.50 straipsnyje nustatytą palikimui priimti terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Taigi CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybė įpėdiniui kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu terminą pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių.

Kaip nurodė pareiškėjas, priežastys, dėl kurių jis praleido įstatymo nustatytą terminą priimti po jo motinos mirties atsiradusį palikmą, yra iš esmės susijusios su nežinojimu, jog motinos vardu yra registruoto nekilnojamojo turto Lietuvoje, be to palikimo priėmimo momentu jis buvo labai jauno amžiaus, neturėjo teisinio veiksnumo, o Alytaus apylinkės teismui (duomenys neskelbtini) nutartimi pareiškėjui atnaujinus trijų mėnesių terminą priimti motinos J. Ž. palikimą, pareiškėjas į notarą per įstatymo nustatytą terminą dėl motinos palikimo priėmimo nesikreipė dėl svarbių priežasčių – jis gyvena ir mokosi Škotijoje, kur, kaip ir Lietuvos Respublikoje, buvo paskelbtas karantinas dėl Covid-19 pandemijos, judėjimas ribotas, todėl neturėjo galimybės per tris mėnesius sugrįžti į Lietuvą ir priimti palikimą, o jo parašytas įgaliojimas D. Ž., kad ši jo vardu atliktų juridinius veiksmus, netiko notarui.

Kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėjas jo motinos mirties dieną ir visą įstatymo nustatytą laikotarpį priimti mirusios motinos palikimą buvo nepilnametis, jam buvo 16 metų, jis neturėjo teisinio veiksnumo. Kad motinos vardu Lietuvoje yra registruotas nekilnojamasis turtas, pareiškėjas sužinojo tik 2020 m. spalio 1 d., kai dėdė G. Ž. informavo, kad reikia kreiptis į notarą dėl mamos palikimo priėmimo. Pareiškėjas nurodo, jog nuo 2012 metų su mama gyveno Jungtinėje Karalystėje. Po jos mirties liko gyventi užsienyje. Šiuo metu studijuoja (duomenys neskelbtini) universitete. Nuo išvykimo į Lietuvą su mama buvo grįžę vieną kartą 2015 m. Jog mama J. Ž. Lietuvoje turėjo savo vardu registruoto nekilnojamojo turto pareiškėjui nebuvo žinoma, mama apie tai nebuvo minėjusi. Tai patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai – mirties įrašas, kuriame nurodyta jog J. Ž. mirė (duomenys neskelbtini) Jungtinėje Karalystėje. Taip pat (duomenys neskelbtini) universiteto raštas, kuriuo patvirtinama, jog pareiškėjas yra priimtas į universitetą nuo (duomenys neskelbtini). Taigi, daroma išvada, jog pareiškėjas, gyvendamas su motina Jungtinėje Karalystėje, galėjo nežinoti apie jos vardu Lietuvoje registruotą nekilnojamąjį turtą. Nežinojimą įtakojo jaunas pareiškėjo amžius, teisinių žinių stoka, realios gyvenimo aplinkybės bei socialinių įgūdžių stoka. Iš pateikto 2020 m. spalio 7 d. Testamentų registro išrašo matyti, kad paveldėjimo byla į J. Ž., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą nepradėta. Kaip nurodyta pareiškime, apie tai, kad motinos vardu yra Lietuvoje yra registruotas nekilnojamasis turtas, pareiškėjui tapo žinoma tik 2020 m. spalio 1 d. ir jis iš karto kreipėsi į teismą. Teismo vertinimu, Alytaus apylinkės teismui (duomenys neskelbtini) nutartimi pareiškėjui atnaujinus trijų mėnesių terminą priimti motinos J. Ž. palikimą, pareiškėjas į notarą per įstatymo nustatytą terminą dėl motinos palikimo priėmimo nesikreipė dėl svarbių priežasčių – jis gyvena ir mokosi Škotijoje, kur, kaip ir Lietuvos Respublikoje, buvo paskelbtas karantinas dėl Covid-19 pandemijos, judėjimas ribotas, todėl neturėjo galimybės per tris mėnesius sugrįžti į Lietuvą ir priimti palikimą, o jo parašytas įgaliojimas D. Ž., kad ši jo vardu atliktų juridinius veiksmus, netiko notarui. Teismo vertinimu, pagal šias nustatytas aplinkybes nėra pagrindo pareiškėją pripažinti pasyviu asmeniu įgyvendinant savo teises.

Nagrinėjamu atveju taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad nei per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo, nei iki civilinės bylos dėl termino atnaujinimo iškėlimo ir nagrinėjimo metu joks įpėdinis nebuvo kreipęsis dėl palikimo priėmimo, be pareiškėjo palikėjos J. Ž. pirmos eilės įstatyminių įpėdinių daugiau nėra, todėl nėra pagrindo spręsti, kad pavėluotas palikimo priėmimas sukeltų neigiamas pasekmes tretiesiems asmenims, pažeistų šių asmenų teises ir teisėtus interesus.

Teismas, įvertinęs aukščiau minėtas aplinkybes, bei tai, kad pareiškėjas yra vienintelis pirmosios eilės įstatyminis įpėdinis, kuris pretenduoja į motinos palikimą, nenustatyta aplinkybių, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad termino palikimui priimti pratęsimas ypač neigiamai paveiktų kitų asmenų teisėtus interesus, asmenų, prieštaraujančių termino atnaujinimui, nėra, vadovaujantis teisingumo, protingumo principais, sprendžia, kad praleistas įstatymų nustatytas terminas atnaujintinas (CK 5.57 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 576 – 578 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.63 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292, 576–582 straipsniais,

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjui A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) trijų mėnesių terminą motinos J. Ž., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimui priimti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.