Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pranešėja Bronė Vidzėnienė Baudž.byla Nr. 1A-84-134/2016Teisėjas Arūnas Neverdauskis (S) Teisminio proceso Nr. 1-01-1-49793-2015-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.3.1.;1.1.10.1.

2016 m. kovo 3 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Bronės Vidzėnienės, teisėjų Algirdo Gapučio, Donato Jatužio

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo H. N. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 13 d. nuosprendžio, kuriuo H. N. nuteistas:

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams;

Vadovaujantis BK 64¹ str. paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir H. N. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 10 mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 str. į paskirtą bausmę įskaitytas H. N. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2015-09-05 23.00 val. iki 2015-09-07 14.33 val. (2 dienos);

Iš H. N. priteistos 3,26 Eur proceso išlaidų valstybei.

Aprašomoji dalis

nustatė:

- veikdamas bendrininkų grupėje kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, apgaule savo ir bendrininkų naudai įgijo svetimą E. L. priklausantį turtą - pinigus 2020 eurų, o būtent: ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims 2015 m. rugsėjo 5 d. 20.59 val. paskambinus E. L. mobilaus ryšio telefonu, prisistačius teisėsaugos pareigūnu ir melagingai pranešus apie tai, kad E. L. giminaitė sužalojo mergaitę, kuri prašo 4 000 eurų gydymo išlaidoms padengti bei iki 21.29 val. neleidžiant E. L. nutraukti pokalbio telefonu ir sutarus, kad paimti 1000 eurų iš E. L. atvyks nukentėjusios mergaitės brolis, jis 2015-09-05 apie 21.30 val. nuvyko adresu (duomenys neskelbtini) r. ir iš nukentėjusiosios E. L. paėmė 2020 eurų.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, teisingai taikė bausmės skyrimą reglamentuojančias BK 54 str. 2 d., 61 str. 1-3 d. nuostatas ir atsižvelgė į bausmių skyrimo nepilnamečiams ypatumus, numatytus BK 91 str. Laisvės atėmimo bausmės parinkimą teismas motyvavo tuo, kad apeliantas nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį teistumą už anksčiau įvykdytus tyčinius nusikaltimus, į tai, kad nelanko mokyklos, šiuo metu yra sulaikytas įtariant kito nusikaltimo padarymu. Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantas nuo 2015-09-01 mokosi VšĮ (duomenys neskelbtini) centre, tačiau mokyklos nelanko (b.l.51,53 2 t.), 2014-06-17 ir 2014-10-08 Panevėžio apylinkės teismo nuosprendžiais buvo nuteistas už tyčinių 16 apysunkių ir 1 nesunkų nusikalstamų veikų padarymą realia laisvės atėmimo bausme, kurią atlikus, 2015-06-19 buvo paleistas iš nepilnamečių tardymo izoliatoriaus – pataisos namų ir nepraėjus nei 3 mėnesiams vėl įvykdė tyčinį nesunkų nusikaltimą. Tai rodo, kad jis nepadarė išvadų iš ankstesnio teistumo. Esant tokioms aplinkybėms vien apelianto pažado, kad jis nedarys naujų nusikalstamų, dirbs, lankys mokyklą, atlygins žalą nepakanka, priešingai jo elgesys ir pasirinktas gyvenimo būdas rodo, kad jis būdamas laisvėje daro naujas nusikalstamas veikas, švelnesnės bausmės nei laisvės atėmimas ar laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas negali pakeisti jo nusikalstamų polinkių, todėl pagrįstai apylinkės teismas nusprendė, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik skiriant realią laisvės atėmimo bausmę.

Nustatydamas bausmės trukmę, teismas įvertino kiekvienos iš BK 54 str. 2 d. nurodytų aplinkybių reikšmę bausmės dydžio parinkimui – apeliantas padarė tyčinį nesunkų, savanaudišką nusikaltimą, byloje nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalto bendrininkų grupėje, lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi ir dėl to, vadovaujantis BK 64¹ str. paskirta bausmė sumažinta 1/3. Įvertinus nuosprendyje išdėstytus bausmės skyrimo motyvus, apeliantui paskirta bausmė, mažesnė nei BK 182 str. 1 d. sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, nėra aiškiai per griežta, todėl tenkinti apelianto skundą ir jame išdėstytais argumentais švelninti jam paskirtą bausmę nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nuteistojo H. N. apeliacinį skundą atmesti.