Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-12-15 · Administracinė byla Nr. I-7030-281/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-12-15
Bylos Nr.
I-7030-281/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01632-2016-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Henrikas Sadauskas, Mefodija Povilaitienė, Liudmila Zaborovska
Pareiškėjas
asociacijos Širvintų rajono Musninkų medžiotojų klubo
Atsakovas
Širvintų rajono savivaldybės administracijai
Trečiasis asmuo
S. B.
Administracinė byla Nr. I-7030-281/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01632-2016-4Procesinio sprendimo kategorija. 1.38.; 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gruodžio 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Henriko Sadausko ir Liudmilos Zaborovskos, dalyvaujant pareiškėjos atstovui A. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos asociacijos Širvintų rajono Musninkų medžiotojų klubo skundą atsakovei Širvintų rajono savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui S. B., dėl sprendimo panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja asociacija Širvintų rajono Musninkų medžiotojų klubas (toliau – pareiškėja) 2016-04-22 teismui padavė skundą, kuriuo prašo panaikinti Širvintų rajono savivaldybės administracijos (toliau – Administracija) 2016-04-06 žemės naudotojo sklypui medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos įvertinimo aktą (toliau – Įvertinimo aktas) (b. 1. 1–7).

Paaiškino, kad Širvintų rajono savivaldybė (toliau – Savivaldybė) 2016-04-14 raštu su pridedamu 2016-04-06 aktu, apskaičiavo medžiojamųjų gyvūnų (t. y. laukinių gyvūnų, kurie Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse yra priskirti medžiojamiesiems dėl visuomeniniais ir asmeniniais tikslais grindžiamos vertės ir atsižvelgiant į šalies medžioklės kultūros tradicijas) (toliau — Medžiojamieji gyvūnai) padarytos žalos dydį S. B. priklausančiame sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau - Sklypas), augusių grikių pasėliui. Žalos dydis įvertintas 2 536,91 Eur. Širvintų rajono savivaldybės komisija medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti (toliau – Savivaldybės Komisija) Sklype neatliko jokių matavimo ar/ir skaičiavimo veiksmų, o vizualiai jį apžvelgusi nustatė 35 procentų dydžio pažeidimą, padarytą Medžiojamųjų gyvūnų. Savivaldybės Komisija 2015-10-13 akte nenurodė/neužfiksavo kokiame plote nustatytas pažeidimas, nors tai yra esminė sąlyga siekiant tinkamai įvertinti padarytos žalos dydį. 2015-10-13 medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros akte Nr. 2 nurodyta, kad bendras grikių plotas yra 16,01 ha, tačiau grafa, kokiame plote nustatytas pažeidimas, nėra užpildyta. Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 486/359 7 punkte imperatyviai nurodyta, kad plotas, kuriame yra medžiojamųjų gyvūnų pakenktas pasėlis, nustatomas išmatavus visas pasėlio dalis, kuriose pastebimi medžiojamųjų gyvūnų padaryti pakenkimai. Padarytai žalai apskaičiuoti yra būtina išmatuoti Medžiojamųjų gyvūnų pažeistą plotą, o šiuo atveju tai atlikta nebuvo. Sklype apžiūrint grikių pasėlius buvo akivaizdžiai matyti, jog didžioji dalis grikių pasėlių buvo suniokota ne Medžiojamųjų gyvūnų, o dėl gamtos veiksnių (stichijos, stipraus vėjo ar pan.). Grikiai buvo išguldyti į vieną pusę, ko Medžiojamieji gyvūnai net teoriškai negali padaryti (tai patvirtina pridedamos nuotraukos). Be to, Savivaldybės Komisija jokiomis vaizdo priemonėmis neužfiksavo Sklype galimai Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos. Per visą augalų vegetacijos laikotarpį, iki tol, kol į Sklypą neatvyko Savivaldybės Komisija užfiksuoti galimai padarytos žalos, Sklypo savininkė (jo įgaliotas asmuo) nei žodžiu, nei raštu nesikreipė į Medžiotoju klubą ar į Musninkų seniūniją dėl Sklype besilankančiu ir žalą darančių Medžiojamųjų gyvūnų, kad būtų kuo skubiau imtasi priemonių, t. y. medžioti tuo laikotarpiu leidžiamus Medžiojamuosius gyvūnus.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovė Širvintų rajono savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. 1. 46–50).

Paaiškino, kad pagal Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 2 dalį, laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą pagal Metodiką apskaičiuoja atitinkamos savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta nuostolių skaičiavimo komisija. Širvintų rajono savivaldybės administracijos Musninkų seniūnijoje 2015-10-12 gavus pilietės S. B. įgalioto asmens pareiškimą dėl šernų sunaikintų pasėlių, esančių (duomenys neskelbtini), 2015-10­13 Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-02-17 įsakymu Nr. 9-106 sudaryta komisija nuvyko į vietą ir surašė Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros aktą Nr. 2, kaip tai numatyta Metodikos 2 punkte. 2015-10-13 Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros akte Nr. 2 aiškiai nurodytas bendras pasėlių plotas („grikiai bendras plotas 16,01 ha“) bei plotas, kuriame pasėliai yra pakenkti medžiojamųjų gyvūnų ir pasėlio pakenkimo intensyvumas (sunaikinta 35 procentų, kas sudaro 5,6035 ha). S. B. deklaravo 16, 01 žemės ūkio pasėlių, kuriame komisija vertino medžiojamų gyvūnų padarytą žalą. Atvykus į lauką, aiškiai matėsi, kad sunaikinta daugiau kaip pusė grikių. Komisijos nariai didesnę dalį pasėlių ploto apėjo ir žingsniais išmatavo sunaikintų pasėlių plotus, o komisijos narys K. C., pagal S. B. deklaruojamų pasėlių deklaracijos žemėlapius preliminariai apžiūrėjo ir kartu su komisija apskaičiavo sunaikintų grikių plotą. Musninkų medžiotojų klubo vadovui A. J. buvo pranešta iš anksto apie žalos vertinimą, jis turėjo galimybę vertinimo metu su prietaisu išmatuoti pažeistus plotus, tačiau to nedarė ir nesiūlė matuoti. Apžiūros metu A. J. sutiko su pažeidimo plotu, tačiau nesutiko, kad žvėrys padarė žalą, o tvirtino, kad pasėlius išguldė vėjas. Komisija įvertino tiek gyvūnų, tiek gamtos stichijos padarytą žalą, todėl įvertino šernų padarytą nuostolį tik 35 proc. 2015-10-13 komisija, apžiūrėjusi grikių lauką, nustatė laukinių kanopinių žvėrių žalą. Išguldytuose pasėliuose matėsi daug žvėrių pėdų ir išmatų, o išguldyti grikiai buvo visiškai nuskabyti. Jei grikių lauke žala būtų padaryta tik vėjo, grikių varpos būtų likusios. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007-07-10 įsakymu Nr. 3D-327 1.5 p., žemės ūkio augalų laukuose neturi būti juos stelbiančių piktžolių. Grikių lauke nebuvo jokių stelbiančių piktžolių, todėl komisija bendrą žemės ūkio pasėlio būklę įvertino gerai. Vertinimo metu kombainas buvo vieną kartą (5 metrų pločio juosta) apvažiavęs aplink lauką, tai matė visi komisijos nariai. Komisijos nariai vienbalsiai tvirtino, kad žala skaičiuojama bus nuo bendro ploto, t. y. nuo 16,01 ha, rašant padaryta korektūros klaida liko neįrašyta „pažeidimas nustatytas 16,01 ha plote". 2015-10-13 Širvintų rajono savivaldybės komisija medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą paskaičiavo teisingai ir nešališkai.

Atsakovo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo S. B. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su skundu nesutinka (b. l. 39–40).

Paaiškino, kad Sklypui medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala įvertinta 2016-04-06 aktu, vadovaujantis normatyviniais aktais ir nustatyta 2 536,91 Eur. Apskaičiavimo metodika teisinga. Į 16,01 ha. grikių sklypo ploto pakenktos dalies plotas 5,6 ha. Sunaikinta 6440 cnt grikių derliaus. Supirkimo arba rinkos kaina nustatyta 0,393910,3 Eur. 6440cnt*0,3939Eur= 2 536,91 Eur. Nuimtą eko grikių derlių nupirko UAB „Agrolita”, sumokėjusi už 1 cnt. 0,7830 Eur. Prašo atkreipti dėmesį, kad už 5,6 ha, sunaikintame plote 6440 cnt. grikių būtų gauta ne 2 536,91 Eur, bet 5 042,52 Eur, kuriuos ir privalo sumokėti pareiškėja.

Trečiasis suinteresuotas asmuo teismo posėdyje nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2015-10-12 S. B. įgaliotas asmuo pateikė Širvintų rajono savivaldybės administracijos Musninkų seniūnijai prašymą atlyginti nuostolius dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos pasėliams (b. 1. 65).

Savivaldybės Komisija 2015-10-13 nuvyko į vietą ir surašė medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros aktą Nr. 2, kuriame nurodytas bendras pasėlių plotas bei plotas, kuriame pasėliai yra pakenkti medžiojamųjų gyvūnų ir pasėlio pakenkimo intensyvumas (b. 1. 8).

Pareiškėja 2015-10-23 pateikė skundą Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktorei, kuriame nurodė, kad nesutinka su minėtu apžiūros aktu ir prašė sudaryti naują komisiją medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai nustatyti (b. 1. 9–10).

Naujai sudaryta komisija 2015-11-23 raštu Nr. 40-686 „Dėl Musninkų medžiotojo skundo“ paaiškino, kad 2015-10-13 Medžiojamų gyvūnų padarytos žalos apžiūros akte Nr. 2 yra neesminių pažeidimų, tačiau tai nesudaro prielaidos teigti, kad skundžiamas aktas yra neteisėtas ir nepagrįstas, o plotas, kuriame yra medžiojamųjų gyvūnų pakenktas pasėlis, nustatytas pažeidžiant Metodikos reikalavimus (b. 1. 11–13).

Širvintų savivaldybės Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos nuostolių apskaičiavimo pirmininkė 2016-04-06 parengė Žemės naudotojo sklypui medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos įvertinimo aktą, kuriame nurodė, kad S. B. priklausančiame Sklype augusių grikių pasėliui padaryta žala įvertinta 2 536,91 Eur (b. 1. 26).

Širvintų rajono savivaldybės administracija 2016-04-14 raštu Nr. (6.11)-13-1154 Įvertinimo aktą išsiuntė Musninkų medžiotojų klubo vadovui A. J. (b. 1. 28).

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 2016-04-06 žemės naudotojo sklypui medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos įvertinimo akto, kuriuo apskaičiuota medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala žemės savininkės sklypui, teisėtumo ir pagrįstumo.

Laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimo žemės sklypuose, kuriuose nėra uždrausta medžioti, atvejus ir tvarką, taip pat atsakingų subjektų ratą, reglamentuoja Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo (toliau – MĮ) ketvirtasis skirsnis. MĮ 18 str. 1 d. nustato, kad laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą žemės, miško ir vandens telkinių sklypų savininkams, valdytojams ir naudotojams šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytais atvejais atlygina medžioklės plotų naudotojai arba valstybės vardu šio straipsnio 4 dalyje nurodytos institucijos, jeigu neįrodoma, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusio asmens tyčios ir kitų Civilinio kodekso 6.253 straipsnyje nurodytų veiksmų. Laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą pagal Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų patvirtintą Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodiką apskaičiuoja atitinkamos savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta nuostolių skaičiavimo komisija (MĮ 18 str. 2 d.). Šiame įstatyme nustatytus su žalos atlyginimu susijusius klausimus detalizuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro 2002-09-23 įsakymu Nr. 486/359 patvirtinta Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodika (2015-01-22 įsakymo Nr. D1-69/3D-36 redakcija). Metodikos 2 p., be kita ko, nustatyta, jog medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala žemės ūkio pasėliams, vadovaujantis šia metodika, vertinama ir apskaičiuojama MĮ 18 str. numatytais atvejais ir nustatytais terminais. Vertinant medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos dydį vietoje, surašomas Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros aktas.

Pareiškėja skunde nurodo, kad Savivaldybės komisija Sklype neatliko jokių matavimo ar/ir skaičiavimo veiksmų, o vizualiai jį apžvelgusi nustatė 35 procentų dydžio pažeidimą. Metodikos 7 p. nustato, jog žemės ūkio pasėliams padarytos žalos dydžiui apskaičiuoti nustatomas plotas, kuriame pasėlis yra pakenktas medžiojamųjų gyvūnų, ir pasėlio pakenkimo intensyvumas: plotas, kuriame yra medžiojamųjų gyvūnų pakenktas pasėlis, nustatomas išmatavus visas pasėlio dalis, kuriose pastebimi medžiojamųjų gyvūnų padaryti pakenkimai (7.1 p.); pasėlio pakenkimo intensyvumas nustatomas, įvertinant, kokiu laipsniu (procentais) pakenktame plote lauktinas derlius sumažės, lyginant su nepakenktomis pasėlio vietomis. Jeigu atskiri pakenkti pasėlio plotai yra pakenkti nevienodai intensyviai, vidutinis svertinis pasėlio pakenkimo intensyvumas suskaičiuojamas pagal formulę (7.2 p.). Taigi, Metodikos 7.1 p. yra aiškiai reglamentuojama, jog turi būti atliekami matavimai pažeistam plotui nustatyti. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad matavimai buvo atlikti žingsniais. Teismas pabrėžia, kad Metodikos nuostatos nenustato konkretaus matavimo būdo, tačiau Metodikos 7 p., nurodyti reikalavimai kaip turi būti atliekamas apdarytos žalos paskaičiavimas, pateikiamos formulės, todėl matavimai, atlikti žingsniais, nelaikytini tinkamais, nes tokiu būdu neįmanoma tiksliai išmatuoti padarytos žalos ploto. Atsakovė taip pat nurodė, kad pareiškėjos vadovas iš anksto žinojo apie žalos vertinimą, todėl pats galėjo prietaisu išmatuoti pažeidimo plotą. Tokie atsakovės teiginiai nepagrįstai perkelia įrodinėjimo naštą pareiškėjai, nors MĮ 18 str. 2 d. nurodyta, kad laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą pagal Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų patvirtintą Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodiką apskaičiuoja atitinkamos savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta nuostolių skaičiavimo komisija. Taigi, remiantis MĮ ir Metodikos nuostatomis būtent sudarytai nuostolių skaičiavimo komisija tenka pareiga išmatuoti tinkamai pažeidimų plotą ir apskaičiuoti žalą. Atsakovė taip pat nurodo, kad apžiūros metu pareiškėjos vadovas sutiko su pažeidimo plotu. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra duomenų kad pareiškėjas buvo sutikęs su pažeidimo plotu. Priešingai, po 2015-10-13 medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros akto Nr. 2 surašymo 2015-10-23 pateikė skundą Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktorei ir jame išdėstė nesutikimo motyvus.

Pareiškėja taip pat nesutiko su tuo, kad žalą padarė tik žvėrys. Pastebėtina, kad 2015-11-23 Administracijos atsakyme Nr. 40-686 nurodyta, kad nėra jokių galimybių naujai nustatyti žalos dydį, nes visas grikių laukas yra nukultas. Dėl to nėra galimybės nustatyti ir dėl ko buvo pažeisti pasėliai, ar dėl gyvūnų, ar dėl stichijos, t. y. stipraus vėjo (b. 1. 11–12). Atsakovė teigia, kad išguldytuose pasėliuose matėsi daug žvėrių pėdų ir išmatų, o išguldyti grikiai buvo visiškai nuskabyti. Teismas atkreipia dėmesį, kad byloje nėra pateikta įrodymų, kad žalą sukėlė tik gyvūnai. Atsakovė nepateikė savo teiginius patvirtinančių įrodymų, nėra pateikta fotonuotraukų ar kitu būdu užfiksuotų įrodymų, todėl atsakovės teiginiai dėl gyvūnų padarytos žalos masto pasėliams objektyviai neįrodyti. Nurodytų faktinių aplinkybių visuma leidžia teismui daryti išvadą, jog padarytos žalos matavimai buvo apskaičiuoti nesilaikant Metodikos 7.1 p. nustatytų reikalavimų.

Pareiškėjas skunde teigia, jog ginčijamas Įvertinimo aktas nepagrįstas objektyviais duomenimis ir faktais, yra nemotyvuotas, jame nenurodomi teisiniai pagrindai, apskundimo tvarka.

LVAT praktikoje laikomasi nuostatos, kad Komisijos sprendimo dėl žalos atlyginimo turiniui taikytini ne tik MĮ, bet ir VAĮ 8 str. reikalavimai, nustatantys, kad individualus administracinis sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis (VAĮ 1 d.). Tai reiškia, jog Komisijos sprendime turi būti nurodyta, kokiu teisiniu pagrindu veikia šis viešojo administravimo subjektas, jo priėmimo priežastys, kokiomis teisės normomis grindžiamas atitinkamos žalos paskaičiavimas, ar nėra žalos atlyginimą šalinančių išimčių; nustatytos faktinės aplinkybės privalo būti aiškiai apibrėžtos. LVAT laikosi pozicijos, kad tokie reikalavimai nėra pertekliniai, nes tiek žalą turintis mokėti asmuo, tiek į žalos atlyginimą pretenduojantis asmuo, tiek teismas, nagrinėsiantis ginčą dėl žalos atlyginimo, padaryto laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų, turi aiškiai suvokti žalos atsiradimo pagrindą bei jos aplinkybes, o taip pat teisinį pagrindą, kuriuo įpareigojama atlyginti patirtą žalą (LVAT 2009-04-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-557/2009; LVAT 2010-07-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1014/2010; LVAT 2012-07-09 sprendimas administracinėje byloje Nr. A525-2041/2012; LVAT 2012-08-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2251/2012; LVAT 2012-10-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2456/2012).

Nagrinėjamu atveju iš ginčijamo akto turinio matyti, kad Savivaldybės komisija apsiribojo tik žalos apskaičiavimu, tačiau nenurodė, kokiu teisiniu pagrindu ji apskaičiuota, nepasisakė, kada žala padaryta, kada gauta informacija apie jos padarymą, kas ir kokiu būdu ją padarė, nevertino, ar nėra aplinkybių, šalinančių žalos atlyginimą, nenurodyta akto apskundimo tvarka. LVAT 2015-03-23 administracinėje byloje Nr. A-218-602/2015 išaiškino, jog pagal administracinių teismų praktiką, sprendžiant dėl gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo, priimame sprendime turi būti nurodytas teisinis pagrindas, kuriuo įpareigojama atlyginti patirtą žalą ir vien tokio pagrindo nenurodymas jau iš esmės lemia išvadą, kad aktas neatitinka VAĮ keliamų reikalavimų, ir tai sudaro pagrindą jį panaikinti. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog Komisija nenustatė teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurias nustatyti ją įpareigoja specialiosios teisės normos – MĮ ir Metodika, ir, priimdama skundžiamą aktą, nesilaikė administraciniam aktui keliamų reikalavimų, turėjusių užtikrinti objektyvų aplinkybių vertinimą ir teisės akto priėmimą.

Nagrinėjamoje byloje nustačius, jog ginčijamas Įvertinimo aktas yra nemotyvuotas, jame nėra faktinio pagrindimo, darytina išvada, jog nurodytos aplinkybės laikytinos esminėmis, sudarančiomis pagrindą daryti išvadą, jog Savivaldybės komisijos 2016-04-06 Įvertinimo aktas, kuriuo apskaičiuota S. B. sklypui padaryta žala, neatitinka VAĮ 8 str. 1 d., MĮ ir Metodikos keliamų reikalavimų, todėl yra naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 str., 88 str. 2 p., 132 str. 1 d., 133 str., teismas

nusprendė:

pareiškėjos asociacijos Širvintų rajono Musninkų medžiotojų klubo skundą tenkinti.

Panaikinti Širvintų rajono savivaldybės Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos nuostolių apskaičiavimo komisijos 2016-04-06 žemės naudotojo sklypui medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos įvertinimo aktą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Mefodija PovilaitienėHenrikas SadauskasLiudmila Zaborovska