Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algerdas Urbšys, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorui Gintarui Eidukevičiui, kaltinamajam P. I., jo gynėjui advokatui Artūrui Baužai, vertėjai Veronikai Rybalčenko teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje,

P. I., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, spec. vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų vadovu, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini) , neteistas, kaltinamas pagal LR BK 183 str. 2 d., 300 str. 1 d., 209 str., 222 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis P. I. laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 01 d. iki 2010 m. balandžio 27 d., (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytoje vietoje, pasisavino užimamų pareigų pagrindu jam patikėtą didelės – 2 038 000 Lt vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, o būtent:

P. I., veikdamas vieninga tyčia ir turėdamas vieningą nusikalstamą tikslą pasisavinti didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini) turtą, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ įregistruotos 2005-11-08 Juridinių asmenų registre ir mokesčių mokėtojų registre, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2005-11-08 iki 2010-03-29 vieninteliu akcininku, laikotarpiu nuo 2008-02-20 iki 2010-04-27 direktoriumi ir tuo pačiu metu eidamas kasininko pareigas, bei užimamų pareigų pagrindu turėdamas jam patikėtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 01 d. iki 2010 m. balandžio mėn. 27 d., kaip materialiai atskaitingas asmuo, atsiskaitymui už suteiktas paslaugas ir perkamas prekes iš bendrovės kasos paėmė 2 339 216,72 Lt, iš kurių 2 038 000 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje nepanaudojo bei į įmonės kasą ar bankinę sąskaitą negrąžino, o juos pasisavino, siekdamas pridengti (nuslėpti) didelės - 2 038 000 Lt vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto – grynųjų pinigų pasisavinimą, žinodamas, kad tikrovėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokios ūkinės-komercinės veiklos nevykdo, bei žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokios paskolos UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesuteikė ir nesuteiks bei nekintamo paskolos suteikimo mokesčio UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokės, P. I., pasirašė

2009-12-07 paskolos sutartyje, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius įsipareigodamas suteikti 2 038 000 Lt paskolą UAB „(duomenys neskelbtini)“, taip suklastojo šią paskolos sutartį, nes tikrovėje P. I. paskolos suteikti neketino ir nesuteikė;UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009-12-07 kasos pajamų orderio kvite (be serijos ir numerio) kaip 538 000 Lt sumokėjęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, taip suklastojo šį kasos pajamų orderio kvitą, nes tikrovėje 538 000 Lt P. I. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui V. P. neperdavė,taip pat surašė 2010 m. balandžio 27 d. pinigų perdavimo aktą bei pasirašė, taip suklastojo šį pinigų priėmimo – perdavimo aktą, nes tikrovėje P. I. 1 500 000 Lt neperdavė, o I. L. 1 500 000 Lt negavo, tokiu būdu P. I. pasisavino užimamų pareigų pagrindu jam patikėtą didelės 2 038 000 Lt vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą (grynuosius pinigus), tuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė 2 038 000 Lt turtinę žalą, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 183 str. 2 d.

Be to, jis 2010 m. balandžio mėn., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, veikdamas vieninga tyčia ir turėdamas tikslą - pridengti didelės vertės grynųjų pinigų pasisavinimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos, žinodamas, kad tikrovėje I. L. 1 500 000 Lt neperdavė ir neperduos, lape, kuriame I. L. jau buvo surašęs rankraštinį tekstą „Direktorius L. I.“ bei pasirašęs, P. I. savo ranka surašė 2010 m. balandžio 27 d. pinigų perdavimo aktą bei pasirašė, taip suklastojo šį pinigų priėmimo – perdavimo aktą, nes tikrovėje P. I. 1 500 000 Lt neperdavė, o I. L. 1 500 000 Lt negavo, šį žinomai suklastotą dokumentą laikė bei, 2014-04-28 10 val. 40 min. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM (duomenys neskelbtini) apygardos valdyboje, (duomenys neskelbtini), siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto (grynųjų pinigų) pasisavinimą, žinomai suklastotą 2010 m. balandžio 27 d. pinigų perdavimo aktą pateikė ikiteisminį tyrimą Nr. 06-1-01012-11 atliekančiam pareigūnui, taip P. I. žinomai suklastotą dokumentą panaudojo, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d.

Be to, jis būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ įregistruotos 2005-11-08 Juridinių asmenų registre ir mokesčių mokėtojų registre, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. adresu (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2005-11-08 iki 2010-03-29 vieninteliu akcininku, laikotarpiu nuo 2008-02-20 iki 2010-04-27 direktoriumi ir tuo pačiu metu eidamas kasininko pareigas, užimamų pareigų pagrindu turėdamas jam patikėtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 01 d. iki 2010 m. balandžio mėn. 27 d., kaip materialiai atskaitingas asmuo, atsiskaitymui už suteiktas paslaugas ir perkamas prekes iš bendrovės kasos paėmė 2 339 216,72 Lt, iš kurių 2 038 000 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje nepanaudojo bei į įmonės kasą ar bankinę sąskaitą negrąžino, o juos pasisavino, taip sąmoningai blogai valdydamas įmonę, pasisavinęs bendrovės apyvartines lėšas, kurios galėjo būti panaudotos pajamoms gauti bei atsiskaityti su kreditoriais, P. I. apsunkino įmonės atsiskaitymą laiku su kreditoriais, padarė lemiamą įtaką bendrovės mokumui bei sutrukdė siekti pagrindinio bendrovės tikslo – pelno gavimo, tokiu būdu nulėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotą bei padarė kreditoriams 1 721 561,19 Lt didelę turtinę žalą, iš jų darbuotojams - 33 161 Lt, VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriui - 131 824,39 Lt, VĮ (duomenys neskelbtini) - 1 452 901,04 Lt, VMI prie LR FM – 9 968 Lt, kitiems asmenims - 93 706,06 Lt, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 209 str.

Be to, jis būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ įregistruotos 2005-11-08 Juridinių asmenų registre ir mokesčių mokėtojų registre, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. adresu (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2008-02-20 iki 2010-04-27 direktoriumi, tuo pačiu metu eidamas kasininko pareigas, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalies nuostatą „Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingu už įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 01 d. iki 2010 m. balandžio 27 d., apgaulingai organizavo bei pats tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, t.y. laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 01 d. iki 2010 m. balandžio mėn. 27 d., kaip materialiai atskaitingas asmuo, atsiskaitymui už suteiktas paslaugas ir perkamas prekes iš bendrovės kasos paėmė 2 339 216,72 Lt, iš kurių 2 038 000 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje nepanaudojo bei į įmonės kasą ar bankinę sąskaitą negrąžino, t.y. įmonės pinigines lėšas panaudojo be apskaitos, tuo pažeidė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 6 straipsnio „Apskaitos tvarkymo sistemos nustatytas ir parinkimas“ 2 dalies reikalavimą, kuriame nurodoma, kad „2. Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 1 dalies reikalavimą, kuriame nurodoma, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais... Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 2000-02-17 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo (Nr.179) 3 dalies „III. Kasos knyga ir pinigų laikymas“ 16 punkto reikalavimą, kuriame nurodoma, kad „16. Visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą. Jeigu kasos knyga pildoma kompiuteriu, turi būti išsaugoti visi būtinieji kasos knygos rekvizitai: data, pinigų likutis kasoje darbo dienos pradžioje, kasos pajamų ir išlaidų orderių numeriai, iš ko priimta arba kam išmokėta pinigų suma pagal kiekvieną kasos pajamų ir išlaidų orderį, bendra gautų ir bendra išmokėtų per dieną pinigų suma, pinigų likutis kasoje darbo dienos pabaigoje, kasininko ir vyriausiojo buhalterio (buhalterio) parašai. Jeigu kasos operacijos nekompiuterizuotos, ūkio subjektas pildo kasos knygą (knygas), kurios (kurių) lapai turi būti sunumeruoti, perverti virvele ir užantspauduoti. Įrašas, nurodantis kasos knygos lapų skaičių, tvirtinamas ūkio subjekto vadovo ir vyriausiojo buhalterio (buhalterio) parašais. Įrašai kasos knygoje daromi dviem egzemplioriais per kalkę arba savaiminio kopijavimo popierių. Antrieji lapų egzemplioriai turi būti atplėšiami ir naudojami kaip kasininko apyskaita, pirmieji lieka kasos knygoje. Pirmieji ir antrieji lapų egzemplioriai numeruojami tais pačiais numeriais. Trynimai ir nepatvirtinti taisymai kasos knygoje draudžiami. Taisymai turi būti patvirtinti kasininko ir vyriausiojo buhalterio (buhalterio) parašais“, siekdamas pridengti (nuslėpti) didelės - 2 038 000 Lt vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto – grynųjų pinigų pasisavinimą, žinodamas, kad tikrovėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokios ūkinės-komercinės veiklos nevykdo, bei žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokios paskolos UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedavė ir neduos bei nekintamo paskolos suteikimo mokesčio UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokės, P. I., pasirašė

2009-12-07 paskolos sutartyje, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius įsipareigodamas suteikti 2 038 000 Lt paskolą UAB „(duomenys neskelbtini)“, taip suklastojo šią paskolos sutartį, nes tikrovėje P. I. paskolos suteikti neketino ir nesuteikė;UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009-12-07 kasos pajamų orderio kvite (be serijos ir numerio) kaip 538 000 Lt sumokėjęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, taip suklastojo šį kasos pajamų orderio kvitą, nes tikrovėje 538 000 Lt P. I. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui V. P. neperdavė,

bei šiuos žinomai suklastotus dokumentus, kuriuose nurodytos tikrovėje neįvykusios ūkinės operacijos, įtraukė į įmonės buhalterinę apskaitą, tuo pažeidė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 4 straipsnio „Reikalavimai apskaitos informacijai“

1 punkto reikalavimą, kuriame nurodoma, kad „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama“, 6 straipsnio „Apskaitos tvarkymo sistemos nustatytas ir parinkimas“ 2 dalies reikalavimą, kuriame nurodoma, kad „2. Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 13 straipsnio „Apskaitos dokumentų rekvizitai“ 1 dalies reikalavimą, kuriame nurodoma, kad „1. Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai:

apskaitos dokumento pavadinimas; ūkio subjekto, surašiusio apskaitos dokumentą, pavadinimas, kodas;apskaitos dokumento data;ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys;ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekybine išraiška. Jeigu ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas nurodomas kiekybine išraiška, turi būti nurodyti mato vienetai;asmens (-ų), kuris turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, vardas (-ai) arba pirmoji (-osios) vardo (-ų) raidė (-ės), pavardė (-ės), parašas (-ai) ir pareigos...“,

2001-11-06 Lietuvos Respublikos Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (Nr. IX-575) 14 straipsnio „Turinio viršenybės prieš formą principas“ reikalavimą, kuriame nurodoma, kad „Ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai į įmonės apskaitą traukiami pagal jų turinį ir ekonominę prasmę, o ne tik pagal jų juridinę formą“,

neorganizavo ir neatliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos inventorizacijų, tuo pažeidė 1999-06-03 LR Vyriausybės nutarimu Nr.719 patvirtintų „Inventorizacijos taisyklių“ (2008-04-17 nutarimo Nr. 370 redakcija) 3 punkto reikalavimą, kuriame nurodoma, kad „3. Įmonės, išskyrus biudžetines įstaigas, privalo inventorizuoti ilgalaikį materialųjį ir nematerialųjį turtą, žaliavas, medžiagas, nebaigtą statybą... pinigus, gautinas skolas (toliau vadinama - turtas), mokėtinas sumas ne rečiau kaip kartą per metus prieš metinės finansinės atskaitomybės sudarymą...“, 9 punkto reikalavimą, kuriame nurodoma, kad „9.Įmonės administracijos vadovas arba savininkas įstatymų nustatyta tvarka atsako už inventorizacijos organizavimą ir atlikimą laiku, inventorizacijos duomenų išsaugojimą, sutikrinimo žiniaraščiuose nustatytų trūkumų išieškojimą, kartu su vyriausiuoju buhalteriu (buhalteriu) - teisingų inventorizacijos rezultatų bei neišieškotų trūkumų ir pertekliaus įtraukimą į apskaitą“,

įtraukė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą neįvykusias ūkines operacijas, įformindamas fiktyvų grynų pinigų išdavimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui V. P., įtraukė į 2009 m. ir 2010 m. apyvartos žiniaraščių (suvestinių) eilutę „nenurodytos korespondencijos“, kurių duomenų tikrumo, tikslumo ir apyvartos nustatyti nėra galimybės, kadangi nepateikti su šiomis sumomis susiję buhalterinės apskaitos dokumentai, apskaitos registrai ir sąskaitų planas, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 6 straipsnio „Apskaitos tvarkymo sistemos nustatytas ir parinkimas“ 2 dalies reikalavimą, kuriame nurodoma, kad „2. Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“,

bendrovės kasoje kasininkas (direktorius) P. I. pagal 2009-12-02 kasos pajamų orderį (KPO) serija GKH Nr. (duomenys neskelbtini) užpajamavo kasoje 1873991,0 Lt, pagal 2009-12-07 kasos išlaidų orderį (KIO) Nr. (duomenys neskelbtini) iš kasos išlaidavo 538000,0 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui V. P.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius P. I. tikrovėje pinigų neperdavė, o tik pasirašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ įformintame kasos pajamų orderio kvite be serijos ir numerio bei jį įtraukė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 12 straipsnio „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 1 dalies reikalavimą, kuriame nurodoma, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais... Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“,

nevedė UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registrų pagal atskiras sąskaitas kiekvieną mėnesį didėjančia tvarka, pateikė tiktai sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) „Kasa“ apskaitos registrus ir sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) „Atskaitingi asmenys“ apskaitos registrus, kurių duomenys nesutampa su pateiktais duomenimis kitose sąskaitose, apskaitos registruose nenurodė sąskaitų likučių kiekvieno mėnesio pradžiai ir pabaigai, nenurodė kiekvieno mėnesio apyvartos, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 12 straipsnio „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 4 dalies reikalavimą, kuriame nurodoma, kad „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“,

nenurodė surašytų dokumentų pavadinimų, surašiusių dokumentą asmenų pareigų, vardų, pavardžių, nepatvirtino apskaitos registrų parašu, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 13 straipsnio „Apskaitos dokumentų rekvizitai“ 1 dalies reikalavimą, kuriame nurodoma, kad „1. Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai:

apskaitos dokumento pavadinimas;ūkio subjekto, surašiusio apskaitos dokumentą, pavadinimas, kodas;apskaitos dokumento data;ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys;ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekybine išraiška. Jeigu ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas nurodomas kiekybine išraiška, turi būti nurodyti mato vienetai;asmens (-ų), kuris turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, vardas (-ai) arba pirmoji (-osios) vardo (-ų) raidė (-ės), pavardė (-ės), parašas (-ai) ir pareigos...“,

nenurodė surašytų dokumentų pavadinimų, surašiusių dokumentą asmenų pareigų, vardų, pavardžių, nepatvirtino apskaitos registrų parašu, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 13 straipsnio 3 dalies reikalavimą, kuriame nurodoma, kad „3.Įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus, išskyrus apskaitos dokumentus, gautus iš užsienio subjektų“,

pateikė buhalterinės apskaitos pirminius dokumentus ir apskaitos registrus, kuriuose, įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys, t.y. pagal kuriuos UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasoje kasininkas (direktorius) P. I. 2009-12-02 pagal kasos pajamų orderį (KPO) serija GKH Nr. (duomenys neskelbtini) užpajamavo kasoje 1873991,0 Lt, 2009-12-07 pagal KIO Nr. (duomenys neskelbtini) iš kasos išlaidavo 538000,0 Lt, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui V. P., pasirašė 2009-12-07 kasos išlaidų orderyje už bendrovės vadovą ir finansininką, faktiškai pinigų neišlaidavo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasininkui (vyr. buhalteriui) V. P. neperdavė, taip pat pasirašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ įformintame kasos pajamų orderio kvite be serijos ir numerio bei jį įtraukė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 14 straipsnio „Apskaitos dokumentų pasirašymas“ 2 dalies reikalavimą, kuriame nurodoma, kad „2. Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys“,

UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registruose įrašė faktiškai neįvykusias ūkines operacijas, t.y. apskaitė tariamai išduotas pinigines lėšas UAB „(duomenys neskelbtini)“, neorganizavo apskaitos registrų pasirašymo tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 16 straipsnio „Apskaitos registrai“ 1 dalies reikalavimą, kuriame nurodoma, kad „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“ bei 3 dalies reikalavimą, kuriame nurodoma, kad „Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo“,

nepateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentų, apskaitos registrų, finansinių ataskaitų perdavimo akto, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 19 straipsnio „Apskaitos dokumentų, apskaitos registrų saugojimo tvarka“ 4 dalies reikalavimą, kuriame nurodoma, kad „4.Jei pasikeičia ūkio subjekto vadovas, apskaitos dokumentus, apskaitos registrus, finansines ataskaitas ir metinius pranešimus arba veiklos ataskaitas perima paskirtas naujas ūkio subjekto vadovas“,

taip P. I. apgaulingai organizavo bei pats apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009 m. ir 2010 m. veiklos, asmens turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d.

Kaltinamasis P. I. kaltu neprisipažino. Paaiškino, kad UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ dirba nuo pat įkūrimo pradžios, yra jos steigėjas, dirbo direktoriaus pareigose. Įmonės vadovu buvo paskyręs H. V., vyr. buhaltere I. B.. Įmonėje dirbo apie 60-70 darbuotojų. Pagrindinė įmonės veikla buvo inžinerinių tinklų statyba. Į jo vadovaujamą įmonę kreipėsi UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurie pasiūlė atlikti vieną didelį užsakymą virš 2 milijonų litų. Buvo pasirašyta sutartis. Minėtai įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko darbų už 700 000 litų, tačiau mokėjimai sustojo, nors prieš tai jam įmonės direktorius pateikė garantinį raštą, kad yra skirta 3 000 000 Lt paskola šių inžinerinių tinklų statybai. Tačiau tų pinigų nebuvo. Sekantis didelis užsakymas buvo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ši įmonė užsakė pastatyti logistikos centrą, sutartis buvo sudaryta apie 10 000 000 Lt, tuos darbus atliko pilnai ir likus paskutiniam aktui apie 1 100 000 Lt, banko darbuotojai pareiškė, kad daugiau pinigų nemokės, nes tas objektas jiems yra nuostolingas. Kai vyko šie darbai, jam pradėjo skambinėti G. L., siūlė padėti išspręsti finansines problemas, nes pas juos yra stiprūs juristai. Tuo metu jis sužinojo, kad jo įmonei UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ pinigų nesumokės. Prasidėjo krizė, iš darbo pradėjo išeiti darbuotojai, darbų vadovai. Su G. L. pasiūlymu jis sutiko. G. L. teigė, kad sutvarkys įmonės skolas, tačiau jis turi perrašyti įmonės akcijas. G. L. akcijas perrašyti jis sutiko. G. L. jam pasiūlė paskolinti žmonėms pinigų. Jis atvežė paskolos sutartį ir akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, šias sutartis jie pasirašė 2009 m. gruodžio 2 d. G. L. kaip akcininkas liepė pasirašyti sutartį su UAB ,, (duomenys neskelbtini)“. Pirmą įmokos pinigų dalį nuvežė gruodžio mėnesį ir tada pirmą ir paskutinį kartą sutiko E. V.. Kartu su su juo važiavo V. G.. Pinigus perdavė ofise, (duomenys neskelbtini). Pinigus vežė krepšyje. Pinigai pagrinde buvo po 500 Lt kupiūromis. Jie pažadėjo, kad išsireikalaus skolas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, iš UAB ,, (duomenys neskelbtini)“. Pavasarį sužinojo, kad G. L. įmonė perkeliama į (duomenys neskelbtini). G. L. jam pasakė, kad išsinuomotų (duomenys neskelbtini) butą ir toliau dirbtų. Jis nesutiko, todėl jį atleido iš darbo. Liepė rašyti pareiškimą ir atvežti visus likusius pinigus. Tuo metu su G. L. pradėjo važinėti R. M., su įvairiais žemės pirkimo projektais. Kalbėjo, kad statys namų kvartalus šalia (duomenys neskelbtini). Kai jį nušalino, jis privalėjo nuvežti visus likusius pinigus ir įmonės dokumentus. Kai viską nuvežė, jam pristatė būsimą direktorių I. L., kuriam viską perdavė. R. M. paskolino 2 038 000 Lt, tie pinigai buvo kasoje. Pirmi dokumentai buvo perduoti 2009 m. balandžio 27 d., kiti perduoti po savaitės. Perdavimo aktus kas surašė nežino. Dokumentus perdavė I. L. ir R. M., dokumentų daug nebuvo, tuo metu akto nesurašė.

Liudytoja I. B. paaiškino, kad UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2006-03-01 iki 2009-07-20 buhalterės pareigose. Įmonėje buvo sunki finansinė padėtis, nemokėjo atlyginimų, todėl ji išėjo iš darbo. Jos darbo vieta buvo (duomenys neskelbtini) nuomojamuose patalpose. Į jos pareigas įėjo skaičiuoti atlyginimus, darė viską kas lietė buhalteriją. Pildė kasos knygą, dokumentus įtraukdavo į apskaitą. Dokumentus pateikdavo darbų vadovas, savininkas. Įmonė kasos neturėjo, nes nebuvo seifo. Grynųjų pinigų pas ją nebuvo. Piniginės lėšos buvo pas P. I.. Kiek mokėti piniginių lėšų spręsdavo P. I.. Kai išėjo iš darbo buhalterinių dokumentų neperdavė, nes niekas neprašė. Jai šiuo momentu yra išmokėta 6000 Lt, liko išmokėti 1 600 Lt. Žinojo, kad įmonė buvo skolinga mokesčiams. Kodėl buvo išgryninami pinigai, jai nėra žinoma.

Liudytoja V. M. paaiškino, kad UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2008 m. Jos darbo vieta buvo (duomenys neskelbtini), o po to (duomenys neskelbtini). Į jos pareigas įėjo darbo sutarčių sudarymas, medžiagų pajamavimai. Iš įmonės išėjo prieš bankroto paskelbimą. Žinojo, kad direktorius buvo vienintelis akcininkas. Iš darbo išėjo, kadangi nemokėjo atlyginimo, jis vėluodavo. Kad įmonėje yra didelės sumos grynųjų pinigų, ji nežinojo. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ jai nebuvo žinoma.

Liudytojas L. A. paaiškino, kad UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2007 m. liepos mėnesio, užėmė direktoriaus ekonomikai pareigas, vedė buhalterinę apskaitą, atstovavo valstybinėse įstaigose, atliko įmonės veiklos organizacinius darbus. Su finansais susidurti teko, nes reikėjo atsiskaitinėti su tiekėjais ir panašiai. Įmonės grynieji pinigai buvo saugomi pas direktorių P. I., kadangi ofise nebuvo sąlygų. Kasininku buvo P. I.. Grynaisiais pinigais atsiskaitydavo su tiekėjais. Nurodymus duodavo direktorius. Įmonėje kasininkių nebuvo, kasininkas buvo pats direktorius. Buhalterės dirbo savo darbą. Apie 2 000 000 Lt nieko paaiškinti negali, nes nežino. Jam žinoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesumokėjo už darbus didelės sumos pinigų. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ vadovas buvo E. V.. Buvo statomi logistikos sandėliai. R. M. ir G. L. nepažįsta.

Liudytoja I. R. paaiškino, kad buvo bankrutuojančios UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorė, vykdė bankroto procedūrą. Kiek ji pamena, buvo sandoris dėl virš 2 milijonų litų paskolos su UAB ,, (duomenys neskelbtini)“. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ dokumentus jai pateikė paskutinis vadovas I. L.. Paskolos sutarties išlaidų orderiai buvo pasirašyti lyg I. L. ir lyg UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ vadovo V. P.. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ paskolos sutartis nebuvo pateikta. Vykdant bankroto procedūrą ar buvo perduoti visi UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ dokumentai negali pasakyti, tačiau dokumentai buvo perduoti, bet ar jie visi buvo įvertinti pasakyti ji negali. Žino, kad tie dokumentai buvo iš buhalterinės pusės netvarkingi, vieni kitiems prieštaravo.

Liudytojas V. A. A. paaiškino, kad pirkimo-pardavimo sutartį pasirašė su R. M., su UAB ,, (duomenys neskelbtini)“. Sutartis sudaryta 2010 metais. Žemė buvo prie (duomenys neskelbtini), maždaug 3 kilometrai nuo miesto ribos. R. M. pasiūlė jam parduoti sklypą už 10 000 Lt, o dokumentuose parodyti, kad sklypas parduodamas neva už 1 999 000 Lt. Jis su tuo sutiko. Jam buvo sumokėta 10 000 Lt grynais pinigais, o sutartyje R. M. paprašė nurodyti 1 999 000 Lt sumą. Buvo sudaryta preliminari sutartis, o po to notarinė. Žinojo iš anksto, kad jis negaus tos didelės sumos.

Liudytojas V. P. paaiškino, kad UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ įkūrė 2002 m., veikla buvo susijusi su automobilių taisymu. Jis buvo vienintelis įmonės direktorius ir akcininkas. 2010 metais norėjo uždaryti savo įmonę. Kalbėjosi su R. M., kuris pasakė, kad gali iš jo perimti įmonę. Jis minėjo, kad pas jį kažkokios problemos, kad nori kažkokia veikla užsiiminėti. R. M. prieš perperkant įmonę jo paprašė pasirašyti keliuose UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderiuose, kadangi jis ateityje planavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu įgyti žemės sklypą. R. M. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ akcijas vėliau iš jo nupirko. Jis jo paprašė pasirašyti paskolos sutartį su UAB,, (duomenys neskelbtini)“. Jis pasirašė ant keturių kasos pajamų orderių. Tų pinigų, kurie buvo nurodyti orderiuose, jis negavo.

Liudytojas A. L. paaiškino, kad 2010 m. jo draugas J. supažindino jį su G. L.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofise G. L. supažindino jį ir su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi E. V.. Pradžioje jo prašė pabūti pagalbiniu darbuotoju. Po to sakė, kad jei jis nori užsidirbti pinigų, tai reikės pabūti įmonės direktorium ir reikės pasirašinėti dokumentuose. Pasirašinėjo viską, ką duodavo, jis nieko neskaitydavo. Turėdavo rašyti ,,direktorius A. L.“ ir padėti parašą. P. I. nepažįsta, nieko bendro su juo neturėjo. Ant kokių dokumentų pasirašinėjo, jis nežino. Jam už pasirašinėjimus žadėjo mokėti pinigus, tačiau nesumokėjo. Dokumentus jam duodavo pasitašyti E. V. arba kas nors E. V. vardu.

Liudytoja V. G. paaiškino, kad nuo 2009 m. iki 2010 m. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Su P. I. į (duomenys neskelbtini) važiavo du ar tris kartus. Vieną kartą vežė dokumentus. Kokie tai buvo dokumentai, ji tiksliai nepamena. Kitą kartą su P. I. į (duomenys neskelbtini) vežė pinigus. Su P. I. ji susitiko (duomenys neskelbtini) prie kontoros, kuri yra prie ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘ parduotuvės. Pinigai buvo sudėti į tamsios spalvos lagaminą. Lagaminas buvo kietas. Nuvykus į Vilnių bei patekus į ofiso patalpas matėsi pusapvalis sekretorės stalas, kabinetas, kuriame perdavė pinigus buvo kairiau. Visi kabinetai buvo išdėstyti ratu. Prieškambaryje buvo daug žmonių. Buvo viena ar dvi sekretorės prie stalo, be A. L. ir R. M. buvo dar keli vyrai. R. M. sėdėjo prie stalo, A. L. atsisėdo šalia R. M.. P. I. išėmė pinigus iš lagamino, juos sudėjo ant stalo, pinigus skaičiavo R. M.. Pinigai buvo sudėti paprastai į lagaminą. Pinigai buvo stambiomis kupiūromis, po 500 Lt, po 200 Lt surišti pundeliais. Jai buvo įtartina, kad P. I. nedavė jokio orderio už tokią didelę perduotą sumą, tai ji P. I. patarė pasirašyti raštelį. Kodėl nebuvo išrašytas kasos orderis, ji nežino.

Teismas, vadovaudamasis LR BPK 276 str. 1d. 2 p. pagarsino liudytojo G. L. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu. Liudytojas G. L. parodė, kad su E. V. jis pažįstamas nuo 2009 metų rugpjūčio mėnesio. Vienas G. L. pažįstamas, minėjo, kad pastarasis savo įmonei ieško vadybininko. Tokiu būdu, (duomenys neskelbtini) verslo centre, (duomenys neskelbtini), G. L. susipažino su E. V. bei įsidarbino jo vadovaujamoje įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, vėliau pervadinta į UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“, vėliau pervadinta į UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindinis veiklos pobūdis buvo skolų išieškojimas, teisinės paslaugos, įmonių pirkimas-pardavimas, konsultavimas bankroto atveju. Į G. L. pareigas įėjo skolų išieškojimas, tiesioginis bendravimas su klientais, įmonių steigimas. E. V. nors ir nebuvo UAB „(duomenys neskelbtini)“, vėliau pervadinta į UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, tačiau realiai minėtos įmonės veiklai vadovavo jis. Būtent E. V. nurodymu G. L. buvo perrašytos UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos, bei G. L. tapo minėtos įmonės direktoriumi. UAB „(duomenys neskelbtini)“ praktiškai jokios veiklos nevykdė, išskyrus tai, kad nuomojosi įvairias prabangos prekes, t.y. buvo nuomojami prabangūs butai ir automobiliai. G. L. minėtos įmonės vardu tik sudarinėjo sutartis. Už viską atsiskaitinėjo E. V.. E. V. G. L. paprašė, kad jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu įsigytų UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas“. Minėjo, kad šiek tiek palaikius, akcijas vėliau perparduos kitam asmeniui. Tokiu būdu 2009-12-02 buvo pasirašyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią už 9 800 litų P. I. pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas. P. I. tą vienintelį kartą G. L. ir matė. 2010 metų pavasarį E. V. G. L. supažindino su A. L. ir I. L.. Pastarieji buvo E. V. aplinkos žmonės. Tiek I. L., tiek A. L. praktiškai kiekvieną dieną būdavo E. V. ofise, (duomenys neskelbtini) verslo centre, (duomenys neskelbtini), kur realiai nieko neveikdavo, o tik paveždavo kai reikia E. V., su pastaruoju švęsdavo ir t.t. 2010 metų pavasarį UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos, buvo parduotos E. V. nurodytam, A. L., kuris akcijas įsigijo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu. Kadangi I. L., A. L. pastoviai būdavo, ofise G. L. yra tekę su pastaraisiais bendrauti, tačiau G. L. niekada nesiūlė I. L. tapti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. 2010-05-24 teismui paskelbus UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotą, E. V. ofisas jau buvo perkeltas į (duomenys neskelbtini), t.y. prie pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofiso, iki kur buvo galima nueiti pėsčiomis. G. L. nepateikinėjo I. L. dokumentų, kad jis juose pasirašytų, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. G. L. nepateikė I. L. 2010-06-07 bankroto administratoriaus įsakymo Nr.1, 2010-07-27 bankroto administratoriaus reikalavimo, 2010-08-09 bankroto administratoriaus reikalavimo, 2010-09-02 bankroto administratoriaus reikalavimo, 2010-06-29 pranešimo dėl turto ir dokumentų pateikimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotam asmeniui I. R., 2010-06-14 UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų priėmimo-perdavimo akto, 2010-09-07 UAB „(duomenys neskelbtini)“ perduotų bylų apyrašo, 2010-06-04 UAB „(duomenys neskelbtini)“ balanso už 2010 metus, 2010-06-04 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pelno nuostolio ataskaitos už 2010 metus, bei nenurodė I. L. juose pasirašyti. Kas pateikė I. L. minėtus dokumentus G. L. nežino. G. L. kartu su I. L. nėra buvęs pas UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorę. G. L. kartu su I. L. nevyko į Registrų centrą, kur I. L. įsiregistravo, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, bei pasirašinėjo kitus dokumentus. G. L. nepateikė I. L. 2010-04-30 UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderio Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį, jam buvo išduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“, sumokėti 500 000 Lt, 2010-04-30 UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderio kvito, kuriuo pagal paskolos sutartį 2009-12-07, V. P. buvo sumokėta 500 000 Lt, 2010-05-03 UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderio Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį, jam buvo išduota UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėti 500 000 Lt, 2010-05-03 UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderio kvito, kuriuo pagal paskolos sutartį 2009-12-07, V. P. buvo sumokėta 500 000 Lt, 2010-05-05 UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderio Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį, jam buvo išduota UAB „(duomenys neskelbtini)“, sumokėti 500 000 Lt, 2010-05-05 UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderio kvito, kuriuo pagal paskolos sutartį 2009-12-07, V. P. buvo sumokėta 500 000 Lt. Apie jokias UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigines operacijas G. L. nieko paaiškinti negali, kadangi jis jų niekada nevykdė. I. L. pats tiesiogiai bendravo su E. V., o G. L. niekada nebuvo tarp jų tarpininkas, kas liečia UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus. 2010 metų vasarą E. V. pradėjo gerti, vartoti narkotikus, tapo neįmanoma su juo bendrauti, todėl G. L. bendravimas su juo nutrūko. Kada faktiškai buvo išdarbintas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, vėliau pervadintos į UAB „(duomenys neskelbtini)“, G. L. – nepamena (t. 4 b.l. 153-155).

Teismas, vadovaudamasis LR BPK 276 str. 1d. 2 p. pagarsino liudytojo R. M. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu. R. M., 2014-04-29, 2014-05-06 ir 2014-05-21 apklaustas įtariamuoju parodė, kad maždaug 2004 metais, jis susipažino su E. V.. Pastarasis buvo išsinuomojęs patalpas (duomenys neskelbtini) centre. Patalpos buvo išnuomotos UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, o E. V. buvo minėtos įmonės vadovas. Tuo pat metu R. M., UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu nuomojosi patalpas tame pačiame (duomenys neskelbtini) centre. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindinis veiklos pobūdis buvo įvairių projektų vystymas, statybos ir t.t. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindinis veiklos pobūdis buvo prekyba nekilnojamuoju turtu. Nuo to laiko R. M. kartais pabendraudavo su E. V.. Vėliau, maždaug 2007-2008 metais, R. M. išvyko į (duomenys neskelbtini), kur toliau užsiminėjo nekilnojamojo turto prekyba, tik jau UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu. 2009 metų pabaigoje, (duomenys neskelbtini) prekybos centre esančioje kavinėje ((duomenys neskelbtini)), R. M. susitiko su E. V.. E. V. aprodė minėtame pastate išnuomotas patalpas. Jis nuomojosi visą aukštą Hanerio verslo pastate. E. V. R. M. prisistatė, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ prezidentas. Kaip paaiškino E. V., UAB „(duomenys neskelbtini)“ supirkinėja įmones, supirkinėja skolas, vykdo įvairius išieškojimus, teikia įvairias juridines konsultacijas. E. V. žinodamas, kad R. M. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu užsiima nekilnojamojo turto prekyba, pasiūlė, kad R. M. tarpininkautų sandoriams susijusiems su UAB „(duomenys neskelbtini)“. E. V., minėjo, kad jis yra nupirkęs UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios kasoje apskaityta grynų pinigų suma (apie 2 milijonus litų), kurios realiai nėra ir kuriuos jis nori „buhalteriškai“ išlaiduoti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos. Jo prašymu R. M. turėjo surasti „švarią“ įmonę, kuriai „buhalteriškai“ būtų galima išlaiduoti pinigines lėšas, ir po to pagal buhalterinius dokumentus, nupirkti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamą turtą. R. M. prisiminė, kad vienas jo pažįstamas V. P., ketino parduoti jam priklausiusią UAB „(duomenys neskelbtini)“. Todėl R. M. kreipėsi į V. P. bei paprašė pastarojo, kad jis padarytų R. M. paslaugą - jis pasirašo paskolos suteikimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, o vėliau E. V. nuperka UAB „(duomenys neskelbtini)“ su visais įsipareigojimais. V. P. su šiuo R. M. ir E. V. pasiūlymu sutiko. Už pagalbą E. V. R. M. pažadėjo 30 000 litų. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi P. I. R. M. supažindino E. V. darbuotojas G. L.. Su pačiu P. I., E. V. vengė bendrauti, kadangi jam priklausanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo skolinga UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tokiu būdu, išanalizavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, buvo nustatyta, kad iš įmonės kasos P. I., kaip atskaitingam asmeniui buvo išmokėta apie 2 000 000 litų, todėl R. M., kartu su E. V. ir parengė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009-12-02 kasos pajamų orderį serija Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį P. I., neva įnešė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą 1 873 991 Lt. Kiek žinoma R. M., UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus analizavo bei E. V. patarinėjo samdyta audito kompanija ar auditorius. Kokia tiksliai įmonė ar auditorius, R. M. atsakyti negali, kadangi nebepamena. Tokiu būdu minėtai audito įmonei ar auditoriui patarus E. V., R. M. kartu su E. V. parengė ir kitus UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskolos suteikimo ir išmokėjimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus: 2009-12-07 paskolos sutartį, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009-12-07 kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010-04-30 kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010-05-03 kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010-05-05 kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009-12-07 kasos pajamų orderio kvitą (be serijos ir numerio), UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010-04-30 kasos pajamų orderio kvitą (be serijos ir numerio), UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010-05-03 kasos pajamų orderio kvitą (be serijos ir numerio), UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010-05-05 kasos pajamų orderio kvitą (be serijos ir numerio), UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010-10-04 kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010-10-14 kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010-11-22 kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010-12-23 kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010-12-28 kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010-12-29 kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010-12-31 kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009-12-04 vienintelio akcininko sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009-12-07 vienintelio akcininko sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), 2009-10-08 ketinimų protokolą dėl pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010-10-04 vienintelio akcininko sprendimą, 2010-10-04 preliminariąją sutartį dėl turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010-01-01 balansą, 2010-02-02 bandomąjį balansą, 2011-01-11 Didžiosios Knygos operacijos išrašą, kasos knygos išrašus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011-06-15 perdavimo-priėmimo aktą. Dalį minėtų dokumentų R. M. pateikė pasirašyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui P. I. bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui V. P.. I. L. dokumentus pasirašyti pateikdavo E. V.. E. V. pasiūlė R. M. surasti asmenį kuris turėtų žemės sklypą, turintį ilgiau negu, kad 3 metai, ir kad sklypo kaina būtų nedidelė, tačiau E. V. siūlymu, minėtą sklypą būtų galima pirkti už „išpūstą“ kainą , t.y. už beveik 2 000 000 Lt. Todėl R. M. kreipėsi į V. A. A., kuris turėjo žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini) kuriam pasiūlė parduoti sklypą už 10 000 Lt, o dokumentuose parodyti, kad sklypas parduodamas neva 1 999 000 Lt. V. A. A. šis pasiūlymas patiko ir jis sutiko. Realiai sklypas adresu (duomenys neskelbtini) iš V. A. A. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu buvo nupirktas už 10 000 litų, tačiau siekiant pateisinti pinigų išlaidavimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir buvo sukurta minėto sklypo pirkimo fikcija už 1 999 000 Lt. Be to, R. M. siekdamas, kad žemės sklypo esančio adresu (duomenys neskelbtini) pirkimas už neva 1 999 000 Lt atsispindėtų ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje, parengė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009-09-10 kasos pajamų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), 2009-10-13 kasos pajamų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), 2009-10-19 kasos pajamų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), 2009-10-26 kasos pajamų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), 2009-11-02 kasos pajamų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), 2009-11-17 kasos pajamų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), 2009-11-18 kasos pajamų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), 2009-11-19 kasos pajamų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), 2009-11-20 kasos pajamų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), 2009-11-23 kasos pajamų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), 2009-11-24 kasos pajamų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), 2009-11-25 kasos pajamų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), 2009-11-26 kasos pajamų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), 2009-11-27 kasos pajamų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), 2009-12-01 kasos pajamų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), 2009-12-02 kasos pajamų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kuriuos UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje buvo užpajamuota 4 195 750 Lt, kaip gautos paskolos iš R. M., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko. Minėti orderiai buvo išrašomi, tuomet, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasoje trūkdavo pinigų, kuriuos neva reikdavo išmokėti V. A. A. už žemės sklypą. Kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ realiai vertėsi nekilnojamojo turto prekyba, todėl dalį pinigų į kasą R. M. įnešdavo realiai, tačiau kokios tiksliai tuo metu buvo pinigų sumos, R. M. neprisimena. Be to, R. M. parengė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009-10-14 kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), 2009-10-19 kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), 2009-10-26 kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), 2009-11-02 kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), 2009-11-10 kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), 2009-11-16 kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), 2009-11-23 kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), 2009-12-01 kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), 2009-12-07 kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), 2009-12-10 kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), 2009-12-16 kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), 2009-12-23 kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), 2009-12-30 kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-06-10 kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kuriuos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos neva buvo išlaiduota V. A. A. 1 999 000 Lt; UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010-10-04 kasos pajamų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-10-14 kasos pajamų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-11-22 kasos pajamų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-12-23 kasos pajamų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-12-28 kasos pajamų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-12-29 kasos pajamų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-12-31 kasos pajamų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kuriuos UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasoje buvo užpajamuota 2 045 000 Lt; UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010-10-04 kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-10-14 kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-11-22 kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-12-23 kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-12-28 kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-12-29 kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-12-31 kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kuriuos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos buvo išlaiduota R. M., kaip paskolos grąžinimas 2 025 150 Lt. Minėtuose orderiuose R. M. pasirašė bei nurodė pasirašyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. finansininkui G. D.. R. M. įtikino G. D., kad pinigai tikrai yra gauti ar išlaiduoti ir juos reikia apskaityti UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasoje bei buhalterinėje apskaitoje. R. M. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasininkas ir visos įmonės grynųjų pinigų operacijos vyko tiktai per R. M., todėl G. D. visus minėtus kasos pajamų ir kasos išlaidų orderius ir įtraukė į įmonės buhalterinę apskaitą. Realiai jokios piniginės lėšos UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo skolinamos, bei vėliau UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ realiai sumokėjo V. A. A. už žemės sklypą tiktai 10 000 Lt. Minėti dokumentai buvo surašyti, tik tam, kad būtų pateisintas fiktyvus pinigų išlaidavimas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos. Vėliau UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas nupirko ir vadovu tapo R. E., kuris R. M. siūlymu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu ir nupirko UAB „(duomenys neskelbtini)“. R. E. pasirašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011-06-15 perdavimo-priėmimo akte, kuriame pasirašė ir V. P., kaip perdavęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ visus buhalterinius įmonės apskaitos dokumentus R. E.. V. P. visus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus perdavė R. M. ir jis užgarantavo R. E., kad V. P. perdavė visus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, nors realiai R. M. pats tų dokumentų netikrino, todėl R. E. ir pasirašė. Be to, R. M. pasirašė 2010-06-10 notaro patvirtintoje sutartyje dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio, (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo, kurioje taip pat pasirašė V. A. A., kaip už sklypo pardavimą gavęs iš R. M. 1 999 000 Lt, tokiu būdu suklastojo šią sutartį, nes tikrovėje R. M. V. A. A. sumokėjo už minėtą sklypą 10 000 Lt, o ne 1 999 000 Lt kaip kad nurodyta sutartyje (t. 5, b.l. 128-151).

Teismas, vadovaudamasis LR BPK 276 str.4 d. pagarsino liudytojo G. D. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu. G. D., 2012-12-12 apklaustas liudytoju parodė, kad su E. V. susipažino maždaug metai iki jam pradedant vykdyti veiklą (duomenys neskelbtini). Su pastaruoju susipažino per jo žmoną R. V.. R. V., kaip ir G. D. užsiminėjo buriavimu bei kaitavimu. Todėl jie kartu leisdavome laisvalaikį. G. D. niekada nedirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. G. D. žinojo, kad minėtai įmonei vadovavo E. V., tačiau kokias konkrečiai užėmė pareigas - nežino. R. K., G. L. G. D. yra žinomi, kadangi pastarieji lankydavosi pas E. V. ofise adresu (duomenys neskelbtini). I. L. ir A. L. G. D. taipogi yra žinomi, kadangi jie kaip E. V. pažįstami, lankydavosi pas jį ofise. R. M. G. D. yra žinomas, kadangi pastarasis, kaip ir G. D. užsiiminėja buriavimu bei kaitavimu. Tačiau jokių sandorių ar reikalų su R. K., G. L., I. L., A. L., R. M. G. D. niekada neturėjo. V. P. bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ G. D. nežinomi. G. D. savo iniciatyva ar E. V. prašymu neorganizavo įmonių pirkimo kitų asmenų vardu bei jų dokumentų perėmimo. Savo vardu G. D. yra pirkęs keleto įmonių akcijas. Kartu su E. V. G. D. lankėsi ir E. V. priklausančiame ofise (duomenys neskelbtini) ofisų pastate, tačiau jokios veiklos minėtame pastate niekada G. D. nevykdė. Apie UAB „(duomenys neskelbtini)“, jos darbuotojus, dokumentų ir turto perėmimą, dokumentų išrašymą, G. D. nieko paaiškinti negali. Su E. V. nebendrauja nuo 2010 metų vidurio (t. 4 b.l. 150-151).

Įrodymai ir motyvai, kuriais grindžiama kaltinamojo P. I. kaltė padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 183 str. 2 d., 300 str. 1 d., 209 str., 222 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis P. I. kaltu neprisipažino, jo kaltė įrodyta liudytojų parodymais bei šiais rašytiniais įrodymais :

Operatyviam patikrinimui pateikti kompiuteriu suvesti 2009 m. 12mėn. kasos knygos išrašai skirtingi, (priedai 16,17 ) todėl siekiant nustatyti koks turėjo būti grynų pinigų likutis 2010-01-01 dienai pagal pateiktus bendrovės kasos dokumentus padaryta suvestinė lentelė (2 lentelė)

UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ atsiskaitytiniems asmenims buvo vedamos avansinės apyskaitos (1 lentelė):

Data avanso apyskaitose P. I. iš kasos išmokėta avansu Lt. Išleista Lt. Liekana 2009-01 210591,36 21845,69188745,672009-02 158080,0134476,31312349,372009-03 333457,0084359,65561446,722009-04 296807,0064204,99794048,732009-05 115000032777,271911271,462009-06 129563,8855242,171985593,172009-07 887,0049375,671937104,502009-08 0,0020673,061916431,442009-090,0011528,851904902,592009-100,001563,421903339,172009-110,004156,341899182,832009-120,001017,831898165,002279386,25381221,25

2009 m. 12 mėn. avansinėje apyskaitoje užfiksuota avanso liekana 1898165,00Lt.

Pagal pateiktus dokumentus 2009-12-02 P. I. į kasą įnešė 1873991,00Lt. Grynųjų pinigų įnešimas įformintas kasos pajamų orderiu Nr. (duomenys neskelbtini) (18 priedas). Po įnešimo avanso liekana 2010-01-01 24174,00Lt.

Grynųjų pinigų likutis pagal bendrovės pateiktą kasos knygą 2009-12-01 172241,14 Lt. DataKasos pajamų orderio Nr. Pajamų suma Kasos išlaidų orderio Nr. Išlaidų suma Turinys 2009-12-02(duomenys neskelbtini)1873991,003351506,492009-12-023352195,022009-12-0233535,002009-12-043354664,242009-12-07335625,002009-12-073355538000Paskola bendrovei ,, (duomenys neskelbtini)“Pagal paskolos sutartį 2009-12-07 2009-12-0833571314,072009-12-1033584739,272009-12-103359100,052009-12-10336040,212009-12-1033613,002009-12-17336261,002009-12-173363692,902009-12-22(duomenys neskelbtini)3525,9602009-12-22(duomenys neskelbtini)3525,9602009-12-2333642935,162009-12-2333651039,992009-12-2333662000,002009-12-2333672280,002009-12-2333681824,002009-12-24(duomenys neskelbtini)1500,0002009-12-2433691000,002009-12-2433701200,002009-12-243371678,502009-12-2433721124,002009-12-243373400,002009-12-243374400,002009-12-2433756625,122009-12-243376100,012009-12-243377824,502009-12-283378113,142009-12-2833791979,112009-12-28338080,032009-12-28338150,112009-12-293382817,172008-12-293383763,00200912-31(duomenys neskelbtini)950,000200912-3133848166,601883492,92580746,69Likutis 2010-01-01 1474987,37

UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ operatyvaus patikrinimo metu pateiktoje bendrovės kompiuteriu išspausdintoje kasos knygoje 2010-02-01 grynųjų pinigų likutis 1472284,34 Lt (19priedas). Per 2010 m. 02,03 mėn. gauta 49182,30 Lt (31678,24+17534,06) pajamų, patirta 76325,48Lt išlaidų ir 2010m. 03-31 grynųjų pinigų likutis bendrovės kasos knygoje 1445141,16 Lt (20 priedas). Kasos knygos lapuose kasininko parašo nėra.

Operatyviam patikrinimui pateikti kasos išlaidų orderiai, (21priedas), kuriems nėra pateisinančių dokumentų, (t.y. paskolos sutarčių su UAB ,, (duomenys neskelbtini)“):

Data Kasos išlaidų orderio Nr. Suma Lt TurinysKam išlaiduota2009-12-07(duomenys neskelbtini)5380002009-12-07 paskolos sutartis UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ (kodas (duomenys neskelbtini))2010-04-30(duomenys neskelbtini)5000002009-12-07 paskolos sutartis UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ (kodas (duomenys neskelbtini)) 2010-05-03(duomenys neskelbtini)5000002009-12-07 paskolos sutartis UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ (kodas (duomenys neskelbtini)) 2010-05-05(duomenys neskelbtini)5000002009-12-07 paskolos sutartis UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ (kodas (duomenys neskelbtini)) Iš viso: 2038000

Minėtuose kasos išlaidų orderiuose pasirašęs V. P., UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ direktorius (a/k (duomenys neskelbtini) kasos išlaidų orderiai užfiksuoti kasos knygoje (22 priedas).

Pažymėtina, kad UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ veiklos nevykdo, Sodros duomenimis jame nėra samdomų darbuotojų, išskyrus D. M., iš PVM mokėtojų bendrovė išregistruota 2005-02-01, V. P. bendrovėje dirbo nuo 2001-04-06 iki 2004-10-01, nuo 2008-04-01 iki 2009-01-05, tame tarpe nuo 2008-11-01 iki 2008-12-31 nedraudiminis laikotarpis, todėl negalima nustatyti, kam ir kokiam tikslui pagal kasos išlaidų orderius iš kasos buvo išimti 2038000Lt, perduoti bendrovei ,, (duomenys neskelbtini)“. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderių kvitai nenumeruoti, parašas V. P.<...>“ (t. 2 b.l. 128-184).

2013-08-27 specialisto išvadoje dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo priedais, nurodyta, kad tyrimo metu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų buhalterinės apskaitos dokumentų ir ikiteisminio tyrimo metu surinktų papildomų dokumentų nustatyta, kad į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą buvo įtraukti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009-12-07 kasos išlaidų orderis Nr. (duomenys neskelbtini) -538000,0 Lt, 2010-04-30 kasos išlaidų orderis Nr. (duomenys neskelbtini) - 500000,0 Lt, 2010-05-03 kasos išlaidų orderis Nr. (duomenys neskelbtini) - 500000,0 Lt, 2010-05-05 kasos išlaidų orderis Nr. (duomenys neskelbtini) - 500000,0 Lt, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009-12-07, 2010-04-30, 2010-05-03, 2010-05-05 kasos pajamų orderio kvitai (be serijos ir numerio), surašyti pagal 2009-12-07 paskolos sutartį, išrašyti tikrovėje neįvykusioms ūkinėms komercinėms operacijoms pagrįsti.

Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009 m. kasos dokumentus (kasininko apyskaitą- 3-2 priedas) 2009-12-07 kasos išlaidų orderis (KIO) Nr. (duomenys neskelbtini) (3-6 priedas) įtrauktas į apskaitą. 2009-12-07 kasos išlaidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini) įrašyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini) ” išlaiduota iš kasos 538000,0 Lt. Kasos išlaidų orderyje už įmonės vadovą ir vyr. finansininką pasirašė direktorius P. I.. Pinigų gavėjas nėra pasirašęs, nenurodyti asmens duomenys.

2009 m. gruodžio mėn. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) „Kasa“ apyvartos žiniaraštyje 2009-12-07 įrašytas KIO Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį išlaiduota 1873991,0 Lt suma. Išlaidas pateisinantis dokumentas nepateiktas, apyvartos žiniaraštis nepasirašytas jį sudariusiojo asmens (3-4 priedas).

Iš ikiteisminio tyrimo byloje surinktų ir bendrovės tyrimui atlikti pateiktų buhalterinės apskaitos dokumentų nustatyta, kad tariamai UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009 m. - 2010 m. suteikė paskolą UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir pinigus nurašė taip:

Eil.Nr.Kasos išlaidų orderio data ir Nr. Suma, LtIšdavimo pagrindasDokumentą pasirašėPastaba (UAB (duomenys neskelbtini) KPO kvitas) įnešė I. L.2345612010-12-07 Nr. (duomenys neskelbtini)538000,02009-12-07 pask. sutartisP. I.KPO kvitas, gavo V. P.22010-04-30 Nr. (duomenys neskelbtini)500000,02009-12-07 pask. sutartisParašai neįskaitomiKPO kvitas, gavo V. P.32010-05-03 Nr. (duomenys neskelbtini)500000,02009-12-07 pask. sutartisParašai neįskaitomiKPO kvitas, gavo V. P.42010-05-05 Nr. (duomenys neskelbtini)500000,02009-12-07 pask. sutartisParašai neįskaitomiKPO kvitas, gavo V. P.5Iš viso2038000,0

Iš tyrimui pateiktų kasos išlaidų orderių Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (3-6 ir 3-9 priedai) matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ už įmonės vadovą, vyriausiąjį finansininką 2009-12-07 KIO pasirašė vienas asmuo - P. I., o 2010 m. KIO parašai yra neįskaitomi (panašūs į I. L.). Kaip pagrindas, pateisinantis, kad pinigai tariamai išmokėti, pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderio (KPO) kvitai be serijos ir numerio, kuriuose pasirašė V. P. už kasininką ir vyr. buhalterį, o pinigus įmokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius I. L..

UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš materialiai atskaitingo asmens P. I. į bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ kasą tariamai priėmė 1873991,00 Lt. 2009-12-02 kasos pajamų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini) (3-3 priedas) už kasininką, buhalterį ir pinigus įmokėjusį asmenį pasirašė vienas asmuo, parašas neįskaitomas (galimai P. I.). Tačiau 2009 m. gruodžio mėn. direktoriaus P. I. avanso apyskaitos (2-2 priedas, 1 lapas) duomenys (pinigų likutis pas atskaitingą asmenį) rodo, kad į bendrovės kasą pinigai 1873991,00 Lt nebuvo įnešti. Nurodyta suma apskaityta direktoriaus P. I. 2009 m. gruodžio mėn. avanso apyskaitoje (2-2 priedas) ir apyvartos žiniaraštyje „(duomenys neskelbtini)“ (2-3 priedas). Vadovaujantis materialiai atsakingo asmens P. I. pasirašytomis avanso apyskaitomis (2-1 ir 2-2 priedai) ir sąskaitos „(duomenys neskelbtini)“ apyvartos žiniaraščiais (2-3 priedas) daroma išvada, kad pinigai sumoje 1873991,00 Lt 2009 m. gruodžio mėn. 2 d. nebuvo įmokėti į bendrovės kasą. Pinigų likutis kasoje 2009-12-02 neteisingai buvo padidintas 1873991,00 Lt, o taip pat be juridinio pagrindo materialiai atsakingo asmens, direktoriaus P. I., įsiskolinimą bendrovei ,, (duomenys neskelbtini)“ sumažino 1873991,0 Lt.

Tyrimo metu nustatyta, kad laikotarpyje nuo 2009-12-02 iki 2010-05-05 į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos dokumentus, kasininko apyskaitas ir apskaitos registrus, pagal tikrovės neatitinkančius 2009-12-07 KIO Nr. (duomenys neskelbtini) -538000,0 Lt, 2010-04-30 KIO Nr. (duomenys neskelbtini) – 500000,0 Lt, 2010-05-03 KIO Nr. (duomenys neskelbtini) – 500000,0 Lt ir 2010-05-05 KIO Nr. (duomenys neskelbtini) nuo bendrovės kasos neteisėtai nurašyta 2038000,0 Lt (538000,0+500000,0+500000,0+500000,0 = 2038000,0). Įvertinus juridinės galios neturinčius dokumentus daroma išvada, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ tariamai išdavė paskolą UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2038000,0 Lt. 2012-11-14 Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamajame įsakyme ir 2013-03-15 Kauno apylinkės teismo nutartyje nustatyta, kad ūkinės operacijos neįvyko, UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteikė paskolos bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, kasos išlaidų orderiuose įrašytų pinigų sumų neišdavė ir nurodytų pinigų 2038000,0 Lt bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ neišmokėjo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių atstovavęs ir dokumentuose pasirašęs V. P. pinigų negavo. Uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, dėl apskaitoje įformintų faktiškai neįvykusių ūkinių operacijų, padarytas 2038000,0 Lt nuostolis.

Pinigų likutis uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ kasoje tiriamojo laikotarpio pabaigai - 2010-05-24 turėjo būti 2038000,0 Lt.

Tyrimo metu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų kasos dokumentų, kasininko sudarytų ir pasirašytų kasos apyskaitų nustatyta, kad 2009 m. gruodžio mėnesį į kasą gautos pajamos:

2009-12-02 kasos pajamų orderį GKH Nr. (duomenys neskelbtini) įformino 1873991,0 Lt, kad priimta iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir neįskaitomas parašas (panašus į P. I.);2009-12-22 pagal kasos pajamų orderius GKH Nr. (duomenys neskelbtini) ir GKH Nr. (duomenys neskelbtini) gautos pajamos

7051,92 Lt už suteiktas paslaugas pagal 2008-08-04 PVM sąskaitą faktūrą GKH Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2008-08-04 PVM sąskaitą faktūrą GKH Nr. (duomenys neskelbtini);

2009 m. gruodžio mėn. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasininko apyskaitos ir kasos apskaitos registras sudaryti neprisilaikant teisės aktų reikalavimų. Kasininko apyskaitose buhalterio nepatikrinti įrašai, buhalteris nepasirašęs kasininko apyskaitų. Visų gautų pajamų ir patirtų išlaidų suvestinė pateikta skyriuje „Pinigų judėjimas bendrovės kasoje“ 4 lentelė - 8 lapas.

2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnyje „Pagrindinės Įstatymo sąvokos“ 1 dalyje nurodoma, kad „1. Apskaitos dokumentas – popierinis arba elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą...“. 2 dalyje nurodoma, kad „2.Apskaitos registras (toliau –registras) – remiantis apskaitos dokumentais parengta ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių suvestinė, kurioje apibendrinti jų duomenys.“

2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnyje „Apskaitos dokumentų rekvizitai“ 1 dalyje nurodoma, kad „1. Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai:

apskaitos dokumento pavadinimas;ūkio subjekto, surašiusio apskaitos dokumentą, pavadinimas, kodas;apskaitos dokumento data;ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys;ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekybine išraiška. Jeigu ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas nurodomas kiekybine išraiška, turi būti nurodyti mato vienetai;asmens (-ų), kuris turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, vardas (-ai) arba pirmoji (-osios) vardo (-ų) raidė (-ės), pavardė (-ės), parašas (-ai) ir pareigos...

To paties straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad „3.Įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal

apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus, išskyrus apskaitos dokumentus, gautus iš užsienio subjektų.“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatymo 3 straipsnio reikalavimais nesivadovavo, surašytuose dokumentuose nėra nurodytas pavadinimas, asmenų surašiusių dokumentą pareigos, vardai, pavardės, parašai. Apskaitos dokumentai ir registrai nepatvirtinti juos sudariusio asmens parašu.

UAB „(duomenys neskelbtini) ” 2009 m. gruodžio mėn. kasos registrai sudaryti nesivadovaujant 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 reikalavimais, nes registrai nepatikrinti ir nepasirašyti buhalterio, nesilaikė KPO numerio suteikimo reikalavimų, į registrus įtraukti tikrovės neatitinkantys apskaitos dokumentai.

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ tyrimui atlikti pateiktų buhalterinės apskaitos dokumentų nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu bendrovė nesivadovavo 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 atskirų straipsnių reikalavimais, būtent:

Įstatymo 6 straipsnio „Apskaitos tvarkymo sistemos nustatytas ir parinkimas“ 2 dalyje nurodoma, kad „2. Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ šių nurodymu neprisilaikė, nes tyrimo metu nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ į apskaitą įtraukė neįvykusias ūkines operacijas, tai yra įformino grynų pinigų išdavimą iš bendrovės kasos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktiškai pinigų nemokėjo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. P. pinigų faktiškai negavo, o tik pasirašė įformintuose kasos pajamų orderių kvituose. Tai parodo, kad apskaitos registruose šios operacijos buvo nepagrįstai apskaičiuotos. Tariamai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos išmokėtų 2038000,0 Lt ir į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą įneštų lėšų kiekis sudarė 2038000,0 Lt, kurių panaudojimui įforminti dokumentai neatitiko faktinių aplinkybių.

Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 12 straipsnio „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 1 dalyje nurodoma, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais... Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“. Bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ ne visos ūkinės operacijos pagrįstos tikrovę atitinkančiais apskaitos dokumentais. Būtent, be tikrovę atitinkančių pirminių apskaitos dokumentų bendrovės kasoje kasininkas (direktorius) P. I. 2009-12-02 pagal kasos pajamų orderį (KPO) serija GKH Nr. (duomenys neskelbtini) tariamai užpajamavo kasoje 1873991,0 Lt. 2009-12-07 pagal KIO Nr. (duomenys neskelbtini) iš kasos tariamai išlaidavo 538000,0 Lt.

Kasininkas (direktorius) I. L. 2010-04-30 pagal KIO Nr. (duomenys neskelbtini) iš kasos tariamai išdavė 500000,0 Lt, 2010-05-03 pagal KIO Nr. (duomenys neskelbtini) iš kasos tariamai išdavė 500000,0 Lt, 2010-05-05 pagal KIO Nr. (duomenys neskelbtini) tariamai išdavė iš kasos 500000,0 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui V. P.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius P. I. ir direktorius I. L. tikrovėje pinigų neperdavė, o tik pasirašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ įformintuose kasos pajamų orderių kvituose be serijos ir numerio.

Dėl 2009 m. „Apyvartos žiniaraštyje (suvestinėje)“ įrašytų duomenų ir 2009 m. finansinės atskaitomybės duomenų neatitikimo nėra galimybės nustatyti tikrųjų bendrovės veiklos rodiklių, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (išsamiau skyriuje „Finansinė atskaitomybė“).

Pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodyta, kad 2009 m. gavo pardavimo pajamų 4892902 Lt, tuo tarpu apyvartos žiniaraštyje įrašyta, kad suteikė paslaugų už 7143127,02 Lt ir pardavimo pajamų gavo 45206,73 Lt, bendroje sumoje sąskaitoje Nr.500 „Pardavimo pajamos“ turėjo apskaityti 7188333,75 Lt. Pardavimo pajamų skirtumas sudaro 2295431,75 Lt (7188333,75 – 4892902) (išsamiau skyriuje „Finansinė atskaitomybė“).

Pagal tyrimui atlikti pateiktus apskaitos dokumentus bei registrus ir ikiteisminio tyrimo byloje surinktus dokumentus nustatyta, kad dėl Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 str., 12 str., 13 str., 14 str., 16 str. ir 19 str. pažeidimų, už 2009-01-01 ÷ 2010-05-24 laikotarpį iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ tvarkomos buhalterinės apskaitos nebuvo galima iš dalies nustatyti bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 2009 m. ir 2010 m. veiklos, asmens turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, nes bendrovė apskaitos registrus vedė ne pagal tikrovę atitinkančius pirminius apskaitos dokumentus, neatliko kasos metinės inventorizacijos. Finansinės atskaitomybės duomenys neatitinka pateikto apyvartos žiniaraščio ( suvestinio) duomenų. Tyrimui atlikti pateikė tik sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) „Kasa“ ir Nr. (duomenys neskelbtini) „Atskaitingi asmenys“ ir „Apyvartos žiniaraštis (suvestinė)“ apskaitos registrus.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepasirinko ir netaikė apskaitos politikos taip, kad finansinė atskaitomybė teisingai parodytų įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus bei piniginius srautus. Bendrovė finansinių atskaitomybių duomenų nepagrindė inventorizacijų duomenimis.

Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 21 straipsnio „Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą“ 1 dalyje nurodoma, kad „1.Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“. Laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2010-04-27 bendrovei „(duomenys neskelbtini) ” vadovavo direktorius P. I., o nuo 2010-04-27 iki 2010-05-24 bendrovei vadovavo įformintas direktorius I. L..

Iš tyrimui atlikti pateiktų buhalterinės apskaitos dokumentų ir ikiteisminio tyrimo byloje surinktų dokumentų nustatyta, kad pagal 2009-12-07 paskolos sutartį, surašytų UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009-12-07 kasos išlaidų orderio Nr. (duomenys neskelbtini) -538000,0 Lt, 2010-04-30 kasos išlaidų orderio Nr. (duomenys neskelbtini) -500000,0 Lt, 2010-05-03 kasos išlaidų orderio Nr. (duomenys neskelbtini) -500000,0 Lt, 2010-05-05 kasos išlaidų orderio Nr. (duomenys neskelbtini) -500000,0 Lt, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009-12-07, 2010-04-30, 2010-05-03, 2010-05-05 kasos pajamų orderio kvitų (be serijos ir numerio), išrašytų tikrovėje neįvykusioms ūkinėms komercinėms operacijoms pagrįsti, įtraukimas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą iškraipė finansinės atskaitomybės duomenis, įtraukė faktiškai neįvykusias ūkines operacijas, informacija tapo neobjektyvi, nepalyginama ir nenaudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams.

Piniginių lėšų atitraukimas turėjo įtakos bendrovės veiklai. 2009 m. materialiai atsakingam asmeniui, bendrovės direktoriui P. I. iš kasos išlaiduota 1 899 182,83 Lt pinigų (2009-11-30 duomenys), didesnė suma nei bendrovės kreditoriniai įsiskolinimai. Dėl to, kad pinigai buvo išduoti materialiai atskaitingiems asmenims, nebuvo pilnai išmokėtas darbo užmokestis dirbantiesiems, antstoliai negalėjo įvykdyti pavedimų, t.y. išieškoti valstybės biudžetui priklausančių mokesčių ir įmokų, susidarė kreditoriniai įsiskolinimai.

2010-06-04 sudarytame balanse (pasirašė I. L.) įrašyta, kad bendrovė turi turto už 3945182 Lt (6 priedas, 1 lapas). Bendrovės nuosavas kapitalas sudaro 2207396 Lt, iš jo nepaskirstytas pelnas - 2197396 Lt. Bendrovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 1737786 Lt. 2010-06-04 bendrovės mokėtinos sumos – 1737786 Lt neviršija ½ bendrovės turto - 1975591,0 Lt (3945182 x ½ =1972591,0) vertės.

2001-03-20 Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo Nr. IX-216 2 straipsnyje „Pagrindinės šio įstatymo sąvokos“ 8 dalyje nurodoma, kad „8.Įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės“ (2008-05-22 LR įstat. Nr. X-1557 redakcija).

2009-12-31 sudarytos finansinės atskaitomybės (6 priedas, 1 lapas) duomenys rodo, kad bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ bankrotas negrėsė, įsiskolinimai sudarė 38,01 % nuo bendrovės turto vertės.

2010-06-04 sudarytas bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ balansas parodo, kad bendrovės rodikliai neatitiko nustatytų bankroto Įstatymo keliamų reikalavimų, todėl bendrovė galėjo vykdyti veiklą ir įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus.

Dėl savalaikio neatsiskaitymo UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo kreditorinių įsiskolinimų. 2010-12-27 Kauno apygardos teismo nutartimi (8 priedas) patvirtinti kreditoriniai finansiniai reikalavimai, kurių bendra suma 1771633,61 Lt. Įsiskolinimas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sudaro 1376578,10 Lt, įsiskolinimas VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriui sudaro 116067,22 Lt, įsiskolinimas darbuotojams sudaro 185281,53 Lt, skola kitiems ūkio subjektams sudaro 93706,76 Lt. Iš bendros kreditorinių įsiskolinimų sumos skola valstybės biudžetui (VMI) sudaro 77,71 %, skola VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriui 6,56 %, skola biudžetams 1492645,32 Lt (1376578,10+116067,22), tai sudaro 84,26 % bendros kreditorinių įsiskolinimų sumos.

Laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2010-04-27 bendrovei „(duomenys neskelbtini) ” vadovavo direktorius P. I., o nuo 2010-04-27 iki 2010-05-24 bendrovei vadovavo įformintas direktorius I. L.<...>.“ (t. 3 b.l.168-191, t. 4 b.l. 1-83).

2013-08-14 specialisto išvadoje dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo priedais, nurodyta, kad uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vardu grynus pinigus 2 045 000,0 Lt į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą tariamai įmokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. P., o pinigus tariamai priėmė ir pasirašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasininkas (direktorius) R. M.. Tariamai gautas avansinis mokėjimas pagal preliminarią sutartį buvo tariamai panaudotas, pagal įformintus kasos išlaidų orderius, suteiktų paskolų gražinimui R. M.. Jam tariamai grąžino 2025150,0 Lt anksčiau suteiktų paskolų. 2013-01-07 „Įtariamojo apklausos protokole“, dalyvaujant Kauno apylinkės teismo teisėjai Odetai Gruodienei ir prokurorui Gintarui Eidukevičiui, V. P. parodė, kad pasirašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytuose kasos pajamų orderiuose, tariamai įnešė pinigus į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą pagal šiuos kasos pajamų orderius:

2010-10-04 kasos pajamų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 204500 Lt sumokėjimo;2010-10-14 kasos pajamų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 218000,0 Lt sumokėjimo;2010-11-22 kasos pajamų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 350000,0 Lt sumokėjimo;2010-12-23 kasos pajamų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 250000,0 Lt sumokėjimo2010-12-28 kasos pajamų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 322500,0 Lt sumokėjimo;2010-12-29 kasos pajamų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 350000,0 Lt sumokėjimo;2010-12-31 kasos pajamų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 350000,0 Lt sumokėjimo, tačiau realiai

pinigų neperdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasininkui (direktoriui) R. M. bei G. D., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. buhalteriui, nes šių pinigų kasoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ niekada neturėjo ir niekam nemokėjo. 2013-03-15 Kauno apylinkės teismo nutartyje nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ tikrovėje jokios ūkinės - komercinės veiklos nevykdė, bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ jokios paskolos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ neėmė. V. P. suklastojo tikrus dokumentus. Suklastotus dokumentus perdavė R. M., įtraukimui į UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. Vadovaujantis 2013-01-07 „Įtariamojo apklauso protokole“ V. P. duotais parodymais ir 2013-03-15 Kauno apylinkės teismo nutartimi daroma išvada, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. P. pinigų (2045000,0 Lt) į bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ kasą nemokėjo. Realiai UAB „(duomenys neskelbtini) ” kasininkas R. M. į kasą jokių pinigų negavo, o surašė ir pasirašė kasininkas R. M. ir vyr. buhalteris G. D. tikrovės neatitinkančius buhalterinės apskaitos dokumentus (KPO ir KIO), t.y. bendrovės kasoje apskaitė tariamai gautus pinigus. Kasos knygoje fiksavo neįvykusias ūkines operacijas, buhalterinės apskaitos registruose be tikrovę atitinkančių pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų fiksavo faktiškai neįvykusias ūkines operacijas ir ūkinius įvykius.<...>Tyrimo metu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiriamuoju laikotarpiu neprisilaikė Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) reikalavimų. Būtent:

Įstatymo 6 straipsnio „Apskaitos tvarkymo sistemos nustatymas ir parinkimas“ 2 dalyje nurodoma, kad „2. Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ šių nurodymu neprisilaikė, nes tyrimo metu nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ į apskaitą įtraukė neįvykusias ūkines operacijas, tai yra į bendrovės kasą įformino grynų pinigų priėmimą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktiškai pinigų neturėjo, direktorius V. P. pinigų faktiškai neįnešė, o tik pasirašė įformintuose kasos pajamų orderiuose. Tai parodo, kad apskaitos registruose šios operacijos buvo nepagrįstai apskaičiuotos. Tariamai į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą įneštų lėšų kiekis sudarė 2045000,0 Lt, kurių panaudojimui įforminti dokumentai neatitiko faktinių aplinkybių. 2010 m. finansinė atskaitomybė sudaryta pagal apskaitos registrus, kurių duomenų tikslumo patikrinti nėra galimybės, nes neatliktos metinės inventorizacijos, nenustatyta ar faktinis pinigų likutis sutampa su įrašais apskaitos registruose. To paties Įstatymo 12 straipsnyje „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 4 dalyje nurodoma, kad „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojamai ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ šių reikalavimų nevykdė, nes tiriamuoju laikotarpiu apskaitos registrai nebuvo vedami kiekvieną mėnesį didėjančia tvarka. Apskaitos registruose nenurodyti sąskaitų likučiai kiekvieno mėnesio pradžiai ir pabaigai, nenurodytos kiekvieno mėnesio apyvartos. Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 12 straipsnio „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 1 dalyje nurodoma, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais... Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“. Bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ ne visos ūkinės operacijos pagrįstos tikrovę atitinkančiais apskaitos dokumentais. Būtent be tikrovę atitinkančių pirminių apskaitos dokumentų bendrovės kasoje kasininkas (direktorius) R. M. 2010-10-04 pagal kasos pajamų orderį (KPO) Nr. (duomenys neskelbtini) užpajamavo 204500,0 Lt, 2010-10-14 pagal KPO Nr. (duomenys neskelbtini) užpajamavo 218000,0 Lt, 2010-11-22 pagal KPO Nr. (duomenys neskelbtini) užpajamavo 350000,0 Lt, 2010-12-23 pagal KPO Nr. (duomenys neskelbtini) užpajamavo 250000,0 Lt, 2010-12-28 pagal KPO Nr. (duomenys neskelbtini) užpajamavo 322500,0 Lt, 2010-12-29 pagal KPO Nr. (duomenys neskelbtini) užpajamavo 350000,0 Lt, 2010-12-31 pagal KPO Nr. (duomenys neskelbtini) užpajamavo 350000,0 Lt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasininkui (direktoriui) R. M. pinigų UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. P. neperdavė, o tik pasirašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ aukščiau išvardintuose kasos pajamų orderiuose. Įstatymo 14 straipsnio „Apskaitos dokumentų pasirašymas“ 2 dalyje nurodoma, kad „2. Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys“. Tyrimui atlikti už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2011-01-31 bendrovė pateikė buhalterinės apskaitos pirminius dokumentus ir apskaitos registrus. Tyrimo metu nustatyta, kad tikrovės neatitinkančius buhalterinės apskaitos dokumentus, t.y. 2010-10-04 kasos pajamų orderį (KPO) Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-10-14 KPO Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-11-22 KPO Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-12-23 KPO Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-12-28 KPO Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-12-29 KPO Nr. (duomenys neskelbtini) -29 Lt, 2010-12-31 KPO Nr. (duomenys neskelbtini) -31 grafoje „gavo kasininkas“ pasirašė R. M. ir grafoje „Vyr. finansininkas (buhalteris)“ pasirašė G. D.. 2010-10-01 ÷ 2010-12-31 „sąskaitų aktyvumo ataskaitą“, į kurią įtrauktos faktiškai neįvykusios ūkinės operacijos-pinigų užpajamavimas ir išdavimas“ pasirašė vyr. buhalteris G. D.. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 16 straipsnio „Apskaitos registrai“ 1 dalyje nurodoma, kad „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, o 3 dalyje nurodyta, kad „Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo“. Bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ nesivadovavo nurodytais reikalavimais, apskaitos registruose įrašė faktiškai neįvykusias ūkines operacijas, t.y. apskaitė tariamai gautas pinigines lėšas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pagal tyrimui atlikti pateiktus apskaitos dokumentus bei registrus ir ikiteisminio tyrimo byloje surinktus dokumentus nustatyta, kad dėl aukščiau nurodytų buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimų, už 2010-01-01 ÷ 2010-12-31 laikotarpį iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ tvarkomos buhalterinės apskaitos negalima iš dalies nustatyti bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 2010 m. veiklos, asmens turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, nes bendrovė apskaitos registrus vedė ne pagal tikrovę atitinkančius pirminius apskaitos dokumentus, neatliko kasos metinės inventorizacijos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepasirinko ir netaikė apskaitos politikos taip, kad finansinė atskaitomybė teisingai parodytų įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus bei piniginius srautus. Bendrovė finansinių atskaitomybių duomenų nepagrindė inventorizacijų duomenimis. Pagal 2001 m. lapkričio 6 d. LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. „Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą” 1 d. nurodyta, kad „Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas.“ Laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2010-10-26 bendrovei „(duomenys neskelbtini) ” vadovavo direktorius R. M., o nuo 2010-10-26 iki 2011-01-31 bendrovei vadovavo R. E.<...>“ (t. 4 b.l. 95-133).

2012-11-14 Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamajame įsakyme nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderiai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderio kvitai (be serijos ir numerio) 2010-04-30, 2010-05-03, 2010-05-05 yra suklastoti bei šie žinomai suklastoti dokumentai panaudoti, tačiau tikrovėje pagal juos piniginės lėšos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos nebuvo išduotos ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ neperduotos (t. 1., b.l. 31-33).

2013-03-15 Kauno miesto apylinkės teismo nutartyje nurodyta, kad 2009-12-07 paskolos sutartis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderio kvitai (be serijos ir numerio) 2009-12-07, 2010-04-30, 2010-05-03, 2010-05-05, UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderių kvitai, kasos išlaidų orderiai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderiai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010-10-04 ir 2009-12-07 vienintelio akcininko sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), 2009-10-08 ketinimų protokolas dėl pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo, 2010-10-04 preliminarioji sutartis dėl turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, 2010-12-28 notaro patvirtinta sutartis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010-01-01 balansas, 2010-02-02 bandomasis balansas, 2011-01-11 Didžiosios Knygos operacijos išrašas, kasos knygos išrašas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011-06-15 perdavimo-priėmimo aktas yra suklastoti bei šie žinomai suklastoti dokumentai panaudoti, tačiau tikrovėje pagal juos piniginės lėšos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos nebuvo išduotos ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ neperduotos, taip pat šių piniginių lėšų UAB „(duomenys neskelbtini)“ neperdavė UAB (duomenys neskelbtini)“ (t. 1., b.l. 49-52).

2014-07-01 Kauno apygardos teismo nutartyje nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009-12-02 kasos pajamų orderis serija Nr. (duomenys neskelbtini), 2009-12-07 paskolos sutartis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderiai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009-12-04 vienintelio akcininko sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderių kvitai, kasos išlaidų orderiai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderiai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderiai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010-10-04 ir 2009-12-07 vienintelio akcininko sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), 2009-10-08 ketinimų protokolas dėl pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo, 2010-10-04 preliminarioji sutartis dėl turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, 2010-06-10 notaro patvirtinta sutartis, 2010-12-28 notaro patvirtinta sutartis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010-01-01 balansas, 2010-02-02 bandomasis balansas, 2011-01-11 Didžiosios Knygos operacijos išrašas, kasos knygos išrašas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011-06-15 perdavimo-priėmimo aktas yra suklastoti bei šie žinomai suklastoti dokumentai panaudoti, tačiau tikrovėje pagal juos P. I. piniginių lėšų į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą neįnešė, piniginės lėšos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos nebuvo išduotos ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ neperduotos, taip pat šių piniginių lėšų UAB „(duomenys neskelbtini)“ neperdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 1., b.l. 68-76).

2014-07-16 Kauno miesto apylinkės teismo nutartyje nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderiai, 2010-06-10 notaro patvirtinta sutartis yra suklastoti bei šie žinomai suklastoti dokumentai panaudoti, tačiau tikrovėje pagal juos UAB „(duomenys neskelbtini)“ piniginių lėšų V. A. A. neperdavė (t.1, b.l. 95-98).

P. I. ikiteisminio tyrimo metu ir perduodant bylą nagrinėti teisiamajam posėdžiui, buvo kaltintas pagal LR BK 209 str. 1 d. Minėtame BK straipsnyje numatyta atsakomybė už nusikalstamą bankrotą, straipsnio konstrukcijoje įstatymo leidėjas dalių nenumatė, todėl teismas tai laiko kaltinimo rašymo apsirikimu, kas nelaikytina esminiu BPK pažeidimu.

LR BPK 20 str. 5d. nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais byloje darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva.

Teismas, įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus įrodymus, nustatė, kad įrodymai byloje surinkti Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisminio nagrinėjimo metu. Įstatymo nustatyta tvarka surinkti duomenys visiškai patvirtina byloje nustatytus faktus ir aplinkybes.

Teismas sprendžia, jog teisminio nagrinėjimo metu ištyrus byloje esančius irodymus kaltinimai pilnai pasitvirtino, kaltinamojo P. I. kaltė dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo, pilnai įrodyta. P. I. teigė, kad buvo paėmęs iš kasos grynuosius pinigus, tačiau 2009 m. gruodžio 2 d. jis 1 873 991,0 Lt grąžino. Nurodė, kad sudarė paskolos sutartį, tikėjosi gauti palūkanas, būtent dalį pinigų 538 000 Lt perdavė UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ direktoriui V. P., likusią sumą 1 500 000 Lt perdavė I. L.. Būtent tokiu būdu jis tikėjosi gauti naudą įmonei, tačiau tai jam nepavyko ir bendrovei buvo iškelta bankroto byla. Taip pat P. I. teigė, kad nors kasoje buvo 2 038 000 Lt, savo turimas UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ akcijas pagal akcijų pirkimo pardavimo sutartį 2009-12-02 jis pardavė UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ atstovaujamai G. L.. Tikėjosi gauti už akcijas 10 000 Lt, tačiau pinigų negavo. Ši jo gynybinė versija pilnai paneigta byloje ištirtais įrodymais, taip pat ir įsiteisėjusiais teismų sprendimais, kurie patvirtino šioje byloje apklaustų asmenų parodymus, taip pat specialistų išvadomis.

Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais (37 straipsnio 7 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.87 straipsnį juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, negali painioti juridinio asmens turto su savo turtu arba naudoti jį asmeninei naudai, ar naudai trečiajam asmeniui gauti be juridinio asmens dalyvių sutikimo. Kita vertus, bendrovės vadovo neteisėtas disponavimas jam patikėtu (buvusiu jo žinioje) turtu, šio turto paėmimas pats savaime dar nereiškia, jog yra padaryta BK 183 straipsnyje numatyta nusikalstama veika, t. y. būtinas turtinės žalos padarymas. Ši žala turi būti reali, o ne tik konstatuojama pagal bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentuose esančius duomenis. Be to, teismų praktikoje, atsižvelgiant į civilinį teisinį akcinių bendrovių, kaip ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų, veiklos reguliavimą, ne kartą pabrėžta, kad akcinės bendrovės turtas jos akcijų turėtojams ir net vieninteliam akcininkui yra svetimas. Pažymėtina, kad tuo atveju, kai pats bendrovės vadovas ar kitas administracijos atstovas pagal išlaidų orderį paima pinigus iš bendrovės kasos ir juos panaudoja, tačiau nėra išlaidas pagrindžiančių dokumentų (arba pateikti suklastoti), šis veiksmas gali būti vertinamas kaip įmonės turto pasisavinimas arba iššvaistymas (Kasacinės nutartys 2K-108/2008, 2K-61/2009). Be to, pasisavinimu gali būti pripažintas ir įmonės pinigų pervedimas į kitos įmonės sąskaitą pagal fiktyvius sandorius, vėliau juos paimant atgal grynaisiais pinigais ir panaudojant ne įmonės reikmėms, o kitiems tikslams. Kaltininko tvirtinimai, kad bendrovės lėšos iš tikrųjų buvo panaudotos bendrovės reikmėms, nors tai neužfiksuota buhalterinėje apskaitoje ir nepatvirtinta kitais įrodymais, nėra pakankamas pagrindas paneigti tai, kad įmonės turtas buvo pasisavintas (Kasacinės nutartys 2K-368/2008, 2K-163/2009).

Teismas pažymi, kad pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Taigi objektyviai turto pasisavinimas reiškiasi neteisėtu, neatlygintinu, kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje buvusio turto (turtinės teisės) pavertimu savo turtu (turtine teise), pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Šiuo atveju kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su juo kaip su nuosavu ir taip padaro žalą turto savininkui. Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigta nusikalstama veika, kai kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis, ir (ar) disponuoti savo nuožiūra, o svetimos turtinės teisės pasisavinimo baigtumas sietinas su atitinkamo juridinio fakto įtvirtinimo momentu, kai kaltininkas juridiškai tampa turtinės teisės turėtoju, nepriklausomai nuo to, ar jis ją įgyvendino. Kvalifikuojant kaltininko veiką pagal BK 183 straipsnį, turi būti nustatyti ir subjektyvieji šios nusikalstamos veikos požymiai. Subjektyvusis turto pasisavinimo požymis yra tai, kad ši nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai. Tiesioginė tyčia turto pasisavinimo atveju reiškia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas (buvęs jo žinioje) svetimas turtas (turtinė teisė), neteisėtai disponuodamas šiuo turtu (turtine teise) ar šį turtą paimdamas, siekia turtą (turtinę teisę) paversti savo nuosavu turtu (turtine teise) taip siekdamas naudos turto savininko sąskaita. Pagal galiojančią teismų praktiką, BK 183 str. numatyto nusikaltimo subjektu gali būti asmuo, turintis ne tik bendruosius, bet ir specialiuosius požymius, t. y. kai kaltininkas turto atžvilgiu turi specialius įgaliojimus. Svetimo turto pasisavinimo subjektais gali būti asmenys, kuriems tas turtas yra patikėtas arba esantis jo žinioje. Patikėtas turtas – tai užimamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu teisėtame kaltininko valdyme esantis svetimas turtas, kurio atžvilgiu kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus. Esantis kaltininko žinioje yra toks turtas, kai kaltininkas dėl savo užimamų pareigų turi teisę pavaldiniams, kuriems patikėtas turtas, duoti nurodymus dėl šio turto panaudojimo. Prie tokių asmenų priskirtini įmonių, įstaigų, organizacijų vadovai ar asmenys, atsakingi už atskiras jų veiklos sritis, tačiau nesantys materialiai atsakingi už tą turtą.

Liudytojas I. L. parodė, kad buvo fiktyvus įvairių įmonių direktorius, tame tarpe ir UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ direktorium, jokios veiklos nevykdė ir nesiruošė vykdyti. Jis nurodė, kad jo pareigos buvo pasirašinėti dokumentuose, taip pat jis nesidomėjo kokiuose dokumentuose pasirašo, jis vykdė visus G. L. nurodymus, pasirašinėjo kur prašė. Nurodė, kad pasirašė tuščius A4 formato popieriaus lapus, juos pateikė ir nurodė pasirašyti G. L. bei kiti asmenys iš UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ ofiso. Tokiu būdu buvo surašytas tekstas vėliau, kurį surašė P. I. apie 1 500 000 Lt perdavimą I. L.. Nurodė, kad jokios veiklos nevykdė, tokių pinigų negavo ir jų nematė. 2012-11-14 Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamajame įsakyme nurodyta, kad UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderis, išlaidų orderio pajamų kvitai yra suklastoti ir panaudoti, tačiau tikrovėje tokios piniginės lėšos iš UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ kasos nebuvo išduotos ir UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ neperduotos.

Analogiškai parodė ir liudytojas V. P., kuris paaiškino, kad buvo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ vieninteliu akcininku bei direktoriumi, įmonė dirbo anksčiau automobilių remonto paslaugų teikime, vėliau atlikinėjo kasybos darbus, vėliau įmonė veiklos nevykdė. Tuomet gavo pasiūlymą iš R. M., būtent dėl šios įmonės pardavimo. Su pasiūlimu sutiko, taip pat R. M. prašymu pasirašė jo pateiktame UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų 2009-21-07 orderyje kaip UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ vyr. buhalteris ir kasininkas neva gavęs 538 000 Lt iš UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ direktoriaus P. I., nors tikrovėje šių pinigų negavo. Taip pat nurodė, kad pasirašinėjo dėl pinigų gavimo iš UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ direktoriaus I. L., tačiau pinigų negavo. Visą buhalterinę apskaitą tvarkė R. M., tačiau realiai V. P. jokių pinigų negavo iš bendrovės ,, (duomenys neskelbtini)“ direktorių, tik pasirašinėjo, taip pat pinigų UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ atstovams nemokėjo. 2013-03-15 Kauno miesto apylinkės teismo nutartyje nurodyta, kad 2009-12-07 paskolos sutartis su UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, kasos pajamų orderis, UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderių kvitai, UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderiai, UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ vienintelio akcininko sprendimai, ketinimų protokolas dėl pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo, preliminarioji sutartis, notaro patvirtinta sutartis, balansas, bandomasis balansas, didžiosios knygos išrašas, kasos knygos išrašas, UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ priėmimo-perdavimo dokumentų aktas yra suklastoti bei šie žinomai suklastoti dokumentai panaudoti, tačiau tikrovėje pagal juos piniginės lėšos iš UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ kasos nebuvo išduotos ir UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ neperduotos. Taip pat šių piniginių lėšų UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ neperdavė UAB ,, (duomenys neskelbtini)“. Šios aplinkybės yra nustatytos ir patvirtintos teismo sprendimais, tad abejoti liudytojo V. P. parodymais nėra pagrindo. Liudytojo V. P. parodymai esminėse aplinkybėse nesikeitė tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu. Nesutarimų tarp jo ir P. I. nebuvo, jo suinteresuotumas pakenkti P. I. jį apkalbant nagrinėjant baudžiamąją bylą nenustatytas, todėl teismas neturi pagrindo netikėti šio liudytojo parodymais.

Iš liudytojo R. M. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją matyti, kad jis organizavo tiek UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, tiek UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ iš dalies ir UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ dokumentų pateikimą reikalingų bendrovių veiklos nutraukimui, jų klastojimus ir paaiškino, kodėl taip buvo padaryta. Taip buvo padaryta todėl, kad UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ trūko virš 2 mln. piniginių lėšų ir buvo jo paprašytas E. V. organizuoti šių lėšų trūkumo pridengimą, kurie nors ir buvo atvaizduoti buhalterinėje apskaitoje, tačiau realiai jų nebuvo. Todėl reikėjo buhalteriškai išlaiduoti šias lėšas iš ,, (duomenys neskelbtini)“ kasos, kas ir buvo daroma. R. M. išsamiai paaiškino, kaip sukūrė schemą, kaip surašinėjo dokumentus, kaip juos davė pasirašinėti, tiek V. P., tiek V. A. A., tiek pats, kaip UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ direktorius pasirašinėjo, ir tie dokumentai buvo pateikiami pasirašyti P. I.. Šie faktai konstatuoti Kauno apygardos teismo 2014-07-01 nutartyje, kurioje nurodyta, kad UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ 2009-12-02 kasos pajamų orderis, paskolos sutartis, UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderiai, vienintelio akcininko sprendimas, UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderiai, kasos išlaidų orderiai, kasos pajamų orderiai, UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderiai, vienintelio akcininko sprendimas, ketinimų protokolas dėl pirkimo-pardavimo sutarties, preliminarioji sutartis dėl turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, notaro patvirtinta sutartis, 2010-06-10, 2010-12-28 notaro patvirtinta sutartis, UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ balansas, bandomasis balansas, didžiosios knygos išrašas, kasos knygos išrašas, sprendimo perdavimo aktas yra suklastoti bei šie žinomai suklastoti dokumentai panaudoti, tačiau tikrovėje pagal juos P. I. piniginių lėšų į UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ kasą neįnešė, piniginės lėšos iš UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ kasos nebuvo išduotos ir UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ neperduotos. Taip pat šių piniginių lėšų UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ neperdavė UAB ,, (duomenys neskelbtini)“.

Liudytojas V. A. A. paaiškino, kad už 10 000 Lt buvo įsigijęs sklypą. R. M. pasiūlymu organizavo to sklypo pardavimą už 2 000 000 Lt, tačiau tų pinigų negavo, buvo tik fiktyviai įformintas sandoris. 2014-04-16 Kauno miesto apylinkės teismo nutartyje nurodyta, kad UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderiai, 2010-06-10 notaro patvirtinta sutartis yra suklastoti, bei šie žinomai suklastoti dokumentai panaudoti, tačiau tikrovėje pagal juos UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ piniginių lėšų V. A. A. neperdavė. Šie įrodymai patvirtina, jog piniginės lėšos nebuvo išlaiduotos, buvo tik siekiama pridengti piniginių lėšų pasisavinimą ir buvo surašomi tik dokumentai, kuriuos teismai pripažino suklastotais. Tai patvirtina ir specialistų ištirti UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ dokumentai, pagal kuriuos nustatyta, kad pagal dokumentus direktoriui P. I. atsiskaitymui už suteiktas paslaugas ir perkamas prekes iš bendrovės kasos 2009 m. buvo išduota 2 279 386,25 Lt, per 2009 m. bendrovės ,, (duomenys neskelbtini)“ tikslams direktorius P. I. panaudojo 381 221,25 Lt, tokiu būdu pas materialiai atsakingą asmenį P. I. bendrovės reikmėms nepanaudotas lėšų likutis 2009-12-31 sudarė 1 898 165 Lt. Tai patvirtina direktoriaus P. I. įrašai pasirašytoje avanso apyskaitoje ir sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) atskaitingi asmenys apskaitos registre. Į 2010 m. sausio avanso apyskaitą atkeltas likutis sudaro 24 174 Lt, skirtumą sudaro 1 873 991 Lt, skirtumą pateisinantis dokumentas avansų apyskaitoje nenurodytas. 2009-12-31 likutį, kurį sudarė 1 898 165 Lt atsakingas asmuo, būtent kaltinamasis P. I., patvirtino savo parašu, avansų apyskaitoje apskaitytas pinigų likutis patvirtina 2009 m. gruodžio mėnesio sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) atskaitingi asmenys apyvartos žiniaraščiai. Vėliau atsirado ir kiti dokumentai, tačiau šie dokumentai yra su P. I. parašais ir specialistas davė išvadą, kad be juridinio pagrindo materialiai atsakingas asmuo P. I. sumažino savo įsiskolinimą bendrovei, nes pagal perrašytus UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus pavaizduotas 538 000 Lt V. P. bei 1 500 000 Lt išmokėjimas I. L.. Šie įrodymai, t.y. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ dokumentai patvirtinti kaltinamojo P. I. parašais tik patvirtina, kad kasos likutis turėjo būti toks ir kaip parodė liudytojai R. M., V. P. ir I. L., pinigai realiai sumokėti nebuvo, buvo forminami fiktyvūs sandoriai siekiant pridengti pinigines lėšas, kurios buvo negrąžintos ir kurias kaltinamasis pasisavino. Daroma išvada, kad ne tik liudytojų parodymai, bet ir dokumentai įrodo, kad buvo daroma nusikalstama veika, o po to bandoma pasisavintas lėšas pridengti sandoriais, buhalteriniais dokumentais. Šie įrodymai patvirtina vienas kitą, jų visuma ir suteikia pagrindą daryti neabejotinas išvadas dėl nusikalstamų veiksmų buvimo kaltinamojo P. I. veiksmuose.

Liudytoja I. R. parodė, kad buvo bankroto administratorė. Jai iškilus neaiškumams sandorio su UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ aplinkybėms, kurios iš esmės prieštaravo įmonės tikslams, ji kreipėsi į teisėsaugos institucijas.

Liudytoja I. B. parodė, kad nuolat minėdavo direktoriui, kad pas jį yra didelių grynųjų pinigų likučiai. Direktorius apie tai žinojo, suprato, tačiau nesiėmė jokių priemonių pinigų grąžinimui, pinigai grąžinti nebuvo. Bankroto byloje nustatyta, kad buvo nemažas įsiskolinimas darbuotojams, jie prašė atlyginimų, tačiau P. I. turėdamas virš 2 000 000 Lt darbuotojams atlyginimų neišmokėjo.

Liudytojas L. A. patvirtino, kad nuimtus iš banko pinigus atiduodavo direktoriui ir kasininkui P. I.. P. I. vengdavo pasirašinėti ant įvairiausių dokumentų, todėl buhalterė I. B. mėnesių mėnesiais prašydavo, kad jis pasirašytų įvairiuose įmonės dokumentuose. P. I. vienintelis sprendė kokią sumą ir kam išmokėti, pas jį buvo visi grynieji pinigai. Taip pat tai įrodo, kad visus sprendimus priėmė ir pinigines lėšas tvarkė vienintelis P. I., kuris už tai ir yra atsakingas. P. I. taip pat bandė teigti, kad akcijų perrašymas buvo galimai priverstinis, tačiau liudytojas G. L. tai paneigė ir parodė, kad P. I. akcijas pardavė savanoriškai, niekieno neverčiamas. Tai patvirtina ir tai, kad P. I. dėl akcijų pirkimo – pardavimo į teisėsaugos institucijas nesikreipė, sutiko su tokiu sprendimu, tai buvo jo nusikalstamos veiklos plano dalis. Ne tik ūkinės finansinės veiklos specialistai, bet ir VMI specialistai atliko patikrinimus, kurie nustatė įvairius pažeidimus, taip pat ir dėl sandorio su UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, kuri nevykdė jokios veiklos, kurioje nebuvo samdomų darbuotojų, išskyrus M. D.. V. P. tuo metu įmonėje nedirbo. Taip pat tai rodo, kad sandoriai vyko ne tomis aplinkybėmis, kuriomis buvo įforminami. Specialistai pateikė išvadas, kad dėl padarytų pažeidimų nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ 2009 - 2010 m. veiklos, asmens, turto įsipareigojimų dydžio ir struktūros, nes bendrovė apskaitos registrus vedė ne pagal tikrovę atitinkančius piniginius apskaitos dokumentus, neatliko kasos metinės inventorizacijos, finansinės atskaitomybės duomenys neatitiko pateikto apyvartos žiniaraščio duomenų. Dėl šių pažeidimų buvo negalima nustatyti įmonės rezultatų. Taip pat specialistas padarė išvadą, kad piniginių lėšų atitraukimas turėjo įtakos bendrovės veiklai, nes bendrovės direktorius P. I. iš kasos išlaidavo 1 899 182 Lt, tai yra sumą didesnę nei bendrovės kreditoriniai įsiskolinimai. Taigi akivaizdu, jei šios piniginės lėšos būtų likusios įmonės kasoje, jų būtų pilnai pakakę atsiskaityti su kreditoriais ir įmonės darbuotojais, taip pat įmonei nebūtų iškelta bankroto byla. 2010-12-27 Kauno apygardos teismo nutartimi buvo iškelta bankroto byla bei patvirtinti kreditoriniai finansiniai reikalavimai, kurių bendra suma 1 771 633, 61 Lt. Daroma išvada, jog esant pas kaltinamąjį P. I. 2 038 000 Lt ir atsiskaičius su kreditoriais, būtų lėšų dar ir likę ir įmonė galėtų sėkmingai vystyti veiklą. Akivaizdu, kad P. I. pasisavindamas šias pinigines lėšas sąmoningai blogai valdė įmonę ir privedė ją prie bankroto.

Liudytojos V. G. parodymus teismas vertina kritiškai, kaip neatitinkančius byloje faktinių aplinkybių bei prieštaraujančius kitiems liudytojų parodymams. Teismas akcentuoja, kad ši liudytojos versija apie grynųjų pinigų vežimą ir perdavimą R. M. Vilniuje buvo iškelta tik teisminio nagrinėjimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu ši versija nebuvo pateikta, nebuvo patikrinta. Pažymėtina ir tai, jog kaltinamąjį ir liudytoją sieja darbiniai santykiai, todėl teismas įžvelgia liudytojos suinteresuotumą duoti kaltinamajam palankius parodymus bei padėti sušvelninti kaltinamojo atsakomybę prieš įstatymą. Tuo pačiu paneigtina ir kaltinamojo P. I. versija dėl grynųjų pinigų vežimo bei perdavimo R. M. bei I. L., kadangi jos nepatvirtina kiti byloje esantys įrodymai, todėl teismas šia versija netiki bei ją atmeta ir vertina tai kaip kaltinamojo siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Taip pat buvo atliktas UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimas, kur specialistai nustatė, kad įmonėje buvo panaudoti suklastoti dokumentai, kuriuose nurodytos ūkinės finansinės operacijos, tikrovėje nebuvo įvykusios.

Apkaltinamajame nuosprendyje atskleidžiant BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį, turi būti nustatyta, kurios iš dispozicijoje numatytų nusikaltimo sudėties alternatyvių veikų yra inkriminuojamos (tikro dokumento suklastojimas ar netikro dokumento pagaminimas arba ar disponavimas suklastotu dokumentu), bei nurodyti konkretūs kaltininko veiksmai, kuriais ta veika buvo padaryta, ir kitos svarbios veikos padarymo aplinkybės (BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taip pat būtina nustatyti kaltininko tiesioginę tyčią, kad kaltininkas suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, suprato, kad neturėdamas teisės dokumente įtvirtina tikrovės neatitinkančius duomenis, kurie gali sukelti teisines pasekmes, ir tai atlieka sąmoningai, nori taip veikti. (2009 m. birželio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-244/2009).

BK 300 straipsnio dispozicijoje nurodyto nusikaltimo dalyku gali būti tiek netikras dokumentas (kai jis pagaminamas), tiek tikras dokumentas (kai jis suklastojamas). Pagal teismų praktikoje susiklosčiusią sampratą dokumentas yra bet koks rašytinis aktas, liudijantis teisinę reikšmę turintį faktą (faktus), todėl dokumento turinys ir forma turi didelę reikšmę – iš jų galima spręsti, kas sukūrė ir pasirašė dokumentą, kokios teisinės pasekmės gali atsirasti tokio dokumento pagrindu.

Taikant BK 209 straipsnį, turi būti nustatyti objektyvieji veikos (sąmoningas blogas įmonės valdymas), jos padarinių (bankrotas, didelė žala kreditoriams) ir priežastinio ryšio požymiai. Analizuojant BK 209 straipsnyje įtvirtintus požymius, galima teigti, kad įstatymų leidėjas šia baudžiamosios teisės norma pirmiausia norėjo apsaugoti kreditorių interesus. Blogas įmonės valdymas gali pasireikšti tiek aktyviais veiksmais, tiek ir neveikimu. Tai gali būti per didelis išlaidumas, kai kaltininkui valdant įmonę, išlaidos viršija pajamas, rizikingų finansinių operacijų atlikimas ar sąmoningas įmonės veiklos neplėtojimas, piktybinis sutarčių nevykdymas, dėl kurio prarandamos prekių ar paslaugų rinkos. Blogas įmonės valdymas – tai neefektyvus, nerentabilus, nuostolingas ūkininkavimas. Tokio ūkininkavimo natūralūs padariniai – nuostoliai, konkurencingumo sumažėjimas, nemokumas, dalykinės reputacijos kritimas ir pan. Blogai ūkininkauja tas, kuris blogai organizuoja įmonės darbą, atleidžia kvalifikuotus ir priima nekvalifikuotus darbuotojus, įsitraukia į nuostolingus sandorius, nepagrįstai teikia laidavimo ir garantinius raštus, neužtikrina turto saugumo, nepagrįstai rizikuoja rinkoje, nesilaiko sutarčių sąlygų, dėl to patraukiamas civilinėn atsakomybėn, blogai tvarko apskaitą ar netvarkingai moka mokesčius ir dėl to nubaudžiamas didelėmis baudomis, įtraukia įmonę į nusikalstamą veiklą ir pan. Pažymėtina tai, kad blogo įmonės valdymo pagrindą sudaro įmonės interesų nepaisymas, atsakingų asmenų nuosavų interesų iškėlimas aukščiau įmonės interesų. Šios nusikalstamos veikos neteisėtumas pasireiškia tuo, kad skolininkas nesilaiko įstatymo nustatytos tvarkos užtikrindamas kreditorių reikalavimus. Baudžiamoji atsakomybė už nusikalstamą bankrotą siejama su tokios veikos mastu, jos padarymo būdu, padariniais, veikos tikslais ir motyvais. Tad pagal BK 209 straipsnį žalos kreditoriams turinį sudaro dėl prievolių neįvykdymo atsiradę tiesioginiai turtiniai praradimai, taip pat negautos pajamos. Apie žalą kreditoriams galima kalbėti tik tada, kai tampa aišku, kad bankroto procedūrų metu neįmanoma visiškai kompensuoti dėl prievolių neįvykdymo atsiradusios žalos. Kaltininko įmonės bankrotas yra tik tarpinis padarinys, nes dėl blogo valdymo atsiradusi bankroto būsena turi būti kreditoriams padaromos didelės turtinės žalos priežastis. Priežastingumas šiame nusikaltime reiškia, kad bankrotą ir atitinkamą žalą kreditoriams nulėmė būtent blogas įmonės valdymas, o ne objektyvios aplinkybės. Nusikalstamo bankroto normos dispozicija sukoncentruota taip, kad pati savaime suponuoja tyčinės kaltės buvimą asmens veikoje – tas, kas sąmoningai blogai valdydamas..., kitaip tariant, tyčia. Įrodinėjant kaltės klausimą, turi būti nustatyta, kad asmuo, turintis įgalinimų valdyti įmonę, veikė tyčia, t. y. suprato, kad blogai valdo įmonę, numatė bankroto ir žalos kreditoriams atsiradimo galimybę ir šių padarinių norėjo (tiesioginė tyčia) arba nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems kilti (netiesioginė tyčia).

Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad P. I. būdamas uždarosios akcinės bendrovės vieninteliu akcininku ir jos vadovu, sąmoningai blogai valdė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Blogas įmonės valdymas pasireiškė akivaizdžiai nenaudingos ir įmonės tikslams prieštaraujančios paskolos sutarties sudarymu, pinigų perdavimo akto suklastojimu, apgaulingos apskaitos tvarkymu, ko pasekoje, dėl tokių P. I. veiksmų UAB „(duomenys neskelbtini)“ blogo valdymo kreditoriams buvo padaryta didelė turtinė žala.

Visa ši P. I. veikla akivaizdžiai buvo nenaudinga jo vadovaujamai įmonei, priešinga įmonės interesams bei prieštaraujanti elementariems sąžiningo ūkininkavimo principams. P. I. kaip vieninteleis UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas ir jos direktorius, pasisavindamas iš įmonės 2 038 000 Lt, kai tuo laikotarpiu jo vadovaujama įmonė turėjo kreditorinių finansinių reikalavimų, kurių bendra suma 1 771 633, 61 Lt, sąmoningai blogai įmonę valdė ir privedė prie bankroto.

Buhalterinė apskaita BK 222 str. prasme - tai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informaciją ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą apskaitos dokumentas - tai popierinis ar elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą. Apskaitos registras - tai remiantis apskaitos dokumentais parengta ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių suvestinė, kurioje apibendrinti jų duomenys.

Teismas konstatuoja, kad kaltinamojo P. I. padarytos nusikalstamos veikos sudaro idealiąją sutaptį, kadangi nusikalstamos veikos buvo įvykdytos tuo pačiu laikotarpiu, jos jungtos vieningo sumanymo – pasisavinti užimamų pareigų pagrindu patikėtą didelės vertės svetimą turtą. Šiam tikslui pasiekti kaltinamasis organizavo apgaulingą įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą bei pats ją apgaulingai tvarkė, o kaltinamojo įvykdytas įmonės turto pasisavinimas nulėmė įmonės bankrotą.

Tokiu būdu teismas įvertinęs byloje surinktus rašytinius įrodymus, liudytojų parodymus, specialisto išvadas, konstatuoja, jog kaltinamojo P. I. kaltė, padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 183 str. 2 d., 300 str. 1 d., 209 str., 222 str. 1 d. pilnai įodyta, veikos kvalifikuotos teisingai.

Bausmės skyrimas

Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnis įtvirtina bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų. Remiantis baudžiamuoju įstatymu teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį. Tačiau tam, kad būtų išvengta neteisingumo, paskirta bausmė būtų teisinga, įstatymų leidėjas numatė išimtis iš bendrų bausmės skyrimo taisyklių, t. y. galimybę atskirais atvejais paskirti bausmę, nenumatytą baudžiamojo įstatymo, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje. Tai reglamentuoja BK 54 straipsnio 3 dalies ir 62 straipsnio nuostatos.

Spręsdamas švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės paskyrimo klausimą teismas pirmiausia turi nustatyti, ar nėra BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytų sąlygų pritaikyti kaltinamajam BK 62 straipsnio 3 dalies nuostatas. Tik tokių sąlygų nenustačius gali būti pritaikyta BK 54 straipsnio 3 dalis, tačiau tokiu atveju teismas turi nustatyti ir nurodyti nuosprendyje išimtines aplinkybes, dėl kurių straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas kaltininkui aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Tačiau jos neturi būti kažkokios ekstraordinarinės, tiktai kurioms esant būtų galima taikyti šią teisės normą.

Teismas konstatuoja, jog nagrinėjamoje byloje nėra BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytų sąlygų taikyti kaltinamajam BK 62 straipsnio 3 dalies nuostatas, tačiau yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bausmės paskirtimi. Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrinamas individualizuojant bausmes. Atsižvelgtina į tai, kad teisingumo įgyvendinimas skiriant bausmę yra neatsiejamas nuo padarytos nusikalstamos veikos, kaltinamojo asmenybės savybių, jo elgesio prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos metu ir po jos padarymo.

Teismo vertinimu, paskyrus kaltinamajam P. I. realią laisvės atėmimo bausmę, už padarytas nusikalstamas veikas, ji būtų aiškiai per griežta ir prieštarautų teisingumo principui. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką teisingumo ir teisinės valstybės siekis įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje. Teisingumas yra vienas pagrindinių teisės, kaip socialinio gyvenimo reguliavimo būdo, tikslų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimai). Baudžiamosios teisės paskirties (BK 1 straipsnis) kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Be to, įstatymų leidėjas, nustatydamas tokią sankciją už nusikalstamą veiką, turi kartu įstatymu nustatyti ir tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį teismas, skirdamas bausmę už teisės pažeidimą, turi turėti galimybę atsižvelgti į visas bylos aplinkybes ir paskirti švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmė. Šie iš konstitucinio teisingumo principo kylantys reikalavimai įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte, 54 straipsnio 3 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-7-45/2007).

Taigi, skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų veikų motyvus, kaltinamojo asmenybę bei kitas aplinkybes.

Nors tarp kaltinamojo P. I. padarytų nusikaltimų yra ir sunkus, kuris priskiriamas prie nusikaltimų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams kategorijos, tačiau jis yra mažiau pavojingas, nei smurtinis nusikaltimas žmogaus gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui ir pan.

Iš kaltinamojo asmenybę apibūdinančių duomenų matyti, kad jis teisiamas pirmą kartą, nuo nusikalstamos veikos padarymo praėjo daugiau nei penki metai, nusikalstama veika iš dalies įtakota nepalankiai susiklosčiusių ekonominių sąlygų. Jis turi šeimą, o tai leidžia manyti, kad socialiniai ryšiai tvirti. Kaltinamasis dirba. Nenustatyta, jog nuo aptariamų nusikalstamų veikų padarymo iki šiol kaltinamasis būtų padaręs naujų nusikalstamų veikų. Dėl to darytina išvada, kad kaltinamojo padaryti nusikaltimai nebuvo dėsninga jo ankstesnio gyvenimo pasekmė, tačiau jo padaryti nusikaltimai tyčiniai, baigti, savanaudiški.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių bei lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, leidžiančių kaltinamąjį charakterizuoti neigiamai, jo padarytos nusikalstamos veikos, nors ir pagal BK 11 str. nuostatas viena iš jų priskiriama sunkaus nusikaltimo kategorijai, tačiau pagal jų padarymo pobūdį negali būti vertinamos kaip itin pavojingos, už kurias kaltinamajam šioje byloje turėtų būti paskirtas realus laisvės atėmimas, izoliuojant jį nuo visuomenės. Konstatuojama, kad laisvės atėmimo bausmės skyrimas gali turėti priešingą efektą-neužtikrinti bausmės paskirties. Svarbu pažymėti ir tai, kad nusikaltimai padaryti finansų sistemai, jais gi padaryta didelė žala bendrovei bei valstybei. Todėl teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytų aplinkybių visetą, daro išvadą, kad kaltinamojo P. I. atžvilgiu taikytinos BK 54 str. 3 dalies nuostatos ir jam už visas inkriminuotas nusikalstamas veikas skirtina bausmė – laisvės apribojimas.

Taip pat iš kaltinamojo P. I. konfiskuotinas turtas atitinkantis iš nusikalstamos veikos gauta 590 245, 60 EUR suma ( BK 72 str. 5d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301-303 straipsniais, 308 straipsniu

nusprendė:

P. I. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 str. 2 d., 300 str. 1 d., 209 str., 222 str. 1 d. ir pritaikius bei vadovaujantis LR BK 54 straipsnio 3 dalimi, skirti bausmę:

-pagal LR BK 183 str. 2d. paskirti 2 ( dvejus) metus laisvės apribojimo;

-pagal LR BK 300 str. 1d. paskirti 10 ( dešimt ) mėnesių laisvės apribojimo;

-pagal LR BK 209 str. paskirti 10 ( dešimt ) mėnesių laisvės apribojimo;

-pagal LR BK 222 str. 1 d. paskirti 1 ( vienerius) metus laisvės apribojimo;

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1d., 2d., 63 str. 5d. 1p., 2p. bausmes paskirtas pagal LR BK 183 str. 2 d., 300 str. 1 d., 209 str., 222 str. 1 d. subendrinti apėmimo būdu griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskirti subendrintą galutinę bausmę 2 ( dvejus ) metus laisvės apribojimo.

Pritaikyti BK 48 str. 3d. 1p., 5d. ir įpareigoti P. I. per visą bausmės atlikimo laiką be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos bei būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis BK 72 str. 5d. nuosprendžiui įsiteisėjus, išieškoti iš P. I. konfiskuotino turto vertę, atitinkančią 590 245, 60 EUR sumą.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki įsiteisės nuosprendis.

Iki nuosprendžio įvykdymo, pratęsti ir palikti galioti laikiną nuosavybės teisių apribojimą į P. I. ir J. I. bendrąja jungtine nuosavybe priklausantį turtą – 27/804 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) bei automobilį Mercedes Benz ML 320 v.n. (duomenys neskelbtini) visiškai uždraudžiant juo disponuoti.

Nuosprendžio nuorašą išsiųsti turto arešto aktų registro tvarkytojui.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus (8 segtuvai, 861 lapas, 25 segtuvai, 2594 lapai, viso 33 segtuvai, 3455 lapai), saugomus FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdybos patalpose nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus (3 segtuvai, 148 lapai), UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, ( 1 segtuvas, 136 lapai) palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.