- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-04-08
- Bylos Nr.
- 1-104-1082/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-32448-2020-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rita Dirkė
- Nukentėjusysis
- A. K.
- Kaltinamasis
- V. M.
- Civilinis ieškovas
- Panevėžio ligonių kasos
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.6.6Veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys (BK 59 str. 1 d. 6 p.)
- 1.2.4.4.1Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 1 d.)
- 2.1.14Proceso išlaidos ir jų atlyginimas (BPK 103-106 str.)
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.3.6.4.5Apkaltinamajam nuosprendžiui keliami reikalavimai (BPK 297-307 str
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. (V.) M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniaus raj., Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, bedarbis, neteistas
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. M. 2020 m. rugpjūčio 13 d. apie 17 val. (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto su A. K. metu, tyčia kumščiu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam A. K. į galvą, o šiam nuo suduoto smūgio parkritus ant grindų, suėmęs jį už rūbų atlapų atitempė koridoriaus grindimis į 30-o buto prieškambarį, kur nukentėjusiajam A. K. gulint ant grindų, priminęs koja kaklą sudavė nenustatytą skaičių smūgių į galvos sritį, po to nukėlęs koją, spyrė vieną smūgį nukentėjusiajam į kairį šoną, tokiu būdu ne mažiau šešių trauminių poveikių pasekoje padarė A. K. poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, paakyje ir kairiame skruoste, kraujosruvas kairės akies obuolio junginėje, kairės pusės viršutinio žandikaulio ir skruostikaulio lūžius, galvos smegenų dešinio pusrutulio kaktinės skilties sumušimą, kairės pusės aštunto šonkaulio lūžį, tai yra padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą bei sukėlė fizinį skausmą, nes dėl viršutinio žandikaulio ir kairio skruostikaulio lūžių, kairės pusės aštunto šonkaulio lūžio ir galvos smegenų dešinės kaktinės skilties sumušimo A. K. sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.
Kaltinamasis V. M. teisiamojo posėdžio dėl kaltinimo nesunkiai sutrikdžius A. K. sveikatą kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad datos tiksliai nepasakys, bet viskas vyko (duomenys neskelbtini), kur jis gyvena, vakare apie 17.00 val. Jis grįžo namo neblaivus, buvo išgėręs vieną alaus buteliuką, išgėręs nesijautė. Žmona informavo, kad dingo žiebtuvėlis dar jis pajuto šlapimo kvapą. Kaimynai K. po savęs nenuleidžia vandens, ir niekas nevagia, išskyrus R. K.. Pasikvietė kaimynus dėl tvarkos palaikymo. Norėjo sugėdinti kaimynus K.. Buvo močiutė L. ir J., R. K., kitų kaimynų nebuvo namuose. Vyko žodinis pokalbis dėl tvarkos. Pokalbis vyko pakeltu tonu, jis pats kalbėjo pakeltu tonu. Jis paklausinėjo K. dėl žiebtuvėlio, ši pasakė, kad neėmė. Tada jis pradėjo sakyti dėl smarvės, nuėjo pasižiūrėti tvarkos į tualetą. Tada atbėgo A. (K.) ir nieko nesakęs smogė jam į tarpukojį ir pradėjo necenzūrinius žodžius vartoti, dar trenkė jam į veidą. Jis neatsimena tiksliai, iš kurios rankos A. K. jam trenkė ir į kurią pusę gavo. Visą tai K. tikrai matė, o J. ir močiutė – nežino, gal buvo nusisukusios. A. buvo neblaivus, visas raudonas, sklido visokie garsai. K. irgi buvo išgėrusi, jautėsi kvapas, ir šiaip matėsi. A. K. su žmona jau dvi savaites gėrė iki įvykio. Po tokių A. veiksmų, jis A. pastūmė, bet šis vėl ant jo puolė. Tada jis A. parvertė ant žemės ir paėmęs už drabužių parvilko namo į šio butą. Jie apsistumdė bendroje patalpoje prie tualeto, pats jis gavo tualete. Ten buvo visi. Tualete jis A. parvertė ir iš ten jį ištempė be jokių smūgių. Jam tempiant A. į namus, A. žmona liepė netemti, o tempiant vis taikė momentą, kada jam spirti į tarpukojį. A. jis tempė už marškinių, šis buvo veidu į jį, gulėjo ant nugaros, kojos pusiau sulenktos. Atstumas tempimo buvo 15-20 m. Kai jis A. paleido, šis vienu momentu spyrė jam į tarpukojį, jam tikrai suskaudo, todėl jam trūko kantrybė ir jis sudavė A. iš dešinės rankos vieną smūgį į akį. Vienoj rankoj jis laikė A., su kita sudavė. Nurodė, kad jis nuo A. iš viso gavo tualete į tarpukojį ir į veidą, po to koridoriuje – į tarpukojį. K. buvo sąmoningas, jį vadino necenzūriniais žodžiais. L. iškart išėjo namo, J. neatsimena, o K. rėkė, kad paleist, o atitempus iki buto K. rėkė, kad jis A. užmuš, reikia kviesti policiją. Kai jį pritempė prie namų, jis laikėsi už jo, rėkė ir nepaleido, tada su koja nuo jo atsispyrė, apsisuko ir nuėjo namo, ir už 20 min atvažiavo policija. K. durys buvo atrakintos, ten koridoriukas pas juos yra, tai įvilko ir atsispyrė. K. viską turėjo matyti ir viską girdėti. Įvykio metu A. K. sąmonės nebuvo praradęs. Iki įvykio yra tekę su A. K. bendrauti, santykiai buvo kaimyniški. Buvo konfliktas tik su jo žmona, susiginčijo dėl kriauklės, santykiai buvo kaip ir su kaimynais. Kai K. išgeria, labai gerai girdisi, kaip jie su žmona rėkauja vienas ant kito. Įvykio metu jis ant A. nepastebėjo sužalojimų, bet tą dieną nuo ryto matė šį išeinant iš tualeto susiėmus už kairio šono, dar žmonai pasakė, kad gal kepenys pasileido. A. gal pagiringas labai stiprus pasijautė, kad iki jo atbėgo. Tiek sužalojimų, kiek kaltinime parašyta padaryti jis negalėjo. A. prieš tai gėrė, jo žmona dieną prieš tai buvo visa sumušta, tai gal žmona jam grąžos davė. Jis pats dėl patirtų smūgių nesikreipė, nes gėda buvo. Smūgis, tempimas, buvo reakcija į A. veiksmus. Nieko nebūtų daręs, jei A. nebūtų pradėjęs. Būtų patikrinęs, kieno tualetai netvarkingi, būtų nufotografavęs ir į butų ūkį pateikęs. Alkoholis nieko neįtakojo, vis tiek būtų taip pat pasielgęs. Jam pačiam tokia situacija yra pirma. Po įvykio su K. nebendravo, kitą dieną pakalbėjo su K., atsiprašė jos, kad sudavė A., paklausė, gal vaistų reikia, jie atsisakė ir nebendravo. Jei A. nebūtų primelavęs, tikrai nuoširdžiai būtų atsiprašęs. Gailisi, kad sudavė. Veiksmus panaudojo tik savigynai. Tuos veiksmus jis atliko gindamasis, o ne tyčia ir sąmoningai. Jam trūko kantrybė, nes sudavė eilinį sykį, o jam tuo metu tikrai suskaudo. A. apskritai visą laiką geria, visada riksmai, žmona jo eina su išmatų plastmasiniu kibiriuku, prilaisto girta. Trūko kantrybė dėl netvarkos, dėl smūgio jam į tarpukojį sudavimo. Kai jis A. parvertė, jis jam šoko vėl iškart į veidą. Nebuvo jokių matomų sužalojimų. Jam veidą gal paskaudėjo, o tarpukojį skaudėjo visą vakarą tada. Į krūtinę K. nespyrė, atsispyrė jį tik nuo savęs. Su koja kaklo primynęs nebuvo. Netoli kaklo buvo koja, gal nubrozdino atsispirdamas. Dėl dviejų smūgių neginčija. A. turėjo pajausti fizinį skausmą. Kad nuo dviejų smūgių būtų tokie sužalojimai netiki. Kaip jam galėjo žandikaulį sulaužyti, neįsivaizduoja. Išvada neabejoja. K. išsigalvojo viską dėl civilinio ieškinio, nori labai pinigėlių. Ieškinio jis nepripažįsta. Jei būtų gydęsis, o dabar šis net nesigydė. A. grįžęs po ligoninės kitą dieną jau sėdėjo prie parduotuvės ir gėrė butelį.
Ikiteisminio tyrimo metu 2020-08-19 V. M. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, jog pripažįsta, kad K. sudavė smūgius. Jo name gyvena asocialūs, linkę vartoti alkoholį, žmonės. Kaip tokį gali įvardinti ir minėtąjį kaimyną A. K.. Savo gyvenamosios vietos adresu gyvena tik apie metus laiko, bet ten gyvenančius asmenis jau gerai pažįstu, jam žinoma apie jų asocialų gyvenimo būdą. Šie asmenys bendro naudojimo tualete atlikę gamtinius reikalus, nenuleidžia vandens, nuo to sklinda visame name smarvė. Ypač karštomis dienomis. Dėl to tiems asmenims jis priekaištauja ir prašo jų, kad tualete elgtųsi tvarkingai, palaikytų higieną, nebūtų smarvės. Būtent rugpjūčio 13d. sugrįžęs į namus vėl užuodė sklindančią smarvę. Į tualetą pakvietė minėto A. žmoną, kaimynę Ž. ir priešais jį , atrodo 37-ame bute gyvenančią J., kuri visiškai buvo girta. Pradėjo aiškintis, kad reikia palaikyti švarą, tvarką. Jiems ten bekalbant, į tualetą atbėgo minėtas A. K., kuris iš kart puolė jį, spyrė jam į tarpukojį ir sudavė kumščiu vieną smūgį į žandikaulį, kurios dabar pusės, negali pasakyti, bet jam nuo jo tokių veiksmų skaudėjo. Jis susinervino ir A. K. atstumė rankomis tolyn nuo savęs, o kadangi jis buvo neblaivus, todėl neatlaikė pusiausvyros ir parvirto ant grindų. Parvirto ant nugaros. Tai vyko bendro naudojimo sanitarinėse patalpose. Jis priėjo prie jo gulinčio ant grindų, nes norėjo pasiaiškinti ko jis puolė muštis. A. K. jį ir toliau vadino necenzūriniais žodžiais. Taip jis jį išvadino ir atėjęs į bendro naudojimo tualetą, išvadindamas jį įvairiais necenzūriniais žodžiais, priekaištaudamas, kad jis nori tvarkos. Parvirtęs jis vėl jį koliojo. Jis tik prieidavo prie jo, jis (K.) jam iš kojos spardė į tarpukojį. Jis kelis kartus prie jo prieidavo ir jis visuomet jam taikydavo į tarpukojį. Įspyrė daug smūgių. Pritaikęs momentą jis prie jo priėjo ir jam gulinčiam suėmė už marškinių atlapų ir pakėlė šiek tiek nuo grindų, ir pusiau pakeltą, pusiau gulintį galva į priekiu suėmęs už marškinių jį (K.) vilko link jo namų, kad ten su juo tvarkytųsi jo paties žmona. Visą laiką jam jį tempiant, jis ir toliau spardėsi ir įžeidinėjo. Vienu momentu jis vėl jam įspyrė į tarpukojį. Tuo kart labai suskaudo, todėl neatlaikė ir jį bevelkant sudavė jam vieną smūgį ranka kumščiu. Kur pataikė, negali pasakyti, nes jam labai skaudėjo tarpukojį ir buvo susinervinęs. Galėjo pataikyti gal į veidą, gal į galvą. Negali tiksliai pasakyti. Visa tai vyko bendro naudojimo koridoriuje. Tačiau jis vis tiek jį nuvilko iki jo namų. Įvilko į jo butą. Įvilkęs jį norėjo palikti paguldytą ant žemės, tačiau A. K. jam įsitvėrė abiem rankomis į kairę ranką ir jo nepaleido. Dar kartą jam labai skaudžiai įspyrė į tarpukojį. Tuomet jis dešine koja įspyrė iš viršaus gulinčiam A. K. į krūtinę, kad jis paleistų. Įspyrus į krūtinę, A. K. paleido jo ranką, tuomet jis apsisuko ir išėjo į namus. Viskas tuo ir pasibaigė. Daugiau jo nematė. Tą dieną jis ir gi buvo neblaivus. Buvo išgėręs, tačiau nestipriai. A. K. buvo stipriai išgėręs. Dėl jo žmonos negali pasakyti, nes ji visuomet atrodo taip pat ar būdama girta, ar būdama blaivi. A. K. girtauja kiekvieną dieną, kiekvieną dieną koliojasi su žmona, triukšmauja kiekvieną dieną. Minėtoji kaimynė J. ir gi buvo stipriai išgėrusi, nes ji kiekvieną dieną vartoja alkoholį. Kaimynė Ž. senyvo amžiaus, ji buvo blaivi, bet mano, kad ji liudys K. naudai, nes jie seniai kaimynystėje gyvena, jų artimi santykiai, o jis tik neseniai tuo adresu apsigyveno. Pripažįsta, kad A. K. sudavė tik du smūgius, iš kurių vienas ranka į galvą ar veido sritį, o kitas smūgis buvo suduotas jų bute koja į krūtinę. Dėl savo poelgio gailisi, bet taip nebūtų pasielgęs, jei pats A. K. jo nebūtų puolęs ir spardęs kojomis į tarpukojį bei taip jam sukeldamas stiprų fizinį skausmą. Ko pasekoje jis dėl sukelto skausmo susinervinęs ir sudavė tuos smūgius. Šiuo metu žino, kad A. K. gydomas ligoninėje. Jo žmonos prašė, kad ši duotų A. K. telefono numerį, nes norėjo jo atsiprašyti, aplankyti ligoninėje, tačiau jo žmona nedavė numerio, todėl ir neatsiprašė. Iki tos dienos tarp jo ir A. K. jokių konfliktų nebuvo iškilę, sutardavo kaip kaimynai (1 t., b.l. 169-172).
Ikiteisminio tyrimo metu 2020-11-06 V. M. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, jog kaltu prisipažįsta iš dalies – konflikto metu koridoriuje jis K. smogė vieną kartą į veidą. Smogė po to, kai jis jam įspyrė koja į tarpukojį ir sudavė ranka vieną smūgį į žandą, į kairės pusės. Tada jį parvertė ant žemės, jį atstūmė rankomis ir jis nukrito. Po to jis atsikėlė ir vėl puolė. Bandė smogti, bet jis smūgių išvengė. Tuomet jį suėmė rankomis už marškinių atlapų ir rankomis suėmęs jį parvertė ant žemės. Jis nebe atsistojo, nes jį pervertęs laikė už marškinių atlapų. Toliau laikydamas suėmęs jį už marškinių atlapų, apie 15 metrų nuo tos vietos, kur įvyko konfliktas, tempė koridoriaus grindimis iki jo buto. Pakeliui jį tempiant jis visą laiką bandė jam įspirti į tarpukojį. Pataikė, bet kiek kartų negali pasakyti. Tačiau jau kaimyną baigus pritempti iki jo namų buto durų, jis(K.) jam labai stipriai įspyrė į tarpukojį, sukėlė stiprų fizinį skausmą. Tada jis jam (K.) ir smogė vieną smūgį ranka į veido sritį. Tai buvo prie jų buto durų koridoriuje. Jis atidarė jų buto duris ir toliau laikydamas suėmęs jį už marškinių, įmetė jį į jų buto koridorių. Čia K. jam sugriebė už kairės rankos, nepaleido. Tada jis atsispyrė su koja nuo K. pataikydamas į krūtinės sritį. Kai atsispyrė, jis nukrito atsipalaidavęs ant grindų ir jis išėjo namo. Jį į namus nutempė todėl, kad jis apsiramintų. Jei K. nebūtų atėjęs būdamas agresyviai nusiteikęs ir pirmas jam nebūtų smogęs, jo tikrai nebūtų lietęs. Jis pats išprovokavo konfliktą. K. įspirdamas jam į tarpukojį, sukėlė fizinį skausmą. Dėl sukelto įvykio metu fizinio skausmo į policiją nesikreipė, pareiškimo nerašė. Niekur nesigydė. Tik po įvykio praėjus trims dienoms laiko paskambino telefonu savo šeimos gydytojai, kuriai pasakė, kad jam buvo spirta į tarpukojį. Gydytoja jo pasiteiravo ar yra likę kraujosruvos, ar organas funkcijas atlieka. Jis atsakė, kad viskas gerai, kraujosruvų nėra. Gydytoja pasakė, kad gydytųsi namuose, skausmas praeis. Ant veido po K. sudavimo smūgio ranka į žandą, jokių kraujosruvų, sumušimų nebuvo, truputį paskaudėjo ir praėjo. Daugiau niekur nesikreipė, nesigydė, jokių medikamentų nepirko ir nevartojo (1 t., b.l. 177-183).
Nukentėjusysis A. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2020-08-13 apie 17-17.30 val., būdamas išgėręs alkoholio grįžo namo, kur toliau gėrė alų. Tą dieną jis išgėrė daugiau nei pusę butelio alaus, jautėsi, kad išgėręs. Žmona buvo namuose, ji buvo blaivi. Ką žmona veikė, jis nekreipė dėmesio. Jam geriant jis išgirdo koridoriuje balsus, todėl išėjo ir išgirdo, kad kalba apie jo žmoną, apie kažkokį žiebtuvėlį. Tai buvo (duomenys neskelbtini) trečiame aukšte. Koridoriuje buvo kaltinamasis (nežinau jo nei vardo, nei pavardės). Jis buvo ties jų prausykle. Daugiau ten nieko nebuvo, žmona buvo pačioje prausykloje, daugiau nieko nematė. Kitų kaimynų nebuvo nei koridoriuje, nei prausykloje. Nieko nepastebėjo, kad būtų kas išėję. V. šaukė ant jo žmonos, kuri stovėjo prie prausyklės. Tada jis priėjo prie V.o ir pasakė šiam, kad jis netiki, kad žmona jį imtų, nes turi jų sočiai. Tada jis iš kaimyno gavo smūgį iš dešinės rankos kumščio į kairę akį ir daugiau nieko neatsimena. Kur jam ten kliuvo, tai kas ten žino. Jis kaimynui nieko nedarė, tik pasakė, nespyrė jam į tarpukojį, jokio smūgio į veidą jam nedavė. Nurodė, kad ne pirmas puolė ant kaimyno, tik žodžiu paklausė. Pats smurto nevartojo, nesutinka, kad spyrė kaltinamajam, nebuvo tokio dalyko. Bendrame koridoriuje po smūgio jis buvo nugriuvęs, o paskui jau atsirado bute. Jis tiksliai neatsimena, ar jį tempė, ar nešė, nežino. Prabudo ir mato, kad uždėta koją, tada vėl nieko neatsimena, paskui vėl pabudęs mato, kad stovi jo žmona ir jis, jo žmona jį laikė, jis šaukė „R., užrakink duris ir kviesk policiją“ ir vėl nieko neatsimena, vėl buvo smūgis. Mano, kad kai jį atjungė, gal smegenys buvo pažeistos. Namuose buvo 3-4 smūgiai, daugiausiai buvo į galvą, į šonkaulius, smūgiai buvo iš rankos, iš kojos. Prisimena, kai vėl koja prieš jį stovi ir šaukia „R., užrakink duris ir kviesk policiją“ ir vėl nieko neatsimena. Buvo praradęs sąmonę. Atsibudęs pamatė, kad kaimyno jau nebėra. Kol buvo tempiamas jis nieko neatsimena. Kai buvo savo bute, gal gynėsi, gali būti tokia situacija. Abejoja, ar vartojo necenzūrinius žodžius, gal ir pasakė kokį žodį, tačiau V.o nekeikė. Po visų įvykių, negali pasakyti, ar buvo įsikabinęs į jo ranką. Iki įvykio jis buvo sveikas, jokių sužalojimų neturėjo. Visi nustatyti sužalojimai buvo padaryti kaltinamojo veiksmais, iki tol nebuvo net jokio įbrėžimo. Tą momentą, kai jį daužė, buvo vienodas tas skausmas, po to prasidėjo skausmai. Žmona policiją ir greitąją iškvietė. Iki policijos atvykimo iš nevilties jis dar sugebėjo išgerti gal dvi stiklines, nes dar niekas ištinę nebuvo. Civilinį ieškinį teikia dėl to, kad turėjo kęsti tokį skausmą, negalėjo išlipti iš lovos tris savaites, žmona tampydavo iš lovos. Skaudėjo visą galvą ir šoną skaudėjo. Galva visa tvinkčiojo. Kai nuvežė į ligoninę, veidas jau buvo patinęs. Ir dabar skruostikaulis yra sustumtas. Dar ir dabar su ta puse negali dantų sukąsti. Dirbti negalėjo du mėnesius. Iš ligoninės grįžo autobusu, parėjo namo. Po ligoninės gal ant rytojaus ėjo su draugu prie parduotuvės. Žmona dėl skausmo naktimis padėdavo išlipti iš lovos. Grįžus namo iš ligoninės niekur nebuvo išėjęs, o kitą dieną išėjo į parduotuvę ir vartojo alkoholį. Neturėjo alkoholis prisidėti prie tokios situacijos, išgėręs jis pakelia toną, tačiau agresyvus nebūna. Su inkstais problemų neturi. Turi priklausomybę alkoholiui, ištraukia negėręs ir tris savaites, bet alkoholis jį traukia ir viskas. Nesigydė, bet gal reikėtų. Su žmona pasipyksta, bet tik žodžiais, veiksmais nebūna.
Ikiteisminio tyrimo metu A. K. parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 13 d., galėjo būti apie 17 val., buvo savo namuose adresu (duomenys neskelbtini), kuomet išgirdo namo bendro naudojimo koridoriuje balsus. Buvo neblaivus, buvo išgėręs ne daugiau dviejų butelių alaus. Išgirdęs garsius balsus koridoriuje, išėjo iš savo kambario. Mano, kad buto duris uždarė, bet neužrakino. Pagal balsus atpažino, kad garsiai šaukė kaimynas , kurį žino iš matymo, jo duomenų nežino, kuris jų name gyvena apie pusmetį laiko. Jis gyvena jo aukšte, paskutinis butas po kaire puse. Išėjęs į koridorių, pamatė minėtą kaimyną. Jis stovėjo koridoriuje prie atdaro lango, prie kurio tas kaimynas pastoviai rūko. Kaimynas šaukė, kad dingo jo žiebtuvėlis. Daugiau tuo metu kitų žmonių koridoriuje nepastebėjo. Tuo metu jo žmona buvo šalia minėto kaimyno buto esančioje bendro naudojimo prausykloje. Kaimynas dėl žiebtuvėlio kaltino jo žmoną. Jis nuėjo prie kaimyno pasiaiškinti. Priėjo netoli jo buto bei šalia jo buto esančios prausyklos, kurios durys buvo atdaros. Pamena, kad priėjo prie kaimyno aiškintis. Pamena, kad tas kaimynas jam sudavė smūgį į kairį žandą. Nuo suduoto smūgio prarado sąmonę, nes kas vyko toliau nieko nebe pamena. Kuo kaimynas jam sudavė smūgį, t.y. ar ranka, ar koja, negali pasakyti, nes viskas įvyko labai greitai. Po to pamena tą momentą, kad jau buvo savo bute, kur toliau tas kaimynas jį daužė. Pamena, kad jis gulėjo ant nugaros savo buto koridoriuje ant plytelių. Pamena, kad bandė gintis kojomis, nes tuo metu šalia jo stovėjo tas pats kaimynas ir jį daužė. Kur jam sudavė smūgius, negali pasakyti, tik pamena, kad prašė žmonos, kad užrakintų duris ir kviestų policiją, kad jo neišleisti. Pagal nustatytus sužalojimus, sprendžia, kad tas kaimynas jam kažkuo sudavė smūgį ar smūgius į kairės pusės šonkaulius, nes ligoninėje jam nustatė šonkaulių lūžius, Taip pat ligoninėje jam buvo nustatytas kairės pusės žandikaulio lūžis bei kairės pusės akiduobės lūžis. Gali pasakyti, kad šie sužalojimai jam galėjo būti padaryti kaimynui suduodant smūgius būnant bendro naudojimo koridoriuje, nes tikrai pamena, kad sudavė ne mažiau vieno smūgio į veido kairę pusę. Bet mano, kad į veidą jis jam dar galėjo suduoti smūgius ir besiginant nuo jo savo buto koridoriuje. Jis tik pamena, kad namuose ginėsi nuo kaimyno gulėdamas ant grindų. Daugiau kas vyko buto koridoriuje nebe pamena, nes galimai nuo suduotų smūgių buvo praradęs sąmonę. Nežino ar kas galėjo matyti tą momentą kaip buvo mušamas, nes pats nieko iš žmonių aplinkui apart kaimyno nematė. Mano, kad buvo per daug išgėręs. Daugiau nieko negali pasakyti , nes nieko daugiau nepamena, buvo praradęs sąmonę. Pamena, kad kuomet atgavo sąmonę, buvo savo bute koridoriuje , gulėjo ant grindų ant nugaros. Kaimyno bute nebebuvo.<...> (1 t., b.l. 39-40).
Liudytoja R. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad viskas vyko (duomenys neskelbtini). Vyras grįžo, parsinešė du bambalius alaus – pusę pasidėjo į šaldytuvą, pusę pasidėjo sau, ji pati žiūrėjo „TV pagalbą“, kai pasigirdo daužymas į duris. Koridoriuje buvo kaimynas V., kas dar buvo koridoriuje nežino, tačiau V. su kažkuo kalbėjo. V. pasakė, kad ji pavogė jo žiebtuvėlį dujoms uždegti. Visas pokalbis su V. vyko prie jos buto durų. Išgirdęs pokalbį atėjo jos vyras ir paklausė, kodėl kaimynas kabinėjasi prie jos. Tarp jos vyro ir kaimyno įvyko žodinis konfliktas, kurio metu ji buvo šalia jų. Visas tas konfliktas ir gavosi dėl tualeto ir žiebtuvėlio. Jos vyras tuo metu buvo neblaivus, ji buvo blaivi. Viskas vyko apie 17-17.30 val. Jei jo niekas nekabina, jis normalus, kai jis būna girtas, ji nekalba su juo, agresyviai nesielgia, ypač jei nėra pagrindo. Jiems bekalbant kaimynas sudavė jos vyrui į galvą ir šis nugriuvo ant žemės, vyras gal davė jam, po to dar kartą gavo, o tada kaimynas įvilko vyrą namo ir buvo egzekucija, tada kaimynas jau jos vyrą daužė. Kaimynas aukštas žmogus, todėl ji per jį nematė. Kai trenkė, ji nespėjo nieko sureaguoti, viskas buvo už jos durų koridoriuje, spėja, kad vyrui trenkė kumščiu. Vyras jai to nesakė, ji pati stovėjo ir matė, kaip iš dešinės rankos davė į veidą. Į dešinę veido pusę buvo suduota. Iki smūgio jos vyras tik žodžiu kalbėjosi, nepamena, ar vartojo necenzūrinius žodžius. Iki smūgio gavimo, vyras nieko kaimynui nepadarė, jokių smūgių nesudavė, buvo tik įsikabinę vienas į kitą iki nugriuvimo. Jos vyras niekur nespyrė, jokių vyro smūgių ji nematė. Kai A. gulėjo jau ant žemės, gal ir įspyrė kaimynui. Ar vyras stovėdamas sudavė kokius smūgius, nepastebėjo. Nugriuvęs vyras buvo sąmoningas, vyras gynėsi. Kaimynas jį nugriuvusį dar mušė, čia lauko koridoriuje, mušė rankomis į veidą, o ji tik rėkė. Buvo atėję ir iš antro aukšto, kaimynas liepė nesikišti ir jie visi išėjo. Jokių kaimynų nebuvo. Kiek sudavė gulinčiam vyrui smūgių į galvą, ji nežino, beveik visi smūgiai buvo į galvą. Vyras gulėdamas spardėsi, kumščiavosi, paskui kaimynas įpyko, pagavo jį už pakarpos ir vilko jos vyrą žeme kokius 4-5 m., įvilko į jų buto koridoriuką, nes butas nebuvo rakintas. Bute įvilko tik per slenkstį ir pradėjo jau žiauriai rankomis daužyti veidą, dešine ranka. Vyras visada buvo mušamas gulintis. Ji prašė V. jo nemušti, bandė jį atitraukti. Kaimynas dar koją vyrui ant kaklo uždėjo, ji kaimynui pasakė, kad pasitrauktų, nes užmuš tikrai. Tada kaimynas išėjo, o jos vyras gulėjo ir buvo be sąmonės. Po to ji priėjo prie vyro, bet šis liepė jai pasitraukti, nes jam skauda, todėl jį paliko ir nuėjo parūkyti, tačiau neparūkė ir parėjo namo. Jai pačiai nebuvo suduota smūgių. Iki tol su tuo kaimynu nebuvo jokių konfliktų, dar ir bendraudavo, telefonus sutvarkydavo. Ji nekreipė dėmesio, ar įvykio metu kaimynas buvo blaivus, jo išgėrusio nėra mačiusi. Ikiteisminio tyrimo metu ji galėjo pasakyti nesąmonę, kad kaimynas buvo girtas, nes tikrai taip nebuvo, o ji taip nesakė. Nurodo, kad dabar duoda teisingus parodymus. Kambary vyras nieko kaimynui nedarė, o koridoriuje vyras gynėsi, gulėdamas spardėsi ir kumščiavosi, o nugriuvo nuo kaimyno smūgio. Kas įspyrė V. į tarpukojį, neatsimena, gal ir gali taip būti, kad vyras sudavė, bet pati nematė. Ji įvykio metu nekreipė dėmesio, kas dar buvo, tik stengėsi vyrą išgelbėti. Iki įvykio vyras buvo sveikas. Po visko vyras su ja dar bendravo, jo baltiniai buvo sudraskyti, kraujas žiauriai iš nosies bėgo, ji pridėjo sniego, sakė jam labai skauda, jis neleido prisiliesti, dar atsisėdo gerti alaus, pasidarė žiauriai piktas, todėl ji nebelindo prie jo. Policiją ir greitąją išsikvietė policiją pats vyras. Po įvykio vyras gulėjo ligoninėje. Ligoninėje kaip jis atrodė, tai jau ji buvo išsigandusi, namo grįžus ji vyrą vartė, šis ėjo tik į tualetą. Jie abu su vyru turi problemų dėl alkoholio. Jos vyras geria savaitgaliais, po darbo, bet savo bute, pakalba vienas virtuvėje ir eina miegoti. Kai vyras būna girtas, ji nekalba su juo, agresyviai jis nesielgia, ypač jei nėra pagrindo, ir jei jo niekas nekabina, jis normalus.
Ikiteisminio tyrimo metu 2020-08-14 liudytoja R. K. parodė, kad 2020-08-13 apie 17val. buvo savo namuose adresu (duomenys neskelbtini)., kartu su savo sutuoktiniu A. K. žiūrėdami televizorių išgirdo, kad į jų buto duris kažkas stipriai beldžiasi, taip pat išgirdo, kad laiptinėje kažkas vyksta. Ji atidariusi buto duris pamatė, kad kaimynas V. iš gretimo buto Nr. 34 eina per visą trečio aukšto koridorių ir beldžia į visų trečiojo aukšto kaimynų duris nurodydamas, kad visi kaimynai išeitų į laiptinę ir ateitų prie jo buto. Kaimynas buvo labai piktas. Tada jis jos asmeniškai paklausė kur dingo jo žiebtuvėlis, kurį jis buvo palikęs prie savo buto, laiptinėje ant palangės. Ji jam atsakė, kad ji jokio žiebtuvėlio nematė. Visą laiką jis su ja bendravo piktai. Taip pat iš jo burnos sklido alkoholio kvapas. Netrukus išgirdęs jos sutuoktinis A., kuris taip pat buvo išgėręs, kad kaimynas ją kaltina vagyste, išėjo į laiptinę. Jos sutuoktinis paklausė V., kodėl jis ją kaltina vagyste. Šis atsakė, kad ne jo reikalas. T. A. eidamas link jos V. pastūmė. T. V. jos sutuoktiniui kumščiu trenkė į veidą ar į galvą, tiksliai nepamena. Nuo smūgio jos vyras pergriuvo ir sukniubo, griūdamas galva trenkėsi į sieną. Tada ji priėjusi prie A. pasakė, kad jis eitų į namus. Jis jai nieko neatsakęs puolė V. ir jam įspyrė. V. tada jį pradėjo vėl talžyti į įvairias kūno vietas. Paskui V. jos sutuoktinį įtempė į jos namus ir prieškambaryje jį vėl talžė. Jai buvo baisu. Jis jį kojomis smaugė, spardė, tiksliai net negali pasakyti kiek kartų ir į kokias kūno vietas, tačiau kiek pamena, tai maždaug rankomis ir kojomis smūgiavo ne mažiau penkių kartų į įvairias kūno vietas. Tada ji V.ui liepė išeiti iš namų, pasakė jam, kad iškvies policiją. Jis atsakė, kad gali kviesti, bet iš karto išėjo iš jos namų, o jos sutuoktinis liko prieškambaryje sumuštas gulėti. Ji A. padėjo atsikelti. Jis sakė, kad jam visur skauda. Po kokio pusvalandžio ji A. iškvietė GMP, nes jam pasidarė labai blogai su sveikata, skundėsi galvos skausmu ir pradėjo tinti sumuštas veidas. Jie tuo adresu gyvena jau seniai, maždaug dvidešimt metų, o minėtas kaimynas su savo šeima gyvena apie vienerius metus. Jie su juo nebendrauja, nesueina, tik pasisveikina. Anksčiau su juo ir jo šeima nėra buvę jokių konfliktų. Dėl ko dabar taip įvyko, jai sunku pasakyti (1 t., b.l. 20-21).
Ikiteisminio tyrimo metu 2020-08-27 liudytoja R. K. papildomai parodė, kad po beldimo į duris ji išėjo į bendro naudojimo koridorių, stovėjo paėjusi apie metrą nuo buto durų. Prie jos buto durų stovėjo kaimynas V.. Jie abu pradėjo aiškintis dėl žiebtuvėlio. Jiems abiems besiaiškinant, iš buto į bendro naudojimo koridorių išėjo jos vyras. Vyras norėjo ją apginti, kadangi V. ją kaltino paėmus jo žiebtuvėlį. Vyras išėjo į bendro naudojimo koridorių. Ar jis uždarė buto duris, negali pasakyti. Matė, kad jos vyras priėjo prie V.. Jos vyras norėjo pastumti V., bet ar spėjo, nespėjo pamatyti, nes viskas įvyko labai greitai. Pamena, kad vyrui priėjus prie V., ji stovėjo šalia, ir V. rankos kumščiu sudavė jos vyrui . Kur pataikė, nepastebėjo, bet nuo kaimyno suduoto smūgio jos vyras parkrito koridoriuje , t.y. nuo suduoto smūgio krisdamas atsitrenkė visu kūnu į sieną, po to susmego ir jo galva buvo atremta į sieną, o pats gulėjo ant grindų , ant nugaros. Vyras buvo sąmoningas, nes jis kažką kalbėjo. Gulėdamas ant grindų jos vyras kaimynui V. spyrė koja į tarpukojį. Tuomet kaimynas V. suėmęs vyrui už jo tuo metu vilkėtų baltinių, įvilko jos vyrą grindimis tempdamas į butą, į buto koridorių. Ji ėjo iš paskos. Įvilkęs kaimynas jos vyrą į buto koridorių, pradėjo vyrą daužyti. Aiškino jam, kad jis jau jų bute. Bute V. priminė koja jos gulinčiam ant grindų vyrui kaklą ir jį daužė. Daužė rankomis. Matė, kad daugiausia smūgių sudavė į galvą. Smūgių skaičiaus niekaip negali nurodyti. Buvo labai išsigandusi, ji tuo metu stovėjo pasilenkusi šalia, stengėsi kiek buvo įmanoma apginti vyrą nuo kaimyno. Bute viskas įvyko labai greitai. Pamena, kad vienu momentu V. paleido koja laikytą prispaustą vyro kaklą ir koja spyrė į kažkurią kūno dalį. Būtent kur pataikė, negali pasakyti, bet pagal tai, kad vyrui ligoninėje buvo nustatytas kairės pusės šonkaulių lūžis, todėl galėjo įspirti į kairį šoną. Ar daugiau dar kartų V. spyrė jos vyrui, negali pasakyti, neužfiksavo, nepamenu. Įspyręs, V. išėjo. Jos vyras liko gulėti ant grindų. Jis buvo sąmoningas, sakė, kad jam skauda. Visi ligoninėje vyrui nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti tik šio įvykio metu, nes iki tol jos vyras buvo sveikas, be jokių sužalojimų, sumušimų, po įvykio iki atvykstant medikams ir policijai niekur iš buto išėjęs nebuvo. Kadangi V. išėjus iš buto ji norėjo padėti vyrui, bet jis nesileido, sakė, kad jam skauda, o kadangi ji pati buvo labai susijaudinusi, susinervinusi, todėl išėjo į bendro naudojimo koridorių parūkyti, iš ten parūkiusi sugrįžo į butą. Padėjo vyrui atsikelti nuo grindų. Vyras apie įvykį pranešė pagalbos telefonu. Ar tuo metu kai vyko konfliktas koridoriuje ir V. sudavė smūgį jos vyrui bei jį įvilko į butą, kas nors buvo bendro naudojimo koridoriuje, negali pasakyti, nieko nematė. Kad įvykio metu V. būtų buvęs neblaivus, negali pasakyti, nepastebėjo. Jos vyras iki įvykio buvo labai stipriai išgėręs. Dar pavartojo alaus po įvykio laukdamas atvykstant medikų ir policijos pareigūnų. Dar gali pasakyti, kad tuo metu po įvykio matė, kad vyrui iš nosies bute pradėjo bėgti kraujas kuomet atsistojo nuo grindų bei buvo nubrozdinti rankų dilbiai iki alkūnių. Nubrozdinimai ant rankų galėjo atsirasti, kuomet V. jos vyrą iš koridoriaus tempė į jų butą. Dar atsiminė, kad V. tempiant vyrą į jų butą, V. pats atsidarė jų buto duris, ji ėjo iš paskos. Dar gali pasakyti, kad kuomet jos vyras buvo daužomas V. buto koridoriuje, vyras V. nesipriešino, nebesigynė, jokių smūgių nei kojomis, nei rankomis V. nesudavė, jam nebuvo jokios galimybės apsiginti. Tik bendro naudojimo koridoriuje jos vyras įspyrė V. koja į tarpukojį. Ar tai buvo vienas spyris, ar daugiau įspyrė kartų, negali pasakyti (1 t., b.l. 24-27).
Akistatos metu tarp R. K. ir V. M. kiekvienas patvirtino savo parodymus. (1 t., b.l. 30-34).
Liudytoja R. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad viskas vyko (duomenys neskelbtini). Dienos ji nepamena, bet buvo apie 17 val. Jai būnant namuose ji koridoriuje išgirdo triukšmą, vyko ginčas dėl tvarkos, girdėjosi V. ir J. balsai, buvo ir L.. Pati į koridorių ji nebuvo išėjusi, bet viską girdėjo ir tą dieną puikiai atsimena. Žodinis konfliktas prasidėjo tarp V. ir J., gal po 5 min. išgirdo jau ir A. K. balsą. Ji išskyrė du balsus – J. ir V., po to girdėjo A., R. ir L. Ž.. Ji girdėjo, kad ginčas buvo dėl tualeto, kad nenuleidžia vandens, J. nuolat keikėsi. Jokių pašalinių garsų nebuvo, jokio rėkimo, jokio pagalbos šauksmo. Pas ją namie visada būna paleistas televizorius dėl fono. V. koridoriuje buvo gal 20 min. Po to grįžęs vyras pasakojo, kad jis nuėjo aiškinti, kodėl smirdi, kalbėjo su kaimynais ir atbėgo A. ir spyrė į „kiaušinius“, tada V. atstūmė jį, A. vėl pult. A. spardė jam tarpkojį, po ko jis davė A., nes nebeapsikentė, jį atstūmė ir trenkė. Nemažai A. jos vyrui trenkė, nes jam tikrai skaudėjo. Vyras buvo sveikas, kai išėjo. Vyras sakė, kad spardė tikrai, pirmas sudavė A., taip sakė ir vyras ir liudytojai. Kitą dieną ji kalbėjo su R. K., kuri jai sakė, kad A. stūmė ar trenkė V., bet tiksliai nepasakė. R. K. sakė, kad A. pirmas puolė. V. nėra toks žmogus, kad pultų muštis. Jos vyras garsiai kalba, jo toks balsas, jis garsiau šneka, išgėręs būna toks pats, jis eina pailsėti ir nuotykių neieško, jis ramus yra. Pas juos namuose niekas alkoholio nevartoja – ji visai nevartoja, o vyras tik per šventes ar savaitgalį. Kad vyras įvykio metu buvo išgėręs, ji tik sužinojo, kai jis pripūtė, ant jo nesimatė. Nors visi kaimynai kalbėjo, kad V. sumušė A., bet V. ne sumušė, o trenkė atgal. Visi kaltino tik V. ir dabar kaltina. Ji nesakė, kad jai žinoma, jog vyras sumušė A.. Kaip jos paklausė, taip ji atsakė. Jos vyras gynėsi. Vyras sakė, kad gavo į tarpukojį ir į veidą. V. pastūmė A. prausykloje, o jam trenkė, kažkur tarp L.ir A. durų, nes ji išgirdo, kad „kvieskit policiją“. Ji galvoja, kad taip buvo, nors pati nematė. Vyras sakė, kad A. K. tik pastūmė prie prausyklos, o smūgį sudavė, jos manymu – prie K. durų. Vyras pats sakė, kad jam sudavė į galvą, o ar spardė kojomis, ji vyro neklausė. Nesakė vyras, ar A. buvo pargriuvęs nuo smūgio. Grįžęs vyras skundėsi, kad skauda tarpukojį, ji jam liepė kreiptis pas gydytoją, žinau, kad registravosi, o ar nuvyko, tai nepaklausiau. Iki įvykio su A. K. normaliai bendraudavome, su juo nebuvo jokių pykčių, su jo žmona tik. Mes su R. kalbėjome kitą dieną, visi konfliktai tik dėl prausyklos. Su A. jokių konfliktų nebuvo, jis atnešdavo telefoną pažiūrėti. V sakė, kad A. atstūmė, ir tada trenkė į veidą vieną kartą. Kviesti policiją šaukė R., kad kviesti policiją, tada ji girdėjo rėkavimą, bumbsėjimą. Tai buvo prieš pabaigą ir tada greit grįžo V. Ji nežino, kodėl R. taip šaukė. R. jai nesakė, kad iškvietė policiją, ši sakė, kad iškvietė greitąją. Nuo jų iki K. durų gali būti kažkur apie 10 m. V. sakė, kad norėjo A. K. nutempti ir numesti, kad R. aiškintųsi su juo. A. dvi savaites gėrė, visas stiklinėmis akimis. V. sakė, kad nesuprato, kodėl gavo nuo A..
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja R. M. parodė, kad ji to įvykio nematė, nes tuo metu buvo namuose ir ruošė valgyti. Tai buvo rugpjūčio 13 d., apie 17 val., buvo namuose, ruošė valgyti. Kažkur apie 16.30 val. jos sutuoktinis V. M. sugrįžo į namus. Sugrįžęs jis išėjo į bendro naudojimo koridorių parūkyti. Abu su vyru rūko bendro naudojimo koridoriuje prie gale koridoriaus esančio lango. Jų buto durys nuo minėto lango yra už kokių dviejų metrų. Langas yra pačiame koridoriaus gale. Jai labai gerai girdėjosi kaip jos vyras vaikščiojo po koridorių ir beldė į kaimynų duris, juos kviesdamas išeiti į koridorių pasiaiškinti dėl sklindančios smarvės iš bendro naudojimo tualeto. Kaimynai atlikę gamtinius reikalus tualete nenuleidžia vandens ir išmatos lieka klozete, kas sukelia didžiulę smarvę. Girdėjo koridoriuje kaimynės J., Ž., K. balsą. Daugiausiai rėkavo V. ir J.. Daugiau nieko kažko išskirtino negirdėjo. Jos vyras koridoriuje užtrūko apie 15-20 min. laiko. Jai žinoma, kad tą dieną jos sutuoktinis V. sumušė kaimyną A. K.. Apie tai visi šneka. Tai buvo ta diena, kuomet koridoriuje nuo palangės dingo jos žiebtuvėlis. Dar gali pasakyti, kad anksčiau paminėto žodinio konflikto metu su kaimynais dėl smarvės, girdėjo, kad viso pokalbio pabaigoje A. K. balsą, kad atpirks žiebtuvėlį. Po girdėto A. K. pasakymo, kad atpirks žiebtuvėlį, jos vyras po kokių 5-10 min. sugrįžo į namus ir jie valgė. V. sugrįžo į namus ramus, be emocijų. S. V. pasakė, kad A. K. į koridorių atbėgo ginti J.. A. K. sudavė jos sutuoktiniui į veidą ir spyrė į sėklydes. V. sakė, kad jam skauda. V. sakė, kad A. K. pertempė namo. V. jai sakė, kad jis ir gi sudavė vieną smūgį koridoriuje ranka, o partempęs į jų butą, sakė, kad koja nustūmė A. K., nes šis buvo įsitvėręs į V.ą ir nepaleido, todėl koja atsistūmė jį nuo savęs. Daugiau V. jai nieko apie tai nepasakojo. Iš kalbų girdėjo, kad V. A. sulaužė šonkaulius. Tą dieną ryte apie 6 val. ji matė kaip A. ėjo bendro naudojimo koridoriumi palei sieną, į ją atsiremdamas, susiėmęs už kairio šono. Dėl kokių priežasčių jis buvo susiėmęs už šono, nežino, tik pajuokavo, kad „gal kepenys pasileido“, nes iki tos dienos tiek pats A. K., tiek jo žmona dvi savaites kiekvieną dieną stipriai vartojo alkoholį. Jos paminėtoji kaimynė J. turi psichinių sutrikimų, kita kaimynė Ž., vardas lyg tai L., jai 79 metai, turi problemų su sveikata (1 t., b.l. 64-65).
Liudytojas D. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad buvo muštynės. Viskas vyko (duomenys neskelbtini) trečiame aukšte, datos nepamena. Nurodė, kad visi gyvena tame pačiame koridoriuje. Su A. gyvena seniai, normaliai bendrauja, piktumo neturi, būna pakalba su A., būna ir čierką padaro. A. linksmas, visąlaik juokiasi, nėra matęs A. besimušančio. Būna, kad A. pasibara su žmona, bet kad muštųsi, tai nežino. V. naujas kaimynas, nelabai ką žino apie jį, pasisveikina ir viskas, nekonfliktuoja. To kaimyno negali apibūdinti, nežino jo nei vardo nei pavardės. Išgirdo triukšmą koridoriuje, išėjo pažiūrėti, kas triukšmauja. Pamatė, kad kaimynas A. ir kaimynas V. stumdosi, rėkauja ir koliojasi, paskui jie abu priėjo iki A. buto ir abu suvirto į jį, įsmuko į kambarį, įėjo. Pirmas įėjo A.. Rėkaudami įėjo. Jokių smūgių nebuvo, jie tik taip stumdėsi ir tampėsi, ir rėkavo, jokių smūgių ir spyrių nematė. Nugriuvę nebuvo. Nematė jokių sužalojimų, nebuvo jokių kruvinų. Nežino, kokie ten žmonės dar buvo. Nepastebėjo, ar blaivūs jie buvo. R. K. nebuvo arba neprisimena, kitų kaimynų nematė. Kadangi čia eilinis įvykis, kituose aukštuose būna, nors tarp A. ir V. pirmas įvykis ir vienintelis, jis užmetė akį ir išėjo į lauką ant suolelio parūkyti. Neatsimena, ar A. matė iki įvykio. Neatsimena su kuo šnekėjo apie susistumdymą kai sėdėjo ant suoliuko. Paskui A. buvo išvežtas su greitąją į ligoninę. Jo žmona jam pasakė, kad A. sumuštas stipriai. Kas sumušė A., pats suprato. Jis pats nematė jokių smūgių. V. papykdavo, pabardavo, jam pačiam yra sakęs dėl rūkymo. Nukentėjusysis nebuvo iki to įvykio sužalotas.
Liudytoja J. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji nelabai atsimena, nes greitai viską užmiršta. Viskas buvo vasarą, nežino, kokiu metu. Nurodė, kad muštynių nematė ir nieko negirdėjo, nes buvo namuose, miegojo ir iš namų išėjusi nebuvo. Apie muštynes žino iš kaimynų. T. A., tiek V. pažįsta, nes jie abu gyvena jos aukšte ir yra labai geri jos kaimynai.
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Namas daugiabutis trijų aukštų, stovi priekiu į vakarų pusę. Įėjimas į namą iš vakarų pusės. Įvykio vieta minėto namo trečio aukšto bendro naudojimo koridoriuje, ties butu Nr. (duomenys neskelbtini), kurios yra vakarinėje sienoje, antros nuo šiaurės pusės, baltos spalvos. Įėjus į butą Nr. (duomenys neskelbtini), patenkame į prieškambarį, kuriame prie vakarinės sienos stovi spinta, pietinėje sienoje įėjimas į kambarį, rytinėje sienoje įėjimas į miegamąjį. Šalia durų padėti daiktai, avalynė. Apžiūrint įvykio vietą nusikaltimo pėdsakų nerasta (1 t., b.l. 11-15).
Iš ataskaitų žiūryklės išrašo matyti, kad 2020-08-13 18.35 val. pranešėjas A. K. pranešė, kad prieš 10 min. bendro naudojimo koridoriuje jį sumušė kaimynas, pranešėjas skundžiasi galvos skausmu (1 t., b.l. 82-85).
Iš Bendro pagalbos centro pateikto pranešimo matyti, kad 2020-08-13 18:32:25 val. Centro informacinėje sistemoje užfiksuotas pranešimas iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 88-89).
Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus bendro pagalbos centro pateikto pranešimo garso įrašą, jame užfiksuotas A. K. prisistačiusio asmens pranešimas, kad jį 10-15 min. atgal bendro naudojimo koridoriuje, trečiame aukšte, adresu (duomenys neskelbtini), sudaužė, sumušė kaimynas, kuris dar buvo įėjęs į jo butą; pranešėjas taip pat prašo iškviesti ir gydytojus, nes jam labai skauda galvą (1 t., b.l. 90-93).
Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti ir aprašyti į iškvietimą atvykusių policijos pareigūnų turėtų Body kamerų vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuota, kaip A. K. prisistatęs vyriškis pareigūnams nurodo, kad kaimynas jį visą sudaužė, suspardė, sudaužė šonkaulius, jam labai skauda, nurodo, kad nežino už ką jį sudaužė, po to teigia, kad kaimynas kažko lindo prie jo žmonos, lyg jai sudavė, ši išgriuvo, tada jis puolė ant kaimyno; įraše užfiksuota, kaip R. K. sako policijos pareigūnui, kad jis (jos vyras A. K.) pats išėjo į koridorių ir puolė prieš tą kaimyną; V. M. pareigūnui nurodo, kad apsigynė, nes A. K. pirmas jam sudavė, į kiaušinius įspyrė, tada jis pagriebė šį už krūtinės, šis krito, po to vėl pradėjo spardyti jo kiaušinius; jis tam (A. K.) tik vieną kartą gal, gal griūdamas užsigavo; A. K. užfiksuotas 2,09 promilių girtumas (1 t., b.l. 137-143).
Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad: poodinės krausjosruvos kairės akies vokuose, paakyje ir kairiame skruoste, kraujosruvos kairės akies obuolio junginėje, kairės pusės viršutinio žandikaulio ir skruostikaulio lūžiai, galvos smegenų dešinio pusrutulio kaktinės skilties sumušimas, kairės pusės aštunto šonkaulio lūžis A. K. padaryta kieto buko daikto poveikyje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku, t.y. 2020-08-13. A. K. nustatomas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl viršutinio žandikaulio ir kairio skruostikaulio lūžių, kairės pusės aštunto šonkaulio lūžio ir galvos smegenų dešinės kaktinės skilties sumušimo jo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau, nei 10 dienų laikotarpiui. Sužalojimai A. K. padaryti ne mažiau šešių bukų trauminių poveikių pasekoje, tai nurodo sužalojimų kiekis ir jų lokalizacija. Sužalojimai A. K. padaryti pašalinės jėgos poveikyje. Sužalojima A. K. galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. V. M. veiksmai sukėlė A. K. fizinį skausmą (1 t., b.l. 102-103).
Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad A. K. pateikė epikrizės kopija ir savo veido nuotraukas (1 t., b.l. 127-132).
Iš tyrėjos D. K. tarnybinio pranešimo matyti, kad siekiant nustatyti galimus liudytojus buvo bendrauta su adresu (duomenys neskelbtini) gyvenančiais asmenimis A. M., R. A., E. Š. ir L. Ž., kurie vertingos informacijos nesuteikė; L. Ž. nurodė jokio nesutarimo tarp kaimynų nemačiusi ir negirdėjusi (1 t., b.l. 80).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas, veiksmų kvalifikavimas
Kaltinamajam V. M. inkriminuojama BK 138 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę už nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Kaip matyti, kaltinamasis V. M. pripažįsta kaltinime nurodytą dieną, nurodytoje vietoje buvęs ir konfliktavęs su nukentėjusiuoju A. K., taipogi neneigia konflikto eigoje nukentėjusiojo akivaizdoje atlikęs tam tikrus smurtinius veiksmus, tačiau neigia sudavęs tiek smūgių, kiek nurodyta kaltinime, bei teigia veiksmus atlikęs gindamasis nuo nukentėjusiojo.
Kaip matyti iš kaltinamojo parodymų viso proceso metu, jis iš esmės nuosekliai tvirtino apie savo paties atliktus veiksmus A. K. atžvilgiu. Pasak kaltinamojo parodymų teisme, jis gindamasis nuo nukentėjusiojo, šiam sudavė tik vieną smūgį iš rankos į akį bei koja atsispyrė jį nuo savęs, be to, pastūmė nukentėjusįjį ir po to paėmęs už drabužių šį vilko žeme. Tačiau teismas tokius kaltinamojo parodymus dėl jo atliktų veiksmų apimties ir savigynos, juos vertinant visų byloje surinktų įrodymų kontekste, vertina kritiškai, kaip pasirinktą jo gynybos poziciją siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės ar ją sušvelninti. Beje, kaltinamojo pastangas sušvelninti savo atsakomybę rodo ir tai, kad pirmos apklausos 2020-08-19 metu teigęs, kad jis A. K. koja spyrė, vėliau apklausų metu kaltinamasis jau bandė spyrimo aplinkybes pateikti kiek kitaip, nurodydamas, jog jis tik koja atsispyrė nukentėjusįjį nuo savęs. Nenuoseklus kaltinamasis buvo ir nurodydamas nuo A. K. gautų spyrių skaičių – ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog jis pats gavo iš A. K. vieną smūgį kumščiu į žandikaulį ir neįvardinamą didelį skaičių spyrių į tarpukojį, tuo tarpu teisme jis parodė tik apie gautą smūgį kumščiu ir du spyrius jam į tarpukojį. Šios aplinkybės, teismo manymu, rodo kaltinamojo pastangas parodyti save kaltinime nurodytoje situacijoje geresnį, nei jis buvo.
Kaltinamasis V. M. teisme pasakodamas apie įvykių eigą parodė, jog atbėgęs A. K. iš karto spyrė jam į tarpukojį, sudavė kumščiu vieną smūgį į žandikaulį, po ko jis A. K. atstūmė rankomis ir šis parvirto ant grindų, tada jis suėmęs A. K. už marškinių jį vilko link šio namų, bet vienu momentu A. K. vėl jam įspyrė į tarpukojį, po ko jis A. K. sudavė vieną smūgį rankos kumščiu į akį ir įvilkęs į A. K. butą norėjo palikti šį paguldytą ant žemės, bet šis įsitvėrė ir jo nepaleido, tuomet jis dešine koja atsispyrė nuo gulinčio A. K. ir išėjo į namus.
Nors kaltinamojo teigimu, kaltinime nurodyto įvykio metu įvykio vietoje be jo ir nukentėjusiojo buvo ir liudytojos R. K., L. Ž., J. B., viena liudytojų – nukentėjusiojo sutuoktinė R. K. nurodė kitokią įvykio versiją, o kitos dvi liudytojos teigė apskritai įvykio nematę.
Kaltinamojo V. M. nurodyta įvykio vietoje buvusi liudytoja J. B. teisme parodė kaltinime nurodyto įvykio nemačiusi. Tyrėjos D. K. tarnybinio pranešimo turinys rodo, kad L. Ž. nurodė taipogi jokio nesutarimo tarp kaimynų nemačiusi ir negirdėjusi (1 t., b.l. 80). Dar vienas liudytojas D. B. teisme nurodė įvykio aplinkybes, kurios neatitinka nei kaltinamojo V. M., nei nukentėjusiojo A. K., nei liudytojos R. K. parodymų, bei jų nepagrindžia jokie kiti byloje surinkti įrodymai. Todėl teismas sprendžia, kad pastarųjų liudytojų – L. Ž., J. B., D. B. – nurodytos aplinkybės, įvertinus jų kaimynystę su kaltinamuoju ir nukentėjusiuoju, leidžia pagrįstai manyti apie jų nenorą kištis į minėtų asmenų konfliktą ir nurodyti įvykio aplinkybes, taip palaikant vieną ar kitą pusę. Teismo vertinimu, šių liudytojų parodymai pagal jų turinį neturi jokios įrodomosios vertės, o liudytojo D. B. parodymai dėl jų neatitikimo kitiems bylos įrodymams be kita ko vertintini kritiškai.
Liudytoja teisme buvo apklausta ir kaltinamojo sutuoktinė R. M., kuri parodė įvykio nemačiusi ir apie jį iš esmės žinanti iš sutuoktinio V. M. pasakojimo. Taigi, jos parodymai yra išvestiniai ir, pažymint liudytojos kaip šeimos nario šališkumą, atspindintys kaltinamojo poziciją, todėl jie vertintini kaip neobjektyvūs.
Teismas pastebi, kad nenuoseklius bei prieštaringus parodymus proceso metu davė ir nukentėjusysis A. K. ir jo sutuoktinė R. K., tačiau, kaip matyti iš jų parodymų analizės, nenuoseklūs jie buvo pagrinde nurodydami A. K. atliktus veiksmus kaltinamajam, taip pat – kaltinamojo prieš A. K. atliktų veiksmų intensyvumą.
Teismas pastebi, kad nors nukentėjusysis teisme teigė prieš kaltinamąjį nesmurtavęs – smūgio šiam nesudavęs, nespyręs jam, tokius jo parodymus paneigia ne tik kaltinamojo parodymai, bet ir nukentėjusiojo sutuoktinės R. K., liudytojos R. M. parodymai, taip pat – apžiūros protokolo duomenys.
Kaip jau minėta, kaltinamasis V. M. viso proceso metu teigė, kad nukentėjusysis pirmas prieš jį pavartojo fizinį smurtą. Iš apžiūros protokolo matyti, kad tokias aplinkybes jis nurodė ir į įvykį atvykusiems policijos pareigūnams. Tame pačiame byloje esančiame apžiūros protokole yra užfiksuota ir tai, kaip R. K. sako policijos pareigūnui, kad jis (jos vyras A. K.) pats išėjo į koridorių ir puolė prieš tą kaimyną (1 t., b.l. 137-143). Nors liudytoja R. K. teisme teigė, jog jos vyras A. K. išėjęs į koridorių V.ui nieko nedarė, smūgių nesudavė, jie tik buvo įsikabinę vienas į kitą, ir tik po V.o smūgio jos vyrui į galvą, šiam pargriuvus gal ir įspyrė kaimynui, iš ikiteisminio tyrimo metu jos duotų parodymų matyti, kad ji nurodė, jog išėjęs į laiptinę A. pastūmė V., po ko šis kumščiu trenkė sutuoktiniui į veidą ar galvą, sutuoktinis nugriuvo, po to sutuoktinis vėl puolė V. ir jam įspyrė. Kadangi pastarieji ikiteisminio tyrimo metu duoti minėti R. K. parodymai atitinka ir kitus įrodymus, teismas jais tiki bei remiasi, o teisme jos nurodytas aplinkybes dėl sutuoktinio veiksmų vertina kritiškai. Aukščiau nurodytų įrodymų visumoje pastebėtina ir tai, kad liudytoja R. M. teisme teigė, kad kitą dieną po įvykio R. K. jai sakė, kad A. pirmas puolė, stūmė ar trenkė V.ui, kas iš esmės atitinka R. K. ikiteisminio tyrimo metu nurodytas aplinkybes. Taigi, pastarųjų aukščiau nurodytų įrodymų analizė leidžia daryti išvadą, kad visgi pirmasis konflikto metu fizinį smurtą kaltinamojo atžvilgiu pavartojo nukentėjusysis, tačiau vien ši išvada, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo konstatuoti kaltinamąjį veikus ir kaltinime nurodytus smurtinius veiksmus atlikus būtinosios ginties situacijoje. Taipogi ši išvada nesudaro pagrindo visiškai netikėti nukentėjusiojo bei jo sutuoktinės nurodytomis įvykio aplinkybėmis, tik įpareigoja jų parodymus vertinti labai atsakingai.
Šioje byloje surinktų įrodymų visuma rodo, kad tarp kaimynų kilęs eilinis konfliktas dėl nukentėjusiojo atliktų pirminių smurtinių veiksmų kaltinamojo atžvilgiu peraugo į abipuses muštynes. Ir nors šių kilusių muštynių iniciatorius buvo A. K., kaltinamasis taip pat aktyviais veiksmais įsitraukė į jas.
Kaip matyti iš nukentėjusiojo parodymų, jis nuo pat pradžių parodė koridoriuje gavęs nuo kaltinamojo vieną smūgį į kairę veido pusę – ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad į žandą, teisme nurodė, kad į kairę akį. Pasak A. K. parodymų teisme, po gauto smūgio jis nugriuvo, po to atsidūrė savo bute, kokiu būdu – nežino, kur jam iš rankos ir kojos buvo suduoti dar gal 3-4 smūgiai į galvą, šonkaulius. Kad V. M. koridoriuje sudavė A. K. vieną smūgį į veidą ar galvą, nuo kurio šis nugriuvo, po to kaltinamasis A. K. tiek koridoriuje, tiek jau jų bute mušė rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, daugiausiai galvą, parodymų metu teigė ir liudytoja R. K..
Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nors kiti nukentėjusiojo A. K. bei liudytojos R. K. parodymai dėl A. K. atliktų veiksmų kaltinamajam nepasižymėjo nuoseklumu, ką, teismo manymu, galimai paaiškina nukentėjusiojo neblaivumas įvykio metu, pati stresą kelianti konfliktinė situacija, R. K. kaip sutuoktinės suinteresuotumas ginti vyrą ir pan., šie paminėti A. ir R. K. parodymai apie V. M. naudotą fizinį smurtą A. K. atžvilgiu iš esmės atitinka ir neprieštarauja byloje esančiai specialisto išvadai bei kitiems objektyviems duomenims.
Kaip matyti, kaltinamasis V. M. neneigia koridoriuje sudavęs smūgį kumščiu A. K. į veidą, tačiau iš paties kaltinamojo parodymų teisme seka, kad jis pirmąjį smūgį kumščiu A. K. sudavė ne iš karto po A. K. puolamųjų veiksmų jo atžvilgiu. Pasak kaltinamojo, iš A. K. gavęs smūgį ranka ir spyrį į tarpukojį, jis A. K. tik pastūmė, dėl ko šis nugriuvo. Nors kaltinamasis teigė, kad nukentėjusysis gulėdamas spardėsi, bylos duomenimis – kaltinamajam nebuvo jokių kliūčių atsitraukti nuo A. K., be to, nėra ir duomenų, kad gulėdamas ant grindų nukentėjusysis savo veiksmais būtų kėlęs realų, akivaizdų pavojų kaltinamajam. Nepaisant to, kaip rodo įrodymų visuma – V. M. pats ėmėsi aktyvių veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu, jį suimdamas už marškinių ir vilkdamas grindimis per visą koridorių link šio buto. Tokie kaltinamojo veiksmai, jėga, per prievartą tempiant grindimis pusiau gulintį nukentėjusįjį, teismo vertinimu, anaiptol nerodo pačiam V. M. buvus realų, akivaizdų pavojingą kėsinimąsi, nuo kurio reikėtų gintis, bei priešingai – liudija apie kaltinamojo puolamąjį veiksmų pobūdį. To nepaneigia ir kaltinamojo nurodomos aplinkybės, kad smūgį ranka jis nukentėjusiajam sudavė gavęs iš nukentėjusiojo spyrį į tarpukojį, kas neatitinka nukentėjusiojo A. K. ir liudytojos R. K. parodymų dėl įvykių eigos. Svarbu paminėti ir tai, kad kaltinamasis duodamas parodymus apie smūgio ranka sudavimą A. K. pabrėžė, kad jam trūko kantrybė dėl netvarkos ir dėl gauto smūgio į tarpukojį, todėl nukentėjusiajam sudavė smūgį, kas vėlgi, teismo nuomone, atskleidžia kaltinamojo veikimo motyvą bei neliudija apie gynybinį veikimo pobūdį. Beje, pasak kaltinamojo, jis ir po smūgio ranka A. K. sudavimo toliau jį tempė ir įvilko jį į šio butą, kur, kaltinamojo parodymais teisme – nukentėjusiajam jį laikant ir jo nepaleidus, jis dešine koja atsispyrė nuo gulinčio A. K. ir išėjo į namus. Teismas gi pastebi, kad pats kaltinamasis pirmos apklausos ikiteisminio tyrimo metu parodė koja spyręs A. K. į krūtinę, kas neprieštarauja ir specialisto išvadai, nukentėjusiojo A. K. ir liudytojos R. K. parodymams apie V. M. spyrį koja. Todėl teismas kaltinamojo teisme nurodytas aplinkybes apie nespyrimą, taip pat ir kitų smūgių nukentėjusiajam nesudavimą, vertina kritiškai, kaip siekį sušvelninti savo atsakomybę. Įvertinus nukentėjusiojo A. K. ir liudytojos R. K. parodymus apie didesnį V. M. suduotų smūgių skaičių A. K., kas atitinka specialisto išvados duomenis, teismas neturi pagrindo jais netikėti.
Teismo nuomone, duomenų, kad kaltinamasis V. M. kaltinime nurodytus veiksmus atliko gynybos tikslais, byloje nepakanka, o surinktų įrodymų visuma, atsižvelgiant ir į muštynes iniciavusio nukentėjusiojo veiksmus, liudija apie abiejų konflikto dalyvių – kaltinamojo ir nukentėjusiojo – veikimą agresyviais, puolamaisiais interesais.
Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, paakyje ir kairiame skruoste, kraujosruvos kairės akies obuolio junginėje, kairės pusės viršutinio žandikaulio ir skruostikaulio lūžiai, galvos smegenų dešinio pusrutulio kaktinės skilties sumušimas, kairės pusės aštunto šonkaulio lūžis A. K. padaryta kieto buko daikto poveikyje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku, t.y. 2020-08-13, sužalojimai A. K. padaryti ne mažiau šešių bukų trauminių poveikių pasekoje, padaryti pašalinės jėgos poveikyje (1 t., b.l. 102-103). Ši specialisto išvada iš esmės atitinka nukentėjusiojo A. K. ir liudytojos R. K. parodymus. Netikėti kompetentingo specialisto pateikta išvada teismas neturi pagrindo, tokio pagrindo nenurodė ir kaltinamasis teisme. Kaltinamojo V. M. ir jo sutuoktinės R. M. nurodytų aplinkybių, kad įvykio dieną matė nukentėjusįjį sunkiai vaikštantį, nepatvirtina jokie objektyvūs įrodymai, tokius teiginius paneigė nukentėjusysis A. K., liudytojai R. K., D. B., be to, tam prieštarauja ir byloje nustatyti aktyvūs nukentėjusiojo veiksmai įvykio metu. Jokių kitų objektyvių duomenų, leidžiančių manyti, kad nukentėjusiajam minėti sužalojimai padaryti ne kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, byloje nėra, todėl teismui nekyla jokių abejonių dėl nukentėjusiojo nurodytų jo sužalojimo aplinkybių.
Teismas pastebi, kad nukentėjusysis nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme negalėjo tiksliai įvardinti jam kaltinamojo suduotų smūgių skaičiaus. Tuo tarpu specialistas išvadoje konstatavo, kad sužalojimai A. K. padaryti ne mažiau šešių bukų trauminių poveikių pasekoje. Esant tokiai situacijai – kaltinamajam pripažįstant dviejų smūgių nukentėjusiajam sudavimą, vieną iš jų apibūdinant tik kaip atsistūmimą koja, pačiam nukentėjusiajam negalint įvardinti gautų smūgių skaičiaus, o specialistui nustačius trauminių poveikių skaičių, o ne smūgių skaičių, nesant neginčytinų įrodymų dėl pastarųjų kiekio, teismas sprendžia esant pagrindui tikslinti kaltinimą, nenurodant smūgių skaičiaus, tačiau nurodant, kad kaltinamasis kaltinime nurodytus sužalojimus nukentėjusiajam padarė ne mažiau kaip šešiais trauminiais poveikiais.
Apibendrinant teismas konstatuoja, kad aukščiau aptartų bylos įrodymų visuma yra pakankama ir ji patvirtina, jog kaltinamasis V. M. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis konflikto su A. K. metu tyčia sudavė nukentėjusiajam A. K. nenustatytą skaičių smūgių, tokiais savo kaltinime konkretizuotais veiksmais ne mažiau šešių trauminių poveikių pasekoje padarydamas A. K. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Pažymėtina, kad byloje surinktų įrodymų visuma nepatvirtina kaltinime nurodytomis aplinkybėmis V. M. veikus būtinosios ginties sąlygomis ir minėtus veiksmus atlikus ginantis nuo realaus, besitęsiančio pavojaus jo sveikatai ar gyvybei. Teismo vertinimu, kaltinamasis, sąmoningai atlikdamas kaltinime nurodytus smurtinius veiksmus, suprato jų pavojingą pobūdį, dėl jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo. Nėra abejonių, kad V. M. atliktieji kaltinime nurodytieji smurtiniai veiksmai, pasireiškę neteisėtu, nepageidaujamu kaltinamojo kontaktiniu poveikiu nukentėjusiojo kūnui, nesunkiai sutrikdė jo sveikatą, ką, kaip minėta, patvirtina ne tik paties nukentėjusiojo parodymai, bet tai atsispindi ir kituose objektyviuose bylos duomenyse. Tokie kaltinime nurodyti kaltinamojo V. M. atlikti smurtiniai veiksmai teisingai kvalifikuoti ir atitinka BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį.
Bausmės skyrimo, civilinių ieškinių ir kitų klausimų išsprendimas
Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, kitas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).
Kaltinamojo V. M. atsakomybę lengvina tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusio asmens elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Nors kaltinamasis baigiamųjų kalbų metu teigė besigailintis dėl savo elgesio, to nepakanka konstatuoti jo veiksmuose BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, todėl ji kaltinamojo veiksmuose nekonstatuotina.
Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors prokuroras prašė kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinti tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), teismo manymu, duomenų, konstatuoti kaltinamojo veiksmuose minėtą atsakomybę sunkinančią aplinkybę nepakanka.
BK 60 straipsnio, reglamentuojančio atsakomybę sunkinančias aplinkybes, 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad ši atsakomybę sunkinanti aplinkybė pripažįstama tuomet, kai veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Pats kaltinamasis pripažino, jog prieš nusikalstamos veikos padarymą buvo gėręs alaus, tačiau pažymėjo, jog tai įtakos jo veiksmams neturėjo ir jis būtų taip pat pasielgęs nebūdamas išgėręs. Kad nebuvo matyti akivaizdaus kaltinamojo neblaivumo, matyti ir iš kitų bylos įrodymų – liudytojų parodymų, apžiūros protokolo. Gi BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės konstatavimui reikia nustatyti ne tik alkoholio vartojimo faktą bei jo sukeltą apsvaigimą, bet ir tokios būsenos įtaką nusikalstamai veikai. Pastaroji aplinkybė nėra nustatyta nei ikiteisminio tyrimo metu, nei nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme. Teismas sprendžia, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių padaryti kategorišką išvadą, jog būtent prieš kurį laiką išgertas alaus kiekis įtakojo neteisėtą V. M. elgesį. Todėl, be kita ko atsižvelgiant į baudžiamojoje teisėje galiojantį teisės principą, kad visi byloje kilę neaiškumai vertinami kaltininko naudai, nėra pagrindo kaltinamojo veiksmuose konstatuoti, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Kaltinamasis V. M. padarė vieną baigtą, tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Jis yra brandaus amžiaus, vedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas, administracine tvarka trijų metų laikotarpiu nebaustas, psichikos sveikatos centro ar priklausomybių ligų kabineto įskaitose neregistruotas.
Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, jų visumą, siekiant nubaudimo ir teisingumo principo įgyvendinimo, teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam paskiriant švelniausią sankcijoje numatytų bausmės rūšių – laisvės apribojimą netaikant intensyvios priežiūros, bausmės trukmę nustatant trumpesnę už vidurkį, ir kartu skiriant BK 48 straipsnyje numatytus įpareigojimus.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.
Byloje 833,14 eurų civilinį ieškinį turtinei žalai už A. K. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas atlyginti yra pareiškusi Panevėžio teritorinė ligonių kasa (t. 1, b. l. 110-116). Šis civilinis ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkinamas visiškai. Byloje nustatytas nukentėjusiajam A. K. sveikatos sutrikdymą padaręs asmuo – V. M., gydymo paslaugos A. K. buvo suteiktos realiai, ieškinio reikalavimus pagrindžia rašytiniai įrodymai. Taigi už šią žalą atsakingas kaltinamasis V. M., todėl civilinio ieškovo patirta žala iš jo priteistina.
Byloje civilinį ieškinį pareiškė ir nukentėjusysis A. K., kuris prašo priteisti jam iš kaltinamojo 3000 eurų neturtinei žalai atlyginti ir proceso išlaidas valstybei (2 t., b.l. 42). Nukentėjusysis parodė, kad dėl padarytų sužalojimų patyrė fizinį skausmą, nepatogumus, patyrė kitus neigiamus išgyvenimus. Teismo vertinimu, šis nukentėjusiojo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas.
Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 str. 1 d.). Išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, yra ypač dideli. CK 6.250 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. Pažymėtina, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Šiuo atveju teismas neabejoja, kad nukentėjusysis A. K. dėl kaltinamojo smurtinių veiksmų patyrė fizinį skausmą, kitokius nepatogumus, kas teisėje pripažįstama neturtine žala. Tačiau sprendžiant dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio būtina atsižvelgti į kaltinamojo atliktus smurtinius veiksmus, padaryto nusikaltimo sunkumo laipsnį, nusikalstama veika padarytas pasekmes, į kaltinamojo turtinę padėtį, jo galimybę atlyginti žalą (V. M. yra vidutinio amžiaus, vedęs ir jo teigimu – augina vieną nepilnametį vaiką, nedirbantis, bet registruotas Užimtumo tarnyboje). Įvertinus visas aplinkybes, tame tarpe ir paties nukentėjusiojo provokuojantį elgesį įvykio metu bei jo elgesį po jo (po įvykio iki atvykstant policijai bei medikams, vartojo alkoholį, taip pat alkoholį vartojo vos spėjęs grįžti iš ligoninės), leidžiančius manyti apie sveikatos būklės pagerėjimą ir atskleidžiančius padarinių trukmę, taip pat ir teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, teismas mano, kad prašoma priteisti 3000 eurų suma neturtinei žalai atlyginti šiuo atveju yra aiškiai per didelė ir neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų, taipogi teismų praktikos, todėl ji mažinama ir nukentėjusiojo naudai priteistina 600 eurų neturtinės žalos atlyginimui.
Nukentėjusiojo A. K. civiliniu ieškiniu taip pat buvo prašoma iš kaltinamojo priteisti proceso išlaidas valstybei, byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl 293,94 Eur išlaidų, tačiau pagal BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatas pagrindo priteisti šias išlaidas iš kaltinamojo nėra, todėl šioje dalyje civilinis ieškinys atmestinas.
Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, iš kaltinamojo V. M. valstybės naudai išieškotinos 26,60 Eur dydžio proceso išlaidos teismo procesiniams dokumentams įteikti.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
V. (V.) M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam laisvės apribojimo bausmę 1 (vieneriems) metams, įpareigojant visą laisvės apribojimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje bei dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš V. M. Valstybinėms ligonių kasoms prie Sveikatos apsaugos ministerijos 833,14 eurų (aštuonis šimtus trisdešimt tris eurus 14 euro centų) turtinės žalos atlyginimui, šią sumą pervedant į Valstybinių ligonių kasų (įmonės kodas 191351679) atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000.
Nukentėjusiojo A. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jo naudai iš kaltinamojo V. M. 600 Eur (šešis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimui, kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
Priteisti iš V. M. 26,60 Eur (dvidešimt šešis eurus 60 euro centų) proceso išlaidų valstybei.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.