Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo A. Z. skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. kovo 7 d. nutarties, kuria A. Z. laikino nušalinimo nuo antstolio pareigų terminas pratęstas trims mėnesiams, terminą nustatant nuo 2012 m. kovo 15 d.

Teisėja, susipažinusi su skundui nagrinėti pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Z. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 3 dalyje, 216 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 225 straipsnio 1 dalyje, t. y. kaltinamas tuo, kad jis, būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, vykdydamas įgaliojimus savo naudai netiesiogiai reikalavo duoti didesnės nei 250 MGL dydžio – 10 000 eurų (34 528 litų) – kyšį už teisėtą veikimą ir netiesiogiai jį priėmė; taip pat jis, siekdamas įteisinti savo pinigus, žinodamas, jog jie įgyti nusikalstamu būdu, veikdamas bendrininkų grupe su V. T., laikotarpiu nuo 2010 m. vasario 5 d. iki 2010 m. vasario 24 d. žinomai neteisingai nurodė, kad pinigai gauti iš teisėtos veiklos, ir tam tikslui pagamino netikrus dokumentus; taip pat jis, būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, vykdydamas įgaliojimus savo naudai tiesiogiai reikalavo 6 000 Lt kyšio už teisėtą veikimą ir tiesiogiai jį priėmė; taip pat jis, siekdamas nuslėpti savo pinigus, žinodamas, jog jie įgyti nusikalstamu būdu, atliko su šiais pinigais finansinę operaciją, tam tikslui pagamino netikrus ir suklastojo tikrą dokumentus, juos laikė bei panaudojo.

A. Z. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartimi laikinai nušalintas nuo antstolio pareigų šešių mėnesių laikotarpiui. Vėliau laikino nušalinimo nuo antstolio pareigų terminas buvo tęsiamas.

Skundžiamoje nutartyje išdėstyta tikimybė, kad kaltinamasis gali daryti naujas nusikalstamas veikas, yra neišsamiai apibrėžta, nes neaišku, kas turima omenyje sakant ,,gali daryti“, kokie duomenys ir koks jų kiekis turi tai patvirtinti. Nepateikdamas motyvų, kodėl nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nepasikeitė skundžiamos procesinės prievartos priemonės pagrindai ir būtina toliau varžyti profesinės veiklos laisvę bei interesus, teismas iš esmės šiurkščiai pažeidžia kaltinamojo teisę į sąžiningą procesą.

Manydamas, jog nepasikeitė šios procesinės prievartos priemonės pagrindas, žemesnysis teismas neįvertino, kad dvejus metus taikomos procesinės prievartos priemonės poveikis tampa žalingas jam kaip asmeniui, atima ne tik pragyvenimo šaltinį, kuris yra vienintelis, tačiau lemia ir jo kaip teisininko gebėjimų, praktinės patirties nuvertėjimą, praktinių įgūdžių atsilikimą. Kaltinamajam galioja nekaltumo prezumpcija, todėl žemesnysis teismas privalėjo pasverti, kokios negrįžtamos pasekmės gali kilti, jeigu inkriminuojami kaltinimai nepasitvirtins.

Teismo posėdyje prokuroras prašo kaltinamojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. Z. skundas atmetamas.

Atkreipiamas dėmesys, jog kaltinamojo A. Z. skunde, kuriuo prašoma panaikinti nutartį, naujų argumentų nenurodyta, t. y. kaltinamasis savo prašymą motyvuoja tais pačiais argumentais, kuriais grindė ankstesnius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo nutarčių, kuriomis buvo pratęsiami procesinės prievartos priemonės terminai. Į tuos argumentus pakankamai išsamiai atsakyta aukštesniojo teismo nutartyse (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. spalio 1 d., 2011 m. sausio 14 d., 2011 m. balandžio 4 d., 2011 m. rugsėjo 30 d., 2011 m. gruodžio 29 d.), todėl netikslinga dar kartą detaliai kartoti jose išdėstytos motyvacijos.

Atsižvelgiant į tai, kad minėtose nutartyse išsamiai išaiškinti procesinės prievartos priemonės – laikino nušalinimo nuo pareigų – taikymo teisiniai argumentai, jie taip pat nekartojami, nagrinėjant aptariamą kaltinamojo skundą.

Pratęsdamas A. Z. laikino nušalinimo nuo užimamų pareigų terminą, teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog kaltinamasis, eidamas užimamas pareigas, piktnaudžiaudamas jam suteiktais įgaliojimais, gali daryti naujas nusikalstamas veikas.

Tokia teismo išvada laikytina pagrįsta.

Atmetami kaltinamojo skundo argumentai, kad skundžiamos nutarties motyvai yra formalūs, nes nenurodyti konkretūs duomenys, kuriais remdamasis teismas teigia, jog kaltinamasis gali daryti naujas nusikalstamas veikas.

Lietuvos apeliacinis teismas ankstesnėse nutartyse jau aiškino, kad kaltinamajam inkriminuojami kaltinimai tiesiogiai siejami su jo darbine veikla, todėl antstolio pareigų ėjimas sudaro sąlygas piktnaudžiauti jam suteiktais įgaliojimais ir daryti naujas nusikalstamas veikas. Šis argumentas yra pakankamas padaryti išvadą neišnykus pagrindą taikyti aptariamą procesinę prievartos priemonę. Nutartyje nenurodytos konkrečios veikos, kurias gali padaryti nuo antstolio pareigų nenušalintas A. Z., tačiau tai nepaneigia esant minimą pagrindą procesinės prievartos priemonei taikyti. Neįmanoma nurodyti konkrečių veikų, kurias galėtų padaryti A. Z. ateityje, tačiau svarbu tai, jog einamos antstolio pareigos sudarytų sąlygas bei galimybes nusikalsti.

Skundo argumentai, kad taikoma procesinė prievartos priemonė lemia kaltinamojo kaip teisininko gebėjimų, praktinės patirties nuvertėjimą, praktinių įgūdžių atsilikimą, negali paneigti realiai esančio laikino nušalinimo nuo pareigų pratęsimo pagrindo arba būti pakankami minėtai prievartos priemonei panaikinti, juo labiau kad jau anksčiau paaiškinta, jog tokia prievartos priemonė neužkerta kelio profesiniam tobulėjimui.

Išdėstyti motyvai leidžia teigti, kad per A. Z. laikino nušalinimo nuo antstolio pareigų laikotarpį neišnyko pagrindas, leidęs paskirti bei pratęsti šią procesinę prievartos priemonę, kuri neprieštarauja BPK 11 straipsnyje įtvirtintam proporcingumo principui. Dėl to skundžiama nutartis yra teisėta bei pagrįsta, nėra teisinio pagrindo jos naikinti.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo A. Z. skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. kovo 7 d. nutartį.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.