Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėja Teresėlė Kazlauskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-1196/2010

2.4.2.1.; 2.4.7.; 2.4.8.

2010 m. lapkričio 26 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Teresėlės Kazlauskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. N. apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžio, kuriuo D. N., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu:

pagal Lietuvos Respublikos BK 25 str. 2 d., 178 str. 2 d. (nukentėjusiajai B. Z. priklausančio turto pagrobimas) ir nuteistas vienerių metų laisvės atėmimo bausme;

pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (nukentėjusiajam A. G. priklausančio turto pagrobimas) ir nuteistas septynių mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. (nukentėjusiajai B. N. priklausančio turto pagrobimas) ir nuteistas šešiasdešimties parų arešto bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 ir 4 d., 65 str. 1 d. 1 a p. ir taikant dalinį bausmių sudėjimo principą, D. N. skirta subendrinta vienerių metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 3 ir 9 d., D. N. skirta bausmė subendrinta su 2009-10-27 Šalčininkų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu skirta bausme ir D. N. skirta galutinė dviejų metų ir penkių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas E. P., kurio atžvilgiu apeliacinių skundų teisme negauta.

Nuosprendžiu iš abiejų nuteistųjų: D. N. ir E. P. solidariai priteista nukentėjusiajai B. Z. 670 Lt turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. N. nuteistas už tai, kad jis, nuo 2009-08-26 iki 2009-08-27 17.00 val., daugiabučio gyvenamojo namo pirmos laiptinės rūsyje, esančiame (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje kartu su E. P., įsibrovė į du nukentėjusiajai B. Z. priklausančius sandėliukus, iš kurių pagrobė šiuos nukentėjusiajai priklausančius daiktus: 50 Lt vertės elektrinį grąžtą, 420 Lt vertės atsuktuvų rinkinį su galvutėmis „Bosch“, 20 Lt vertės grąžtų rinkinį, 10 Lt vertės reples, 20 Lt vertės raktų rinkinį ir 200 Lt vertės dviratį, taip pagrobdami nukentėjusiajai priklausančio turto už 720 Lt.

Be to, D. N. nuteistas už tai, kad jis, 2009-08-14 apie 01.00 val., išlaužęs balkono duris, pateko į nukentėjusiajam A. G. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame per kambarį nuėjęs į koridorių pagrobė ten ant spintos padėtus ir nukentėjusiajam priklausančius šiuos daiktus: 200 Lt vertės mobilaus ryšio telefoną „Nokia 5110“ ir 50 Lt vertės radijo imtuvą „Roadstar“, taip pagrobdamas A. G. priklausančio turto už 250 Lt.

Be to, D. N. nuteistas už tai, kad jis, 2009-09-02 apie 13.00 val., iš buto kambario, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena kartu su motina B. N., pagrobė šiai priklausantį 1049 Lt vertės televizorių „Samsung“.

Šiais savo veiksmais D. N. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 25 str. 2 d., 178 str. 2 d.; 178 str. 2 d.; 178 str. 1 d.

Teismo posėdžio metu nuteistasis D. N. ir jo gynėjas prašo nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. N. apeliacinis skundas atmestinas.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą ir nuteistojo D. N. apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 9 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo.

Nuteistasis D. N. apeliaciniu skundu prašo pripažinti jį visiškai prisipažinusiu dėl padarytų nusikaltimų ir sušvelninti jam paskirtą bausmę. Tačiau kaip matyti iš nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstytų jo nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, jis iš esmės ginčija tiek pagrobtų daiktų iš nukentėjusiosios B. Z. sandėliuko kiekį, tiek to pagrobto turto vertę. Be to, skunde dėsto aplinkybes, kad nukentėjusiojo A. G. turto jis visai negrobė, radijo imtuvą tiesiog sudaužė.

Kolegija sprendžia, kad tokie nuteistojo skundo argumentai, kad jis iš esmės sutikdamas su jam pareikštais civiliniais ieškiniais ir prisipažindamas dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų kaltu, vis dėlto apeliaciniame skunde dėsto kitas nusikaltimų padarymo aplinkybes, ginčija pagrobto turto iš nukentėjusiosios B. Z. sandėliuko kiekį ir vertę, vertintini kaip nuteistojo neprisipažinimas padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, dėl ko nėra jokio pagrindo pripažinti jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis jo prisipažinimą padarius nusikalstamas ir nuoširdų gailėjimąsi. Tai, kad nuteistasis pripažino civilinius ieškinius, kaip ir nurodo apeliaciniame skunde pats nuteistasis, jog pripažino civilinius ieškinius dėl to, kad teismas tai pripažintų jo atsakomybę švelninančia aplinkybe, rodo tik nuteistojo siekį, kad jam būtų paskirta švelnesnė bausmė, bet ne nuoširdus gailėjimasis dėl padarytų nusikalstamų veikų ir siekis kuo greičiau atlyginti nukentėjusiųjų patirtą žalą.

Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė byloje esančius įrodymus nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str. reikalavimų ir tinkamai kvalifikavo D. N. nusikalstamas veikas pagal Lietuvos Respublikos BK 25 str. 2 d., 178 str. 2 d.; 178 str. 2 d.; 178 str. 1 d. Nuteistojo D. N. kaltė padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas yra visiškai įrodyta bylos faktiniais duomenimis: paties nuteistojo D. N. parodymais, nuteistojo E. P. parodymais, nukentėjusiųjų B. Z., B. N., A. G. parodymais, liudytojo E. J. parodymais, 2009-08-27, 2009-09-02, 2009-08-31 įvykio vietų apžiūrų protokolais, parodymų patikrinimo vietoje ir akistatos metu kaltinamojo E. P. duotais parodymais bei kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais.

Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pagrįstai atmetė kaltinamųjų parodymus dėl iš nukentėjusiosios B. Z. sandėliuko pagrobto turto kiekio, kadangi kaltinamųjų parodymai viso proceso metu nebuvo išsamūs, tikslūs ir nuoseklūs, kėlė tarpusavio prieštaravimų, o nukentėjusiosios B. Z. parodymais pirmosios instancijos teismas netikėti neturėjo pagrindo, kadangi jos parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu apie jai iš jos patalpų pagrobtus daiktus buvo nuoseklūs ir tikslūs. Dėl vagystės iš nukentėjusiojo A. G. buto nuteistojo D. N. nurodytos aplinkybės, kad jis nebuvo įsibrovęs į šio nukentėjusiojo butą ir šio nukentėjusiojo jokio turto nepagrobė, o radijo imtuvą sudažė, nes jis garsiai grojo, taip pat nelaikytinos pagrįstomis, kadangi įvykio vietos apžiūros metu buvo užfiksuoti balkono durų užrakto ir orlaidės apgadinimo pėdsakai bei kambaryje išmėtytų daiktų ir dokumentų vaizdas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi nukentėjusiojo A. G. parodymais dėl turto pagrobimo aplinkybių, kadangi nukentėjusysis tiksliai nurodė vietas, kur prieš vagystę jis laikė mobilaus ryšio telefoną ir radijo imtuvą, byloje nėra duomenų, jog kas kitas be nuteistojo D. N. įvykio dieną butų buvę nukentėjusiojo bute. Nuteistojo parodymai apie radijo imtuvo sudaužymą pagrįstai kėlė abejonių, nuteistasis D. N. negalėjo nurodyti neva kilusio konflikto tarp jo ir nukentėjusiojo priežasčių, jokių neva kilusio konflikto priežasčių nuteistasis D. N. nenurodė ir apeliaciniame skunde, be to, įvykio vietos apžiūros metu nebuvo aptikta sudaužyto radijo imtuvo pėdsakų, todėl, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai D. N. nusikalstamą veiką šiame epizode kvalifikavo pagal LR BK 178 str. 2 d.

Nuteistojo D. N. skundo argumentai, kad nukentėjusysis A. G. yra ne kartą gydytas psichiatrinėse įstaigose ir kitose įstaigose nuo alkoholizmo, šį eilinį kartą A. G. negalėjo rasti raktų nuo durų, kad jam (nuteistajam) atidaryti duris ir įleisti į butą, todėl jis (nuteistasis) buvo įleistas į vidų per balkoną, nelaikytini pagrįstais, kadangi nepatvirtinti jokiais bylos faktiniais duomenimis, todėl laikytini tik paties nuteistojo niekuo nepatvirtintomis prielaidomis bei siekiu suklaidinti teismą ir tokiu būdu išvengti baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 178 str. 2 d.

Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad jis pilnai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, sutikęs su civiliniais ieškiniais nukentėjusiesiems, dviejų nukentėjusiųjų ieškinius jau atlyginęs, nuoširdžiai galisi, netrukdė ikiteisminiam tyrimui, yra jauno amžiaus, todėl prašo sušvelninti jam bausmę. Kolegija sprendžia, kad tokie nuteistojo skundo argumentai nelaikytini pakankamai pagrįstais, kad būtų pagrindas švelninti jam pirmosios instancijos teismo teisėtai ir pagrįstai pakirtą bausmę.

Kaip matyti iš skundžiamo teismo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, skirdamas D. N. bausmę, atsižvelgė į jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, jo asmenybę. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino D. N. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jis vieną iš jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarė kartu su E. P., t.y. bendrininkų grupėje. Kadangi dėl svetimo turto pagrobimo iš nukentėjusiosios B. N., nuteistasis D. N. prisipažino kaltu, gailisi dėl šio nusikaltimo padarymo, savo noru pašalino B. N. ir A. G. padarytą žalą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino tai nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daugiau jokių kitų nuteistojo D. N. atsakomybę lengvinančių aplinkybių pripažinti neturi pagrindo.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, nuteistasis D. N. anksčiau keturis kartus teistas, baustas administracine tvarka, nevedęs, niekur nedirba, po paskutinio teistumo išvadų nepadarė, nes vėl padarė tris nusikalstamas veikas per trumpą vieno mėnesio laikotarpį, kas sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad D. N. nėra linkęs laikytis visuotinai priimtinų elgesio taisyklių ir teisėsis normų reikalavimų, kas rodo, jog D. N. negali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jam už nusikaltimus, numatytos LR BK 178 str. 2 d., paskyrė pačią griežčiausią bausmės rūšis – laisvės atėmimą, o už nusikaltimą, numatytą LR BK 178 str. 1 d., areštą, nes švelnesnėmis bausmėmis nebūtų pasiekti Lietuvos Respublikos BK 41 str. nurodyti bausmės tikslai. Pirmosios instancijos teismas nuteistajam D. N. laisvės atėmimo bausmes už nusikaltimus, numatytus LR BK 178 str. 2 d., paskyrė mažesnes nei straipsnių sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmių vidurkis, o už nusikaltimą, numatytą LR BK 178 str. 1 d., jam paskyrė švelnesnę bausmės rūšį – areštą.

Pirmosios instancijos teismas, bendrindamas D. N. skundžiamame nuosprendyje jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, bei subendrindamas šias bausmes su Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2009-10-27 nuosprendžiu paskirta bausme, bausmių skyrimo taisyklių, numatytų Lietuvos Respublikos BK 63 str., 64 str., nepažeidė ir pagrįstai paskyrė jam galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 metams 5 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo D. N. paskirtos bausmės už atskirus nusikaltimus bei paskirta galutinė subendrinta bausmė tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per griežta, ji atitinka Lietuvos Respublikos BK 54 str. nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, todėl švelninti bausmę nuteistojo D. N. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai D. N. paskyrė realią laisvės atėmimo bausmę, nes byloje esantys duomenys liudija, jog nuteistasis gali būti pataisytas ir perauklėtas tik izoliavus jį nuo visuomenės, kadangi jo padaryti nusikaltimai pavojingi visuomenei, jis anksčiau keturis kartus teistas, tame tarpe ir už analogiškus nusikaltimus nuosavybei, todėl švelnesnėmis bausmėmis Lietuvos Respublikos BK 41 str. įtvirtinti bausmės tikslai negali būti pasiekti.

Esant nurodytoms aplinkybėms, kolegija sprendžia, kad Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 9 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, švelninti nuteistajam D. N. bausmę jo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo D. N. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo.