Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Edita Lapinskienė, susipažinusi su T. I. (T. I.) pareiškimu dėl baudžiamojo proceso pradėjimo privataus kaltinimo tvarka,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas T. I. pareiškimas dėl šmeižimo, kuriuo pareiškėjas prašo pradėti baudžiamąjį procesą T. B. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalį, kaltinant tuo, kad 2010 liepos 29 d. Klaipėdos apskrities VPK NTB ENTS viršininko T. B. pranešime D. B. A/S Lietuvos filialo Teisės tarnybos Prevencijos departamento direktoriui V. Š. T. B. nurodė, jog Klaipėdos apskrities VPK NTB Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriuje pareiškėjo T. I. atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 30-1-00475-09 bei, pažeidžiant nekaltumo prezumpciją ir ikiteisminio tyrimo duomenų neskelbtinumo principą, pranešė šmeižikiškus, žeminančius ir tikrovės neatitinkančius teiginius, kad „pagal susitarimą, T. I., iš minėtos įmonės sąskaitos privalėdavo pervesti laivuose dirbantiems asmenims, jiems priklausantį darbo užmokestį. Šiems asmenims T. I. atidarė sąskaitas, išėmė kreditines korteles ir slaptažodžius, suteikaintčius teisę valdyti minėtas sąskaitas elektroniniu būdu. Siekdamas apgaule įgyti svetimą turtą ir užmaskuoti savo nusiklastamą veiką, iš FINGOOD Limited L. P. sąskaitos, pervesdavo pinigus į minėtų asmenų sąskaitas, kaip tarimą darbo užmokestį, o vėliau šiuos pinigus išgrynindavo bankomatuose arba pervesdavo į kitą, jo paties valdomą „B. A. LLC sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) esančią Kipre“. T. I. teismui pateiktame pareiškime nurodo, jog šie Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus viršininko T. B. tretiesiems asmenims ir adresatams skelbiami kategoriški, aiškūs, konstatuojamojo pobūdžio teiginiai, yra nurodyti kaip tikra žinia.

Nukentėjusiojo skundas privataus kaltinimo bylose yra itin svarbus, esminis procesinis dokumentas, kadangi juo ne tik pradedamas privataus kaltinimo bylos procesas, ne tik išreiškiama asmens valia, kad kaltininkas atsakytų pagal baudžiamuosius įstatymus ir būtų nubaustas, bet ir nustatomos nagrinėjimo teisme ribos, kadangi teisėjas nutartimi perduoda bylą į teisiamąjį posėdį pagal kaltinimą, apibrėžtą būtent nukentėjusiojo skunde. Tokiu būdu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 412 straipsnyje, apibrėžiant nukentėjusiojo skundo turinį, ne tik nurodyta, kas privalomai jame turi būti išdėstyta, bet ir kategoriškai akcentuojama, kad esminės nusikalstamos veikos aplinkybės – nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos turinčios reikšmę aplinkybės – skunde turi būti išdėstytos taip, jog matytųsi išsamus nusikalstamos veikos vaizdas.

Analizuojant ir vertinant T. I. pareiškime išdėstytas aplinkybes, kuriomis grindžiamas kaltinimas asmeniui, matyti, jog tikrovės neatitinkančia informacija, galinčia paniekinti ar pažeminti asmenį ar pakirsti pasitikėjimą juo, T. I. traktuoja T. B. kaip Klaipėdos apskrities VPK NTB ENTS viršininko atitinkamai įstaigai pranešime išdėstytus duomenis, kuriais remiantis baudžiamojoje byloje formuluojamas įtarimas asmeniui (ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 30-1-00475-09. Baudžiamosios bylos neiškėlus, joks duomenų vertinimas įrodomuoju aspektu negalimas. Vienok, jau iš paties pareiškimo turinio, jame pateikto kaltinimo formuluotės akivaizdu, jog Klaipėdos apskrities VPK NTB ENTS viršininko pranešime, kuriuo grindžiamas privatus kaltinimas, yra tik dėstomas konkrečioje baudžiamojoje byloje asmeniui pareikštas įtarimas, jo esmė. Šie duomenys, jų pateikimas baudžiamosios teisės teorijos ir praktikos prasme objektyviai (objektyviosios nusikalstamos veikos sudėties prasme) negali būti traktuotini kaip tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimas apie asmenį. Logiška, jog šiuo atveju tik pateikiama ikiteisminio tyrimo metu baudžiamoje byloje objektyviai turima informacija, duomenys. Be to, esamos aplinkybės objektyviai suponuoja, jog pateikiant atitinkamo pobūdžio informaciją apie byloje pareikštus įtarimus, akivaizdžiai nėra ir esminio subjektyviosios nusikalstamos veikos sudėties požymio – asmens kaltės, kuri turi pasireikšti tiesiogine tyčia.

Ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje, kaip galima spręsti iš pareiškimo, yra atliekamas. Taigi, duomenys, esantys baudžiamojoje byloje ir to pasekoje išdėstyti pranešime negali būti vertinami kaip konstatuojantys asmens kaltumą ar nekaltumą.

Tokiu būdu, T. I. pareiškime dėl šmeižimo nurodyti faktai apie nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalyje, objektyviai negali būti vertintini kaip pagrindas asmens atžvilgiu pradėti baudžiamąjį procesą. Konstatuotina, jog pati veika, įvardinta privataus kaltinimo pareiškime, negali būti vertintina kaip veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Esant aiškiems baudžiamojo proceso negalimumo pagrindams, privataus kaltinimo bylos procesą pagal T. I. pareiškimą T. B. atžvilgiu atsisakytina pradėti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 412 straipsnio 2 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

T. I. pareiškimą dėl šmeižimo grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.