- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-09-08
- Bylos Nr.
- A2.6.-2747-902/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-02283-2014-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ingrida Kirsnytė
- Pažeidėjas
- T. K.
- Nukentėjusysis
- A. B.
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
išnagrinėjo T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, nedirbančio, neteisto, bausto administracine tvarka, gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. K. 2014 m. rugpjūčio 2 d., 23 val. 05 min., Kniaudiškių g. 18, Panevėžyje, vairuodamas automobilį Volkswagen Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) manevruodamas atbuline eiga nepaliko saugaus atstumo iš šono nuo šalia stovinčio automobilio Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jį kliudė ir apgadino. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Tokiais savo veiksmais T. K. pažeidė (duomenys neskelbtini) p. reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d.
Administracinio teisės pažeidimo protokolas T. K. taip pat buvo surašytas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1d. už tai, kad jis iš eismo įvykio vietos pasišalino, apie sukeltą eismo įvykį nepranešęs policijai.
Šalies argumentai
T. K. teismo posėdžio metu nurodė, jog protokole nurodytu laiku ir vietoje buvo ir jam išvažiuojant kieme automobiliu teko apsisukti, tačiau nejuto, jog būtų kliudęs kitą automobilį, jokio atsitrenkimo garso negirdėjo. Jeigu būtų pajutęs kliudęs kitą automobilį, būtų pasilikęs eismo įvykio vietoje ir pildęs eismo įvykio deklaraciją. Grąžindamas automobilį savininkui, jo neapžiūrėjo ir apgadinimų nepastebėjo. Kad apgadino automobilį, sužinojo iš savininko. Tada susisiekė su kitos apgadintos transporto priemonės savininku ir jam atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą. Gailisi, kad viskas taip įvyko.
Teisme nukentėjusysis A. B. patvirtino, jog T. K. jam atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą, pretenzijų jam nebeturi.
Tai, jog T. K. padarė Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. numatytą administracinės teisės pažeidimą, patvirtina jo parodymai teisme bei byloje esantys rašytiniai įrodymai: 2014 m. rugpjūčio 24 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 50P-17226409-14 (b.l. 1-2), pažyma apie asmens baustumą (3-11 b.l.), patrulių J. M., E. V. tarnybiniais pranešimais (13,14 b.l.), eismo įvykio vietos schema (b.l. 15), fotonuotraukos (b.l. 22-25), A. K. paaiškinimas (b.l. 18), A. B. paaiškinimas (19 b.l.), bei kiti byloje esantys dokumentai.
Policijos pareigūnai apibrėždami kaltinimų apimtį T. K. nurodė, kad jis pasitraukė iš eismo įvykio vietos, pažeisdamas KET reikalavimus (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimo Nr. 768 redakcija), kurio 231.1 punktas teigia, kad įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą šių taisyklių 97.2 ir 98 punktuose nustatyta tvarka. Pagal galimybes imtis visų reikiamų priemonių saugiam eismui užtikrinti eismo įvykio vietoje, o tais atvejais, kai į eismo įvykio vietą kviečiama policija, neleisti (kiek tai nekelia pavojaus eismui), kad pasikeistų eismo įvykio aplinkybės, taip pat saugoti eismo įvykio pėdsakus (231.2 p.). 234 punktas teigia, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai.
Motyvuojamoji dalis
ATPK 130 straipsnio 1 dalis numato, jog administracinę atsakomybę užtraukia pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analizuodamas ATPK 130 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pažeidimo sudėties būtinus elementus yra ne kartą akcentavęs, jog pasitraukimo iš eismo įvykio vietos atveju turi būti nustatyta tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už tai išvengti atsakomybės, iš eismo įvykio vietos pasišalino. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis bylose Nr.N16-2330/2007, N-575-4060/2009, 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010; 2010 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-5002/2010 ir t. t.).
Pagrindo konstatuoti pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d., T. K. veiksmuose nėra. Šio pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Taigi, asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio mėn. 19 d. nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-11-2012).
Šiuo atveju iš byloje surinktų įrodymų negalima daryti neginčijamos išvados, kad T. K. pasišalino iš eismo įvykio vietos suprasdamas ir tikslingai siekdamas išvengti už tai atsakomybės. Teisme administracinėn atsakomybėn traukiamas T. K. teigė, kad jis tikrai nejuto kito automobilio kontakto, priešingu atveju, būtų sustojęs ir pasilikęs įvykio vietoje kaip tai numato Kelių eismo taisyklės. Iš bylos medžiagos matyti, jog apgadinimai ant abiejų automobilių nėra dideli, matyti braukimo būdu padaryti apgadinimai, įlenkimų nėra, automobiliai kontaktavo galinėmis dalimis, t.y. T. K. vairuojama transporto priemonė kliudė kitą automobilį dalimi, kuri buvo labai nutolusi nuo vairuotojo, iš bylos medžiagos matyti ir tai, jog eismo įvykis įvyko tamsiu paros metu, apie 23 val., kas taip pat apribojo vairuotojo matomumą stebint vairuojamos transporto priemonės judėjimą kieme. Nei iš nustatytų automobiliams apgadinimų, nei iš visos bylos medžiagos negalima daryti išvados, jog automobilių smūgio būta stipraus, kas patvirtina, jog T. K. iš tiesų galėjo nepajusti kontakto su kitu automobiliu. Paties kaltininko veiksmai po įvykio taip pat neduoda pagrindo daryti priešingą išvadą, T. K. neginčijo to, jog galimai kliudė kitą automobilį, nebandė maskuoti ar panaikinti automobilio apgadinimų, nesislapstė nuo tyrimą atlikusių policijos pareigūnų, susisiekęs su nukentėjusiuoju, pastarajam atlygino padarytą žalą. Jis turėjo vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonė yra drausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, buvo blaivus (priešingų duomenų byloje nėra). Taigi akivaizdžių priežasčių tyčia, piktybiškai pasišalinti iš eismo įvykio vietos nenustatyta. Įvertinus šias objektyvias aplinkybes, pripažintina, kad T. K. šioje konkrečioje situacijoje neteisingai įvertino situaciją, nesuvokė apie padarytus autoįvykio metu transporto priemonių apgadinimus ir tokiu būdu nesuvokė pareigos pasilikti eismo įvykio vietoje. Iš įvykio vietos jis pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo. Taigi jo veiksmuose nebuvo tyčios ir tikslo tyčia pasišalinti iš eismo įvykio vietos, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Esant šioms aplinkybėms T. K. administracinio teisės pažeidimo byla dalyje pagal LR ATPK 130 str. 1 d. nutrauktina, nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Pažeidimu pagal ATPK 127 str. 2 d. kaltinamo T. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė-savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, padarytą žalą atlygino savanoriškai (ATPK 31 str. 1 d. 1 p., 2 p.).
Jo atsakomybę sunkina tai, kad pakartotinai per metus laiko padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.).
Skiriant T. K. administracinę nuobaudą, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, jo padarymo motyvus, į jo asmenybę - jis neteistas, anksčiau nebuvo baustas už itin šiurkščius KET pažeidimus, bet turi galiojančių administracinių nuobaudų už smulkius KET pažeidimus, į atsakomybę lengvinančias ir atsakomybę sunkinančią aplinkybes, į šių aplinkybių reikšmingumą. Atsižvelgiant į visa tai, manytina, kad Lietuvos Respublikos ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti T. K. paskiriant Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. sankcijoje numatytą didesnę nei minimalią baudą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 d. 1p., 284 str., 286 str., 287 str. 1 d. 2 p., 291 – 293 str.,
nutaria:
T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti padariusiu administracinės teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 str. 2 d. ir skirti jam administracinę nuobaudą - baudą 120 Lt (vieno šimto dvidešimties litų).
T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo bylą dalyje pagal LR ATPK 130 str. 1 d., nutraukti, nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Baudą sumokėti ne vėliau kaip per 40 dienų į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos FM sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), bankas Swedbank, įmokos kodas 6030.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio miesto apylinkės teismą.