Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Alma Berniūnaitė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje R. L., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, nedirbantis, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį, 8 MGL (1 040 Lt) bauda;

2) Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 6 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

3) Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (iš visos 6 veikos) 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant 3 metus;

4) Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 24 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

5) Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. kovo 5 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmę atliko, 2018 m. rugpjūčio 6 d. paleistas iš Vilniaus pataisos namų,

yra kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė

R. L. 2019 m. balandžio 11 d. apie 22⁵² val. Pramonės - Metalistų gatvių sankryžoje, Šiauliuose, vairuodamas lengvąjį automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 154 punktus, nes prieš įvažiuodamas šalutine Metalistų gatve į nelygiareikšmių kelių sankryžą su pagrindine Pramonės gatve, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui, neįsitikino, kad įvažiuoti į sankryžą yra saugu, bei nepraleido pagrindine Pramonės gatve per sankryžą tiesiai važiuojančio automobilio „Mercedes Benz SL 55 AMG“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo G. G., dėl to automobiliai susidūrė, automobilis „Opel Vectra“ po susidūrimo nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į tvorą, tokiu būdu įvyko eismo įvykis, dėl kurio automobilio „Opel Vectra“ keleiviui V. B. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, tai yra kaltinamas dėl neatsargumo padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamojo (įtariamojo) R. L. 2019 m. balandžio 17 d. ir 2019 m. birželio 14 d. paaiškinimais, užfiksuotais jo apklausų protokoluose (b. l. 114-115, 122), kuriuose nurodyta, kad kaltinamasis maždaug prieš 3 savaites iki įvykio nusipirko automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VĮ „Regitra“ nepriregistravo automobilio nuosavybės teisės, vis atidėliojo, automobilis draustas, draudimas galioja iki liepos mėnesio (draudimo bendrovės neprisimena). 2019 m. balandžio 11 d. vakare, tikslaus laiko neprisimena, gal apie 21 valandą, kaltinamasis iš kavinės (duomenys neskelbtini) pasiėmė pažįstamą V., kaip vėliau nustatyta, V. B., ir jiedu išvažiavo pasivažinėti. V. buvo apsistojęs kavinėje (duomenys neskelbtini) Šioje kavinėje kaltinamasis dirbo virėju, ten jie ir susipažino. Iki šioje byloje nagrinėjamo įvykio automobilis „Opel Vectra“, jau buvo patekęs į avariją (todėl apgadintas).

Važiuojant su V., iš pradžių kaltinamojo automobilis buvo užgesęs (neužsivedė). Jie ieškojo pagalbos, kad kas nors automobilį patrauktų. Kai automobilis užsikūrė, jie nuvažiavo prie bankomato PC „Saulės miestas“ patikrinti V. sąskaitos, nes V. turėjo pravesti pinigų. Po to jie važiavo pasivažinėti po miestą. Kaltinamasis neprisimena, kur važiavo, nes Šiauliuose gyvena tik du mėnesius ir gerai nepažįsta Šiaulių miesto. Važiuodamas kaltinamasis buvo prisisegęs saugos diržu, nežino, ar buvo prisisegęs V.. Kaltinamasis buvo blaivus, alkoholio praktiškai nevartoja. Važiuodamas kaltinamasis užsikalbėjo su V. ir nepastebėjo, kad jo kelias sankryžoje yra šalutinis ir jis turi praleisti pagrindine gatve važiuojančius automobilius. Kaltinamasis nebespėjo sureaguoti ir trenkėsi į kito važiuojančio automobilio galinę dalį, o po to jo nevaldomas automobilis atsitrenkė į metalinę tvorą ir sustojo. Nuo smūgio išsiskleidė oro pagalvės. Kito automobilio vairuotojas pirmas išlipo iš automobilio ir kažkam skambino. Po to iš automobilio išlipo kaltinamasis ir V.. Kaltinamasis buvo šoko būsenoje ir pasakė V. eiti kartu, tačiau V. dar kažko ieškojo, todėl jis išėjo namo vienas. Kaltinamasis neturi ir niekada neturėjo vairuotojo pažymėjimo. Labai gailisi, kad sukėlė eismo įvykį.

Nukentėjusiojo V. B. 2019 m. balandžio 17 d. bei 2019 m. birželio 12 d. parodymais, užfiksuotais jo apklausų protokoluose (b. l. 32, 35-36, 60-61), kuriuose teigiama, kad jis vieną vakarą taksi automobiliu nuvažiavo į kavinę (duomenys neskelbtini) Ten nukentėjusysis truputį išgėrė. Naktį šioje kavinėje nukentėjusysis susipažino su ten dirbančiu vaikinu (tikslaus jo vardo neprisimena – R. ar R., kaip vėliau nustatyta, R. L.). Tą pačią naktį, gal jau paryčiui, apie 6-7 val., naujasis pažįstamas automobiliu pavežė nukentėjusįjį iki bankomato, nusiėmė pinigų, už pavežimą davė 5 €. Po to nukentėjusysis su taksi vėl nuvažiavo į kavinę (duomenys neskelbtini) sumokėjo apie 30 € skolą (už išnuomotą kambarį), nuėjo miegoti. Vakare į kavinę atvažiavo R. su keliomis merginomis, jie visi bendravo, truputį išgėrė. Vėliau R. su merginomis išvažiavo, o grįžęs pasiūlė nukentėjusiajam apžiūrėti mašiną. Automobilio priekis buvo apgadintas, kai kurios detalės buvo automobilio salone. R. sakė, kad (dėl avarijos) kalta taksistė. Atėjusi (kavinės) savininko mama liepė R. nustumti automobilį tolyn prie turgelio. Nukentėjusysis padėjo kaltinamajam nustumti automobilį. Grįžęs atgal nukentėjusysis išgėrė maždaug tris „stopkes“ degtinės, siūlė ir R., šis vieną išgėrė. Po to (buvo vakaras) nukentėjusysis nuėjo į kambarį, miegojo, R. jį prižadino. Barmenė nukentėjusiajam pasakė, kad jis vis dar yra skolingas apie 4 €, o jai baigiasi darbo laikas, todėl R. sutiko pavežti nukentėjusįjį iki bankomato. Jie sėdo į R. automobilį ir išvažiavo. Automobilį vairavo R.. Truputį pavažiavus automobilis užgeso. Jie nustūmė automobilį nuo kelio, kad netrukdytų kitiems. Nukentėjusysis pasiūlė R. eiti ieškoti pagalbos. Nukentėjusysis nuėjo į vieną namą, R. - kitur. Nukentėjusysis žmogaus paprašė, kad šis padėtų užkurti, jis sutiko, todėl to žmogaus automobiliu privažiavo prie R. automobilio. Šalia R. nebuvo, po kelių minučių R. atėjo nuo kito namo, atsidarė bagažinę ir įsidėjo kompiuterį, kelis pakelius cigarečių ir kelias medines pypkes. Nukentėjusiojo prašymu vyras užtraukė R. automobilį, variklis pradėjo veikti ir jie nuvažiavo. Automobilį paliko prie sporto klubo „Impulsas“, pastatė nuokalnės link, kad galėtų užstumti ir abu nuėjo į PC „Saulės miestas“. Nukentėjusysis bankomate patikrino savo sąskaitą - pinigų nebuvo. Jie pavaikščiojo po parduotuvę, nuėjo į „Magija“ parduotuvę. Nukentėjusysis paprašė R. nupirkti alaus. R. nupirko skardinę alaus, įsipylė alaus sau, likusį įpylė nukentėjusiajam, jie išgėrė. Po to nuėjo prie automobilio, nukentėjusysis paprašė R. parvežti atgal į kavinę (duomenys neskelbtini) R. pasakė, kad žino dar vieną bankomatą, gal jau bus pervesti pinigai ir jie važiavo. Tuo metu jau buvo tamsu. Automobilį vairavo R., nukentėjusysis sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje, buvo užsisegęs saugos diržu. Nukentėjusysis nežino, kur ir kokiomis gatvėmis važiavo, kai staiga buvo smūgis. Dešine ranka nukentėjusysis bandė užsidengti veidą. Po to kažkoks vyras atidarė dureles, liepė nukentėjusiajam gultis ant žemės ir gulėti. Nukentėjusysis paprašė vandens, vyras atnešė jam butelį vandens. Vyras pasakė: „tavo draugas pabėgo“. Vėliau atvažiavo greitoji pagalba ir išvežė nukentėjusįjį į ligoninę. Ligoninėje atliko operaciją, sutvirtino ranką varžtais. Daugiau R. nukentėjusysis nematė. Vėliau nukentėjusysis nuvažiavo į kavinę (duomenys neskelbtini) pasiimti daiktų, klausė apie R.. Nukentėjusiajam pasakė, kad jie nieko nežino, R. nematė.

Papildomai apklaustas nukentėjusysis nurodė, kad iš draudimo bendrovės AB „Lietuvos draudimas“ gavo 1 665 € išmoką (už eismo įvykio metu patirtus sužalojimus). Tokios sumos jam užtenka, civilinio ieškinio nereikš, pretenzijų draudimo bendrovei ar automobilio vairuotojui neturi.

Liudytojo G. G. 2019 m. balandžio 25 d. parodymais, užfiksuotais jo apklausos protokole (b. l. 65-66), kuriuose nurodyta, kad 2019 m. balandžio 11 d. vakare apie 22⁵⁰ val. jis tėvo vardu registruotu automobiliu „Mercedes Benz SL 55 AMG“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo Pramonės gatve nuo Serbentų g. pusės Tilžės gatvės link. Važiavo vienas, buvo blaivus, leistino greičio neviršijo, buvo užsidegęs priekinius žibintus, prisisegęs saugos diržu, važiavo antra eismo juosta. Ties Pramonės-Metalistų g. sankryža liudytojas G. G. staiga pamatė jam iš dešinės pusės, t. y. Metalistų gatve (nuo techninių apžiūrų centro pusės) atvažiuojantį automobilį. Automobilį pastebėjo likus kokiems 5 metrams, nes arba automobilis važiavo neįjungęs priekinių žibintų, arba tie žibintai labai silpnai švietė. Iš to, kad automobilis po susidūrimo nulėkė į kitą sankryžos pusę ir atsitrenkė į tvorą, liudytojas G. G. gali spėti, kad automobilis važiavo greitai. Automobilis, kaip vėliau pamatė, „Opel Vectra sankryžoje trenkėsi į liudytojo G. G. automobilio dešinės pusės galinį ratą ir sparną. Nuo smūgio liudytojo G. G. vairuojamas automobilį apsuko, o automobilis „Opel Vectra“ nulėkė ir atsitrenkė į kitoje gatvės pusėje esančią metalinę tvorą. Po smūgio liudytojas G. G. pažiūrėjo į automobilį „Opel Vectra“ (apsuktas jo automobilis priekiu buvo atsisukęs į Serbentų gatvę) ir pamatė, kaip iš automobilio „Opel Vectra“ išlipo du vyrai. Po įvykio liudytoją G. G. ištiko šokas, todėl jis iš pradžių pasėdėjo automobilyje, o po to išgirdo šaukiant žmogų, todėl išlipo ir nuėjo prie automobilio „Opel Vectra“. Dešinėje automobilio pusėje pamatė gulintį vyrą, vyro ranka buvo lūžusi, vairuotojo nebuvo. Liudytojas G. G. iškvietė greitąją pagalbą. Sustojo pro šalį važiavęs automobilis. Liudytojas G. G. jam davė savo telefoną, kad jis paskambintų ir iškviestų policiją. Tas vyras ėjo ieškoti pabėgusio vairuotojo, tačiau nerado. Po to atvažiavo greitoji pagalba ir nukentėjusį vyrą išvežė į ligoninę. Vėliau atvažiavo policijos pareigūnai. Liudytojas G. G. eismo įvykio metu nenukentėjo, sužalotas nebuvo, į gydytojus nesikreipė.

Eismo įvykio vietos planu su foto lentelėmis (b. l. 9-24), kuriuose užfiksuota įvykio vieta, esanti Pramonės - Metalistų gatvių sankryžoje, Šiauliuose, bei automobiliai „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Mercedes Benz SL 55 AMG“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

VĮ „Regitra“ duomenimis (b. l. 76), 2019 m. kovo 27 d. pranešta apie transporto priemonės „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pardavimą. Naujasis savininkas R. L..

Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK Pirmojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos G. G. 2019 m. birželio 13 d. tarnybiniu pranešimu (b. l. 68), kuriame rašoma, kad automobilio „Mercedes Benz SL 55 AMG“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas E. G. paaiškino, jog jo automobilio remontu rūpinasi draudimo bendrovė, dėl automobilio remonto pretenzijų neturi.

BIRT ataskaitų žiūrykle (b. l. 79), kurioje užfiksuota, kad 2019 m. balandžio 12 d. GMP iš eismo įvykio pristatė neblaivų V. B.. Jam diagnozuotas dešinės rankos spindulinio kaulo lūžis, gydomas traumatologijos skyriuje.

Specialisto išvada Nr. G 561/2019(04) (b. l. 57), kurioje sakoma, kad V. B. padaryti šie kūno sužalojimai: dešinio stipinkaulio kūno lūžis apatiniame trečdalyje ir dešinio alkūnkaulio galvos išnirimas. Sužalojimai padaryti prieš kelias valandas iki 2019 m. balandžio 12 d. 00¹⁵ val. V. B. paguldant į VšĮ Respublikinę Šiaulių ligoninę. Sužalojimai padaryti atsitrenkiant į kietas bukas automobilio salono dalis. V. B. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinio stipinkaulio kūno lūžio sveikata sutrikdoma ilgiau nei 10 d.

AB „Lietuvos draudimas“ raštu (b. l. 95), kuriame nurodyta, kad bendrovė sumokėjo V. B. 1 665 € draudimo išmoką, susijusią su neturtinės žalos atlyginimu.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kurie vieni kitus atitinka, papildo ir tarp kurių nėra esminių prieštaravimų, teismas sprendžia, kad kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 1 dalį. Kaltinamojo kaltė, padarius inkriminuotą nusikaltimą, įrodyta visiškai, abejoti jo kalte nėra pagrindo.

Tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų (BK 281 str. 1 d.).

Prokuroras siūlo baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimo pagal BK 281 straipsnio 1 dalį padarymą skirti kaltinamajam 90 parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šią bausmę mažinti 1/3.

Kaltinamasis sutinka baigti procesą baudžiamuoju įsakymu, su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 154-156).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Nusikaltimo sudėtis materiali, nusikaltimas baigtas, padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 str. 3 d.). Kaltinamasis yra jauno amžiaus (21 m.), nuo 2019 m. vasario 27 d. iki 2019 m. balandžio 12 d. dirbo (duomenys neskelbtini) virėju (b. l. 141, 143). Baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, taip pat ir už kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 147-153). Teistas 5 kartus (b. l. 123-138). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad prisipažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką ir, ją padaręs, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 str.).

Parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį (trukmę), teismas atsižvelgia į nurodytą reglamentavimą, aptartų ir bausmės skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmeninių savybių, kitų jį charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 str. 1-2 d.).

Įvertinęs inkriminuotų nusikalstamų veikų aplinkybes, biografinius faktus apie kaltinamąjį, nustatęs vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir nenustatęs sunkinančių, teismas mano, kad už adekvati bausmę kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką galėtų būti sankcijoje numatyta vidutinio griežtumo bausmės rūšis – areštas, jo dydį (trukmę) parenkant maksimalų (BK 49 str. 3 d.).

Remiantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Daiktas, turintis reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką, – kompaktinis diskas, esantis voke prie bylos galinio viršelio, kaip tyrimo medžiaga paliekama saugoti baudžiamojoje byloje (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu, teismas

nusprendžia

R. L., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, 90 parų arešto bausmę sumažinti vienu trečdaliu iki 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmės.

Arešto bausmę skirti atlikti areštinėje.

Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo R. L. laikino sulaikymo ar savanoriško atvykimo į bausmės atlikimo vietą, vykdant įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą.

Daiktą, turintį reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką, – kompaktinį diską, esantį voke prie bylos galinio viršelio, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Išaiškinti R. L., kad, nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu skirta bausme ar jos dydžiu, kitomis sąlygomis, jis turi teisę per 14 d. nuo šio dokumento gavimo paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pasinaudojus teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei skirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Minėta teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir nebegalės būti skundžiamas.