Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-11-22 · Byla Nr. ATP-1228-315/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutarimas · 2013-09-19Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-11-22Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-11-22
Bylos Nr.
ATP-1228-315/2013
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-10006-2013-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Arūnas Kisielius
Pažeidėjas
G. V.
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Nuorašas:Adm. byla Nr. ATP-1228-315/2013
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-10006-2013-4Procesinio sprendimo kategorija: 39.2; 45.4.4.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. lapkričio 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Kisielius, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutarimo, kuriuo G. V. pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 3 d., ir nubaustas 4 000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. V. pagal ATPK 127 str. 3 d. nubaustas už tai, kad jis 2013-08-26 apie 08.53 val., būdamas neblaivus, (duomenys neskelbtini) kieme, Vilniuje, vairavo automobilį Mitsubishi Outlander, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 p., draudžiantį vairuoti transporto priemonę asmenims, esantiems neblaiviems. Važiuodamas atbuline eiga kliudė stovintį automobilį Volkswagen Jetta, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris nuo smūgio atsitrenkė į stovintį automobilį Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pavažiavęs į priekį vėl važiavo atbuline eiga ir susidūrė su stovinčiu automobiliu Mercedes Benz C200, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobiliu Dodge, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir apgadino penkis automobilius, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 119 p., numatančio, jog važiuodamas atbulas, vairuotojas privalo duoti kelią kitiems eismo dalyviams. Tokiais veiksmais G. V. padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d.

Šalies argumentai

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutarimą dalyje, kuria jam atimta teisė vairuoti transporto priemones 3 metams.

Apeliantas nurodo, kad administracinė nuobauda jam galėtų būti sušvelninta, nustačius visumą aplinkybių, rodančių, jog sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas jam prieštarautų teisingumo, protingumo ir proporcingumo principams. Nurodo, kad vienas iš pagrindinių jo pragyvenimo šaltinių yra susijęs su teisės vairuoti transporto priemonę turėjimą, nes apeliantas dirba VLK padalinio vedėjo pavaduotoju. Nukentėjusių automobilių savininkų patirtą materialinę žalą atlygino G. V. civilinę atsakomybę apdraudusi draudimo bendrovė UAB „Lietuvos draudimas“. Šios aplinkybės akivaizdžiai rodo, kad ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai jo atžvilgiu yra visiškai pasiekti. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant KET pažeidimo pobūdį, apelianto, kaip seno ir padoraus daugiabučio namo kaimyno bei vairuotojo asmenybę, nebūtų per griežta.

Apeliantas taip pat pažymi, kad jo administracinėje byloje nustatytos aplinkybės laikytinos išimtinėmis ir sudaro pagrindą taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas. Individualizuodamas jam skiriamas nuobaudas apylinkės teismas turėjo galimybę įvertinti galimą pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams sukėlė apelianto administracinis teisės pažeidimas ir jis galėjo būti susijęs su išimtinių aplinkybių konstatavimu. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad administracinės nuobaudos skyrimas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Apelianto teigimu, jis yra sąžiningas LR pilietis, niekada nebaustas ir neteistas, tik dėl savo neapdairumo papuolęs į nepavydėtiną situaciją.

Atsiliepimas negautas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d. įtvirtinta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), padarytas neblaivaus (girto) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens, užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutarimu G. V. pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d., bei nubaustas 4 000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Apeliaciniu skundu G. V. neginčija jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo padarymo, tačiau, nesutinka su jam paskirtu teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams, teigiant, kad tai neigiamai paveiks jo darbą, visuomeninę veiklą ir tolimesnį prisidėjimą prie šeimos aprūpinimo.

Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. įtvirtinta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 str. 2 d., taip pat į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Teismų praktikoje pripažįstama, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai.

Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta. Apeliantas skunde nurodė, jog teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 metams yra neproporcinga nuobauda jo padaryto pažeidimo pavojingumui, jis yra nebaustas, neteistas, vienas iš pagrindinių jo pragyvenimo šaltinių yra susijęs su teisės vairuoti transporto priemonę turėjimu. Atsakydamas į šiuos skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tai, jog G. V. dirba VLK padalinio vedėjo pavaduotoju, jokiu būdu neparodo, kad atėmus teisę vairuoti transporto priemonę, jis neteks galimybės toliau dirbti minėtą darbą bei nuvykti į jį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, G. V. apie galinčias kilti jam ir jo šeimos nariams neigiamas pasekmes padarius administracinį teisės pažeidimą, žinojo, tačiau šios aplinkybės jo nuo pažeidimų darymo nesustabdė. Be to, šios aplinkybės nėra nelaikytinos išimtinėmis, kurių pagrindu galima būtų taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatas.

Akcentuotina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Pastebėtina, kad G. V. buvo nustatytas net 2,57 promilių girtumas. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas tinkamai individualizavo G. V. paskirtą administracinę nuobaudą, keisti ginčijamą pirmosios instancijos teismo nutarimą vadovaujantis apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Atmesti G. V. apeliacinį skundą.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Arūnas KisieliusNuorašas tikras:Teisėjas Arūnas Kisielius