- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-01-14
- Bylos Nr.
- e2S-54-775/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Šliumpienė
- Ieškovas
- A. M.
- Atsakovas
- L. M.
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. M. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 26 d. nutarties civilinėje byloje ieškovo A. M. ieškinį atsakovei L. M. dėl santuokos nutraukimo ir be pagrindo įgyto turto grąžinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. M. (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas nutraukti jo ir atsakovės L. M. (toliau – atsakovė) santuoką dėl atsakovės kaltės, padalinti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytą turtą, priteisti iš atsakovės 70 867 Eur lėšų, kurias ji iš ieškovo įgijo nepagrįsto praturtėjimo būdu ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Alytaus apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 26 d. nutartimi nustatė ieškovui dešimties dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos, tinkamai įkainoti ieškinį, patikslinti ieškinio reikalavimus bei sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį.
3. Teismas nurodė, kad Lietuvos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.59 straipsnis apibrėžia bylos dėl santuokos nutraukimo nagrinėjimo ribas. Nagrinėjamu atveju ieškovas kartu su prašymu nutraukti santuoką reiškia ir reikalavimą dėl nepagrįsto praturtėjimo. Kadangi šalys yra sudariusios povedybinę sutartį, klausimas dėl po šios sutarties sudarymo kiekvienos iš šalių valdyto turto nepatenka į reikalavimų, nagrinėtinų bylose dėl santuokos nutraukimo, ribas. Teismo vertinimu, reikalavimą dėl nepagrįsto praturtėjimo ieškovas turi reikšti atskiroje byloje, kadangi šis klausimas su santuokos nutraukimu nėra susijęs.
4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 135 straipsnio 1 dalies 1 punktu, ieškinyje turi būti nurodoma ieškinio suma, jeigu ieškinys turi būti įkainotas. Šiuo atveju ieškovas įkainojo ieškinį tik pagal reiškiamą reikalavimą dėl nepagrįsto praturtėjimo. Dalintino turto (žemės sklypo) vertės ieškovas nenurodė ir už reikalavimą padalinti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomą turtą žyminio mokesčio nesumokėjo.
5. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas nustatė ieškovui terminą nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis).
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu ieškovas A. M. (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 26 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – apelianto ieškinį dėl santuokos nutraukimo ir be pagrindo įgyto turto grąžinimo atsakovei priimti pilna apimtimi arba panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 26 d. nutartį ir perduoti klausimą dėl ieškinio priėmimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Teismas, nustatęs trūkumus, tokiu būdu atsisakė priimti ieškinio reikalavimus, susijusius su be pagrindo įgyto turto grąžinimu, tokiu būdu užkirsdamas kelią tolesnei bylos eigai.
6.2. CPK 136 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ieškovas turi teisę sujungti į vieną ieškinį kelis tarpusavyje susijusius reikalavimus. Įstatymas teismui taip pat suteikia teisę bylą sujungti, atsižvelgiant į tarpusavyje susijusių bylų ryšio pobūdį, siekiant kuo greitesnio bei teisingo bylų išnagrinėjimo. Šiuo atveju byloje dalyvauja tos pačios šalys ir apeliantas tais pačiais rašytiniai įrodymais siekia įrodyti bylos faktines aplinkybes tiek apie atsakovės netinkamą šeimos pareigų vykdymą, tiek be pagrindo įgyto turto faktą, todėl ieškinio reikalavimus nagrinėjant vienoje byloje, byla bus išnagrinėta ekonomiškiau ir operatyviau.
6.3. Apeliantas, pareikšdamas ieškinį, jį apmokėjo tinkamo dydžio žyminiu mokesčiu, t. y. už turtinį reikalavimą (70 867 Eur) – 1 288 Eur, už neturtinius reikalavimus – 110 Eur žyminį mokestį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai bei išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
8. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, susijusios su žyminio mokesčio mokėjimu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo
10. Apeliantas su atskiruoju skundu pateikė skundžiamą Alytaus apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 26 d. nutartį.
11. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
12. CPK 179 straipsnio 3 dalis numato, kad teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo prie bylos prijungti apelianto kartu su atskiruoju skundu pateiktą skundžiamą nutartį, kadangi su šiuo teismo procesiniu sprendimu teismas gali susipažinti Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO.
Dėl nutarties (ne)teisėtumo
13. Nagrinėjamu atveju teismas apeliantui nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti, t. y. tinkamai įkainoti ieškinį, patikslinti ieškinio reikalavimus bei sumokėti trūkstamą žyminį mokestį. Apeliantas nurodo, kad jo reikalavimai apmokėti tinkamo dydžio žyminiu mokesčiu, tačiau nutartimi nustatyti trūkumai užkerta kelią tolesnei bylos eigai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju, teismas trūkumų šalinimo institutą dėl žyminio mokesčio mokėjimo taikė netinkami.
14. Pažymėtina, kad vadovaujantis šiuo klausimu suformuota teismų praktika, atskiruoju skundu gali būti skundžiamos tik tos pirmosios instancijos teismo nutartys, kuriomis yra nustatomas terminas procesinio dokumento trūkumams, susijusiems su žyminio mokesčio mokėjimu, pašalinti, tačiau teismo nutartys, kuriomis yra nustatytas terminas trūkumams, susijusiems su procesiniams dokumentams keliamais turinio ir formos reikalavimais, pašalinti, negali būti skundžiamos atskiruoju skundu (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-973-464/2023).
15. Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad atskiruoju skundu gali būti skundžiama tik nutarties dalis dėl žyminio mokesčio sumokėjimo, tačiau nagrinėjamu atveju žyminio mokesčio dydis ir ieškinio suma tiesiogiai susijusi su ieškovo reiškiamų reikalavimų apimtimi. Bylos medžiaga patvirtina, kad apeliantas už ieškiniu reiškiamus turtinius ir neturtinius reikalavimus yra sumokėjęs 1 398 Eur žyminį mokestį.
16. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens, kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą (CPK 5 straipsnio 3 dalis). Spręsdamas suinteresuoto asmens pateikto ieškinio, pareiškimo ar prašymo priėmimo klausimą, teismas turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalis).
17. Vadovaujantis nurodytu, darytina išvada, kad ieškovas kreipdamasis į teismą turi teisę apsispręsti dėl savo reiškiamų reikalavimų apimties bei jų turinio, tačiau teismas ieškinio priėmimo stadijoje turi pareigą nurodyti, kokia apimtimi jis priima ieškinio reikalavimus, o kuriuos atsisako priimti. Priimdamas ieškinį teismas privalo imtis priemonių, kad bylos nagrinėjimo ribos būtų aiškios, ieškinio dalykas apibrėžtas suprantamai ir nedviprasmiškai, kadangi tinkamas ieškinio dalyko suformulavimas ne tik užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, bet ir yra tiesiogiai susijęs su reikalavimų apmokėjimu įstatyme nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu.
18. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas vertino, kad ieškovo reikalavimas dėl nepagrįsto praturtėjimo nėra susijęs su santuokos nutraukimu, todėl ieškovas jį turėtų reikšti atskiroje byloje. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, manydamas, jog dalis ieškovo reiškiamų reikalavimų nepatenka į santuokos nutraukimo bylose nagrinėtinų reikalavimų apimtį, dėl to reikalavimo turėjo taikyti ne trūkumų šalinimo institutą, tačiau vadovautis CPK 137 straipsnio nuostatomis ir spręsti jo (ne)priėmimo klausimą. Ir tik išsprendęs šį klausimą, turėjo vertinti ar reikalinga sumokėti papildomą žyminį mokestį.
19. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju netinkamai taikė trūkumų šalinimo institutą dėl žyminio mokesčio mokėjimo, todėl priėmė iš dalies neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl trūkstamo žyminio mokesčio sumokėjimo panaikinama ir perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 26 d. nutarties dalį dėl žyminio mokesčio mokėjimo panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.