- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-16
- Bylos Nr.
- e2S-2487-933/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-17905-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irmantas Šulcas
- Atsakovas
- A. Š.
- Ieškovas
- I. Š.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Irmantas Šulcas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. Š. (A. Š.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-23164-984/2021 pagal ieškovės I. Š. ieškinį atsakovui A. Š. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir santuokos nutraukimo pasekmių. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, „Swedbank“, akcinė bendrovė. Išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės I. Š. ieškinį atsakovui A. Š., kuriuo ieškovė prašo nutraukti šalių santuoką dėl atsakovo kaltės ir be kitų klausimų, susijusių su santuokos nutraukimu, prašo nustatyti nepilnamečių vaikų D. Š. ir M. Š. gyvenamąją vietą kartu su ieškove, taip pat nepilnamečiams vaikams priteisti išlaikymą iš atsakovo A. Š. periodinėmis išmokomis po 230 Eur per mėnesį iki vaikų pilnametystės; nepilnamečiams vaikams skirto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskirti ieškovę.
Šalies argumentai
2. Ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 230 Eur kiekvienam vaikui periodinėmis išmokomis (kas mėnesį) nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo priėmimo; 2) įpareigoti atsakovą skubos tvarka kreiptis į kompetentingą instituciją su prašymu nutraukti nepilnamečiams vaikams skirtos išmokos (vaiko pinigai) mokėjimą į atsakovo nurodytą banko sąskaitą. Ieškovė nurodė:
2.1. Ieškovei ir atsakovui santuokoje gimė du nepilnamečiai vaikai. Šalys jau kurį laiką gyvena skyrium ir bendro ūkio nebetvarko, normalūs ir įprastinai santuokiniai ryšiai nepalaikomi, sutuoktinių santykiai yra pašliję ir nutrūkę, neplanuoja bendros ateities.
2.2. Vaikai daugiau nei metus gyvena kartu su ieškove jos gyvenamoje vietoje ir visas nepilnamečių vaikų išlaikymas pilna apimtimi tenka vienai ieškovei. Atsakovas pareigos išlaikyti nepilnamečius nevykdo ir perkelia šią pareigą ieškovei.
Atsiliepimas
2.3. Atsakovas pateikė prašymą išmokai (vaiko pinigai) už abu nepilnamečius vaikus gauti, prašyme nurodydamas savo asmeninę banko sąskaitą, tačiau nuo 2020 m. gegužės mėn. pasisavino gaunamus vaiko pinigus, iš gaunamos išmokos nieko neskyrė nepilnamečiams vaikams.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-07-07 nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo A. Š. nepilnamečiams vaikams D. Š. ir M. Š. laikiną išlaikymą, mokant kas mėnesį po 200 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo priėmimo šioje byloje ir ieškovę paskyrė vaikams priteisto laikino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.
3.1. Teismas nurodė, kad vaikų poreikiams tenkinti būtinas nuolatinis abiejų tėvų teikiamas išlaikymas, todėl siekiant užtikrinti šalių nepilnamečių vaikų poreikių patenkinimą, yra pagrindas pritaikyti laikinąją apsaugos priemonę – priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą šalių nepilnamečiams vaikams.
3.2. Teismas vadovavosi kasacinio teismo praktika ir sprendė, kad nepilnamečio vaiko vieno mėnesio išlaikymo orientacinis dydis (iš abiejų tėvų bendrai) yra viena minimali mėnesio alga, kuri nuo 2021-01-01 atskaičius mokesčius – 468,41 Eur. Iš šios sumos turi būti atimta 70 Eur vaikui savivaldybės mokama išmoka, todėl 199,20 Eur suma laikytina orientaciniu vaiko išlaikymo dydžiu, kurio nereikia įrodinėti.
3.3. Teismas nurodė, kad šioje proceso stadijoje nėra galimybės nustatyti realių ir pastovių vaikų poreikių, tačiau įvertinęs ieškovės nurodytas aplinkybes, jog atsakovas gyvena skyrium ir neteikia vaikams išlaikymo, be to, pasisavina vaikams mokamus pinigus, įvertinęs atsakovo gaunamas pajamas, orientacinę išlaikymo sumą, sprendė, kad yra pagrindas prašymą tenkinti iš dalies – šalių vaikams priteisti laikiną išlaikymą po 200 Eur kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo byloje priėmimo.
3.4. Teismas netenkino ieškovės prašymo įpareigoti atsakovą skubos tvarka kreiptis į kompetentingą instituciją su prašymu nutraukti nepilnamečiams vaikams skirtos išmokos mokėjimą į atsakovo nurodytą banko sąskaitą, nurodydamas, kad ieškovė turi teisę savarankiškai kreiptis į kompetentingą instituciją su tokiu prašymu ir gauti vaikams mokamas lėšas.
III. Atskirojo skundo argumentai
4. Atsakovas A. Š. atskiruoju skundu prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-07-07 nutartį panaikinti. Atskirąjį skundą grindė žemiau nurodytais argumentais:
4.1. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovavosi tik formaliu pagrindu ir visiškai neįvertino to, kad šalių nepilnamečiai vaikai su vaikų motina negyvena, o vaikų išlaikymu rūpinasi tik vaikų tėvas.
4.2. Aplinkybė, kad atsakovas gauna vaiko pinigus tik patvirtina, kad nepilnamečiai vaikai gyvena būtent su juo ir jis jais rūpinasi.
5. Ieškovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
7. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
8. Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria tenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams.
Dėl esminių faktinių aplinkybių, reikšmingų atskirojo skundo nagrinėjimui
9. Bylos duomenimis nustatyta, kad apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės I. Š. ieškinį atsakovui A. Š. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir santuokos nutraukimo pasekmių.
10. Ieškovė ieškiniu yra suformavusi reikalavimus (teismas nurodo tik tuos reikalavimus, kurie aktualūs sprendžiant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo):
10.1. nepilnamečių vaikų D. Š. ir M. Š. gyvenamąją vietą nustatyti kartu su mama I. Š. jos gyvenamojoje vietoje Lietuvos Respublikoje, įpareigojant ieškovę nepilnamečių vaikų tėvui teikti (žodžiu) jam rūpimą informaciją;
10.2. iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui priteisti po 230 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės;
10.3. nepilnamečiams vaikams skirto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teisėmis skirti ieškovę;
10.4. priteisti ieškovei iš atsakovo susidariusią 5 980 Eur skolą už nepilnamečių vaikų išlaikymą nuo 2020 m. gegužės mėn. iki 2021 birželio mėn.;
10.5. priteisti ieškovei iš atsakovo susidariusią 1 660 Eur skolą už pasisavintą nepilnamečiams vaikams skirtą išmoką nuo 2020 m. gegužės mėn. iki 2021 birelio mėn.;
10.6. po santuokos nutraukimo nustatyti šalių bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką.
11. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-07-07 nutartimi tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iš dalies – priteisė laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams iš atsakovo po 200 Eur kiekvienam vaikui kasmėnesines periodines išmokas.
12. 2021-08-05 Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė išvadą byloje. Išvadoje nurodoma, kad faktiškai nepilnamečiai vaikai gyvena su seneliais (el. b. l. 75-78, 85).
13. Iš byloje esančių duomenų taip pat nustatyta, kad nepilnamečio vaiko D. Š., gim. (duomenys neskelbtini), kaip ir ieškovės, gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini), o nepilnamečio vaiko M. Š., gim. (duomenys neskelbtini), kaip ir atsakovo, gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 18-19).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo (ne)pagrįstumo
14. Atsakovo atskirojo skundo objektas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-07-07 nutartis, kuria ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkintas iš dalies – iš atsakovo priteistas laikinas materialinis išlaikymas nepilnamečiams šalių vaikams po 200 Eur kasmėnesinių periodinių išmokų, vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
15. Teismas, pasisakydamas dėl atskirojo skundo argumentų, pažymi, kad atsakovas nekelia klausimo dėl teiktino laikino išlaikymo dydžio pagrįstumo.
16. Prasidėjus teisminiam procesui dėl santuokos nutraukimo ir kitų, susijusių su santuokos nutraukimu, klausimų išsprendimo tam, kad būtų užtikrintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas (Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalis), iki teismo proceso pabaigos, t. y. iki sprendimo byloje priėmimo, tam, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai interesai, gali būti priteisiamas laikinas išlaikymas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas, 376 straipsnio 2 dalis, 384 straipsnio 5 dalis, CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnis).
17. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose siekiama tik laikinai, t. y. iki teismo sprendimo priėmimo, užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai, sureguliuoti ginčo situaciją, o ginčas tarp šalių šioje proceso stadijoje nėra sprendžiamas iš esmės. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neatima galimybės, išnagrinėjus bylą iš esmės, priimti kitokį teismo sprendimą, nes laikinosios apsaugos priemonės nėra civilinių teisių gynybos būdas (pareikštų reikalavimų tenkinimas ar jų atmetimas), o tik priemonė, užtikrinanti materialiųjų teisių gynybą. Laikino išlaikymo paskirtis – užtikrinti minimalius nepilnamečio vaiko poreikius ir sprendžiant laikino išlaikymo priteisimo klausimą, prioritetas yra teikiamas vaiko interesų apsaugai. Šiai laikinajai apsaugos priemonei taikyti pakanka pagrįstų abejonių, kad gali būti pažeista vaiko išlaikymo teisė civilinės bylos nagrinėjimo metu.
18. Laikinas išlaikymo priteisimas vaikui (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 3.196 straipsnio 2 dalis, CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas) yra laikinoji apsaugos priemonė, skirta vaiko interesams civilinės bylos nagrinėjimo metu apsaugoti, nes vaiko išlaikymas iš esmės skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti, o civilinės bylos, kurioje sprendžiamas išlaikymo vaikui priteisimo klausimas (santuokos nutraukimo), nagrinėjimas gali trukti tam tikrą laiką, kurio metu vaiko interesai turi būti apsaugoti.
19. Turtą, kuris yra nepilnamečių vaikų nuosavybė, tvarko jų tėvai uzufrukto teisėmis (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Jeigu tėvų valdžia priklauso tik vienam iš nepilnamečio vaiko tėvų, tai vaiko turtą uzufrukto teise tvarko tik šis tėvas arba motina. Ištuokos ar gyvenimo skyrium atveju, nepaisant to, kad tėvų valdžią vaikui paprastai išsaugo abu tėvai, turto tvarkymo teisė priklauso tam iš tėvų, su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta (CK 3.190 straipsnio 1 dalis). Jeigu vaikui yra nustatyta globa (rūpyba), tai išlaikymas išieškomas globėjui (rūpintojui) (CK 3.202 straipsnio 1 dalis).
20. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai, kaip neterminuotas tėvo valdžios apribojimas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas, bendravimo tvarkos nustatymo ir pan., be tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo konkrečioje byloje priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas atsižvelgia į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio ir CK 3.3 straipsnio nuostatuose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nurodo, kad tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomeninės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo visur ir visada pirmiausiai atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės.
21. Ieškovas atskirąjį skundą grindžia iš esmės viena aplinkybe – tuo, jog atsakovė su nepilnamečiais vaikais negyvena.
22. Nustatyta, kad ginčo šalys turi du nepilnamečius vaikus. Bylos duomenimis, ieškovė ir atsakovas gyvena skyriumi, o jų nepilnamečiai vaikai gyvena su seneliais. Aktualu tai, kad šalys nėra pateikusios jokių duomenų apie nepilnamečiams vaikams teikiamą išlaikymą, tačiau abi nurodo prisidedančios prie vaikų aprūpinimo. Vis dėlto iš pirmosios instancijos teismui pateiktoje išvadoje esančio Vaikų nuomonės išklausymo akto (el. b. l. 85) matyti, kad ieškovė kiekvienam iš vaikų teikia išlaikymą po 100 Eur per mėnesį, o atsakovas prie vaikų išlaikymo prisideda perkamu maistu, rūbais ir pan. Apeliacinės instancijos teismas jau aukščiau minėjo, kad atskiruoju skundu nekeliamas klausimas dėl konkretaus išlaikymo dydžio.
23. Kaip minėta, turtą, kuris yra nepilnamečių vaikų nuosavybė, tvarko jų tėvai uzufrukto teisėmis (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Duomenų apie tai, kad nepilnamečiams vaikams nustatyta globa ar rūpyba, nėra (CPK 179 straipsnio 1 ir 3 dalys). Taigi, būtent tėvai išsaugo teisę tvarkyti vaikams priklausantį turtą uzufrukto teise.
24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, jog vaikai negyvena kartu su abiem tėvais, savaime nereiškia, kad vienas iš tėvų negali reikalauti, jog kitas iš tėvų teiktų išlaikymą vaikams, nes pareigą teikti materialinį išlaikymą savo vaikams turi abu tėvai, be to, toks reikalavimas šioje byloje reiškiamas vaikų interesais. Papildomai paminėtina ir tai, kad išlaikymas priteisiamas vaikui, o ne jo įstatyminiam atstovui (tėvams ar globos institucijai, jei vaikas globojamas valstybės), o tėvų gyvenimo skyriumi atveju, tas iš tėvų, kuris paskirtas priteisto (laikino) išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise, turi pareigą kito tėvo teikiamą išlaikymą nepilnamečiams vaikams naudoti išimtai nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti. Šiuo atveju tėvams gyvenant skyrium, siekiant užtikrinti geriausius nepilnamečių vaikų interesus, pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones – priteisdamas iš atsakovo laikiną išlaikymą, užtikrino stabilų iš abiejų tėvų teikiamą išlaikymą nepilnamečiams vaikams (CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis).
25. Kita vertus, nors laikinosios apsaugos priemonės pareikštos šeimos byloje, tačiau aktualios ir bendros laikinųjų apsaugos priemonių taikymo taisykles reglamentuojančios normos. CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
26. Reikalavimą nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą ir priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą šioje byloje pareiškė tik ieškovė. Atsakovas skundo nagrinėjimo metu priešieškinio bylą nagrinėjančiam teismui nėra pareiškęs. Taigi tiek pirmosios instancijos teismo nutarties, tiek apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo metu, byla buvo nagrinėjama tik pagal ieškovės ieškinio reikalavimas, todėl šiame bylos nagrinėjimo etape pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis apeliacinės instancijos teismas neturi. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės užtikrina nenutrūkstamai teikiamą išlaikymą šalių nepilnamečiams vaikams.
27. Įvertinęs aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovo atskirajame skunde nurodyti argumentai šiame bylos etape nepaneigia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo, t. y. būtinybės bylos nagrinėjimo laikotarpiu užtikrinti šalių nepilnamečiams vaikams teisę į reguliarų jiems reikalingą išlaikymą iš abiejų tėvų (CPK 144 straipsnio 1 dalis, CK 3.65 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 4 punktas).
28. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą nutartį, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista, o atsakovo atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 7 d. nutartį palikti nepakeistą.