Panevėžio apygardos teismo nutartis

2010-05-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-339-134-2010

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-05-17
Bylos Nr.
1A-339-134-2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Arnoldas Šukaitis, Sigitas Bagdonavičius
Nuteistasis
Ž. P., G. V.
Advokatai
Žygimantas Rutkauskas
Pranešėja B. V. Baudžiamoji byla Nr. 1A-339-134/2010

Teisėjas Virginijus Skaraitis Procesinio sprendimo kategorija : 2.4.2

NUTARTIS

2010 m. gegužės 17 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės B. V.,

teisėjų Sigito Bagdonavičiaus ir Arnoldo Šukaičio,sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei,dalyvaujant prokurorui Jolantai Činčikienei,gynėjui advokatui Žygimantui Rutkauskui,nuteistajam Ž. P.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Ž. P. apeliacinį skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 1 d. nuosprendžio, Ž. P. nuteistas pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 5 mėnesiams.

Šiuo nuosprendžiu nuteistas G. V. nuosprendžio apeliacine tvarka neskundžia.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nust a t ė:

Ž. P. nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su G. V., 2009-10-11, apie 22 val., įsibrovę į K. K. garažą, esantį, iš ten pagrobė nukentėjusiojo turtą bendros 935 Lt vertės.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis Ž. P. prašo pakeisti apylinkės teismo nuosprendį ir skirti jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu arba atidėti paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

Apeliantas skunde teigia, kad teismas, skirdamas bausmę, nepakankamai atsižvelgė į BK 54 str. numatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes - tai, kad jis įvykdė apysunkį nusikaltimą, padarė nedidelę žalą, kurią nukentėjusiajam atlygino ir šis jokių pretenzijų neturi, jo asmenybę – buvo teistas, tačiau 2009-07-07 visiškai atliko bausmę, administracine tvarka baustas ne už turtinius, o už viešosios tvarkos pažeidimus, jauną amžių – jam 20 metų, tai, kad turi mažametį vaiką, dvi jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Apelianto teigimu, teismas akcentavo jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, buvimą recidyvistu, neigiamą seniūnijos charakteristiką, todėl nepagrįstai skyrė laisvės atėmimo bausmę.

Apeliantas mano, kad jam skyrus laisvės atėmimo bausmę, yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Priešingai, jam atliekant laisvės atėmimo bausmę, bus atimta galimybė susirasti darbą, išlaikyti šeimą, rūpintis mažamečiu vaiku, nutrūks jo socialiniai ryšiai. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, apeliantas prašo atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas apeliantą pripažino kaltu pagal BK 178 str. 2 d. ir paskyrė penkių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri savo dydžiu artima laivės atėmimo bausmės minimumui. Nors BK 178 str. 2 d. sankcija, be laisvės atėmimo bausmės, numato ir kitas alternatyvias bausmių rūšis, bet pagal BK 56 str. 1 d. teismas recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Ž. P. naują nusikaltimą padarė, turėdamas neišnykusį teistumą už anksčiau įvykdytą tyčinį nusikaltimą, todėl teismas jam, kaip recidyvistui, pagrįstai skyrė laisvės atėmimo bausmę. Nors apeliantas skunde teigia, kad bausmės tikslai jam gali būti pasiekti, paskiriant švelnesnės rūšies bausmę, tačiau byloje nėra jokių aplinkybių, rodančių mažesnį apelianto veikos ar jo asmenybės pavojingumą ir suteikiančių pagrindą jam neskirti tipinės recidyvistui numatytos bausmės rūšies. Iš nuosprendyje išsamiai išdėstytų bausmės skyrimo motyvų matyti, kad teismas atsižvelgė ir aptarė visas svarbiausias apelianto skunde nurodomas aplinkybes. Teismas atsižvelgė į tai, kad apeliantas padarė tyčinį nusikaltimą nuosavybei, kurį teismas klaidingai priskyrė prie nesunkių, nors BK 178 str. 2 d. numatytas nusikaltimas yra apysunkis (BK 11 str. 4 d.), nukentėjusiajam padaryta nedidelė turtinė žala, kuri atlyginta, byloje nustatytos dvi apelianto atsakomybę lengvinančios ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Apeliantas skunde nepagrįstai tvirtina, jog teismas pabrėžė tik jo asmenybę neigiamai apibūdinančius duomenis – tai, kad jis naują nusikaltimą padarė, praėjus vos daugiau kaip trims mėnesiams nuo bausmės atlikimo pabaigos, yra baustas administracine tvarka, nusikaltimo padarymo metu nedirbo, seniūnijos patektoje charakteristikoje apibūdinamas neigiamai, nes teismas įvertino ir kitus skunde minimus duomenis apie apelianto asmenybę – tai, kad jis yra jauno amžiaus, turi mažametį vaiką. Apeliantui paskirta laisvės atėmimo bausmė, artima laisvės atėmimo bausmės minimumui, yra tinkamai individualizuota, ši bausmė nėra aiškiai per griežta, todėl jos švelninti nėra pagrindo.

Bausmės vykdymo atidėjimo taikymas galimas, tik nustačius visas BK 75 str. 1 d. numatytas sąlygas. Ž. P. padaryto nusikaltimo sunkumas ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydis atitinka šiame straipsnyje nurodytas dvi pirmąsias sąlygas. Trečia būtina sąlyga - pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai apeliantui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Aplinkybės, jog apeliantas pakartotinai, praėjus trumpam laiko tarpui nuo bausmės atlikimo padarė analogišką tyčinį nusikaltimą nuosavybei, nusikalstamos veikos padarymo metu nedirbo ir nebuvo registruotas darbo biržoje, anksčiau ne kartą baustas administracine tvarka rodo, kad jis nepadarė reikiamų išvadų iš ankstesnio teistumo, pirmuoju nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausme bausmės tikslai nebuvo pasiekti, todėl nėra pagrindo manyti, kad šioje byloje šie tikslai bus pasiekti, apeliantui realiai neatliekant laisvės atėmimo bausmės. Nors apeliantas skunde teigia, kad dėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės nutrūks jo socialiniai ryšiai, jis nebegalės pasirūpinti savo mažamečiu vaiku, susirasti darbą, tačiau jau aptarta, jog teismas, nustatydamas labai neilgą laisvės atėmimo bausmės trukmę, atsižvelgė ir į apelianto vaiko, ir paties apelianto interesus. Nedidelė laisvės atėmimo bausmė leis apeliantui padaryti reikiamas išvadas dėl savo nusikalstamo elgesio ir pasirinkti tokį gyvenimo būdą, kad savo ir vaiko gerove jis pasirūpintų teisėtais būdais.

Tenkinti apelianto skundą jame išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi (duomenys neskelbtini) str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

N. Ž. P. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai : B. V.Sigitas BagdonavičiusArnoldas Šukaitis