Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

Ž. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietė, faktinė ir deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, su vyru augina vieną mažametį sūnų, nedirba, registruota užimtumo tarnyboje, neteista, kaltinama veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkto padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

Ž. V. 2025 m. kovo 1 d. apie 02 val. 48 min., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, žodinio konflikto metu tyčia vieną kartą peiliu dūrė savo sutuoktiniui D. A. į pilvo sritį, tuo padarydama durtinę-pjautinę pilvo sienos žaizdą, taukinės sužalojimą, pilvaplėvės uždegimą, taip dėl vidaus organų pažeidimo savo šeimos nariui - sutuoktiniui D. A. sukėlė sunkų, pavojingą gyvybei sveikatos sutrikdymą.

II. Įrodymai

Kaltinamoji Ž. V. pripažino savo kaltę visiškai ir teismui paaiškino, kad įvykio dieną iš pačio ryto jos vyras D. A. girtuokliavo. Iš pradžių vyras gėrė vienas, o paskui gėrė su dėde. Ji tuo metu alkoholio negėrė, tik nueidavo į garažą pažiūrėti ar viskas tvarkoje. Vakare apie dešimtą valandą sugalvojo išgerti alkoholio, kadangi buvo pasibaigusi jos kantrybė. Jos nuomone, tą vakarą ji galėjo viena litrą alkoholio išgerti. Vyras savaitgaliais nuolatos girtuokliaudavo, o jai vienai likdavo visi rūpesčiai tiek su vaikais, tiek su namų ruoša. Tiksliai nepamena, bet tikriausiai prašė tą vakarą, kad nustotų gerti, kad rodytų pavyzdį vaikams, dėl šių priežasčių ko gero įvyko konfliktas, galėjo prieš ją užsimoti ir dėl to taip įvyko. Po įvykio pamena, kad norėjo kviesti „greitukę“, o vyras neleido. Ji matė, kad kraujas bėgo iš pilvo ir niekaip nestojo, todėl ji iškvietė greitąją. Tai galėjo būti po vidurnakčio. Ji laikė užspaudusi žaizdą, kad nekraujuotų taip smarkiai, o po to D. sugalvojo melą, kad jis lauke susižalojo, nes galimai bijojo pasekmių. Atvažiavo policijos pareigūnai, jie labai garsiai kalbėjo, bandė ją provokuoti kaip viskas įvyko. Medikams telefonu ji pasakė, kad įdūrė, o tik po to abu sugalvojo, kad reikia neprisipažinti. Kažkuriuo momentu ji ėjo link virtuvės ir ją pareigūnai surakino, gal galvojo, kad ji elgėsi agresyviai. Savo elgesį vertina blogai, jeigu nebūtų išgėrusi taip nebūtų pasielgusi. Kalčiausias yra alkoholis, po šių įvykių pradėjo daugiau kalbėtis, lankė smurto kursus, kurie jai davė naudos. Alkoholio nebevartoja visiškai. Žala buvo ligonių kasai padaryta ir ji ją atlygino. Sužalojo vyrą galimai virtuviniu peiliu, kurį policija paėmė. Ką darė su peiliu nepamena, ar jį įmetė į kriauklę, ar ant spintelės padėjo. Popieriniais virtuviniais rankšluosčiais valė žaizdą. Susitaikė su nukentėjusiuoju, dėl savo elgesio labai gailisi.

Be kaltinamosios prisipažinimo jos kaltė įrodyta ir šiais įrodymais.

Nukentėjusysis D. A. teisme parodė, kad praėjusių metų kovo mėnesį jis būdamas garaže gėrė alkoholį. Atėjo Ž. dėdė, abu tvarkė, remontavo ten kažką ir ten prisigėrė. Grįžo namo, o kas vyko toliau dėl girtumo neprisimena. Atsimena tą momentą kai atvyko „greitukė“, o pačio sužalojimo momento nepamena, gal ten su Ž. ginčijosi, gal puolė muštis. Ligoninėje bendradarbiai buvo atėję aplankyti, apie savaitę laiko gydėsi. Kartu su sutuoktine Ž. gyvena apie 13 metų, o apsivedė prieš du metus. Jis pats taip nusprendė meluoti dėl įvykio, nenorėjo, kad šeima sugriūtų. Tuo metu suprato, kad blogai. Kokiu peiliu buvo sužalotas nežino. Kai grįžo iš ligoninės pasekmių neliko jokių, su daktaru šnekėjo, kad ten tik „biški“ plėvę pažeidę buvo, ten nieko baisaus nebuvo. Nelabai tikėjo, kad čia žmona taip galėjo padaryti. Pretenzijų žmonai neturi jokių, atleido jai. Mano, jog Ž. neturėtų būti nubausta, vaikutį labai prižiūri, be jos būtų labai sunku. Pasikeitė žmonos elgesys labai, po to kursus pradėjo lankyti, alkoholio nevartoja visai. Vienam su ūkiu būtų labai sunku, nes ir darbas, ir ūkis nelabai pajėgtų. Dėl pačio įvykio savo kaltę, jaučia taip pat.

Liudytoja S. Ž. parodė, kad ji yra pareigūnė, dirba (duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) komisariato reagavimo skyriaus operatyvinėje grupėje vyresniąja tyrėja. Įvykis buvo (duomenys neskelbtini) kaime, kur moteris galimai sužalojo vyrą ar sugyventinį peiliu. Tai buvo naktinis įvykis, namuose buvo du lyg nepilnamečiai vaikai, neblaivūs moteris ir vyras, pastarasis buvo sužalotas. Prašė pagarsinti parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, kadangi tiek ir teprisimena iš šio įvykio.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi buvo pagarsinti liudytojos S. Ž. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui. Iš kurių matyti, kad buvo nakties metas, kažkur apie 3 val. kai iš Marijampolės AVPK budėtojo gavo pranešimą per raciją, kad (duomenys neskelbtini), (namo numerio neprisimena) (duomenys neskelbtini), yra sužalotas asmuo peiliu, tai yra smurtas artimoje aplinkoje. Ji žinojo iš bendrojo pagalbos centro darbuotojo surinktos informacijos bendraujant su pranešėju, kad viskas nutiko tarp šeimos narių, o ne kad sužalojimą galimai padarė kitas asmuo, pvz., iš gatvės. Į šį iškvietimą vyko du ekipažai, nes antrasis buvo laisvas ir buvo netoli tos vietos. Pirmiausiai ji su kolega atvyko į įvykio vietą, užėjo į namo vidų. Kai tik užėjo į namo vidų, tai buvo koridoriukas, kuriame ant grindų ir kilimėlio ji pastebėjo nemažai kraujo, t. y. ne pavieniai lašai, o tokie kaip „kraujo guzai“. Iš šio koridoriuko ji pasuko iš karto į kairę pusę, nes ten matė, kad yra žmonės. Jai einant į kairę pusę, ji pateko į virtuvę ir jos dėmesį patraukė tai, kad daug kraujo yra virtuvėje ant grindų. Kraujas buvo ne vienoje vietoje, ir atrodė, kaip kad būtų „pritaškyta“ esant dideliam kraujavimui. Kai ji pamatė, kad yra kraujo pėdsakai, tai galima sakyti, kad ėjo paskui juos, ir atėjo iš virtuvės į kambarį, kur ant plačios lovos gulėjo vyras. Vyras gulėjo išsitiesęs ant nugaros, o greta jo buvo moteris. Matėsi, kad vyras kraujuoja, buvo kruvina lova, ant lovos esantys daiktai, greta lovos buvo prilašėję kraujo, matėsi primėtytų aplinkui popierinių kruvinų rankšluoščių. Vyras pasirodė gan ramus, tačiau moteris atrodė pasimetusi ir gal kažkiek agresyvoka. Ji paklausė kas nutiko, tai vyras pakėlė nuo pilvo ranką, ir parodė žaizdą. Jeigu ji gerai prisimena, tai vyras buvo iki pusės nuogas. Jam pakėlus ranką, buvo akivaizdžiai matyti nemaža pjautinė-durtinė žaizda. Kai jis pakėlė ranką, tai buvo matyti tamsesnės spalvos kraujas, kuris panašus buvo tarsi tirštesnis ir lyg pakrešėjęs, ir pradėjo intensyviau bėgti. Pamačiusi, kad vyrui atleidus ranką pradėjo stipriau kraujuoti, ji liepė jam vėl prispausti žaizdą ir stipriai laikyti. Moteris reiškė nepasitenkinimą, kad jos vyrui niekas nepadeda. Jiems pradėjus klausti ir teirautis kas nutiko, moteris neatsakinėjo į klausimus ir neaiškino jokių aplinkybių. Vyras išvis nieko neaiškino, atrodė, taip, lyg jis bijo ir vengė bendrauti su jais. Šalia vyro buvusi moteris jiems nuolatos priekaištavo, kad niekas nepadeda jos vyrui ir darėsi vis agresyvesnė. Atvykusių kolegų paprašė, kad apsidairytų aplinkui, nes jai nebuvo aišku dėl vyro sužalojimo aplinkybių. T. R. jai pasakė, kad lauke niekur kraujo nėra, taip pat paminėjo, kad ant pagrindinių namo durų iš lauko ir aplink duris, taip pat nėra jokio kraujo. Vėliau apžiūrint namo vidų, kolega - T. R., atkreipė jos dėmesį, kad virtuvėje rado paslėptą kruviną peilį. Taip pat pasakė, kad peilis yra plautas. Ji tai išgirdusi nuėjo kartu su juo iki virtuvės. Ji jau matė peilį padėtą ant virtuvinės spintelės greta kriauklės. Matėsi, kad peilis plautas, t. y. peilio geležtė buvo švari, tačiau visuose peilio nelygumuose, prie peilio ašmens ir peilio rankenos sujungimo, kur buvo peilio nelygumai, buvo matyti kraujo likučiai. Šį peilį įvykio apžiūros metu ji paėmė ir prijungė prie pradėto ikiteisminio tyrimo. Apžiūrėjusi peilį, sugrįžo į kambarį pas sužalotą vyrą ir greta jo buvusią moterį. Abiejų paklausė, iš kur namuose atsirado kruvinas peilis bei paprašė dar kartą nurodyti įvykio aplinkybes. Jai uždavinėjant klausimus, moteris vis labiau agresyvėjo, šaukė. Užtikrindami savo saugumą, moterį nusprendė patalpinti į tarnybiniuose automobiliuose esančią sulaikymo patalpą. Moteris priešinosi išvedama iš patalpos, todėl jai uždėjo antrankius. Išvedus moterį, netrukus į namus atvyko medikai. Medikai vietoje suteikė pirmąją pagalbą ir vyrą išgabeno į ligoninę. Išvedus moterį iš patalpos, sužalotas vyras ir toliau vengė bendrauti. Namuose daugiau pašalinių asmenų nebuvo. Neprisimena kuris iš asmenų jai nurodė, kad antrame namo aukšte miega vaikai. Kadangi įvykio aplinkybės nebuvo iki galo aiškios, paprašė kolegų nueiti į tarnybinį automobilį ir perklausyti skambučio į BPC įrašą. Netrukus vienas iš kolegų pranešė, kad gautame BPC skambutyje yra nurodyta, kad moteris pati įdūrė savo vyrui, t. y. ji sužalojo(1 t., b.l.137-139). Pagarsintus parodymus liudytoja patvirtino ir prašė jais vadovautis.

Liudytojas T. R. parodė, kad buvo žiema, atvyko į įvykį du ekipažai, kambaryje ant lovos buvo vyras su durtine žaizda pilvo srityje. Ant spintelės buvo peilis galimai su kraujo žymėmis, namuose buvo moteris, nukentėjusiojo žmona ar sugyventinė, kuri galimai tai padarė. Reakcijų tikrai neprisimena, tik pamena, kad kažkuris iš pareigūnų perklausė skambutį į BPC ir buvo pasakyta kažkaip, kad „aš nudūriau“. Peilis rastas buvo virtuvėje ant spintelės, galimai matomoje vietoje. Sprendė, kad šis peilis buvo panaudotas, nes galimai buvo raudonos žymės ant peilio ašmenų. Kaltinamoji ir nukentėjusysis galimai buvo neblaivūs. Jie sakė, kad galimai vyras parėjo iš lauko padurtas, bet lauke nebuvo jokių kraujo žymių, o kambaryje buvo kraujo žymių, servetėlių, kraujų. Sakė jiems, kad nėra lauke žymių, bet kaltinamoji kategoriškai neigė, kad padarė nusikalstamą veiką. Kaltinamoji buvo sulaikoma įvykio vietoje, nes pagal visas aplinkybes ji buvo galimai padariusi nusikalstamą veiką. Nurodė, kad jo parodymai buvo tikslesni ikiteisminio tyrimo metu, nes buvo praėję mažiau laiko.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi buvo pagarsinti liudytojos T. R. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui. 2025-06-17 T. R. apklaustas liudytoju nurodė, kad jis dirbo pagal iš anksto sudarytą grafiką (duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) RPK reagavimo skyriuje tyrėju. Dirbo naktinėje pamainoje, su juo ekipaže dirbo G. N.. Jis dirbdamas reagavo į įvykius, bei gautus pranešimus iš (duomenys neskelbtini) AVPK budėtojo. Apie 3 valandą iš budėtojų per raciją buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), yra sužalotas asmuo peiliu. Taip pat buvo pateikta informacija, kad tai yra smurtas artimoje aplinkoje, kad nutiko tarp šeimos narių. Kadangi buvo aiški situacija, kad smurtas artimoje aplinkoje, kad yra sužalojimas, tai iš karto vyko pareigūnai, kurie tą dieną buvo atsakingi už ikiteisminio tyrimo pradėjimą. Pirmiausiai įėjus į namo vidų pamatė, kad ant plačios dvigulės lovos, ant nugaros gulėjo vyras, o greta jo buvo moteris. Pagal matytą vaizdą galima buvo įtarti, kad vyras stipriai kraujuoja, nes buvo kruvina lova, ant lovos esantys daiktai, greta lovos buvo prilašėję kraujo, aplinkui matėsi primėtytų kruvinų popierinių rankšluoščių. Jo kolega paklausė kas nutiko, o vyras pakėlė tuo metu ranką nuo pilvo ir parodė žaizdą, kuri pradėjo kraujuoti, todėl buvo duotas nurodymas vyrui prispausti žaizdą. Kiek buvo jis to namo viduje, tai vyras elgėsi gan ramiai, tačiau moteris atrodė pasimetusi ir gal kažkiek agresyvoka. Moteris reiškė nepasitenkinimą, kad jos vyrui niekas nepadeda. Kolegoms pradėjus klausti ir teirautis kas nutiko, moteris neatsakinėjo į klausimus ir neaiškino jokių aplinkybių. Sakė, kad vyrą sužalojo lauke. Moters nuotaika ir elgesys keitėsi, darėsi vis agresyvesnė, t. y. reiškė nepasitenkinimą, kad niekas nieko nedaro, kad niekas nepadeda ir pan. Kadangi su pareigūnais gyvenamajame name buvę abu asmenys, t. y. vyras ir moteris nenoriai bendravo, t. y. atsakinėjo tik į bendrus abstrakčius klausimus, o į konkrečius klausimas, kur buvo vyras sužalotas, kokiomis aplinkybėmis, atsakymai nebuvo teikti, tai pareigūnė- S. Ž. vienam iš kolegų nurodė perklausyti kaip tiksliai skamba pranešimas BPC apie įvykį. Kolega pasakė, kad pranešime nurodyta, kad vyrą sužalojo pati moteris. Jis išėjo į lauką ir pasinaudodamas papildomu šviesos šaltinių apėjo teritoriją aplink gyvenamąjį namą, įvažiavimą į kiemą, patį kiemą. Taip pat patikrino ir tos gatvės kurioje yra gyvenamasis namas atkarpą. Nors buvo šlapia, tačiau jokių galimų kraujo pėdsakų niekur nematė. Apie tai, kad nerado jokių kraujo pėdsakų iš pastato išorės ir lauke, jis informavo kolegas. Viduje, skirtingose patalpose ant grindų buvo prilašėję ar pribėgę kraujo. Kraujo buvo skirtingose vietose ir skirtingais kiekiais, taip pat matėsi, kad yra kruvinų popierinių rankšluoščių, kurie buvo sumesti tai į kibirus, tai į pečių, jų buvo visur. Turėdamas duomenų, kad vyras buvo sužalotas peiliu, įvykio vietoje, t. y. namo viduje dairėsi ieškodamas įrankio, kuriuo buvo sužalotas vyras. Besidairydamas virtuvėje, jis virtuvėje ant stalviršio, netoli kriauklės rado peilį. Šis peilis nebuvo akivaizdžiai matomas, jis buvo kaip ir toliau padėtas. Ant jo pastebėto peilio matėsi kraujo žymės, tiksliau raudonos spalvos skysčio. Jam pasirodė, kad peilis yra plautas, nes ant paties peilio nebuvo daug likusio kraujo žymių. Apie tai, kad rado peilį informavo savo kolegas, ir prie jo atėjusiai kolegei S. Ž. parodė patį peilį. Peilio vieta nuo to momento, kai jis jį rado, ir parodė kolegei, truputį pakito, t.y. jis surastą peilį patraukė arčiau, t. y. kad būtų geriau matomas, norint šį apžiūrėti, galėjo truputį patraukti link virtuvinės kriauklės. Kolegė gyvenamojo namo viduje buvusių vyro ir moters paklausė, ką šie gali paaiškinti iš kur namuose atsirado kruvinas peilis bei paprašė dar kartą nurodyti įvykio aplinkybes. Kolegei bandant patikslinti įvykio aplinkybes, moteris vis labiau agresyvėjo, reiškė nepasitenkinimą, šaukė. Užtikrindami savo saugumą, buvo priimtas sprendimas moterį patalpinti į tarnybiniuose automobiliuose esančią sulaikymo patalpą. Moteris priešinosi išvedama iš patalpos, todėl jai uždėjo antrankius. Išvedus moterį, netrukus į namus atvyko medikai. Medikai vietoje suteikė pirmąją pagalbą ir vyrą išgabeno į ligoninę (1 t., b. l. 141-143). Liudytojas T. R. pagarsintus parodymus patvirtino.

Liudytojas J. M. teisme parodė, kad kaltinamoji yra jo dukterėčia, krikštaduktė, ji brolio dukra. Jie gyvena nuo kaltinamosios lygiai 400 metrų atstumu, todėl lankosi dažnai vieni pas kitus. Dėl to įvykio kaltas alkoholis, D. nesivaldo, jei daugiau pavartoja. Tą dieną buvo susitikęs D., alkoholį kartu su juo gėrė, apie puslitrį išgėrė dviese, kažkur tai nuo penktos valandos iki pusė aštuonių vakaro. Per tą laiką kartu jie bendravo su nukentėjusiuoju apie techniką, apie šeimą nieko nekalbėjo, nebuvo taip, kad jis guostųsi. Tik ryte iš kaimynų sužinojo, kad buvo greitoji ir policija atvažiavę. Vėliau iš kaimo žmonių išgirdo, kad lyg Ž. peilį panaudojo. Ž. ūkį laiko, kaip ūkvedė, kaip brigadininkė, jos valdžia, visą ūkį ji prižiūri. Kaip ji išgėrusi elgiasi nežino, jam neteko konfliktuoti. Kaip jie tarpusavyje sutaria nežino tik yra girdėjęs, kad apsižodžiuoja dėl menkniekio, tačiau iniciatoriumi būdavo D.. Dabar po įvykio jie ramesni pasidarė, Ž. ramesnė. Po įvykio D. vartojo alkoholio, teko ir jam išgerti po įvykio, bet buvo visiškas ramus. Ž. yra skundusis dėl D., ginčai pas juo dažni būdavo dar iki įvykio. D. dirbantis žmogus, tai aprūpina šeimą finansiškai. Dėl bendravimo su sūnumi, tai mylintis tėtis, nes jam pirmas vaikas, tai kaip stebuklas. Jo manymu, D. vienam pasirūpinti vaiku būtų sunku.

Ekspertas Vytenis Valiukas apklaustas teisme paaiškino, kad byloje pateiktas išvadas tvirtina. Sveikatos sutrikdymo mąstą nustatė, kadangi taisyklių 4 punkte parašyta, kad yra vidaus organo pažeidimas, kuris nustatytas operacijos metu ir tai sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą. Sunkus, jeigu yra pažeidžiama pilvo sienelė, jeigu ji perduriama kiaurai ir žaizda atsiremia į pilvo ertmę tai jau yra sunkus kūno sužalojimas. Šiuo atveju pilvaplėvės ertmė, pilvo taukinė buvo pažeista ir tai yra pilvo organas pažeistas. Toks paaiškinimas parašytas sveikatos sutrikdymo mąsto taisyklėse patvirtintose 2024-07-18 jų punktas yra 5.6.9, kuriame nurodoma, kad krūtinės ląstos ertmės ar pilvaplėvės ertmės kiauryminis sužalojimas su arba be vidaus organų pažeidimo; krūtinplėvės ir pilvaplėvės ertmės kiauryminis sužalojimas turi būti nustatytas chirurginio žaizdos apdorojimo arba radiologinio tyrimo metu. Šis punktas nesikeitė pakoreguotose taisyklėse. Nereikalingas papildomas tyrimas, kad ką nors keistų jo išvadoje. Šioje situacijoje kai padaryta pilvo sienos žaizda, liekamųjų reiškinių nėra. Nustatant sunkumą liekamieji reiškiniai nėra reikalingi likę, nes gali pilnai žmogus sugyti ir susitvarkyti jo funkcijos. Buvo sepsinis uždegimas, nes buvo konstatuota išsiliejęs kraujas pilvaplėvėje, čia uždegimas buvo ne infekcinis. Kraujavimas buvo vidinis, jeigu nebūtų laiku suteikta pagalba, gyvybei būtų pavojingas šis sužalojimas, žmogus galėtų ir numirti. Tokiais atvejais kaip greičiau reikalinga suteikti pagalbą, kad žmogus nenumirtų. Šiuo atveju ji buvo suteikta laiku, nes kitaip žmogus gali nukraujuoti.

Raštiniai įrodymai: 2025-03-01 įvykio vietos apžiūros protokole fiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjus gyvenamojo namo teritoriją, jokių grumtynių ar galimai kraujo pėdsakų nepastebėta. Gyvenamojo namo pirmajame aukšte koridoriuje, vonios kambaryje, virtuvėje, miegamajame rasti galimai kraujo pėdsakai. Ant vienos iš spintelių rastas padėtas peilis, ant kurio geležtės, tiek ant rankenos rasti galimai kraujo pėdsakai. Miegamojo kambarį, priekyje esančioje lovoje ir ant patalynės, pastebėti galimai kraujo pėdsakai. Po apžiūros iš įvykio vietos paimtas peilis, kuris supakuotas į voką (1 t., b. l. 17-18, 19-45).

Specialisto išvadoje nurodyta, kad D. A. klinikiniais duomenimis konstatuota durtinė - pjautinė pilvo sienos žaizda, taukinės sužalojimas, pilvaplėvės uždegimas. D. A. konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti vienu poveikiu. D. A. konstatuoti kūno sužalojimai, dėl vidaus organų pažeidimo, kuris buvo nustatytas operacijos metu sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą. D. A. konstatuoti kūno sužalojimai buvo padaryti kontaktuojant su kietu plokščiu smailiu duriančiai pjaunančio tipo įrankiu. Mažai tikėtina, jog D. A. konstatuotus kūno sužalojimus galėjo pasidaryti pats. D. A. konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti aplinkybėse nurodytu laiku (1.t., b. l. 123-125, 130-131).

Specialisto išvadoje nurodoma, kad D. A. konstatuoti kūno sužalojimai yra pavojingi nukentėjusiojo gyvybei (1 t., b. l. 132-133, 134).

Specialisto išvadoje nurodyta, kad ant tirti pateikto peilio, paimto apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini): mėginyje Nr. 1 rasta žmogaus kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su D. A. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas asmuo, kurio genotipas identiškas ištirtų D. A. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 5x10-26. Mėginyje Nr. 2 rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, iš jų ir žmogaus kraujo, iš kurių asmens tapatybei nustatyti tinkami yra vieno vyro biologiniai pėdsakai, kurių genotipas sutampa su D. A. genotipu, tačiau negalima atsakyti kuriam asmeniui priklauso mėginyje Nr.2 rastas žmogaus kraujas; Mėginyje Nr. 3, Nr. 6. rasta susimaišiusių dviejų asmenų biologinių pėdsakų. Nr. 3, Nr. 6 gauti mišrūs DNR profiliai sutampa su sudėtiniu D. A. ir Ž. V. genotipus sudarančiu alelių rinkiniu. Negalima atsakyti, kuriam asmeniui priklauso mėginyje Nr. 6 rastas žmogaus kraujas. Mėginyje Nr. 3 žmogaus kraujo nerasta. Tikimybė, kad egzistuoja kiti du asmenys, kurių genotipai sudarytų alelių rinkinį sutampantį su mėginiais Nr.3, Nr.6 nustatytu alelių rinkiniu, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 1x10-37 (1 t., b. l. 175-179).

Specialisto išvadoje (nešaunamojo ginklo) nurodyta, kad tirti pateiktas peilis yra pramoninės gamybos virtuvinis peilis, kuris šaltiesiems nešaunamiesiems ginklams nepriskiriamas (1 t., b. l. 185-188).

Objektų – BPC skambučio apžiūroje fiksuota vykęs pokalbis tarp bendrojo pagalbos centro darbuotojo ir skambinusio į bendrąjį pagalbos centrą, t. y. moters - Ž. V.. Pokalbis fiksuotas 2025 kovo 1 d. 02:48, skambinta iš abonento (duomenys neskelbtini). Toliau pateikiama vykusio pokalbio tarp bendrojo pagalbos centro darbuotojo (BPC) ir moters-Ž. V. (M) stenograma. Pokalbio metu Ž. V. į klausimą kas nutiko trumpai apibūdinkite, atsako - pjautinė žaizda, į klausimą - o kas perpjovė, atsako - aš, į klausimą - jūs pati perdūrėt, atsako - galbūt, o kurio vietoj - pilvą (1 t., b. l. 160-162).

Laikotarpyje nuo 2025-04-08 iki 2025-04-15 atlikta objektų - pareigūnų turimų kūno kameromis fiksuotos medžiagos apžiūra. Apžiūros metu atliktos dviejų skirtingų reagavusių į iškvietimus policijos pareigūnų ekipažų ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) pareigūnų kūno kameromis fiksuotos medžiagos apžiūra. Pareigūnų kūno kameromis fiksuota, kad pareigūnai atvyksta į įvykio vietą. Įvykio vietoje - gyvenamajame name, t. y. kambaryje ant lovos guli vyras-D. A., greta jo yra moteris - Ž. V.. Lovoje gulintis vyras yra su žaizda pilvo srityje, kuri stipriai kraujuojanti. Pareigūnai teiraujasi kas nutiko. Vyras paaiškina, kad jį pareinantį sužalojo, gatvėje. Pareigūnai tikslinasi sužalojimo aplinkybes, tačiau nei vyras nei moteris nepateikia jokių paaiškinimų. Pareigūnai teiraujasi apie vyro vilkėtus rūbus įvykio metu. Asmenys atsakymo nepateikė. Pareigūnai atlieka teritorijos (lauke, kieme patikrą) dėl kraujo pėdsakų suradimo, tačiau lauke, kieme, prie namo kraujo pėdsakų nerado. Šie pėdsakai stebimi gyvenamojo namo viduje. Pareigūnai atlieka apžiūra gyvenamojo namo viduje. Vyro teiraujasi kas jį sužalojo. t.y. žmona ar ne. Vyras atsakymo nepateikia. Pareigūnai eina iki tarnybinio automobilio, kad perklausyti gauto į BPC pranešimo. Pareigūnai suranda ir paima kruviną peilį. Patikrinami abiejų asmenų blaivumai, nustatyta, kad D. A. yra neblaivus -2,59 promilių girtumas, Ž. V., taip pat neblaivi - 1,84 promilių girtumas. Pareigūnai apžiūri ir ieško rūbų, kuriais sužalojimo metu galėjo vilkėti D. A., tačiau tokių neranda. Aiškinantis aplinkybes dėl D. A. sužalojimo, kartu buvusi moteris pradėjo netinkamai elgtis, dėl ko pareigūnų buvo sulaikyta ir patalpinta į tarnybinį automobilį. Vyrui iškviesta greitoji medicininė pagalba, kuri suteikia pagalbą ir vyrą išgabena. Gyvenamojo namo antrame aukšte yra du vaikai, kurie pagal bendravimą su pareigūnais įvykio nematė ir nežino kas nutiko (1 t., b. l. 164-167).

? Tarnybinis pranešimas, dėl vaizdo stebėjimo kameros, jame nurodyta, kad apžiūrint kiemą adresu (duomenys neskelbtini) pastebėta, kad kiemas yra filmuojamas vaizdo stebėjimo kamera, kuri sumontuota virš durų, pro kurias patenkama į gyvenamojo namo vidų (2 t., b. l. 1).

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad L. V. pateikė USB laikmenoje - fleše failą su pavadinimu „Camera01 įrašai“ (2 t., b. l. 2, 3). Objektų apžiūroje užfiksuota kiemas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), tiksliau kiemo dalis esanti tarp gyvenamojo namo įėjimo į namą ir pagalbinių pastatų (garažo ir pan.). Fiksuotas kiekvienas pateiktas vaizdo įrašo failas, bei šio įrašo trukmė. Jeigu vaizdo įraše nėra fiksuotas joks judėjimas, tai nurodyta tik failo trukmė, o jeigu vyko judėjimas, tai nurodyta kas konkrečiai yra užfiksuota (2 t., b. l. 4-11, 14-23).

?? Tarnybinis pranešimas dėl pateiktų vaizdo įrašų iš filmavimo kameros, esančios (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad buvo atlikta vaizdo įrašų, pateiktų per du kartus, analizė pagal pateiktą laiką. Pirmu vaizdų pateikimu pateikta vaizdo medžiaga nuo 2025-02-28 19:02:40 iki 2025-03-01 00:46:40. Tarp pateiktų vaizdo įrašų yra intervalai be vaizdo įrašų, kurie nurodyti tarnybiniame pranešime. Antru vaizdų pateikimu pateikta vaizdo medžiaga nuo 2025-02-28 18:00;00 iki 2025-03-01 04:00:00. Tarp pateiktų vaizdo įrašų yra intervalai be vaizdo įrašų, kurie nurodyti tarnybiniame pranešime. Tuo pačiu pažymėta, kad tyrimui pateiktuose per du kartus vaizdo įrašuose yra fiksuoti tie patys failai su ta čia informacija, kur yra užfiksuotas vyro - D. A. ir moters Ž. V. judėjimas kieme (2 t., b. l. 26-29).

Alkoholio kiekio matavimo prietaiso rodmenys (Drager Alcotest (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini))), nustatyta, kad D. A. yra neblaivus, jam nustatytas 2,59 promilių girtumas, L. V. patikrinimo metu- blaivus, o Ž. V. nustatytas 1,84 promilių girtumas (1 t., b. l. 156-158).

Kauno teritorinės ligonių kasos ieškinys dėl žalos atlyginimo 1204,53 eurų sumai (2 t., b. l. 99-104). 2025-10-22 gautas Valstybinės ligonių kasos raštas su pateikta informacija, kad atsisako civilinio ieškinio byloje, nes žala buvo visiškai atlyginta 2025-09-19 (2 t., b. l. 123).

2025-03-01 pradėtas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nusikalstamos veikos, turinčios požymių numatytų BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkto. Tyrimas pradėtas dėl to, kad 2025-03-01 apie 02:48 val. adresu (duomenys neskelbtini), kilusio šeimyninio konflikto metu neblaivi Ž. V. peiliu sužalojo savo sutuoktinį D. A. (1.t., b. l. 9-10).

???Tarnybinis pranešimas dėl nusikalstamos veikos perkvalifikavimo. Jame nurodyta, kad susipažinus su gauta specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) bei patikslinus aplinkybes, buvo nustatyta, kad nukentėjusiajam D. A. dėl vidaus organų pažeidimo, kuris buvo nustatytas operacijos metu sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą. Todėl vertinant byloje nustatytus faktus ir aplinkybes, ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3punktą, toliau tęsiamas pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą (1 t., b. l. 11).

III. Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Taigi aukščiau aptartų ir įvertintų įrodymų visuma patvirtina, kad įvykio metu D. A. buvo padarytas tyčinis sunkus sveikatos sutrikdymas. Jo sutuoktinė Ž. V. pripažino peiliu sužalojusi D. A., todėl jos veiksmai kvalifikuoti pagal sukeltas pasekmes, tai yra LR Baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Kvalifikacija teisinga.

BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sunkiai sužalojo ar susargdino artimąjį giminaitį ar šeimos narį.

Konstitucinė šeimos samprata grindžiama šeimos tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t. y. santykių turiniu. Ž. V. ir D. A. yra teisiniuose šeimos santykiuose, abu nurodė, jog prieš porą metų sudarė santuoką, todėl kvalifikuojantis požymis - šeimos nario sunkus sveikatos sutrikdymas, inkriminuotas pagrįstai.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad Ž. V. 2025-03-01 apie 02:48 val. adresu (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio tyčia vieną kartą dūrė peiliu sutuoktiniui D. A. į pilvo sritį, ir taip savo šeimos nariui - sutuoktiniui D. A. sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą.

Be Ž. V. kaltės pripažinimo dėl esminės aplinkybės, tai yra peiliu dūrio į pilvą, jos kaltę patvirtina rašytiniai įrodymai: specialistų išvados, eksperto paaiškinimai teisme, nukentėjusiojo D. A. parodymai, liudytojų parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, BPC pokalbio išklotinė ir garso įrašas tarp bendrojo pagalbos centro darbuotojo ir Ž. V. skambinusios į bendrąjį pagalbos centrą ir kt. rašytinė medžiaga. Objektyviai kaltinamoji atliko aktyvius veiksmus, ji peiliu įdūrė sutuoktiniui į pilvo sritį. D. A. padarytas sveikatos sutrikdymas durtinė - pjautinė pilvo sienos žaizda, taukinės sužalojimas, pilvaplėvės uždegimas, taip dėl vidaus organų pažeidimo savo šeimos nariui - sutuoktiniui D. A. sukėlė sunkų, pavojingą gyvybei sveikatos sutrikdymą. Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro, ir Socialinės ir darbo ministro įsakymo 5 punkte nurodoma, kad sunkus sveikatos sutrikdymas nustatomas, kai yra bent vienas iš šių požymių: 5.6.9. punktas - nustatyta krūtinės ląstos ertmės ar pilvaplėvės ertmės kiauryminis sužalojimas su arba be vidaus organų pažeidimo; krūtinplėvės ir pilvaplėvės ertmės kiauryminis sužalojimas turi būti nustatytas chirurginio žaizdos apdorojimo arba radiologinio tyrimo metu. Taigi D. A. padarytas sužalojimas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą. Tarp Ž. V. veiksmų ir sukeltų padarinių - D. A. sunkaus sveikatos sutrikdymo, yra juridiškai reikšmingas priežastinis ryšys.

Dėl subjektyviųjų požymių. Ž. V. nusikalstamos veikos padarymo metu nors buvo neblaivi (t.1, b. l. 156-158), tačiau ji buvo veiksni, nes ji iš karto po įvykio bendrojo pagalbos centro darbuotojai, atsiliepusiai telefonu prasmingai paaiškino situaciją bei nurodė esmines įvykio aplinkybes įvardindama tai, kad žaizda pjautinė, kad perpjovė ji, žaizda pilve. Į klausimą ar Jūs pati perdūrėt, atsakė - galbūt (1 t., b. l. 160-162). Įvykio vietoje rasti kruvini popieriniai rankšluoščiai patvirtina, kad ji stabdė kraujavimą, teikė nukentėjusiajam pagalbą, o tai rodo, kad ji suvokė atliekamų veiksmų reikšmę, todėl smūgio sudavimas peiliu nukentėjusiajam į pilvą teismo vertinimu buvo tyčinis jos veiksmas. Naudotas įrankis – peilis, jos parodymai teisme, kad buvo jai nusibodęs vyro nuolatinis girtuokliavimas, jai tenkanti našta šeimoje, tai yra darbai, rūpinimasis vaikais, kas paskatino ją įvykio vakarą gerti alkoholį tiek vienai, tiek su sutuoktiniu rodo, kad kaltinamoji Ž. V. smurtavo tyčia, nors ir nesiekė pasekmių, tačiau sąmoningai leido joms kilti, taigi veikė netiesiogine tyčia. Taigi, aukščiau nurodytų įrodymų visuma patvirtina, kad Ž. V. veikoje yra visi objektyvieji ir subjektyvieji nusikalstamos veikos numatytos BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte požymiai, todėl ji privalo atsakyti baudžiamąja tvarka.

IV. Bausmės skyrimas

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajai Ž. V. atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus, kaltinamosios asmenybę bei kitas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamosios Ž. V. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte yra labai sunkus ir tyčinis nusikaltimas. Nusikaltimu sukeltos pasekmės, kaltinamosios veiksmai buvo tyčiniai, pasekmių atžvilgiu ji veikė netiesiogine tyčia, nusikaltimu sunkiai sutrikdyta šeimos nario D. A. sveikata.

Kaltinamosios Ž. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybė yra tai, kad ji prisipažino kalta ir dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nors Ž. V. atvykusiems pareigūnams į įvykio vietą nurodė visiškai kitas sutuoktinio sužalojimo aplinkybes, o po to šios versijos laikėsi ir ikiteisminio tyrimo metu, tačiau vėliau dar ikiteisminio tyrimo metu ji pakeitė savo poziciją ir pripažino padariusi nusikalstamą veiką. Tos pačios pozicijos ji laikėsi ir teisme duodama parodymus dėl pareikštų jai kaltinimų, pripažino savo kaltę ir paaiškino, kad sutuoktinis dar neatvykus pareigūnams patarė jai sakyti, kad jį kažkas sužalojo lauke ir ji su tuo sutiko. Nukentėjusysis patvirtino, kad jis patarė nesakyti pareigūnams tiesos, ką kaltinamoji ir padarė. Taigi teismas pripažįsta, kad Ž. V. įtakota sutuoktinio buvo pasirinkusi tokią gynybinę versiją, kurią po šešių mėnesių laisva valia pakeitė ir dar ikiteisminio tyrimo metu prisipažino padariusi nusikaltimą, todėl nėra jokio pagrindo teigti, jog ji kaltės nepripažino, ar dėl padarytos veikos nuoširdžiai nesigaili. Be to bylos duomenys patvirtina ir tai, kad ji suteikė nukentėjusiajam asmeniui pagalbą, tai yra paskambino bendrosios pagalbos telefonu ir iškvietė medikus, taip siekdama išvengti sunkesnių padarinių (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Eksperto teigimu, tokio pobūdžio sužalojimas yra pavojingas gyvybei ir reikalingas savalaikis medicininės pagalbos suteikimas, kas šiuo atveju ir buvo padaryta. Kaltinamosios atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad ji nusikaltimą padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas neabejotinai turėjo įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), nes kaip nurodė Ž. V. teisme, jeigu ne alkoholis, taip nebūtų atsitikę. Įvertintina ta aplinkybė, kad kaltinamoji Ž. V. praeityje neteista, administracine tvarka praeityje bausta vieną kartą, už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, baudą sumokėjo, tačiau veikos padarymo metu turėjo neišnykusį baustumą (t. 3, b. l. 60). Šiuo metu oficialiai nedirba, tačiau registruota užimtumo tarnyboje, augina mažametį sūnų (gim. (duomenys neskelbtini)m.). (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnas rašte nurodė, kad Ž. V. 2025m. įgijo apskaitininkės kvalifikaciją. Ji yra darbšti, stengiasi pragyventi iš savo nedidelio augalininkystės ūkio (t.3, b. l. 52). Duomenų, kad Ž. V. būtų įrašyta į psichiatrijos ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitą, byloje nėra.

Už nusikalstamos veikos numatytos BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte padarymą numatyta tik vienintelė bausmės rūšis, tai yra laisvės atėmimas nuo 2 iki 12 metų.

Vienas iš fundamentalių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Baudžiamajame kodekse yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Tik išimtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų. Šie atvejai numatyti BK 54 straipsnio 3 dalyje ir BK 62 straipsnyje.

BK 62 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos, kurioms esant, teismas atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta bausmę. Taigi teismas vadovaudamasis minėto straipsnio dalies nuostata, kaltininkui paskirti švelnesnę bausmę negu įstatymo numatyta gali tik nustatęs nurodytų sąlygų bei aplinkybių visumą. Taikyti šio straipsnio 2 dalies normą, teismas gali tik tuo atveju, kai yra ne mažiau kaip dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, taip pat nustatyta viena iš alternatyvių savarankišką teisinę reikšmę turinčių aplinkybių, numatytų BK 62 straipsnio 2 dalies 1 - 6 punktuose. Kaip matyti, BK 62 straipsnio taikymas siejamas su konkrečiomis šiame straipsnyje nurodytomis aplinkybėmis, tuo tarpu nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra BK 62 straipsnyje nustatytų švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo sąlygų. Nėra byloje duomenų, jog ji pati būtų kvietusi policijos pareigūnus, žalą teritorinei ligonių kasai atlygino, tačiau nėra ir BK 62 straipsnio 2 dalies 1 - 6 punktuose nurodytų aplinkybių, nes mažametį sūnų galėtų prižiūrėti ir berniuko tėvas D. A.. Todėl Ž. V. taikyti BK 62 straipsnį nėra teisinio pagrindo.

Teismo manymu, šioje byloje Ž. V. taikytinos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos. BK 54 straipsnio 3 d. taikymui svarbu, kad kaltininko asmenybės įvertinimas leistų daryti išvadą, jog laisvės atėmimo bausmės paskyrimas už padarytą nusikalstamą veiką nebūtų teisingas. Kaltininko asmenybės pavojingumą nulemia požymiai, charakterizuojantys jį iki nusikalstamos veikos padarymo, nusikaltimo darymo metu ir po jo. Ž. V. veika padaryta per gana trumpą laiką, ji matydama padarinius pati iškvietė medicinos pagalbą, pati teikė pagalbą iki atvyko pareigūnai ir tai rodo, jog gailėjosi dėl savo tokio poelgio, nukentėjusysis jos sutuoktinis. Dėl neapgalvoto, spontaniško elgesio ir kilusių pasekmių, abu patyrė materialinių nuostolių, kuriuos teko atlyginti iš šeimos santaupų. Nukentėjusysis D. A. neneigia, jog ir jis įvykio dieną girtuokliavo, galėjo konfliktuoti, supranta jog darė klaidas, šiuo metu stengiasi susilaikyti nuo alkoholio vartojimo. Sutuoktiniai susitaikė, abu stengiasi susilaikyti nuo alkoholio vartojimo, nukentėjusysis teigia, kad jam vienam būtų sunku prižiūrėti ūkį, mažametį sūnų ir dirbti savo darbą. Prašo žmonai neatimti laisvės. (duomenys neskelbtini) mokyklos- daugiafunkcinio centro direktorė rašte nurodo, kad Ž. V. yra pagrindinis ir vienintelis žmogus užtikrinantis savo sūnaus M. A. sėkmingą ugdymą, sūnų ir mamą sieja stiprus emocinis ryšys, vaikas jaučiasi saugus, mamos vaidmuo šeimoje yra lemiamas (t. 3, b. l. 93). (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenės pirmininkė raštu informavo, kad Ž. V. pasižymi išskirtiniu darbštumu, kūrybiškumu ir yra pagrindinis šeimos stabilumą užtikrinantis asmuo. Ją su vaikais sieja itin tamprus ryšys ji vaikams yra neginčijamas autoritetas ir pavyzdys (t. 3, b. l. 94). Taigi terminuotas laisvės atėmimas kuriam laikui nutrauktų socialinius ryšius su šeima, mažamečiu vaiku. Visuma išdėstytų aplinkybių taip pat leidžia daryti išvadą, kad bausmės tikslai šioje byloje gali būti pasiekti, o teisingumas įgyvendintas taikant BK 54 straipsnio 3 dalį nuostatas ir paskiriant Ž. V. švelnesnę negu numatyta BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkto sankcijoje rūšies bausmę - laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros. Bylos duomenimis Ž. V. elgesį keičiančiose programose dalyvavo 2025 m. vasarą. Jos teigimu, po šio įvykio ji savanoriškai lankėsi pas psichologus, lankė smurtą keičiančiose programose, kurie Ž. V. padarė teigiamą įtaką. Kadangi byloje yra duomenų, kad kaltinamoji įvykio metu vartojo alkoholinius gėrimus, kas turėjo įtakos sutuoktinių konfliktiškiems santykiams, Ž. V. uždraustina per laisvės apribojimo laikotarpį vartoti alkoholinius gėrimus, kas galėtų turėti teigiamą įtaką jos elgesiui (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas). Kadangi kaltinamoji padarė smurtinę nusikalstamą veiką, ji įpareigotina neatlygintinai išdirbti nustatytą kiekį valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punktas). Teismo nuomone, laisvės apribojimo bausmė ir teismo paskirtas draudimas ir įpareigojimas leis pasiekti bausmės tikslus, t. y. kaltinamajai Ž. V. darys pakankamą poveikį, kad ji suvoktų padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir žalingumą kitiems asmenims, visuomenei, taip pat pajustų neigiamas pasekmes, kurias nusikalstamų veikų padarymas sukelia pačiam kaltininkui. Ši bausmė turėtų ne tik nubausti Ž. V. už nusikalstamos veikos padarymą, bet ir sulaikyti ją nuo naujų nusikaltimų darymo. Kartu pažymėtina tai, kad teismas priimdamas šį nuosprendį, kaltinamajai suteikia galimybę įrodyti, kad jos padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinio pobūdžio ir, kad ji ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Ž. V. buvo laikinai sulaikyta nuo 2025-03-01 3.15val. iki 2025-03-02 23.21val (dvi paras). Vadovaujantis LR BK 66 straipsnio 2 dalimi į paskirtosios bausmės laiką įskaitytinas laikas išbūtas laikiname sulaikyme, tai yra dvi paros kurios prilygsta šešioms laisvės apribojimo dienoms (BK 65 straipsnio 1 dalies b) papunktis, 66 straipsnio 1 dalis).

Ž. V. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktinas iki bus pradėtas vykdyti įsiteisėjęs teismo nuosprendis. Nuosprendį pradėjus vykdyti – kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti naikintinas.

V. Civilinis ieškinys.

Kauno teritorinė ligonių kasa ikiteisminio tyrimo metu buvo pareiškusi 1204,53 eurų civilinį ieškinį už D. A. gydymą, tačiau šį ieškinį 2025-10-22 atsiėmė, kadangi kaltinamoji žalą atlygino 2025-09-19 gera valia (t. 2, b. l.123).

VI. Kiti klausimai.

Daiktinių įrodymų klausimas spręstinas BPK 94 straipsnyje numatyta tvarka. Daiktinis įrodymas - peilis bei rankų pėdsakų ir DNR pavyzdžiai (t.1.b.l. 189-191) nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini, kaip menkaverčiai daiktai (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Proceso išlaidų nėra, kadangi tyrimus šioje byloje atliko ekspertai atlikdami savo darbines funkcijas, už kurių atlikimą Valstybė moka atlyginimą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 304–307 straipsniais, 313 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ž. V. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį nuteisti laisvės apribojimo bausme 2 (dvejiems) metams be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punktu, Ž. V. įpareigoti neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų per pirmuosius laisvės apribojimo bausmės metus sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktu, laisvės apribojimo vykdymo laikotarpiu uždrausti Ž. V. vartoti alkoholinius gėrimus.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu ir BK 66 straipsnio 1 dalimi į paskirtą bausmę įskaityti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2025 m. kovo 1 d. iki 2025 m. kovo 2 d. - dvi paras, kurios prilygsta 6 (šešioms) laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tą pačią, nuosprendį pradėjus vykdyti panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktinius įrodymus: peilį bei rankų pėdsakus ir DNR pavyzdžius kaip menkaverčius daiktus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.