Šiaulių apygardos teismo nutartis

2010-10-18 · Civilinė byla Nr. 2A-649-357/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-10-18
Bylos Nr.
2A-649-357/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rasa Bartašienė (pirm.), Regina Agota Gutauskienė, Egidijus Mockevičius
Ieškovas
A. S.
Atsakovas
E. M.
Trečiasis asmuo
Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja R. Bartašienė KopijaTeisėja I.Narbutienė Civilinė byla Nr. 2A-649-357/2010
Procesinio sprendimo kategorija 78.2.1; 121.18 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTI SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. spalio 18 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Rasos Bartašienės,kolegijos teisėjų: Reginos Agotos Gutauskienės, Egidijaus Mockevičiaus,sekretoriaujant Romutei Lengvenienei,dalyvaujant ieškovui A. S.,ieškovo atstovui advokatui Jaroslav Los,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. S. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-341-476/2010 pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovei E. M. ir trečiajam asmeniui Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl išlaikymo formos ir dydžio pakeitimo ir bendravimo tvarkos nustatymo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas A. S. ieškiniu (b.l. 3-4) ir patikslintu ieškiniu (b.l. 41-42) prašė pakeisti Raseinių rajono apylinkės teismo 2009-03-02 sprendimą dėl išlaikymo formos ir dydžio dukrai A. S., priteisiant iš ieškovo po 175 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, nustatyti bendravimo su dukra A. S. tvarką: kiekvieno mėnesio kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 16 valandos iki sekmadienio 17 valandos pasiimant dukrą iš E. M. gyvenamosios vietos.

Ieškovas nurodė, kad 2009 m. kovo 2d. Raseinių rajono apylinkės teismas išnagrinėjo civilinę bylą ir priteisė išlaikymą nepilnametei dukrai A. S. išlaikymą po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Šiaulių apygardos teismas 2009-05-25 nutartimi pakeitė Raseinių rajono apylinkės teismo sprendimo dalį dėl išlaikymo dukrai A. S. ir priteisė po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Per minėtą laikotarpį pasikeitė ekonominė situacija Lietuvoje, ieškovas nuo 2009-04-08 prarado darbą ir yra bedarbis. Susidarius tokioms aplinkybėms, teismas gali sumažinti išlaikymo dydį, kadangi po sprendimo ir nutarties priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Kadangi vaikui sukaks dar tik treji metai, tai jo poreikiai nėra tokie dideli. Atsižvelgiant į esamą ekonominę situaciją vaiko išlaikymui per mėnesį būtina skirti: maistui - 90 Lt, drabužiams ir apavui - 80 Lt, medikamentams ir maisto papildams -30 Lt, lavinimo ir ugdymo priemonėms, žaislams - 35 Lt, higienos reikmenims – 60 Lt, vaikui tenkanti komunalinių mokesčių dalis - 55 Lt, viso 350 Lt. Tokiu būdu kiekvienam iš tėvų vaiko išlaikymui tektų po 175 Lt. Vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais bei LR Konstitucija, ši suma atitiktų realius vaiko poreikių tenkinimo reikalavimus kelių metų laikotarpiui, nepablogintų ieškovo gyvenimo kokybės ir palengvintų ieškovo egzistavimą.

Žemesnės instancijos teismas

Raseinių rajono apylinkės teismas 2010 m. liepos 8 d. sprendimu (b.l. 82-84) ieškinį dalyje dėl materialinio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo atmetė.

Ieškinį dalyje dėl bendravimo tvarkos nustatymo tenkino iš dalies, nustatė bendravimo su nepilnamete A. S. tvarką: tėvas A. S. turi teisę bendrauti su A. kiekvieno mėnesio kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 16 valandos iki sekmadienio 17 valandos nepilnametės dukters nuolatinėje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) I. A. sukaks 6 metai jos išsivežti iš nuolatinės gyvenamosios vietos negalima be mamos E. M. sutikimo. E. M., dukters susitikimų su tėvu metu, įpareigojama tėvui sudaryti tinkamas sąlygas bendravimui.

Ieškinį dalyje dėl bendravimo su dukra pusę kasmetinių atostogų laiko ir 50 procentų jai skirto išlaikymo mokėjimo atmetė.

Žemesnės instancijos teismas

Sprendime teismas nurodė, jog 2009 05 25 Šiaulių apygardos teismo nutartimi iš ieškovo A. S. buvo priteistas materialinis išlaikymas nepilnametei dukrai A. S. po 400,00 litų. Jau tada A. S. nedirbo, pajamų pragyvenimui – neturėjo. Šiaulių apygardos teismas atsižvelgė į šiuos motyvus ir priėmė sprendimą. Sumažinti priteisto išlaikymo dydį galima tada, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (LR CK 3.201 str.). Teismas konstatavo, kad atsakovė niekur nedirba, augina mažametę dukrą, jos mėnesio pajamos - 367,00 litų socialinė pašalpa. Ji visus šiuos pinigus skiria nepilnametės dukters išlaikymui. Ją papildomai remia mama. Ieškovas nedirba, neturi nekilnojamojo turto ir nuolatinių pajamų. Teismas konstatavo, kad ieškovas yra jauno, darbingo amžiaus, nepateikė jokių duomenų apie neįgalumą ar atsiradusius kitus išlaikytinus asmenis. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.170 str. 2 d. nustatyta, kad vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu kur tėvai gyvena. Teismas kreipėsi į Kauno miesto ir Kauno rajono tarnybas, nes norėjo išsiaiškinti ar ieškovas gali sudaryti saugias sąlygas nepilnametei dukrai. Iš pateiktų įrodymų teismas padarė išvadą, kad ieškovas negali sudaryti saugių sąlygų nepilnametei A., jos išvežimas iš nuolatinės gyvenamosios vietos jai sukeltų psichologinę traumą. Dėl šių priežasčių teismas nustatė, kad iki Adrianai sukaks šeši metai, tėvas negali ją išsivežti iš nuolatinės gyvenamosios vietos, atsakovė įpareigota sudaryti A. S. sąlygas būti su nepilnamete dukra atskirame kambaryje, nedalyvaujant pašaliniams asmenims.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu (b.l. 87-88) ieškovas A. S. prašo panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2010-07-08 sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo formos ir dydžio pakeitimo ir priimti naują sprendimą - priteisti išlaikymą po 200 Lt kas mėnesį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. 2009 metais nagrinėjant apeliacinį skundą dėl vaiko išlaikymo dydžio, ieškovas buvo ką tik tapęs bedarbiu ir jam darbo birža mokėjo 500 Lt pašalpą, po pusės metų jis dar tris mėnesius gavo socialinę pašalpą po 300 Lt, o šios bylos nagrinėjimo metu jau negauna jokių pajamų. Teismas nevertino realiai Lietuvoje susidariusios ekonominės krizės, kurios buvimą patvirtina LR Vyriausybė ir Statistikos departamentas. Šiaulių apygardos teismui nagrinėjant vaiko išlaikymo klausimą buvo visiškai kita situacija.

2. Netgi darant prielaidą, kad atsakovė išleidžia vaiko išlaikymui 367 Lt, tai taikant proporcingumo principą, kaip to reikalauja LR CK 3. 192 str., kiekvienam iš tėvų priklauso vaiko išlaikymui skirti po 183,50 Lt. Būtent teismas pats patvirtino, kad realiai vaiko išlaikymui ir skiriama 367 Lt suma, todėl iš ieškovo visiškai nepagrįstai reikalaujama 400 Lt suma. Teismas, neįvertinęs realių galimybių ir byloje esamų rašytinių įrodymų, nepagrįstai paliko išlaikymo sumą nepakeistą, tai yra vaikui priteisė daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą įstatymų nustatyta tvarka negautas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.201 straipsnis reglamentuoja nepilnamečio vaiko išlaikymo formos ir dydžio pakeitimo pagrindus, kuomet priteistas išlaikymas gali būti keičiamas esant svarbioms aplinkybėms, patvirtinančioms tėvų turtinės padėties pagerėjimą ar pablogėjimą, arba vaiko poreikių pasikeitimą.

Įstatymas, apibrėždamas tėvų pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus apimtį, esminiu teiktino išlaikymo dydžio nustatymo kriterijumi įtvirtina proporcingumo tarp nepilnamečių vaikų poreikių bei jų tėvų turtinės padėties principą. Civilinio kodekso 3.192 straipsnis numato, jog materialinį išlaikymą savo vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (LR CK 3.192 str. 2, 3 d.).

Vadovaujantis šiomis įstatymo nuostatomis, sprendžiant pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio pagrįstumo klausimą būtina įvertinti bylos aplinkybes, susijusias su nepilnamečio vaiko poreikiais ir ieškovo objektyviomis galimybėmis teikti tam tikro dydžio materialinį išlaikymą.

D. A. išlaikymo išlaidų dydį ieškovas grindžia byloje pateiktu jo paties paskaičiavimu, nurodydamas, jog vieno mėnesio išlaidos dukters išlaikymui sudaro 350 Lt (b. l. 41-42). Tačiau pastebėtina, kad šios ieškovo nurodytos išlaidos nėra pagrįstos jokiais rašytiniais įrodymais ar kitomis Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka leistinomis priemonėmis (LR CPK 177 str.). Teismas, nagrinėdamas išlaikymo dydžio klausimą atsižvelgia į tai, kad ieškovas A. S. kartu negyvena nei su atsakove, nei su savo dukra, bendro ūkio neveda, todėl tikslaus išlaikymo dydžio, skiriamo dukrai A., ieškovas gali nežinoti, patikslintame ieškinyje nurodytas 350 Lt išlaikymas gali būti netikslus. Atsakovė E. M. atsiliepime į ieškinį nurodė, jog mėnesio išlaidos dukters išlaikymui sudaro 800 Lt: maistui – 300 Lt, drabužiams ir avalynei - 250 Lt, medikamentams ir maisto papildams – 100 Lt, lavinimo ir ugdymo reikmėms – 60 Lt, higienos reikmenims ir komunalinėms paslaugoms – 90 Lt. Atsakovė vadovavosi Lietuvos teismų formuojama praktika, kad vieno mėnesio išlaikymas negali būti mažesnis už vieną minimalią mėnesio algą, t.y. 800 Lt. Tokius pat reikalavimus atsakovė palaikė ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu. Vertinant tiek ieškovo, tiek atsakovės teismui pateiktą išlaikymo paskaičiavimą, reikšmingomis bylos aplinkybėmis laikytina tai, kad išlaidų dydis nėra pagrįstas įrodymais, t. y. nerealizuota įrodinėjimo pareiga, įtvirtinta LR CPK 12, 178 straipsniuose. Įvertinus šias aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, šalių pateiktas išlaidų, reikalingų nepilnametei dukrai A. išlaikyti, paskaičiavimas nelaikytinas objektyviais duomenimis, pagrindžiančiais faktinę nepilnamečio vaiko poreikių materialinę vertę.

Paskirstant nepilnamečio vaiko išlaikymo naštą tarp tėvų, būtina įvertinti kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, objektyviai lemiančią jų galimybes teikti tam tikro dydžio išlaikymą (LR CK 3.192 str. 3 d.). Byloje esančių duomenų pagrindu nustatyta, jog atsakovė gauna 367 Lt socialinę pašalpą (b.l. 75), o ieškovas šiuo metu socialinių pašalpų negauna (b.l. 87). Byloje esantys duomenys apie ieškovo ir atsakovės vardu registruotą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, leidžia daryti išvadą, jog, vertinant šiuo aspektu, ieškovo turtinė padėtis yra geresnė. Ieškovas nuosavybės teise turi keturias autotransporto priemones – Ford Scorpio, 1989 m., Roller Raphael, 1980 m., Ford Scorpio, 1993m., Opel Omega, 1994 m., tuo tarpu atsakovės vardu nėra registruota nei transporto priemonių, nei nekilnojamojo turto.

Įvertinusi bylos duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, jog šalių galimybės teikti materialinį išlaikymą dukrai A. nėra vienodos. Konstatuotina, kad po Raseinių rajono apylinkės teismo 2009-03-02 sprendimo ir Šiaulių apygardos teismo 2009-05-25 nutarties priėmimo, pasikeitė ieškovo finansinė būklė, nors jis jau ir buvo bedarbiu, tačiau tuo metu gaudavo 500-600 Lt nedarbo draudimo išmoką (b.l. 15), vėliau – 315 Lt socialinę pašalpą, o šiuo metu - jokių išmokų negauna. Įrodymų, kad ieškovas A. S. turi kitų pajamų, byloje nepateikta. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas yra bedarbis ir jokių pajamų neturi, laikytina, kad jis nėra pajėgus savo dukrai A. teikti 400 Lt dydžio materialinį išlaikymą. Pripažintina, kad tėvų turtinė padėtis nulemia vaiko poreikių tenkinimo galimybę, todėl sumažėjus tėvų gaunamoms pajamoms, atitinkamai turėtų būti mažinami ir vaiko poreikiai. Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovo išlaikymo dalis, kuri sudarytų 250 Lt, turėtų užtikrinti bent minimalių 3 metų amžiaus vaiko poreikių patenkinimą. Toks teiktino išlaikymo dydis, lyginant su skundžiamu teismo sprendimu nustatytu išlaikymu, vertintinas labiau atitinkančiu proporcingumo tarp nepilnamečio vaiko poreikių bei ieškovo turtinės padėties ir jo galimybių teikti tam tikro dydžio materialinį išlaikymą principą. Nurodytų argumentų pagrindu pirmosios instancijos teismo priteistas iš atsakovo 400 Lt dydžio išlaikymas mažintinas iki 250 Lt.

Ieškovui ir atsakovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybų skirta nemokama teisinė pagalba, todėl bylinėjimosi išlaidos iš šalių nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p.,

nutaria:

Pakeisti Raseinių rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 8 d. sprendimą dalyje dėl materialinio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo, išdėstant ją sekančiai:

„Pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2009m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-311-372/2009 ir priteisti iš ieškovo A. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusiai 2007-06-04, išlaikymą mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 Lt (du šimtus penkiasdešimt litų) kas mėnesį nuo 2010 m. vasario 26 d. iki vaiko pilnametystės, priteistą išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka.

Išlaikymą uzufrukto teise pavesti valdyti ir tvarkyti motinai E. M. (a/k (duomenys neskelbtini)

Likusias Raseinių rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 8 d. sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Kolegijos pirmininkė Rasa BartašienėTeisėjai Regina Agota GutauskienėEgidijus MockevičiusKopija tikra:Teisėja R.Bartašienė