Kauno apygardos teismo nutartis

2012-11-19 · Civilinė byla Nr. 2A-1980-436/2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-11-19
Bylos Nr.
2A-1980-436/2012
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-07454-2011-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Algimantas Kukalis, Arūnas Rudzinskas, Galina Blaževič
Atsakovas
E. B.
Ieškovas
G. A.
Kategorijos
  • 22.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 21.4.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1980-436/2012Teisminio proceso Nr. 2-05-3-07454-2011-4Procesinio sprendimo kategorija: 22.3.1; 21.4.1.1.; 121.14.; 121.18.; 121.21. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. lapkričio 19 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič, Algimanto Kukalio ir Arūno Rudzinsko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo E. B. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-143-775/2012 pagal ieškovės G. A. ieškinį atsakovui E. B. dėl sandorio pripažinimo nesudarytu, tretieji asmenys antstolis R. S. ir notarė J. V..

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė, atstovaujama įstatyminės atstovės K. K., kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti nesudarytu 2006-08-10 V. A. vardu išduotą paprastąjį vekselį. Nurodė, kad jog atsakovas E. B. yra 2006-08-10 paprastojo vekselio turėtojas. Šiame dokumente yra įrašyta, jog vekselį išdavė V. A., kurio teises, jam mirus, paveldėjo G. A.. Vekselis ir visi jį lydintys dokumentai yra suklastoti, nes V. A. jų nepasirašė. V. A. 2006-09-09 mirė, o 2006-11-15 pranešimas, 2006-09-22 priminimas ir 2006-09-28 pareikalavimas, kuriuose neva yra V. A. parašai, buvo surašyti ir pasirašyti po jo mirties. Kad vekselis yra suklastotas, o 2006-08-10 priminimą, 2006-09-28 pareikalavimą bei 2006-11-15 pranešimą pasirašė ne pats V. A., o kitas asmuo patvirtina kriminalinių tyrimų tarnybų specialistų išvados. Tikėtina, kad E. B. su kitais asmenimis siekė atlikti sukčiavimą V. A. atžvilgiu ir užvaldyti didelės vertės turtą, nes E. B. neturėdamas jokio supratimo nei apie nekilnojamo turto rinką, nei vekselius, jų paskirtį ir naudojimą nuosekliai atliko visus teisinius veiksmus, leidžiančius ne ginčo tvarka pradėti nekilnojamo turto pardavimą priverstine tvarka.

Atsakovas su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad domėjosi galimybėmis įsigyti nekilnojamąjį turtą. 2006 metų liepos mėnesį bare jis susipažino su V. A., pokalbio metu paaiškėjo, kad jis ketina parduoti butą. Kitą dieną apžiūrėjus butą, atsakovas nusprendė jį sau nusipirkti, todėl pradėjo intensyviai ieškoti galimybių pasiskolinti pinigų, galiausiai pinigų paskolino draugo sesuo. Kadangi V. A. nebuvo susitvarkęs buto dokumentų, reikalingų buto pardavimo įforminimui notarine tvarka, todėl, gavęs iš atsakovo pinigus, 2006-08-10 jis pasirašė paprastąjį vekselį, kuriuo įsipareigojo sumokėti E. B. 180000 Lt iki pareikalavimo. Taip jis užtikrino, jog butą parduos būtent atsakovui.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. gegužės 9 d. sprendimu ieškinį tenkino. Pripažino negaliojančiu 2006 m. rugpjūčio 10 d. E. B. išduotą paprastąjį vekselį 180 000 Lt sumai bei priteisė iš E. B., G. A., atstovaujamai globėjos K. K., 3092,78 bylinėjimosi išlaidų.

Teismas nustatė, kad 2006 08 10 E. B. išduotas vekselis, pagal kurį V. A. įsipareigojo, atsakovui pareikalavus, sumokėti 180 000 Lt. Teismo nuomone, vertinant byloje surinktų įrodymų visumą pagal virš nurodytas taisykles, yra pagrindas daryti išvadą, jog ieškovė įrodė, kad tarp atsakovo ir V. A. nebuvo susiklostę jokie teisiniai santykiai, lėmę vekselio pasirašymą. Teismas pirmiausia rėmėsi rašysenos tyrimo išvadomis, atliktomis ikiteisminio tyrimo metu. Tiek 2007 06 21 specialisto išvadoje, tiek 2008 05 09 papildomo objektų tyrimo išvadoje, nurodyta, jog tikėtina, kad V. A. vardu atliktus parašus tiriamuosiuose dokumentuose – tame tarpe ir 2006 08 10 vekselyje - pasirašė ne V. A., o kitas asmuo (ikit. tyr. medžiaga, b. l. 146-149, 166-170, 1t.). Atsakovas vekselio pasirašymo aplinkybes nurodo prieštaringai, nepateikė jokių įrodymų, išskyrus savo paaiškinimus.

Atsiliepimas

Atsakovas nurodė, jog „Priminime“ (b.l. 91, 1t.) žodžius „Priminimą gavau. V. A. 2006.09.22.“ ir „Pareikalavime“ (b.l. 92, 1t.) žodžius „Pareikalavimą gavau, dabar sumokėti negaliu. V. A. 2006.09.28“ parašė ir pasirašė atsakovo akivaizdoje pats V. A., tačiau V. A. įrašų padaryti negalėjo, nes 2009 09 09 mirė. Atsakovas negalėjo paaiškinti, kaip atsirado šie įrašai ir kodėl, jo nuomone, juose nurodytos datos jau po V. A. mirties. Visus minėtus dokumentus – vekselį, priminimą, pareikalavimą –atsakovas pateikė notarui ir jų pagrindu buvo padarytas vykdomasis įrašas, su kuriuo atsakovas kreipėsi į antstolį dėl išieškojimo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas padarė išvadą, jog mažai tikėtina, kad vidutinio protingumo, atidus žmogus galėtų sumokėti V. A. visą buto kainą, nematęs buto nuosavybės dokumentų, nežinodamas, ar tikrai butas priklauso V. A., tuo labiau, kad V. A. jam buvo sakęs, jog po V. A. žmonos mirties nuosavybės dokumentai nėra sutvarkyti.

Teismas, nustatęs faktines aplinkybes ir įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, konstatavo, kad 2006 08 10 V. A. vardu rašytame vekselyje nebuvo išreikšta jo tikroji valia, nes šį vekselį surašė ir pasirašė ne jis, o kitas asmuo. Tikėtina, kad E. B. su kitais jo nurodytais ir susijusiais asmenimis V. A. atžvilgiu siekė neteisėtai užvaldyti jo turtą. Ieškovė prašo vekselį laikyti nesudarytu, tačiau CK 6.875 str. 3 d. numato, jog laikyti nesudaryta galima paskolos sutartį, jeigu įrodoma, kad pinigai ar daiktai iš tikrųjų nebuvo paskolos gavėjui perduoti. Vekselis nėra paskolos sutartis. LR įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 78 str. numatyta, jog dokumentas, kuriame nėra nors vieno iš šio įstatymo 77 straipsnyje išvardytų rekvizitų (tame tarpe išrašančiojo parašo), neturi paprastojo vekselio galios. Kadangi teismas turi teisę pats spręsti dėl teisinio ieškinio pagrindo bei taikytinos materialiosios teisės normos, todėl konstatavo, jog sandoris, neatitinkantis jį sudariusio asmens valios, kuris nėra jo surašytas ir pasirašytas, pripažintinas negaliojančiu LR CK 1.80 str., 1.93 str. pagrindu.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas E. B. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 9 d. sprendimą, priimti naują sprendimą, vekselį pripažinti galiojančiu.

Nurodo, kad teismas neišreikalavo mirusiojo V. A. sąskaitų išrašų, nepagrindė aplinkybės, kad mirusysis tikrai turėjo pinigų. Teismas rėmėsi tik ieškovės įstatyminės atstovės paaiškinimais. Pirmos instancijos teismas pripažino faktą, kad mirusysis V. A. turėjo pinigų, jais laisvai disponavo, tačiau ikiteisminio tyrimo metu, remiantis liudytojų parodymais nustatyta, kad V. A. nedirbo apie du metus, grynųjų pinigų neturėjo ir V. A. brolio žmona maitindavo V. A., bet ieškovė pateikė nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartis, kuriose nurodoma, kad už parduotą turtą mirusysis yra neva gavęs dideles pinigų sumas, tačiau nepateikė įrodymų, kad pinigai pateko į mirusiojo V. A. sąskaitas.Teismas vertino specialisto išvadą, tačiau nevertino nurodytos aplinkybės, kad atsakyti į klausimą, ar tirti pateiktame dokumente pasirašė V. A. nėra galimybės, kadangi tyrimo metu buvo nustatyti tiek sutampantys, tiek besiskiriantys požymiai, kurie nėra pastovūs, varijuoja, dėl ko esminiams negali būti priskirti. Teismas turėjo būti aktyvus ir paskirti dar vieną rašysenos ekspertizę, nes pateikti rašto pavyzdžiai yra skirtingo V. A. gyvenimo laikotarpio, o specialisto išvadoje nėra įvertintas asocialus gyvenimo būdas, kuris tikrai turėjo įtakos ne tik žmogaus gyvensenai, mąstysenai, bet ir braižui.Kauno miesto apylinkės teismo argumentas, kad ieškovė įrodė, kad tarp atsakovo ir V. A. nebuvo susiklostę jokie teisiniai santykiai, lėmę vekselio pasirašymą yra neteisingi. Toks Kauno miesto apylinkės teismo argumentas ne tik kad neatitinka tikrovės, bet yra nesąžiningas ir neteisingas mano atžvilgiu. Teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad V. A. neketino parduoti buto, negavo už jį pinigų ir nepasirašė vekselio. Teismas nevertino liudytojos L. G. paliudijimų, kuriuose yra pateikti faktai, jog ji paskolino atsakovui pinigų ginčo objektui įsigyti.Teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovės atstovės K. K. atstovas advokatas R. V. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 9 d. sprendimą.

Nurodo, kad tikėtina, kad atsakovas su susijusiais asmenimis siekė atlikti sukčiavimą V. A. atžvilgiu ir užvaldyti didelės vertės turtą, nes E. B. neturėdamas jokio supratimo nei apie nekilnojamo turto rinką, nei vekselius, jų paskirtį ir naudojimą nuosekliai atliko visus teisinius veiksmus, leidžiančius ne ginčo tvarka pradėti nekilnojamo turto pardavimą priverstine tvarka. 2011-11-24 teismo posėdžio metu sakė, kad E. B. konsultavo Alvydas, Remigijus ir Inga. Atkreiptinas dėmesys, kad nors E. B. tiksliai žinojo, kokius dokumentus parengti, pasirašyti, ir pateikti tam, kad pasinaudoti vekseliu, tačiau nei teismo posėdžio metu, nei 2008-02-20 įtariamojo apklausos metu E. B. negalėjo paaiškinti, iš kur ir kaip atsirado neva V. A. atlikti prierašai ant įvairių dokumentų.Kad Vekselis yra suklastotas, o 2006-08-10 priminimą, 2006-09-28 pareikalavimą bei 2006-11-15 pranešimą pasirašė ne pats V. A., o kitas asmuo patvirtina šie rašytiniai įrodymai ir ekspertizės: 2007-06-21 Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos kriminalinių tyrimų tarnybos specialisto išvada Nr. IS1-578 (t. 1, b.l. 148-158); 2008-02-07 specialisto paaiškinimas (t. 1, b.l. 159-160); 2008-05-09 Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos kriminalinių tyrimų tarnybos specialisto išvada Nr. 20S-IS1-687 (t. 1, b.l. 163-182); 2008-06-19 Kauno miesto apylinkės prokuratūros nutarimas. Iš nutarimo matyti, jog šią išvadą patvirtino ir 2008-05-09 bei 2008-06-04 pateiktos specialisto išvados, (b.l. 99, t.l.); 2008-06-04 specialisto išvada (t. 1, b.l. 184-189).V. A. pinigų iš E. B. nebuvo gavęs, nes jų turėjo už 120.000 Lt 2005-03-24 pardavęs butą, esantį Vilniaus g. 66, Kaune. Jokie bylos duomenys nepatvirtina, kad V. A. būtų gavęs iš E. B. pinigus. E. B. teiginiai, kad 2006-08 laikotarpiu V. A. naudojosi didelėmis pinigų sumomis tik dėl to, jog pasirašius vekselį, jam buvo perduoti 180.000,00 Lt yra nepagrįstas.Kauno miesto apylinkės teismas vertino byloje surinktų įrodymų visumą ir padarė išvadą, kad Ieškovė įrodė, jog tarp Apelianto ir V. A. nebuvo susiklostę jokie teisiniai santykiai, lėmę vekselio pasirašymą. Teismas laikė, jog labiau tikėtina, kad V. A. neketino parduoti buto, negavo už jį pinigų ir nepasirašė vekselyje.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Patikrinęs apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą, teismas daro išvadą, kad apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Sandoriai – tai sąmoningi, laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato, t. y. jais siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Sutartis yra dvišalis ar daugiašalis sandoris. Pagal CK 6.154 straipsnio 1 dalį sutartimi vienas ar keli asmenys susitaria sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus, o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Šiuolaikinėje civilinėje teisėje pripažįstama, kad civilinių santykių dalyviai, sudarydami sutartis, yra lygūs ir laisvi sukurti civilines teises ir pareigas, t. y. sutarties šalys turi teisę savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas. Įstatymo nustatyti sandorių negaliojimo pagrindai suponuoja, kad sandoriai ir jų pagrindu susiklostę civiliniai teisiniai santykiai būtų stabilūs, būtų apgintos civilinių teisinių santykių subjektų teisės, įgytos šių sandorių pagrindu. Taigi kita sandorių negaliojimo instituto paskirtis saistoma civilinių teisinių santykių stabilumo, įgytų teisių ilgaamžiškumo ir jų gerbimo.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Kauno miesto apylinkės teismas skundžiamo 2012 m. gegužės 9 d. sprendimo motyvuojamoje dalyje išvardino, detaliai išanalizavo ir nustatė šias aplinkybes: 2006 m. rugpjūčio 10 d. buvo išduotas paprastasis vekselis, pagal kurį V. A. įsipareigojo pareikalavus E. B. sumokėti 180.000 Lt (1 t., b.l. 23). Atsakovas E. B. parašė priminimą V. A., kad iki 2006 m. rugsėjo 28 d. jis sumokėtų 180.000 Lt pagal paprastąjį vekselį (1 t. b.l. 62). Ant šio priminimo yra prierašas „Priminimą gavau. V. A.. 2006.09.22“ ir parašas (1 t. b.l. 91). Atsakovas E. B. 2006 m. rugsėjo 28 d. parašė pareikalavimą sumokėti jam 180.000 Lt. Ant šio pareikalavimo yra prierašas „Pareikalavimą gavau, dabar sumokėti negaliu. V. A.. 2006.09.28“ ir parašas (1 t. b.l. 92). Tuo pagrindu 2006 m. spalio 4 d. Kauno rajono 4-jo notarų biuro notarė išdavė vykdomąjį įrašą dėl 180.956 Lt išieškojimo iš V. A. (1 t., b.l. 27). 2006 m. spalio 19 d. atsakovas E. B. kreipėsi į antstolio R. S. kontorą dėl skolos išieškojimo pagal vykdomąjį įrašą (1 t., b.l. 96). Byloje yra duomenys, kad 2006 m. rugsėjo 9 d. V. A. mirė (1 t., b.l. 49).

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos Nr. 20-9-069-06 medžiagos, su pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo dėl dokumentų suklastojimo į Kauno apygardos prokuratūrą kreipėsi J. A. iš karto po to, kai 2006 m. gruodžio mėnesį V. A. gyvenamosios vietos adresu Vilniaus g. 62-1, Kaune, buvo gautas antstolio patvarkymas areštuoti V. A. lėšas, nes iš jo išieškoma suma 180.856 Lt ir 8445 Lt. Šioje medžiagoje antstolis R. S. paaiškino, kad 2006 m. lapkričio 15 d. į jo kontorą buvo atvykęs asmuo, prisistatęs V. A., parašė savarankišką pareiškimą, kad apie skolą žino, tačiau iš karto sumokėti neturi galimybės, vienintelis turimas turtas yra butas. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra 2007 m. birželio 21 specialisto išvada Nr. ISI-578(1 t., b.l. 29-32), 2008 m. gegužės 9 d. specialisto išvada Nr. 20-ISI-687 (1 t., b.l. 163-167), 2008 m. birželio 4 d. specialisto išvada Nr. 20-ISI-1097, (1 t., b.l. 184-185), kuriose vienareikšmiškai nurodyta, jog 2006-08-10 paprastajame vekselyje, 2006-09-22 priminime, 2006-09-28 pareikalavime ir 2006-11-15 pareiškime tikėtina pasirašė ne V. A., o kitas asmuo. Apelianto argumentai, kad teismas nepagrįstai vadovavosi ikiteisminio tyrimo metu atliktomis specialistų išvadomis ir privalėjo skirti pakartotinę rašysenos ekspertizę, atmestini. Kaip matyti iš specialisto išvados, tyrimui buvo pateikti įvairaus laikotarpio laisvieji V. A. rašysenos pavyzdžiai bei anksčiau paminėti dokumentai, kurie galimai suklastoti. Specialistai nurodė, jog rašysena atlikta nestabiliai, varijuoja, matyti nemotyvuoti judesių ištęstumai, iškraipymai, o tai leidžia teigti, kad rašysena atlikta specialiai iškraipant arba maskuojant savo rašyseną (1 t. b.l. 164). Nors ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, tačiau tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas vertina ikiteisminio tyrimo faktą bei joje esančių specialistų išvadą atliktus tyrimus visų byloje nustatytų aplinkybių kontekste.

Apelianto argumentai, kad teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog ieškovė įrodė, kad tarp atsakovo ir V. A. nebuvo susiklostę jokie teisiniai santykiai, lėmę vekselio pasirašymą yra atmestini kaip nepagrįsti. Jau vien prieš tai nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad V. A. negalėjo nei pasirašyti ant priminimo 2006-09-22, pareikalavimo 2006-09-28, nei atvykti į antstolio kontorą 2006-11-15 ir parašyti pareiškimą, kadangi tuo metu jau buvo miręs. Šios aplinkybės kelia abejones atsakovo sąžiningumu. Taip pat teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad tikėtina, jog E. B. su kitais jo nurodytais ir susijusiais asmenimis siekė neteisėtu būdu užvaldyti V. A. turtą. Tokią išvadą galima daryti iš paties atsakovo paaiškinimų tiek atliekant ikiteisminį tyrimą, tiek iš procesinių dokumentų ir jo paaiškinimų, nagrinėjant šią civilinę bylą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad labiau tikėtina, jog V. A. neketino parduoti buto, negavo už jį pinigų ir nepasirašė vekselyje. Tokią išvadą pagrįstai teismas padarė, ištyręs rašytinius įrodymus, iš kurių matyti, kad V. A. jo mama S. S. mirdama paliko visą turtą (b.l. 51, 53, 2t.). 2001 03 30 jis su sūnumi D. A. pardavė butą (duomenys neskelbtini) (b.l. 52, 50, 2t.), o 2005 03 24 butą (duomenys neskelbtini) (b.l. 42-44, 2t.) ir turėjo pinigų. Šį faktą patvirtina ir į bylą pateiktas 2005 04 20 grynųjų pinigų priėmimo kvitas, iš kurio matyti, jog V. A. į savo sąskaitą įnešė 50 000 Lt, o 2005 05 06 keitė valiutą ir gavo 8632 Lt (b.l. 49, 2t.). Todėl V. A. nebuvo objektyvios būtinybės parduoti butą (duomenys neskelbtini).

Apelianto argumentai, kad teismas nepagrįstai nevertino liudytojos L. G. parodymų, atmestini, kadangi šios liudytojos parodymai kelia abejonių, ar iš tiesų ji paskolino mažai pažįstamam apeliantui tokią didelę pinigų sumą be palūkanų ir įkeitimo, pasitikėdama tik jo žodžiu. Be to, byloje nėra duomenų, kad apeliantas būtų turėjęs pastovių pajamų ir būtų finansiškai pajėgus grąžinti paskolą.

Vekselis, kaip vertybinis popierius, - tai dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui (CK 1.105 str.1 d.). Vekselis, kaip ir kiti vertybiniai popieriai, turi viešo patikimumo savybę, kuri reiškia tai, kad sąžiningas šio vertybinio popieriaus turėtojas gali pasitikėti tuo, jog dokumentas, atitinkantis įstatymo vekseliui nustatytus formalius reikalavimus, patvirtina, kad jis yra teisėtas šiame dokumente išreikštos teisės subjektas. Dėl to asmuo, kuris yra skolininkas pagal šį vertybinį popierių, neturi teisės atsisakyti sumokėti vekselyje nurodytą sumą, remdamasis aplinkybėmis, nenurodytomis jame, tarp jų ir tuo, kad nebuvo pagrindo šiam vertybiniam popieriui išduoti, arba tuo, kad tas pagrindas negalioja, nebent jis įrodytų, jog, įgydamas vertybinį popierių, įgijėjas žinojo arba turėjo žinoti apie nurodytus trūkumus, t. y. buvo nesąžiningas įgijėjas. Taigi vekselio viešo patikimumo savybė lemia tai, kad šio vertybinio popieriaus turėtojas tol, kol neįrodyta priešingai, laikomas sąžiningu jo savininku, kuriam priklauso visos teisės pagal šį vertybinį popierių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartis, priimta c.b. Nr. 3K-7-216/2007).

Taigi, Kauno miesto apylinkės teismas skundžiamo 2012 m. gegužės 9 d. sprendimo motyvuojamoje dalyje išvardino, detaliai išanalizavo ir įvertino visus įrodymus, bei padarė teisėtas ir pagrįstas išvadas, kad 2006-08-10 V. A. vardu rašytame vekselyje nebuvo išreikšta jo tikroji valia, nes šį vekselį surašė ir pasirašė ne jis, o kitas asmuo, taip pat tikėtina, jog E. B. su kitais jo nurodytais ir susijusiais asmenimis V. A. atžvilgiu siekė neteisėtai užvaldyti jo turtą, todėl pagrįstai sandorį, neatitinkantį jį sudariusio asmens valios, kuris nėra jo surašytas ir pasirašytas, pripažino negaliojančiu LR CK 1.80 str., 1.93 str. pagrindu.

Kiti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi, neturintys įtakos priimto teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teismas dėl jų nepasisako.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tenkinti apeliacinio skundo, jame nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, dėl ko apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Teismui atmetus apeliacinį skundą, iš atsakovo ieškovei priteistina 1500,00 Lt atstovavimo išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme (2 t. b.l. 129-131).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo E. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 1500,00 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų 00 ct) turėtų atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme ieškovės G. A. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)), atstovaujamos globėjos K. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) naudai.

Teisėjai Galina BlaževičAlgimantas KukalisArūnas Rudzinskas