Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis, 1A-228/2014

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2014-01-22
Bylos Nr.: 1A-228/2014
Teisminio proceso Nr.: 1-33-1-01881-2012-1
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Rūta Mickevičienė, Valdimaras Bavėjanas, Aloyzas Kruopys (pran.)
Nuteistasis: M. P.
Nukentėjusysis: V. V.
Advokatai: Juozapas Surblys

Kategorijos

1.1.8.10pavadinimo nepavyko patikrinti

Baudžiamoji byla Nr. 1A-228/2014Proceso Nr. 1-33-1-01881-2012-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.10.,1.2.3.2.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. sausio 22 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Aloyzo Kruopio (pranešėjas),

teisėjų: Valdimaro Bavėjano, Rūtos Mickevičienės,sekretoriaujant Laurai Gruodienei,dalyvaujant prokurorui Arūnui Meškai,gynėjui advokatui Juozapui Surbliui,nuteistajam M. P.,nukentėjusiajam V. V.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro ir nuteistojo M. P. gynėjo advokato Juozapo Surblio apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. spalio 16 d. nuosprendžio, kuriuo M. P. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte, 180 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas laisvės atėmimu:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą – penkiolikai metų;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalį – trejiems metams;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne apimant švelnesnę, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas penkiolikai metų;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, ši bausmė apėmimo būdu subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 21 d. ir 2013 m. kovo 7 d. nuosprendžiais paskirtomis bei Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 15 d. nutartimi subendrintomis bausmėmis ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas penkiolikai metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš M. P. priteista: nukentėjusiajam V. V. 3223, 15 Lt turtinei žalai ir 90 000 Lt neturtinei žalai atlyginti; valstybės naudai 201, 92 Lt turėtoms proceso išlaidoms atlyginti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

M. P. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir 180 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2012 m. gruodžio 15 d., apie 4 val., Klaipėdoje, prie Laukininkų g. 4-o namo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, užpuolė nukentėjusįjį J. V., kumščiais smogė į veidą, dėl to šis nugriuvo, toliau kumščiais ir kojomis sudavė nukentėjusiajam daugybinius smūgius į veidą ir galvą bei padarė veido kaulų – nosies kaulų, abiejų skruostikaulių ir viršutinio žandikaulio Le Fort III tipo lūžius, kaukolės pamato dešinės pusės priekinės ir vidurinės duobių lūžį, nedidelį kraujo išsiliejimą po kietuoju smegenų dangalu kairiajame didžiajame pusrutulyje, difuzines kraujosruvas po galvos smegenų kairiojo didžiojo pusrutulio minkštaisiais dangalais, susiliejančias poodines veido kraujosruvos, paviršinius odos nubrozdinimus ir įtrūkimus, abiejų lūpų vidinio paviršiaus muštines žaizdas ir kraujosruvas, daugybines kraujosruvas galvos skliauto minkštuosiuose audiniuose – kaktos kairėje pusėje, dešiniojo ir kairiojo smilkininio raumens srityje, pakaušio vidurinėje dalyje ir kairėje pusėje. Tokiu būdu pavartojęs fizinį smurtą iš J. V. pagrobė nukentėjusiajam priklausantį 80 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „NOKIA 100“, kurio IMEI 353268050481080. Nuo sunkaus sveikatos sutrikdymo masto daugybinių veido kaulų bei kaukolės pamato lūžių, kraujui veržiantis į gerklaryklę, aspiravęs krauju J. V. vietoje valandos laikotarpiu mirė.

Šalies argumentai

Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras apeliaciniame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. spalio 16 d. nuosprendį pakeisti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. spalio 16 d. nuosprendžiu paskirtą galutinę subendrintą penkiolikos metų laisvės atėmimo bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 5 d. nutartimi nustatyta ketverių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme ir M. P. paskirti galutinę subendrintą penkiolikos metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismas, bendrindamas M. P. paskirtas bausmes, neatsižvelgė į visas šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Prokuroras pažymi, kad prieš skundžiamo apygardos teismo nuosprendžio priėmimą, M. P. atžvilgiu buvo priimti penki teismo nuosprendžiai: 1.) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 30 d. nuosprendis, kuriuo M. P. pagal Lietuvos Respublikos 284 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį nubaustas subendrinta šešių mėnesių laisvės apribojimo bausme (bausmė atlikta 2009 m. rugsėjo 7 d.); 2.) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 10 d. nuosprendis, kuriuo M. P. pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalį nubaustas vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme; pritaikius Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio nuostatas, bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams ir šešiems mėnesiams; 3.) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 11 d. nuosprendis, kuriuo M. P. pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį nubaustas vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme; vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 10 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir galutinė subendrinta bausmė paskirta vienerių metų ir aštuonių mėnesių laisvės atėmimas; 4.) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 21 d. nuosprendis, kuriuo M. P. pagal Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį nubaustas galutine subendrinta vienerių metų laisvės atėmimo bausme; vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 10 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir paskirta galutinė subendrinta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė; 5) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 7 d. nuosprendis, kuriuo M. P. pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalį nubaustas trejų metų laisvės atėmimo bausme; vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir nustatyta galutinė subendrinta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė. Taip pat, iki priimant skundžiamą teismo nuosprendį, Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013 m. gegužės 15 d. nutartimi subendrino M. P. minėtais teismo nuosprendžiais paskirtas bausmes ir nustatė galutinę subendrintą ketverių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Žemesnės instancijos teismas

Taigi šioje byloje susiklostė tokia situacija, kad nusikalstamos veikos, dėl kurių priimtas skundžiamas apygardos teismo nuosprendis, buvo padarytos 2012 m. gruodžio 15 d., t.y. po Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 10 d. ir 2012 m. gruodžio 11 d. nuosprendžių priėmimo, tačiau iki to paties teismo 2013 m. vasario 21 d. ir 2013 m. kovo 7 d. nuosprendžių priėmimo. Tai reiškia, kad šioje situacijoje yra Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 10 d. ir 2012 m. gruodžio 11 d. nuosprendžių sutaptis, bei nusikalstamų veikų sutaptis su nusikaltimais, dėl kurių priimti 2013 m. vasario 21 d. ir 2013 m. kovo 7 d. nuosprendžiai. Todėl pirmosios instancijos teismas, bendrindamas M. P. bausmes, turėjo taikyti ne vien tik Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio, bet ir Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio nuostatas. Prokuroro teigimu, sprendžiant klausimą, kokia 2012 m. sausio 10 d. ir 2012 m. gruodžio 11 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiais paskirtų bausmių dalis ar visos bausmės gali būti pridedamos prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės, turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu paskirta bausmė jau buvo subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant galutinę subendrintą vienerių metų ir aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Toliau bausmių bendrinimo procese ši bausmė subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 7 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie pastaruoju nuosprendžiu paskirtos trejų metų laisvės atėmimo bausmės pridedant vienerius metus. Todėl, siekiant nepabloginti M. P. teisinės padėties, prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės turėtų būti pridedama ne didesnė nei vienerių metų Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalis.

Šalies argumentai

Nuteistojo M. P. gynėjas advokatas J. Surblys apeliaciniame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo nuosprendį pakeisti: M. P. inkriminuotus nusikaltimus perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį arba sumažinti jam paskirtas bausmes bei priteisto civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti dydį.

Apeliantas nesutinka su apygardos teismo išvada, kad nuteistojo M. P. parodymai nebuvo nuoseklūs ir vienodi. Apeliantas teigia, kad nuteistasis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios davė nuoseklius parodymus apie prieš nukentėjusįjį pavartoto fizinio smurto pobūdį ir intensyvumą, taip pat apie staiga susiformavusią tyčią pagrobti J. V. turtą – mobiliojo ryšio telefoną. Tai, kad M. P. nurodė sudavęs mažiau smūgių, nei konstatuota teismo nuosprendyje, negali būti pakankamas pagrindas atmesti jo parodymus kaip nepatikimus.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliaciniame skunde abejojama Klaipėdos apygardos teismo išvada, kad nukentėjusiojo J. V. mirtį lėmė vien tik nuteistojo M. P. suduotais smūgiais padaryti sužalojimai. Gynėjas atkreipia dėmesį į tai, kad, kaip nustatyta liudytojų Ž. M., M. T. bei nukentėjusiojo V. V. parodymais, J. V. prieš įvykį elgėsi keistai, neadekvačiai, galėjo bendrauti su įtartinais asmenimis, kurie galėjo jį ir sužaloti. Šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nuodugniai nepatikrino ir tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BPK) 20 straipsnio reikalavimus. Nepatikrinus šių aplinkybių, nėra jokio pagrindo atmesti nuteistojo M. P. parodymus apie tai, kad jis nukentėjusiajam sudavė gerokai mažiau smūgių, nei nustatyta teismo medicinos specialisto išvadoje.

Gynėjas pažymi ir tai, kad įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, jog J. V. lavonas rastas prie Laukininkų g. 4 – uoju numeriu pažymėto namo, o šis namas tuneliu sujungtas su 5 – uoju numeriu pažymėtu namu. Lavonas rastas gulintis aukštielninkas, uždengtas striuke, kelnės nusmauktos, pilvas apnuogintas. Šešių metrų atstumu nuo tunelio ant sniego matosi kraujo dėmės, taip pat kraujo dėmės rastos už dvidešimties metrų, prie 6 – uoju numeriu pažymėto namo, esančio Laukininkų gatvėje. Šie įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, anot apelianto, leidžia daryti išvadą, kad įvykio vieta buvo gerokai platesnė, nei teigė nuteistasis M. P.. Jis taip pat nuosekliai tvirtino, kad nukentėjusiojo nenurenginėjo. Pirmosios instancijos teisme apklaustas teismo medicinos ekspertas tvirtino, kad dėl patirtų sužalojimų bei stipraus apsvaigimo nuo alkoholio, nukentėjusysis negalėjo atlikti aktyvių veiksmų: eiti, nusirengti. Todėl gynėjas kelia klausimą – kokiu būdu galėjo atsirasti kraujo pėdsakai už 6 ir 20 metrų nuo lavono. Šios aplinkybės taip pat leidžia pagrįstai manyti, kad prieš nukentėjusįjį galėjo smurtauti ir kiti asmenys. Be to, iš telekomunikacijų įmonių pateiktų dokumentų turinio matyti, kad nukentėjusiojo J. V. mobiliojo ryšio telefonas nustojo veikti dar 2012 m. gruodžio 14 d. ryte, 10.56 val., o vieta, kurioje buvo rastas jo lavonas, yra nepakeliui į vietą, kurioje jis gyvena. Todėl, advokato nuomone, nėra aišku, ką darė ir su kuo bendravo nukentėjusysis beveik dvi paras iki įvykio.

Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde nesutinka su apygardos teismo išvada, jog M. P. J. V. sužalojo turėdamas savanaudiškų paskatų. Duodamas parodymus nuteistasis neneigė pagrobęs nukentėjusiojo mobiliojo ryšio telefoną, tačiau jis nuosekliai tvirtino, jog tyčia užvaldyti J. V. turtą jam susiformavo ne prieš užpuolimą, o jau po to, kai sudavė kelis smūgius jam į galvą. Byloje nėra jokių duomenų, paneigiančių tokius M. P. parodymus. Todėl, atsižvelgiant į susiformavusią teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisėjų Senato nutarimas Nr. 18 „Dėl teismų praktikos nužudymų bylose“), M. P. inkriminuota nusikalstama veika negalėjo būti kvalifikuojama kaip nužudymas dėl savanaudiškų paskatų.

Apibendrindamas pirmiau išdėstytas aplinkybes ir nurodydamas, kad nėra jokio pagrindo netikėti M. P. parodymais apie tai, jog jis J. V. sudavė tik du – tris smūgius, gynėjas nurodo, kad nuteistojo veiksmai turi būti kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį.

Apeliaciniame skunde nesutinkama ir su priteistos neturtinės žalos dydžiu. Gynėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į nuteistojo M. P. kaltės laipsnį ir kitas su tuo susijusias, šiame apeliaciniame skunde jau paminėtas, aplinkybes.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje dalyvavęs nuteistasis ir jo gynėjas prašė nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroro apeliacinį skundą atmesti; prokuroras prašė nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą atmesti, o prokuroro apeliacinį skundą atmesti; nukentėjusysis prašė nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. P. gynėjo skundas atmetamas, Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas.

Dėl nuteistojo M. P. gynėjo apeliacinio skundo.

Nuteistojo M. P. gynėjo apeliaciniame skunde iš esmės neneigiama, kad nuteistasis M. P. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendyje nustatytomis aplinkybėmis smurtavo prieš nukentėjusįjį J. V., tačiau nesutinkama su apygardos teismo išvadomis, kad jo smurtinius veiksmus lėmė savanaudiškos paskatos bei abejojama, kad būtent M. P. suduotais smūgiais buvo padaryti mirtį lėmę sužalojimai. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija tokius apeliacinio skundo argumentus pripažįsta nepagrįstais ir konstatuoja, kad Klaipėdos apygardos teismas, tirdamas ir vertindamas šioje byloje surinktus duomenis bei pripažindamas juos įrodymais, Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio reikalavimų nepažeidė, teisingai nustatė faktines J. V. nužudymo aplinkybes ir pagrįstai M. P. veiksmus kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą.

Šioje byloje tiesioginių liudytojų, betarpiškai stebėjusių J. V. sužalojimą 2012 m. gruodžio 15 d., apie 4 val., Klaipėdoje, prie Laukininkų g. 4 – uoju numeriu pažymėto namo, nėra, todėl svarbūs įrodymų šaltiniai yra paties nuteistojo M. P. parodymai ir teismo medicinos specialisto išvadoje užfiksuoti duomenys bei ją pateikusio eksperto paaiškinimai pirmosios instancijos teisme. Nors nuteistasis M. P. viso baudžiamojo proceso metu ne visai nuosekliai aiškino kai kurias nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (pavyzdžiui, J. V. suduotų smūgių skaičių), tačiau iš esmės visuose parodymuose jis pripažino smurtavęs prieš J. V. ir pagrobęs pastarojo mobiliojo ryšio telefoną. Antai, apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją jis tvirtino, kad nukentėjusįjį J. V. užpuolė 2012 m. gruodžio 15 d., apie 4-5 val., pamatęs jį einantį prie Laukininkų gatvės 2 – uoju numeriu pažymėto namo. Priėjęs prie akivaizdžiai apsvaigusio nuo alkoholio ir svirduliuojančio nukentėjusiojo, M. P., nieko nesakęs, jį stumtelėjo ir sudavė jam ne mažiau kaip tris smūgius į galvą, po kurių jis nukrito ant žemės. Priėjęs prie gulinčio nukentėjusiojo, jis apieškojo jo kišenes ir pasisavino rastą mobiliojo ryšio telefoną. Vyriškis tuo metu nejudėdamas gulėjo ant žemės, iš burnos jam bėgo kraujas, o vėliau jis ėmė „krenkšti“. M. P. patvirtino, kad prieš užpuolimą su vyriškiu nekonfliktavo, nieko jam nesakė, jokių asmeninių nesutarimų neturėjo (t. 2, b.l. 130-131). Apklaustas pirmosios instancijos teisme M. P. patvirtino be jokios priežasties užpuolęs keliu ėjusį J. V., jį pastūmęs, tačiau teigė sudavęs tik du smūgius į galvą. Nukentėjusiajam nuo suduotų smūgių parkritus ant žemės ir galva atsitrenkus į grindinį, jis apieškojo jo kišenes ir pagrobė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 100“. Šios apklausos metu M. P. parodė ir tai, kad jam susitikus su nukentėjusiuoju, ant šio veido ar kitose kūno vietose jokių sužalojimų matyti nebuvo (t. 3, b.l. 48-50).

Taigi iš pirmiau aptartų nuteistojo M. P. parodymų matyti, kad jis pripažino užpuolęs keliu ėjusį, akivaizdžiai apsvaigusį nuo alkoholio nukentėjusįjį, kurio jis anksčiau nepažinojo ir neturėjo su juo jokių konfliktų, bei sudavęs jam smūgius į galvą, nuo kurių šis, paėjęs kelis metrus, nugriuvo ant žemės, galva atsitrenkdamas į grindinį. Iš nuteistojo parodymų nustatyta ir tai, kad M. P., pasišalindamas iš įvykio vietos, sužalotą J. V. paliko gulintį ant žemės ir gargaliuojantį.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo medicinos specialisto išvadoje konstatuota, kad J. V. mirė nuo daugybinių veido kaulų bei kaukolės pamato lūžių, kraujui veržiantis į gerklaryklę, aspiravęs krauju. Ištyrus žuvusiojo lavoną, rasti šie sužalojimai: daugybiniai veido – nosies kaulų, abiejų skruostikaulių ir viršutinio žandikaulio Le Fort III tipo lūžiai, kaukolės pamato dešinės pusės priekinės ir vidurinės duobių lūžis, nedidelis kraujo išsiliejimas po kietuoju smegenų dangalu kairiojo didžiojo pusrutulio srityje, difuzinės kraujosruvos po galvos smegenų kairiojo didžiojo pusrutulio minkštaisiais dangalais, susiliejančios poodinės veido kraujosruvos, paviršiniai odos nubrozdinimai ir įtrūkimai, abiejų lūpų vidinio paviršiaus muštinės žaizdos ir kraujosruvos, daugybinės kraujosruvos galvos skliauto minkštuose audiniuose – kaktos kairėje pusėje, dešiniojo ir kairiojo smilkininio raumens srityje, pakaušio vidurinėje dalyje ir kairėje pusėje. Visi šie sužalojimai padaryti netrukus prieš mirtį, kuri įvyko 2012 m. gruodžio 15 d., naktį ar paryčiais (t. 1, b.l. 39-47). Apklaustas pirmosios instancijos teisme specialistas patvirtino pirmiau minėtą išvadą ir ją detalizuodamas paaiškino, kad, įvertinus nukentėjusiajam J. V. padarytų sužalojimų pobūdį, taip pat jo neįgalumą bei kraujyje rasto alkoholio kiekį, labai tikėtina, kad jis po patirtų sužalojimų jokių aktyvių veiksmų – eiti, šliaužti, nusivilkti drabužius ir pan. – atlikti negalėjo. Jis turėjo gargaliuoti, prunkšti krauju (t. 3, b.l. 63).

Taigi iš teismo medicinos specialisto išvadoje užfiksuotų duomenų ir ją pateikusio specialisto paaiškinimų nustatyta, kad, labai mažai tikėtina, jog po patirtų mirtį lėmusių sužalojimų nukentėjusysis J. V. būtų galėjęs savarankiškai judėti, jis turėjo gulėti bei gargaliuoti. Šios objektyviais bylos duomenimis nustatytos aplinkybės sutampa su pirmiau aptartais nuteistojo M. P. parodymais, kuriuose jis tvirtinto palikęs nukentėjusįjį gulintį ant žemės ir gargaliuojantį, o jam iš burnos bėgo kraujas. Šios aplinkybės, vertinant jas kartu su nuteistojo parodymais apie tai, kad susitikus su nukentėjusiuoju, pastarasis nebuvo sužalotas, leidžia daryti kategorišką išvadą, kad mirtį lėmusius sužalojimus, po kurių J. V. neatliko jokių aktyvių veiksmų, padarė būtent M. P.. Šios išvados nepaneigia nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde akcentuojamos aplinkybės dėl kraujo dėmių, rastų aplinkui nukentėjusiojo lavoną. Kaip pripažino savo parodymuose pats nuteistasis, J. V. po suduotų smūgių į galvą nugriuvo paėjęs kelis metrus. Jam nugriuvus, nuteistasis pastebėjo, kad šis kraujuoja. Taigi šios iš M. P. parodymų nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad prieš nukentėjusįjį smurtaujama buvo ne vien tik toje konkrečioje vietoje, kurioje buvo rastas jo lavonas. Todėl natūralu, kad ir kraujo dėmių galėjo būti rasta dvidešimties metrų spinduliu. Byloje daugiau nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių manyti, kad prieš M. P. paliktą gulėti nukentėjusįjį būtų galėję smurtauti dar kokie nors asmenys. Juolab, kad, kaip jau minėta, iš nuteistojo M. P. parodymų nustatyta, kad šis J. V. paliko gulintį ant žemės, sunkiai sužalotą ir gargaliuojantį. Todėl gynėjo keliamos abejonės dėl kitų vėliau galėjusių smurtauti asmenų prieštarauja logikai. Įvertinusi šias aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, jog būtent M. P. J. V. suduoti smūgiai į galvą susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su pastarojo mirtimi, todėl jis pagrįstai pripažintas kaltu dėl tyčinio J. V. nužudymo.

Teisėjų kolegija nepagrįstais pripažįsta ir nuteistojo gynėjo argumentus dėl savanaudiškų paskatų M. P. veikoje nebuvimo. Pagal formuojamą teismų praktiką, nužudymas dėl savanaudiškų paskatų inkriminuojamas tada, kai kaltininkas nužudo kitą žmogų siekdamas turtinės naudos: įgyti turto, teisę į turtą ar išvengti turtinės prievolės sau arba kitiems asmenims. Savanaudiškos paskatos turi susiformuoti iki nužudymo pradžios arba kilti kėsinimosi metu. Priešingu atveju asmeniui negali būti inkriminuojamas BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktas (pavyzdžiui, žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-575/2013). Pažymėtina ir tai, kad nužudymo paskatos priskiriamos subjektyviems šio nusikaltimo sudėties požymiams, kurie atskleidžiami ne vien paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvūs (vidiniai–psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, vietą, laiką, situaciją, kuri buvo juos padarant, ir pan. Taigi nors nuteistasis tvirtina, kad tyčia pagrobti nukentėjusiojo J. V. turtą jam susiformavo jau po to, kai šį sužalojo, pirmiau aptartais objektyviais bylos duomenimis nustatytos aplinkybės – tai, kad: M. P. ir J. V. anksčiau pažįstami nebuvo, tarp jų nebuvo kilusių jokių konfliktų, kurie būtų galėję paskatinti smurtinius nuteistojo veiksmus; nuteistasis, sutikęs akivaizdžiai apsvaigusį nuo alkoholio J. V. atokioje vietoje, nematant kitiems asmenims, iš karto ėmė prieš jį smurtauti – pastūmė bei sudavė smūgius į galvą, o šiam nugriuvus, netrukus apieškojo kišenes; pasisavinęs rastą mobiliojo ryšio telefoną M. P. iš įvykio vietos nedelsdamas pasišalino – leidžia daryti išvadą, kad jis prieš nukentėjusįjį smurtavo turėdamas tyčią pagrobti jo turtą. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad M. P. nusikalstamoms veikoms baudžiamasis įstatymas – Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 180 straipsnio 1 dalis – pritaikytas tinkamai.

Griežčiausia bausmė, nulėmusi ir galutinės subendrintos bausmės dydį, skundžiamu apygardos teismo nuosprendžiu M. P. paskirta pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą. Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalis numato, kad kaltininkui už tokį nusikaltimą gali būti paskirta laisvės atėmimo bausmė nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje, į tai, kad yra nenustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), į nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį bei į nuteistąjį neigiamai charakterizuojančią medžiagą (jis anksčiau jau ne kartą teistas už smurtinio pobūdžio nusikaltimus, kuriuos įvykdė dėl savanaudiškų paskatų, daug kartų baustas administracine tvarka, pastaruoju metu niekur nedirbo, neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, jam diagnozuotas emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas vartojant alkoholį), paskyrė M. P. vos metais didesnę nei minėto straipsnio sankcijos vidurkis bausmę – penkiolikos metų laisvės atėmimą. Ši bausmė atitinka Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio, 61 straipsnio 2 dalies nuostatas, ji nėra per griežta, todėl nešvelnintina.

Nepagrįstais pripažįstami ir apelianto argumentai, kad nukentėjusiajam priteistos sumos neturtinei žalai atlyginti dydis turėtų būti sumažintas. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas nukentėjusiojo V. V. pareikštą 150 000 Lt ieškinį dėl neturtinės žalos, atsižvelgė į tai, kad santykiai tarp nužudytojo ir V. V. buvo artimi, pastarasis rūpinosi savo neįgaliu broliu J. V., todėl dėl nužudymo jam neabejotinai buvo padaryta didelė neturtinė žala, jis patyrė dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą. Kita vertus, priešingai nei tvirtinama apeliaciniame skunde, apygardos teismas atsižvelgė ir į nuteistojo M. P. turtinę padėtį, taip pat sąžiningumo, protingumo bei teisingumo principus, teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, ir sumažino nukentėjusiojo prašomą priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydį iki 90 000 Lt. Toks pirmosios instancijos teismo vertinimas ir sprendimas visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus ir abejonių nekelia.

Dėl Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinio skundo

Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas bendrindamas šiuo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę su ankstesniais nuteistajam priimtais teismų nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis netinkamai aiškino bei taikė Lietuvos Respublikos BK 63 ir 64 straipsnių nuostatas. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija su prokuroro apeliacinio skundo argumentais sutinka.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad prieš skundžiamo apygardos teismo nuosprendžio priėmimą, M. P. buvo priimti penki teismo nuosprendžiai: 1.) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 30 d. nuosprendis, kuriuo M. P. pagal Lietuvos Respublikos 284 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį nubaustas subendrinta šešių mėnesių laisvės apribojimo bausme (bausmė atlikta 2009 m. rugsėjo 7 d.); 2.) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 10 d. nuosprendis, kuriuo M. P. pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalį nubaustas vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme; pritaikius Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio nuostatas, bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams ir šešiems mėnesiams; 3.) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 11 d. nuosprendis, kuriuo M. P. pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį nubaustas vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme; vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 10 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir galutinė subendrinta bausmė paskirta vienerių metų ir aštuonių mėnesių laisvės atėmimas; 4.) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 21 d. nuosprendis, kuriuo M. P. pagal Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį nubaustas galutine subendrinta vienerių metų laisvės atėmimo bausme; vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 10 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir paskirta galutinė subendrinta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė; 5.) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 7 d. nuosprendis, kuriuo M. P. pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalį nubaustas trejų metų laisvės atėmimo bausme; vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir nustatyta galutinė subendrinta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė. Taip pat, iki priimant skundžiamą teismo nuosprendį, Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013 m. gegužės 15 d. nutartimi subendrino M. P. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 21 d. bei 2013 m. kovo 7 d. nuosprendžiais paskirtas bausmes ir nustatė galutinę subendrintą ketverių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio nuostatos taikomos ir tada, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą (Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 9 dalis). Tuo tarpu, jei nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnyje įtvirtintomis taisyklėmis. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti (Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. spalio 16 d. nuosprendį pakeisti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis ir Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1 dalimi, Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu M. P. pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalį paskirtą subendrintą penkiolikos metų laisvės atėmimo bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 15 d. nutartimi subendrinta ketverių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme ir M. P. paskirti galutinę subendrintą penkiolikos metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuteistojo M. P. gynėjo advokato Juozapo Surblio apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Aloyzas KruopysTeisėjai Valdimaras BavėjanasRūta Mickevičienė