- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-06-14
- Bylos Nr.
- 1-1459-1049/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-28112-17
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Audrius Meilutis
- Nukentėjusysis
- J. B.
- Kaltinamasis
- L. V.
- Advokatai
- Rasa Kalkauskienė
Kauno apylinkės teismo teisėjas Audrius Meilutis, sekretoriaujant Rūtai Jankauskienei, dalyvaujant prokurorei Jurgitai Patalavičienei, nukentėjusiajai J. B., kaltinamajam L. V., jo gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei, viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:
1) Kauno apylinkės teismo 2015-07-03 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 140 str. 2 d., 140 str. 2 d., galutinė bausmė – 28 paros arešto;
2) Kauno apylinkės teismo 2016-11-15 baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 140 str. 2 d., galutinė bausmė – 20 parų arešto.
3) Kauno apylinkės teismo 2017-02-20 nuosprendžiu pagal LR BK 140 str. 2 d., galutinė bausmė – 4 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d., 2 d. 5 p., 6 p., laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 m., paskiriant jam baudžiamojo poveikio priemones, įpareigojant jį dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, kuri turi būti įvykdyta per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ir prisiregistruoti darbo biržoje arba pradėti dirbti. Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atveju, vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017-02-12 06.17 val. iki 2017-02-13 13.02 val. (dvi dienos), bausmė neatlikta, teistumas neišnykęs,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. V. 2017-06-07, apie 12.00 val., name, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, pykdamas ant sugyventinės J. B., kad ji išvažiuoja ir jį palieka, stūmė ranka ją ties krūtine, dėl ko ji nukrito ant lovos ir jai gulint ant nugaros, prišokęs dilbiu prispaudė jos kaklą ir toliau taip spausdamas tiesiogiai pasakė: „aš vis tiek tave užmušiu“, taip sudarydamas nukentėjusiajai pakankamą pagrindą manyti, kad savo grasinimą įvykdys.
Kaltinamasis L. V. kaltu prisipažino ir parodė, kad J. B. yra jo sugyventinė, abu gyvena ir veda bendrą ūkį maždaug dvylika metų. Turi bendrą dukterį E. B., tačiau ji gyvena atskirai, nes abiems sugyventiniams apribotos tėvystės teisės. Patikino, kad paskutiniu metu J. B. labai pablogėjo sveikata, sunkiai vaikšto, dėl to J. B. tvarkosi dokumentus dėl neįgalumo, vaikšto pas gydytojus, todėl daugiausia laiko pastaruoju metu būna pas mamą J. J., gyvenančią (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis patikino, kad su J. B. sutaria labai gerai, tačiau jam nepatinka, kad ji daug laiko praleidžia be jo. 2017-06-06 dienos metu ji atvažiavo į namus - jam priklausantį namą, esantį Dubravų g. 58, Kaune. Vakare jis gėrė alkoholį, tačiau 2017-06-06 jokių konfliktų tarp jo ir J. B. nekilo. Kartu miegojo. 2017-06-07 jis atsikėlė ryte, vėl gėrė alkoholį, J. B. pasakė, kad išvažiuos pas gydytojus, jį paliks. Kaltinamasis norėjo, kad ji liktų kuo ilgiau, bet pastaroji užsispyrė ir pasakė, kad išvažiuos. L. V. dėl to supyko. Apie 12.00 val. atvyko J. B. dukra ir kaltinamasis suprato, kad ji tikrai išvažiuos, o pastaroji apsirengė, susidėjo daiktus ir pasakė, kad išvažiuoja, kada grįš nežino. Jis labai norėjo, kad sugyventinė pabūtų kuo ilgiau, tačiau ji į jo prašymus nereagavo. Kai ji pasakė, kad išvažiuoja, nenorėjo jos išleisti, todėl ranka vieną kartą pastūmė J. B., ji griuvo ant lovos neišlaikiusi pusiausvyros. J. B. griuvo ant lovos, ant nugaros, veidu į jį. Griuvo ant minkštos dalies, todėl jis mano, kad jai neskaudėjo ir ji nesusižalojo. Viskas vyko labai greitai, be to, jis buvo neblaivus, todėl visko detaliai neatsimena. Kai J. B. nugriuvo, bandė keltis, bet jai tai sunkiai sekėsi. Jis nenorėjo, kad ji atsikeltų iš lovos, todėl, norėdamas ją sulaikyti ir neleisti atsistoti, pasilenkė prie J. B. ir savo rankos dilbiu prispaudė ją prie lovos. Spaudė ją ties kaklu. Nenorėjo jai sukelti skausmo, nenorėjo jos sužaloti, nenorėjo jos pridusinti. Jis norėjo, kad ji nesikeltų ir neišeitų. Pyko ant jos, kad jo neklausė, todėl pasakė jai, kad vis tiek ją užmuš ar kažką panašaus. Paaiškinti, kodėl taip pasakė, kaltinamasis negalėjo. Tiesiog buvo piktas, kad ji jo neklauso. L. V. parodė, kad J. B. tikrai galėjo išsigąsti, jo bijoti, nes tą jis pasakė piktai, yra anksčiau prieš ją smurtavęs, bet iš tikrųjų tikslo ją nuskriausti jis neturėjo. Jis myli J. B., nori kuo daugiau su ja būti. Žinojo, kad jos sveikata labai bloga, kad ji sunkiai stovi, sunkiai vaikšto. Tai, kad įvykio metu jis buvo neblaivus, turėjo įtakos jo veiksmams. Būdamas blaivus, būtų taip nesielgęs. Gailisi dėl to, ką padarė. Tuo metu apie pasekmes negalvojo. Teismo posėdžių salėje atsiprašė nukentėjusiosios
Nukentėjusioji J. B. teismo posėdžio metu parodė, kad apie dvylika metų L. V. yra jos sugyventinis, veda bendrą ūkį. Pastaruoju metu dviese gyveno L. V. priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad L. V. piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, niekur nedirba. Ji pati dėl pastaruoju metu skaudančių kojų nuolat lankosi pas gydytojus, sprendžiamas klausimas dėl neįgalumo jai skyrimo. Dėl to ji daugiau būdavo pas savo mamą J. J., gyvenančią (duomenys neskelbtini) .Tai, kad J. B. retai būna namuose, L. V. labai nepatinka. 2017-06-06 dienos metu ji grįžo į namus, esančius (duomenys neskelbtini). L. V. buvo namuose gėrė alkoholinius gėrimus. Jokių konfliktų tarp jos ir L. V. tą vakarą nekilo, 2017-06-07 prabudęs apie 7.00 val., jis vėl pradėjo gerti alkoholį. Kadangi J. B. turėjo važiuoti pas gydytojus, apie tai pasakė L. V., tada jo nuotaika pasikeitė, matėsi, kad jis pyksta. Ji jam pasakė, kad laukia savo dukters P. B. ir su ja važiuos. Matė, kad L. V. nepatenkintas, bet jis sėdėjo ir toliau gėrė alkoholį, prašė, kad ji niekur nevažiuotų. Apie 11.00 val. atvyko jos mažametė dukra P. B., tada L. V. tapo dar piktesnis, nes suprato, kad ji tikrai išvažiuos. Apie 12.00 val., jau susirinkusi daiktus ir dokumentus, kurie reikalingi vykimui pas gydytojus, ji sėdėjo ant lovos tame kambaryje, kur L. V., ir laukė kitame kambaryje buvusios dukros P. B., kuri tuoj pat turėjo ateiti. L. V. pasakė, kad nori su juo atsisveikinti, kad išvažiuoja. Jis paklausė, kada ji grįš, į ką jam pasakė, kad nežino, nes neaišku, kokį gydymą paskirs gydytojai - ar jie tiesiog ją apžiūrės, ar guldys į ligoninę. Kai tai pasakė, atsistojo nuo lovos eiti. Tada L. V. staigiai pašoko nuo lovos, staigiu judesiu pribėgo prie J. B. ir vienos rankos delnu vieną kartą pastūmė ją į krūtinę, kadangi ji sunkiai vaikšto, stovi tik su lazdele ir bet koks pašalinis poveikis sutrikdo normalią jos stovėseną, pastumta L. V. iškarto griuvo ant lovos, nugara atsiremdama į lovos minkštąją dalį. Nors jai neskaudėjo, tačiau išsigando, nes dėl silpnos sveikatos bet koks neigiamas poveikis gali iš esmės pakenkti jos sveikatai, gali būti suluošinta net ir dėl nestipraus kritimo ar stūmimo ar kitokio poveikio. Kai tik jis nustūmė ją ant lovos, jai gulint ant lovos, jis, nieko nelaukdamas, pribėgo ir pasilenkęs prie jos savo dešinės rankos dilbiu prispaudė jos kaklą ir spaudė jį dilbiu žemyn. Spaudė kaklą priekinėje pusėje. Tik pridėjęs rankos dilbį prie jos kaklo ir pradėjęs jį spausti, L. V. pasakė: „aš vis tiek tave užmušiu“ ir toliau spaudė jos kaklą dilbiu. Ji išsigando jo, tikrai bijojo dėl savo gyvybės, nes L. V. buvo neblaivus, agresyvus ir piktas dėl jos išvažiavimo. Tuo metu tikrai tikėjo, kad jis ją muš arba smaugs, kad gali suluošinti ar net dusinti, tačiau tuo metu iš kito kambario į kambarį, kuriame jie buvo dviese su L. V., atbėgo P. B. ir pradėjo šaukti: „dėde Linai, ką jūs darote, paleiskite mano mamą“. L. V. atsisuko į P. B., o J. B., pasinaudojusi tuo momentu, kai jis nuo jos nusisuko, pašoko nuo lovos ir, kiek leido sveikata, nubėgo į netoliese esantį tualetą, kur užsirakino ir paskambino į bendrąjį pagalbos centrą. Policijai skambino dėl to, kad bijojo, kad L. V. prieš ją smurtaus ir toliau, jautė baimę dėl savo sveikatos ir gyvybės. Tas momentas, kai L. V. dilbiu spaudė jos kaklą, jai nebuvo skausmingas, bet sukėlė didelę baimę, kad jis su ja susidoros tuoj pat, šio konflikto metu, pykdamas ant jos. Ji patyrė emocinį stresą, šoką. Tai, kad yra silpnos sveikatos, kad jis smurtavo prieš ją, žinodamas, kad bet kokia fizinė jėga prieš ją gali iš esmės pabloginti jos sveikatą, kad spausdamas jai kaklą galėjo ją pasmaugti, jai sudarė pagrindą tikėti, kad jis ją tikrai gali nužudyti, be to, jos tokį manymą sustiprino tai, kad anksčiau eilę kartų L. V. yra prieš ją smurtavęs. Nukentėjusioji mano, kad, jeigu dukra P. B. tuo metu būtų neatėjusi į kambarį, jis tikrai galėjo ją ir suluošinti, ir pasmaugti, nes jis grasinimą išsakė labai piktai, agresyviai, su pagieža jai. Ji, bijodama L. V., policiją iškvietė neišeidama iš tualeto. Netrukus po jo pagalbos kvietimo. L. V. buvo pabėgęs iš namų, todėl pabendravę su ja policijos pareigūnai liepė jai paskambinti iš karto, kai tik jis grįš, nes numanė, kad jis yra kažkur netoliese ir lauks, kol policija išvažiuos. Taip ir buvo. Kai tik policijos automobilis išvažiavo, namo grįžo L. V., tačiau, ji, nelaukdama nieko, iš karto pranešė apie tai policijos pareigūnams, kurie per kelias minutes atvažiavo pas juos į namus ir L. V. sulaikė. Nukentėjusioji patikino, kad jai svarbiausia, kad galėtų ramiai gyventi, kad L. V. prieš ją nesmurtautų ir nekeltų pavojaus jos gyvybei ir sveikatai, patikino, kad jam atleidžia, jei šis pažada ja rūpintis.
Išvada dėl L. V. kaltės grindžiama ir kitais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, šio kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą, teisme ištirtais įrodymais, kuriuos teismas vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į bylos įrodymų visetą, jų leistinumą, patikimumą ir pakankamumą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, bei išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai.
2017-06-08 Liudytojas R. S. parodė, kad dirba Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės Pirmosios kuopos Antrojo būrio vyriausiuoju patruliu. Pagal iš anksto patvirtintą darbo grafiką, 2017-06-07 dirbo laikotarpiu nuo 10.00 val. iki 22.00 val. Dirbo viename ekipaže su Patrulių rinktinės Antrosios kuopos Kinologų grupės vyriausiuoju patruliu P. G.. Patruliavo tarnybiniu automobiliu „Dacia Doker“, valstybinių numerių nežino, su policijos skiriamaisiais ženklais, vilkėjo policijos uniformą. 2017-06-07, apie 12.30 val., iš Kauno apskrities VPK budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), pranešėjos vyras nenori išleisti jos iš namų, ką tik bandė ją smaugti, todėl ji užsirakino tualete ir iš ten kvietė policiją, o jos nepilnametė duktė išbėgo iš namų. Budėtojo nurodymu, iš karto nuvyko minėtu adresu, kur nustatė, kad policiją kvietė tuo adresu gyvenanti J. B.. Ji buvo blaivi, tačiau stipriai išsigandusi, susijaudinusi, verkė. Jiems atvykus, įvykio vietoje buvo tik J. B.. Ji papasakojo, kad ką tik jos sugyventinis L. V., būdamas neblaivus, nenorėdamas išleisti jos iš namų, parvertė ją ant lovos, bandė ją smaugti, grasino su ja susidoroti, sakė, kad ją nužudys. J. B. nurodė, kad jo bijo, jautė pavojų dėl savo gyvybės ir sveikatos, tikėjo, kad jis savo grasinimą įvykdys, dėl ko išsprūdo nuo jo, užsidarė tualete ir, būdama ten, kadangi bijojo sugyventinio, telefonu išsikvietė pagalbą. Ant J. B. kūno vizualiai matomose vietose sužalojimo žymių nesimatė, tačiau ji verkė, buvo išsigandusi, prašė pagalbos, skundėsi, kad sunkiai vaikšto ir bijo, kad sugyventinis ją užmuš. Paklausta, ar jai reikalinga medikų pagalba, J. B. nurodė, kad nereikalinga. Jis paklausė, kur jos sugyventinis L. V.. Ji nurodė, kad nežino, greičiausiai pabėgo. J. B. sakė, kad įvykį matė jos nepilnametė duktė P. B., kad, jeigu duktė būtų neatėjusi į kambarį, kur L. V. prieš ją smurtavo, šis būtų su ja susidorojęs. Paklausus, kur yra P. B., J. B. atsakė, kad ši pabėgo iš namų ir išvažiavo pas močiutę. J. B. nurodė, kad jos dukra nenukentėjo, kad L. V. smurtavo tik prieš ją. Jis apžiūrėjo namą, esantį (duomenys neskelbtini), kad įsitikintų, kad jame nėra prieš J. B. galimai smurtavusio L. V. ir namuose jo nerado. Apie įvykio vietoje nustatytas aplinkybes informavo Kauno apskr. VPK budėtoją. Budėtojas nurodė, kad į įvykio vietą išsiųs Nusikalstamų veikų registravimo skyrių įvykio medžiagai surinkti. Jie budėtojo nurodymu išvyko, o J. B. nurodė, kad, jeigu L. V. grįš, nedelsiant praneštų policijai. Netrukus, tikslaus laiko nurodyti negali, Kauno apskr. VPK budėtojas informavo, kad gautas pakartotinis J. B. pranešimas, kad L. V. sugrįžo į namus, adresu (duomenys neskelbtini), todėl, budėtojo nurodymu, nedelsiant nuvyko į minėtą vietą - namą, esantį (duomenys neskelbtini), kur buvo L. V.. Vizualiai jis buvo neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas. L. V. buvo sulaikytas ir pristatytas į policijos įstaigą. Tai ne pirmas kartas, kai teko reaguoti į pranešimą dėl galimo smurto artimoje aplinkoje minėtu adresu. Visais atvejais buvo gauti pranešimai, kad prieš J. B. smurtavo L. V. (b. l. 31 – 32).
Iš 2017-06-07 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad iš J. B. priimtas pareiškimas, kuriame ji parodė, kad 2017-06-07, apie 12.20 val., jai būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini), jos sugyventinis L. V. pradėjo jai grasinti, sakydamas „aš vis tiek tave užmušiu“ ir dešine ranka pradėjo jai spausti kaklą, todėl grasinimus ji suprato kaip realius. Įvykio metu L. V. buvo neblaivus, elgėsi neprognozuojamai. Fizinio skausmo jis jai nesukėlė, nes ji ištrūko ir užsirakino tualete. Dėl tokių jo veiksmų grasinimus suprato kaip realius, be to, jis buvo neblaivus ir elgėsi neprognozuojamai. Konfliktas įvyko jos mažametės dukros akivaizdoje. Sugyventinis jai grasina ir prieš ją smurtauja ne pirmą kartą. Tuo pačiu protokolu apžiūrėta, aprašyta ir užfiksuota įvykio vieta – namas, esantis (duomenys neskelbtini). Fotografuota (b. l. 5 – 6).
Iš 2017-06-07 tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nustatyta, kad apie 12.30 val. gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), vyras bandė smaugti pranešėją J. B., neišleidžia jos iš namų, moteris užsirakinusi tualete namo pirmame aukšte. Įvykio vietoje nustatyta, kad pranešėjos sugyventinis būdamas neblaivus sugriebė jai už kaklo, bandė smaugti, neleido išvykti. Smurtą patyręs asmuo – J. B. paaiškino, kad smurtas pasireiškė smaugimu, parvertimu ant lovos, neišleidimu iš namų, bauginimu, grasinimu susidoroti. Ant pareiškėjos kūno smurto žymių nesimatė, buvo sutrikusi, aplinka tvarkinga. Anksčiau buvę smurto artimoje aplinkoje atvejų. Buvo smurtauta nepilnamečio asmens – P. B., gim. (duomenys neskelbtini), akivaizdoje. Smurtu įtariamas asmuo paaiškino, kad jis nieko nedarė, buvo pristatytas į Kauno apskrities VPK (b. l. 10 – 11).
Iš 2017-06-07 pranešimo apie vaiką, susijusį su smurtu artimoje aplinkoje nustatyta, kad 2017-06-07, apie 12.20 val., adresu (duomenys neskelbtini), pareiškėjos J. B. sugyventinis L. V. jai grasino sakydamas „aš vis tiek tave užmušiu“ ir dešine ranka pradėjo spausti pranešėjos kaklą, jos dukros P. B., gim. (duomenys neskelbtini)., akivaizdoje (b. l. 17).
Iš pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolo Nr. 6011, matyti, kad 2017-06-07, 13.48 val., L. V. nustatytas 2,24 promilės girtumas (b. l. 36).
Iš 2017-06-08 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos specialisto išvados Nr. 93TPK-540/2017, matyti, kad kadangi nenustatyti lėtiniais ar laikini psichikos sutrikimai, dėl kurių L. V. negalėtų adekvačiai suprasti aplinkybių, turinčių reikšmės nagrinėjamai bylai ir duoti apie tai parodymus, jam netikslinga atlikti teismo psichiatrinę ekspertizę (b. l. 85).
Motyvuojamoji dalis
Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas grasinimu nužudyti, L. V. pasitvirtino.
Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Kasacinės instancijos teismo nutartyse ne kartą buvo pažymėta, kad grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą gali būti išreikštas žodžiu, raštu, telefonu ir pan., gali būti išsakytas tiek nukentėjusiajam tiesiogiai, tiek ir per kitus asmenis ar viešus pasisakymus, kad svarbu yra tai, jog grasinimas būtų realus, duodantis pagrindą manyti, kad jis gali būti realizuotas. Sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, kaip grasinimo realumą suprato pats asmuo, kuriam buvo grasinama (2010 m. gruodžio 28 d. LAT nutartis; Baudžiamoji byla Nr. 2K–639/2010).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad L. V. būdamas namuose, adresu Dubravų g. 58, Kaunas, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatyta 2,24 promilės girtumas), nepilnametės P. B. akivaizdoje grasino savo sugyventinei J. B. fiziniu susidorojimu, grasino nužudyti, sakydamas „aš vis tiek tave užmušiu“, savo grasinimų realumui pagrįsti panaudotojo fizinio poveikio veiksmus – pargriovė J. B. ir ją smaugė. Teismo posėdžio metu J. B. patvirtino, kad tokius L. V. veiksmus suprato kaip realią grėsmę jos gyvybei, kadangi pati yra silpnos sveikatos, ir sugyventinis tai žinojo, be to jau ir anksčiau yra eilę kartų prieš ją fiziškai smurtavęs, dėl ko eilę kartų buvo nuteistas, todėl ji turėjo realų pagrindą tikėti, kad šį kartą savo grasinimus realiai įvykdys. Tai, kad J. B. galėjo suprasti jo grasinimus kaip realius patvirtino ir pats L. V.. Įvykio metu jis elgėsi agresyviai. Iš nustatytų įvykio aplinkybių, paties kaltinamojo ir nukentėjusiosios konkrečių parodymų teismui pakanka duomenų spręsti, kad J. B. atžvilgiu buvo įvykdyta nusikalstama veika, numatyta BK 145 str. 1 d., o būtent, jai buvo grasinama nužudyti ir J. B. pagrįstai tokius L. V. grasinimus, kurie buvo lydimi intensyvaus fizinio poveikio, galėjo suprasti kaip realius ir keliančius pavojų jos gyvybei. Tokią išvadą teismas daro įvertinęs kaltinamojo ir nukentėjusiosios tarpusavio santykius ir įvykio kontekstą, kaltinamojo asmenybę, tai, kad toks elgesys buvo tikslingas, namie esant nepilnamečiui vaikui. Teismo posėdžio metu tiek L. V., tiek ir J. B. pripažino, kad L. V. yra analogiškai smurtavęs ir anksčiau, pykdamas yra agresyvus, praeityje yra tris kartus teistas vien dėl tyčinių nusikaltimų, numatytų BK 140 str. 2 d., t. y. dėl nežymaus J. B. sveikatos sutrikdymo, teistumas neišnykęs, bausmė neatlikta, eilė ikiteisminių tyrimų pagal BK 140 str. 2 d., dėl smurto tos pačios J. B. atžvilgiu L. V. buvo nutraukti (b. l. 59 – 67), kai tuo tarpu vėl abu atsidūrė iš esmės analogiškoje situacijoje. O ta aplinkybė, kad sugyventiniai nusikaltimo padarymo dienai jau buvo kurį laiką prieš tai nebuvo susitikę, manytina, tik galėjo sustiprinti J. B. įsitikinimą, kad L. V. grasinimai galėjo būti realiai įvykdyti, nenorint jos vėl išleisti. Kaltinamojo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 145 str. 1 d., konstatuotina, kad šiuo atveju L. V. veikė tiesiogine tyčia, tai yra nors ir turėdamas ankstesnės patirties sąmoningai pasirinko smurtinį konflikto sprendimo būdą, suprato kad daro tiek fizinį, tiek psichologinį poveikį fiziškai silpnesniam ir silpnos sveikatos asmeniui- J. B., jai grasino realiu fiziniu susidorojimu ir suvokė, kad nukentėjusioji turi pagrindą jo grasinimus suprasti kaip tikrus ir jo bijo.
L. V. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Parinkdamas bausmės rūšį ir ją skirdamas teismas atsižvelgia į tai, kad L. V. padarė nusikaltimą kuris priskiriamas nesunkiems, veikė tiesiogine tyčia, tai, kad nusikaltimas yra baigtas, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančias ir ją sunkinančias aplinkybes. Vertinant L. Ve;basio asmenybę, pažymėtina, kad jis anksčiau tris kartus teistas, baustas administracine tvarka, nedirba, yra pakaltinamas. Šiame kontekste pažymėtina, kad iš esmės dėl panašios veikos L. V. 2017-02-20 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu jau buvo nuteistas realia 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas 1 (vieneriems) metams, prieš tai buvo teistas 2016-11-15, o taip pat 2015-07-03 dėl analogiškų veikų kaip jau minėta eilė ikiteisminių tyrimų pagal BK 140 str. 2 d., dėl smurto tos pačios J. B. atžvilgiu L. V. buvo nutraukti (b. l. 59 – 67). Esant šioms aplinkybėms akivaizdu, kad teismui pritaikius išimtines BK 75 str. sąlygas ir vadovaujantis teisingumo principu atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą, BK 41 str. numatyti bausmės tikslai nebuvo pasiekti, be to šiuo atveju dar konstatuotina, kad yra pagrindas pripažinti nusikaltimų recidyvą (BK 27 str.), kuris faktiškai egzistavo jau ir 2016-11-15 Kauno apylinkės teismui priimant nuosprendį, kas iš esmės laikytina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 str. 1 d. 13 p.).
BK 145 str. 1 d. sankcija numato alternatyvias viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo, arešto, arba terminuoto laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmes. Teismas, parinkdamas ir skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikaltimo stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis nusikalsta jau ketvirtą kartą, nusikaltimą padarė neišnykus ankstesniam teistumui, dėl nusikalstamo poveikio J. B. teisiamas jau ketvirtą kartą, eilė ikiteisminių tyrimų pagal BK 140 str. 2 d., dėl smurto tos pačios J. B. atžvilgiu L. V. buvo nutraukti, todėl teismas jį vertina kaip nusikalsti ir sistemingai smurtauti linkusią asmenybę, kuriam įvairaus pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonės ir švelnesnės už laisvės atėmimą bausmės iš esmės jokios įtakos nepadarė. Siekiant sulaikyti tokį asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti jį už padarytą nusikalstamą veiką bei paveikti jį taip, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teismo įsitikinimu, BK 145 str. 1 d. sankcijoje numatytos bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas ar areštas – yra per švelnios. Įvertinus kaltinamojo asmenybės pavojingumą, jo agresyvų elgesį nusikaltimo metu, tai, kad įvykio metu buvo neblaivus ir grasinio nepilnamečio asmens akivaizdoje, be to paskutinių dvejų metų laikotarpyje iš esmės nuolatos smurtaujama prieš tą patį asmenį- J. B., įvertinus anksčiau teismo suteiktas galimybes pasitaisyti jo atžvilgiu išimtinai taikant BK 75 str. ir atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą, jam skirtina BK 145 str. 1 d. sankcijose numatyta griežčiausia bausmės rūšis – laisvės atėmimas, nustatant artimą vidurkiui dydį. Nors teismas vertina, kad realus laisvės atėmimo bausmės vykdymas gali neigiamai paveikti kaltininko socialinius ryšius ir nepasitarnautų jo resocializacijai, tai, kad jis kaip tikina nukentėjusioji jai padeda, tačiau atsižvelgia ir į visuomenės ir nukentėjusiosios bei jos nepilnamečių vaikų interesą turėti teisę į saugesnę aplinką ir valstybės pareigą ją užtikrinti, todėl daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje, numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti tik skiriant realią laisvės atėmimo bausmę ir kaltininką laikinai izoliuojant nuo visuomenės.
Kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino ir byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str.).
Laikinajame sulaikyme L. V. išbūtas laikas nuo 2017-06-07, 13.20 val. iki 2017-06-09, 10.30 val. (dvi dienos) įskaitytinas į paskirtos bausmės laiką (BK 66 str.). Taip pat į bausmės laiką tuo pačiu pagrindu įskaityti pagal 2017-02-20 Kauno apylinkės teismo nuosprendį nurodyti laikotarpiai- nuo 2017-02-12, 6.17 val., iki 2017-02-13, 13.02 val. (dvi dienos), nes reali laisvės atėmimo bausmė iki šiol nebuvo pradėta vykdyti.
Paskyrus bausmę, ji bendrintina vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., su 2017-02-20 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme (įsiteisėjo 2017-03-14), iš dalies jas sudedant.
Siekiant užtikrinti nuteistojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą iki jo įsiteisėjimo, nukentėjusiosios ir jo nepilnamečių vaikų teisėtų interesų apsaugą, L. V. skirtina kardomoji priemonė- rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
Šioje byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra, civilinis ieškinys nepareikštas.
Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2017-06-09 pažymą Nr. NTP-7-7055, dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad advokato darbo užmokestis – 34,74 eurų. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Pažymėtina, jog BPK 431 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka teisiamajame posėdyje dalyvauja ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, jog pagreitintame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas pagreitintame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą. Atsižvelgiant į tai, Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtos išlaidos teikiant antrinę teisinę pagalbą iš L. V. nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
L. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 145 str. 1 d., ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 64¹ str., bausmę sumažinus vienu trečdaliu, paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridėti Kauno apylinkės teismo 2017-02-20 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį panaikinant bausmės vykdymo atidėjimą, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.
Į paskirtos bausmės laiką įskaityti L. V. laikiname sulaikyme išbūtą laiką 2017-06-07, 13.20 val. iki 2017-06-09, 10.30 val. (dvi dienos), taip pat nuo 2017-02-12, 6.17 val., iki 2017-02-13, 13.02 val. (dvi dienos).
Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo skirti L. V. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš savo gyvenamosios vietos, adresu Dubravų g. 58, Kaunas. Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš L. V. nepriteisti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.