- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-13
- Bylos Nr.
- ATP-339-135/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-01163-2013-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Bronius Zalaga
- Pažeidėjas
- M. Z.
- Kategorijos
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Bronius Zalaga, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto M. Z. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gegužės 20 d. nutarimo, kuriuo M. Z. pripažintas kaltu padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 123 str. 1 d., 123 str. 5 d., 126 str. 1 d., ir nubaustas subendrinta administracine nuobauda – 1000 Lt (vieno tūkstančio) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. Z. nubaustas pagal LR ATPK 123 str. 1 d., 123 str. 5 d. ir 126 str. 1 d. už tai, kad 2013 m. balandžio 19 d., apie 17.20 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje vairavo jam priklausantį automobilį ,,Ford Escort“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas 1,25 promilių (lengvas) girtumas), be to, vairavo transporto priemonę, kuriai nustatyta tvarka neatlikta techninė apžiūra ir kuri neapdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 ir 238 punktus.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas M. Z. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gegužės 20 d. nutarimą. Skunde nurodo, kad apie tai, jog jo automobilis nedraustas ir be techninės apžiūros, jis pranešė šalia budėjusiems pareigūnams, paaiškino, kad mašina yra taisoma ir ją reikia išbandyti – pavažinėti po aikštelę, ir pareigūnai tai leido padaryti, automobiliu po aikštelę pavažinėjo ją remontavęs meistras ir paliko netvarkingai. Todėl jis, nesislėpdamas nuo pareigūnų, jiems matant pavažiavo 2 metrus prie aikštelės borto, kad automobilis netrukdytų kitiems garažų savininkams ir jie galėtų laisvai įvažiuoti ir išvažiuoti. Teigia, kad jokio viešojo eismo prie garažų esančioje uždaroje aikštelėje nebuvo, taip pat nebuvo jokios kitos transporto priemonės, ar kito pėsčiojo. Po to priėjo policininkė, pareikalavo dokumentų, ir, nustačiusi girtumą, surašė protokolą už KET pažeidimą.
M. Z. nesutinka su paskirta nuobauda ir tvirtina, kad ji paskirta nepagrįstai, nes šioje konkrečioje situacijoje, jo tvirtinimu, jis nebuvo eismo dalyvis. Cituodamas KET esantį eismo dalyvio sąvokos išaiškinimą, teigia, kad aikštelė prie garažų negali būti traktuojama kaip kelias, todėl jis ir nebuvo eismo dalyviu.
Taip pat apeliantas nurodo, kad yra nepatenkintas pareigūnų veiksmais, kadangi, jo teigimu, pareigūnai jį išprovokavo padaryti kitus du jam inkriminuotus KET pažeidimus – važiavimą nedraustu ir be techninės apžiūros automobiliu, kadangi jis (M. Z.) juos apie tai įspėjo ir jie leido išbandyti automobilį, o po to tai vertino kaip KET pažeidimą. Tvirtina, kad, jei pareigūnai to nebūtų leidę daryti, tai jo automobilis iš viso nebūtų išstumtas iš garažo. Apeliantas mano, kad toks elgesys pareigūnams garbės nedaro ir nestiprina pasitikėjimo policijos pareigūnais, nekelia jų autoriteto.
Pakirtas nuobaudas apeliantas prašo panaikinti atsižvelgiant į tai, kad jis nebuvo eismo dalyvis, todėl negali būti baudžiamas už KET pažeidimus, numatytus 14 ir 238 punktuose.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į M. Z. skundą Šiaulių apskrities PK Kelių policijos biuras prašo M. Z. skundo netenkinti ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo nutarimą. Nurodo, kad M. Z. praeityje už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio baustas net 4 kartus (2006, 2008, 2009 ir 2010 metais), ir tai ypatingai neigiamai apibūdina jo asmenybę ir rodo, kad taikytos poveikio priemonės nebuvo efektyvios, nes jis ir toliau ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio normas.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
M. Z. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 123 str. 1 ir 5 d. bei pagal 126 str. 1 d. už tai, kad neblaivus vairavo transporto priemonę, kuri nebuvo drausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ir jai nebuvo atlikta privaloma techninė apžiūra, t. y. jis vairavo automobilį pažeisdamas KET. Iš apeliacinio skundo galima daryti išvadą, kad apeliantas neginčija vairavimo fakto, tačiau tvirtina, kad vairuoti pažeidžiant KET jis buvo išprovokuotas policijos pareigūnų, ir teigia, kad vairuodamas jis nebuvo eismo dalyvis, kadangi tai vyko garažų aikštelėje, todėl jam KET negali būti taikomos.
ATPK 123 str. 1 d. ir 5 d. numato atsakomybę už transporto priemonės vairavimą be valstybinės techninės apžiūros ir neapsidraudus transporto savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. ATPK 126 str. 1 d. numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas (nuo 0,41 iki 1,5 promilės) neblaivumo (girtumo) laipsnis, užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių.
ATPK 284 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylai reikšmingos aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 2 d.). ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. normos taip pat išplaukia, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Žemesnės instancijos teismas
Įvertinus byloje esančią medžiagą ir pirmosios instancijos teismo nutarimą, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teismo išvados padarytos pakankamai argumentuotai, teismas išnagrinėjo visus administracinių teisės pažeidimų byloje surinktus įrodymus bei juos tinkamai įvertino. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina faktą, jog M. Z. 2013 m. balandžio 19 d., apie 17.20 val., Šiauliuose, Gegužių gatvėje, vairavo transporto priemonę – automobilį ,,Ford Escort“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis – 1,25 promilės), o jo keliama versija, kad jis nebuvo eismo dalyviu ir prasižengti buvo išprovokuotas policijos pareigūnų, vertinama kritiškai, kaip pažeidėjo gynybinė pozicija.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde M. Z. nurodo, kad jis administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 str. 1 d., nepadarė, nes įvykio laiku ir įvykio vietoje nebuvo eismo dalyvis, kadangi įvykis vyko ne kelyje, o garažų aikštelėje, ir jis tik du metrus patraukė automobilį atgal, kad jis netrukdytų kitiems. Teismas pažymi, kad apelianto skunde cituojami sąvokų - ,,eismo dalyvis“ ir ,,kelias“ išaiškinimai nepaneigia jo kaltės. ATPK 126 str. 1 d. ir 123 str 1, 5 d. numatytų pažeidimų objektyvusis požymis yra tam tikrų veiksmų – automobilio vairavimas nesilaikant nustatytų reikalavimų - atlikimas. Iš nustatytų faktinių aplinkybių, matyti, kad tiriamo įvykio metu M. Z. vairavo jam priklausantį automobilį, o tai, kad pažeidėjas norėjo automobilį pastatyti tvarkingai ir dėl to jį pavarė atgal tik du metrus, vairavimo fakto nepaneigia. Teismas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 61 p. numatyta, kad transporto priemonės vairavimas – tai asmens, esančio transporto priemonėje ar ant jos, veiksmai, kuriais valdoma judanti transporto priemonė. Nagrinėjamu atveju buvo nustatyta, kad įvykio metu ir vietoje M. Z., valdydamas transporto priemonę, pavarė ją atgal, vairuojamas automobilis nebuvo draustas transporto savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir be valstybinės techninės apžiūros, taip pat M. Z. buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis, todėl tokie M. Z. veiksmai atitinka jam inkriminuotų pažeidimų sudėtį.
Dėl įvykio vietoje ir įvykio laiku buvusių policijos pareigūnų galbūt netinkamų veiksmų, kuriais, apelianto teigimu, jis buvo išprovokuotas padaryti jam inkriminuotus pažeidimus, pažymėtina, šiuo atveju nustatyti tai, ar pareigūnai tinkamai atliko savo tarnybines pareigas, galima tik atlikus tarnybinį patikrinimą, todėl apelianto skundo argumentai apie policijos pareigūnų darbo metodus paliekami nenagrinėti.
Apeliacinės instancijos teismas nurodytų motyvų pagrindu sprendžia, kad M. Z. kaltė padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 123 str. 1, 5 d. ir 126 str. 1 d., yra visiškai įrodyta, o pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo. Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gegužės 20 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gegužės 20 d. nutarimą nepakeistą ir M. Z. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.