Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Marius Bajoras, susipažinęs su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-19467-1097/2020,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-19467-1097/2020 pagal ieškovės bendrovės „ERGO Insurance“ SE ieškinį atsakovams V. K. ir J. K. dėl nuostolių atlyginimo subrogacijos tvarka.

2. Atsakovas V. K. pateikė minėtoje byloje procesinį dokumentą, pavadintą skundu. Įvertinus šio dokumento turinį, matyti, kad atsakovas reiškia jame nušalinimą visiems Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjams, įskaitant šio teismo pirmininką ir pirmininko pavaduotojus, Vilniaus apygardos teismo teisėjams, įskaitant šio teismo pirmininkę, taip pat Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkui ir šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkui. Savo prašymą atsakovas motyvuoja neteisėta teismo sudėtimi, teisėjų nepotizmu, šališkumu, neobjektyvumu ir priklausomumu, sistemine korupcija, atsakovo diskriminavimu ir kt. Atsakovas nurodė nepasitikintis nurodytais teismais ir teisėjais, prašo užtikrinti jo teisę į nešališką ir nepriklausomą teismą. Atsakovo teigimu, jo anksčiau teikti prašymai dėl teisėjų nušalinimo nebuvo tinkamai išnagrinėti, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2020 m. spalio 6 d. nutartis, kuria buvo išnagrinėtas jo paskutinis prašymas dėl nušalinimo, turėtų būti panaikinta.

Prašymas dėl teismų nušalinimo netenkinamas.

3. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 64 straipsnyje nustatyta, kad teisėjas, teismo posėdžio sekretorius, ekspertas ir vertėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jų nešališkumo. CPK 34 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad byla gali būti perduodama iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, jeigu, nušalinus vieną ar kelis teisėjus ar teisėjams nusišalinus, apylinkės teisme arba apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylą. Visų apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančių apylinkių teismų teisėjų nušalinimo ir bylos perdavimo kitam apylinkės teismui, esančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje, taip pat visų apygardos teismo teisėjų nušalinimo ir bylos perdavimo kitam apygardos teismui klausimus išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 34 straipsnio 3 dalis, 69 straipsnio 1 dalis).

4. Pažymėtina, CPK nėra nustatyta teisė dalyvaujantiems byloje asmenims reikšti nušalinimą Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkui ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkui kai jie sprendžia žemesnės pakopos teismo visų teisėjų nušalinimo klausimą (CPK 34 straipsnis, 69–70 straipsniai). Nurodyti asmenys negali būti nušalinti nuo pareigos vykdyti įstatymais jiems suteiktus įgaliojimus. Dėl šios priežasties atsakovo prašymas nušalinti Lietuvos apeliacinio teismo pirmininką ir šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininką nenagrinėjamas. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, vykdydamas jam suteiktus įgaliojimus, turi pagrindą išnagrinėti atsakovo pareikštą nušalinimą visiems Vilniaus miesto apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo teisėjams (CPK 34 straipsnio 3 dalis, 69 straipsnio 1 dalis).

5. Vertinant atsakovo prašymo dėl teisėjų nušalinimo pagrįstumą, visų pirma, pažymėtina, jog asmens teisė, kad jo ginčą išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas – tai viena iš tinkamo teismo proceso garantijų. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad asmens konstitucinė teisė, kad jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, jog asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių. Teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus. Teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimą).

6. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad vien tik dalyvaujančiam byloje asmeniui kilusios abejonės dėl galimos teisėjo ar viso teismo nešališkumo stokos nesudaro besąlyginio pagrindo nušalinti juos nuo bylos nagrinėjimo ir perduoti bylą nagrinėti kitam teisėjui ar teismui. Sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1998 m. gegužės 20 d. sprendimas byloje Gautrin and Others v. France, peticijos Nr. 21257/93; 21258/93; 21259/93). Lemiamą reikšmę turi tai, ar nuogąstavimas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. gruodžio 21 d. sprendimas byloje Wettstein v. Switzerland, peticijos Nr. 33958/96). Priešingu atveju, perdavus bylą nagrinėti kitam teisėjui ar teismui, būtų sudarytos sąlygos teisingumą vykdyti ne tam teismui, kuris pagal įstatymo nustatytas teismingumo taisykles turi nagrinėti bylą, arba ne tam teisėjui, kuriam teisės aktų nustatyta tvarka priskirta nagrinėti konkrečią bylą, o tam teismui ir (ar) teisėjui, kurį pasirinko vienas ar kitas dalyvaujantis byloje asmuo. Toks bylos nagrinėjimas pagal asmenų pageidavimus neužtikrintų teismo nešališkumo ir nepriklausomumo, nesiderintų su teisinėje valstybėje vyraujančiais teisingumo, bylų nagrinėjimo nešališkumo ir sąžiningumo, šalių lygiateisiškumo principais (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2KT-33/2008).

7. Kaip minėta, nagrinėjamu atsakovas pareiškė nušalinimą visiems Vilniaus miesto apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo teisėjams. Grįsdamas savo prašymą nušalinti minėtų teismų teisėjus, atsakovas nurodo, kad bylą nagrinėja neteisėtos sudėties, šališkas, neobjektyvus ir priklausomas teismas, kad nagrinėjant bylą yra pažeidžiamos atsakovo ir visos visuomenės teisės, kad atsakovas yra diskriminuojamas, kad šiuo atveju egzistuoja sisteminė korupcija ir pan. Vis dėlto pažymėtina, kad tokios atsakovo nurodytos aplinkybės yra deklaratyvios ir nepatvirtina galimo bylą nagrinėjančio teismo šališkumo ir neobjektyvumo. Atsakovas nenurodė jokių konkrečių faktų, paneigiančių bylą nagrinėjančio teismo ar atskirų šio teismo teisėjų galimybes nešališkai išnagrinėti byloje pareikštus reikalavimus, taip pat jis nepateikė duomenų, kad kuris nors teismo narys turi išankstinį nusistatymą dėl ginčo baigties ar vertina situaciją tendencingai. Šiuo atveju pašaliniam stebėtojui negalėtų kilti abejonių dėl to, kad atsakovo atžvilgiu iškelta civilinė byla galėtų būti tinkamai ir nešališkai išnagrinėta teisme, kuriam ji yra teisminga.

8. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, atsakovo prašymas nušalinti visus Vilniaus miesto apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo teisėjus nuo civilinės bylos Nr. e2-19467-1097/2020 nagrinėjimo netenkinamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 69 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Netenkinti atsakovo V. K. prašymo nušalinti visus Vilniaus miesto apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo teisėjus nuo civilinės bylos Nr. e2-19467-1097/2020 nagrinėjimo.