- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-10
- Bylos Nr.
- T-174-470/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Snaigė Juknevičienė
- Nuteistasis
- V. D.
Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Snaigė Juknevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nustatant intensyvią priežiūrą taikymo nuteistajam V. D. patvirtinimo klausimą ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuteistas 2014-06-11 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 str. 1 d. - galutinė bausmė 3 m. laisvės atėmimo.
2015-03-13 Vilniaus apygardos teismo nutartimi, nuosprendis pakeistas - galutinė bausmė 2 m. 9 mėn. laisvės atėmimo. Bausmės pradžia - 2015-04-16, bausmės pabaiga - 2018-01-15. Atliko įstatymu numatytą 1/3 bausmės dalį, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Alytaus pataisos namuose bausmę atlieka nuo 2015-04-28. Liko atlikti 1 metai 8 mėnesiai 25 dienos laisvės atėmimo bausmės.
Žemesnės instancijos teismas
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisijos) 2016 m. balandžio 20 d. nutarimu dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam V. D. nutarta nuteistąjį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, rekomenduojant teismui taikyti intensyvią priežiūrą. Komisijos nutarimas pateiktas patvirtinti apylinkės teismui.
Gautas Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros skundas dėl Komisijos 2016 m. balandžio 20 d. nutarimo. Skunde nurodoma, kad Komisija vienpusiškai įvertino nuteistojo asmenybę, nutylėdama nuteistąjį charakterizuojančius duomenis ir pernelyg išskirdama teigiamus. Komisija nevertino, kad nuteistasis atlieka bausmę už tyčinio smurtinio nusikaltimo padarymą, anksčiau teistas 8 kartus, jam buvo taikytas lygtinis paleidimas ir jis pažeidė lygtinio paleidimo sąlygas, kas patvirtina, jog nuteistojo nuostatos dėl įstatymų laikymosi būtinumo nepakito. Pakartotinis nusikaltimų darymas, sunkėjančios nusikalstamos veikos bei paskutinio padaryto sunkaus nusikaltimo pobūdis ir pavojingumas yra pagrindas pripažinti, kad anksčiau paskirtos bausmės neįtakojo nuteistojo elgesio bei požiūrio į įstatymų reikalavimų laikymąsi. Šios aplinkybės vertintinos, kadangi V. D. nustatyti pakartotinio nusikalstamumo elgesį didinantys veiksniai yra tiesiogiai susiję su jo kriminaline praeitimi, t. y. ankstesni teistumai (devintas teistumas, daug padarytų nusikalstamų veikų, pažeistos lygtinio paleidimo taikymo sąlygos), taip pat prie kriminogeninių veiksnių priskirta lėšų tvarkymas ir pajamos. Komisijos Nutarime pažymima, kad nuteistasis sprendžia finansinius įsipareigojimus, sudaręs sutartį dėl žalos pilno atlyginimo. Tačiau V. D. pagal nuosprendį priteisti gana dideli ieškiniai turtinei, neturtinei žaloms atlyginti nukentėjusiajam, ligonių kasoms, taip pat advokato išlaidos. Ir nors pagal sudarytą taikos sutartį, kuri patvirtinta 2015-08-25, nukentėjusiajam V. D. neturtinę žalą moka dalimis, tačiau konstatuotina, jog nukentėjusiajam per bausmės atlikimo laikotarpį įmokėta tik 1500 Eur suma, kuri jau buvo įmokėta ir ankstesnio nuteistojo prašymo taikyti lygtinį paleidimą svarstymo metu (Nutarimas priimtas 2015-12-09), nors praėjo daugiau kaip keturi mėnesiai, ieškinių per šį laikotarpį nei kiek neatlygino. Nuteistasis dirba, laikotarpiu nuo 2015-03-30 iki 2016-03-30 į asmeninę sąskaitą gavo 1956,47 Eur, iš kurių 1860,89 Eur išleido savo reikmėms, kas leidžia spręsti, kad ir bausmės atlikimo metu, kuomet didžiąją dalį nuteistojo poreikių tenkina valstybė, prioritetas yra ne siekis atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą, o tenkinti savo asmeninius poreikius. V. D. bausmę atlieka už tyčinį sunkų nusikaltimą, jam likusi didelė neatliktos bausmės dalis. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika vertinama 40 balų (pagal OASys) ir ji ne tik nesumažėjo nuo ankstesnio svarstymo taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, tačiau yra labai artima vidutinei, kuri yra 41-99 balai pagal OASys.
Komisijos Nutarime pažymima, kad nuteistasis drausmine tvarka nebaustas, bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, už nepriekaištingą elgesį paskatintas, dirba, tačiau teigiamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu tik patvirtina, jog nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, todėl ši aplinkybė Komisijos be pagrindo sureikšminta. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis bausmę atlieka nuo 2015-04-16, t.y. daugiau negu metai laiko, tačiau iki pakartotinio jo prašymo taikyti lygtinį paleidimą, skatintas nebuvo, paskatintas tik 2016-03-25, t.y. artėjant jo pakartotinio prašymo dėl lygtinio paleidimo svarstymui, kas leidžia pagrįstai manyti, kad to sąmoningai siekė turėdamas tikslą save kaip įmanoma geriau charakterizuoti. Prokurorė prašo Komisijos nutarimo netvirtinti.
Gautas nukentėjusiojo A. V. prašymas, kuriame nurodo, kad nuteistasis atlygino jam nusikaltimu padarytą žalą, prašo jį lygtinai paleisti.
Komisijos nutarimą atsisakytina patvirtinti.
Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Pažymėtina, kad taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, o ne pareiga, todėl Komisijos nutarime padarytos išvados neįpareigoja teismo nuteistąjį lygtinai paleisti.
Motyvuojamoji dalis
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog nuteistasis V. D. yra atlikęs įstatymo reikalaujamą laisvės atėmimo bausmės dalį, todėl formaliai jis atitinka įstatymo – BVK 157 straipsnyje numatytas sąlygas. Nuteistasis bausmę atlieka lengvojoje grupėje, įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavo naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos ir pataisos bei integracijos į visuomenę programose, dalyvavo programoje ,,Krizių psichologija“. Bausmės atlikimo metu galiojančių drausminių nuobaudų neturi, vieną kartą paskatintas, pataisos namuose mokosi ir dirba. Elgesio rizika yra žema (40 balų). Šios nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės yra svarbios, tačiau nėra pakankamos lygtinio paleidimo taikymui. Teismas tokią išvadą daro, įvertinęs ir kitas aplinkybes, reikšmingas vertinant nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nors nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema – 40 balai pagal OASys, tačiau ji yra gana artima vidutinei rizikai (41-99 balai) ir tai nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad nuteistasis laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistasis nors nebaustas, bet ir skatintas tik vieną kartą ir tai tik prieš Lygtinio paleidimo komisijos posėdį. Be to, nuteistajam ne visada pavyksta apgalvoti savo elgesio pasekmes, nes koncentruojasi į trumpalaikius sprendimus, neįvertindamas ilgalaikių pasekmių, ką patvirtina jo teistumas už smurtinį nusikaltimą, Šios aplinkybės rodo, kad nuteistojo mąstymas ir elgesys nėra pakankamai teigiamai pasikeitę. Nuteistojo netinkamas sprendimo būdų priėmimas, pasekmių suvokimas, ankstesni teistumai, anksčiau taikyto lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimas, lėšų tvarkymas ir toliau išlieka kriminogeniniais veiksniais.
Likusi didelė piniginių prievolių suma rodo, kad nuteistajam reikalingos didelės pajamos siekiant tikėtis galimai nenusikalstamo jo elgesio ir tai leidžia abejoti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Palyginti su atliktąja likusi dar labai didelė neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis: iš paskirtos 2 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmės nuteistasis neatlikęs 1 metų 8 mėnesių 25 dienų bausmės (Lygtinio paleidimo komisijos nutarimo priėmimo dienai). Įvertinus nuteistojo asmenybę, padarytų nusikaltimų sunkumą, jų kiekį, darytina išvada, kad per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, todėl švelninti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės sąlygas, taikant lygtinį paleidimą, šiuo metu nėra jokio objektyvaus pagrindo, nes toks sprendimas tik paneigtų baudžiamosios teisės esmę ir paskirtį, suformuotų nebaudžiamumo nuotaikas bei prieštarautų bausmės tikslams ir paskirčiai. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui taip pat gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų. Be to, tokiu atveju būtų pažeistas ir visuomenės saugumo interesas, nes į ją būtų sugrąžintas nusikaltęs asmuo, susiformavęs klaidingą nuomonę dėl jo padarytų nusikaltimų, kadangi jis buvo pernelyg švelniai nubaustas.
Pažymėtina ir tai, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 157 straipsnyje. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teismo teisė ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į bausmės tikslus, visuomenės intereso užtikrinimą, priima sprendimą.
Teismo vertinimu, aukščiau nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nuteistojo elgesio korekcija bei jo nusikalstamumą galinčių paskatinti veiksnių suvokimas yra nepakankamas, nuteistojo pažanga mažinant kriminogeninius veiksnius nepakitusi ir nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi, nustatytos aplinkybės neduoda pagrindo išvadai, kad nuteistojo atžvilgiu gali būti taikomas lygtinis paleidimas, nustatant intensyvią priežiūrą. Šiuo atveju taikant lygtinį paleidimą būtų pažeistas teisingumo principas bei nepasiekti bausmės tikslai, nes akivaizdu, jog teisingumo principas realizuojamas tik faktiškai atliekant bausmę bei patiriant laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus, todėl šio principo užtikrinimas aktualus ne tik skiriant bausmę, bet ir viso jos vykdymo laikotarpiu. Taigi, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2016 m. balandžio 20 d. nutarimas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos yra nepagrįstas, dėl ko nutarimą atsisakytina patvirtinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, BPK 360 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 364 straipsnio 3 dalimi,
nutaria:
tenkinti prokurorės J. Štreimikytės skundą dėl nutarimo taikyti nuteistajam V. D. lygtinį paleidimą.
Atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2016 m. balandžio 20 d. nutarimą taikyti nuteistajam V. D. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nustatant intensyvią priežiūrą.
Nutarties nuorašus išsiųsti nuteistajam ir prokurorui.
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per nutartį priėmusį Alytaus rajono apylinkės teismą.