- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-11-13
- Bylos Nr.
- e1-1655-1124/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-31703-2020-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rasa Bagdžiūtė
- Kaltinamasis
- A. I.
- Kategorijos
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Rasa Bagdžiūtė
supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), išsilavinimas – pagrindinis, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), administracine tvarka baustas, dvylika kartų teistas, paskutinį kartą – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 20 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį, paskiriant jam galutinę bausmę – trisdešimt parų arešto,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. A. I. pasikėsino pagrobti R. Š. priklausantį turtą, įsibraudamas į jai priklausantį metalinį garažą, o būtent – 2020 m. rugpjūčio 9 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, galimai po 00.00 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą įsibraudamas į patalpą, atėjęs prie R. Š. priklausančio metalinio garažo, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame buvo R. Š. priklausantis turtas, pabandė įsibrauti į garažą, panaudodamas su savimi atneštus nusikalstamos veikos padarymo įrankius – metalinį laužtuvą, metalui kirpti skirtas žirkles ir atsuktuvą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi su metalui kirpti skirtomis žirklėmis nenukirpo metalinio garažo vartų ąselės, dėl ko neįsibrovė į metalinį garažą ir iš jo nepavogė R. Š. priklausančio turto.
Motyvuojamoji dalis
2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių.
3. Remiantis BK 178 straipsnio 2 dalimi, tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.
4. Teismų praktikoje „įsibrovimas“ nusako nusikalstamos veikos padarymo būdą. Paties įsibrovimo būdai gali būti labai įvairūs. Šie būdai reiškia ne turto neteisėto paėmimo būdus, o nusako tik įsibrovimo, t. y. priėjimo prie turto, patekimo į nusikaltimo vietą, būdus. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, įsibrovimas traktuojamas kaip slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Įsibrovimas gali būti padarytas tiek slaptai, tiek atvirai, tiek įveikiant kliūtis (išlaužiant duris, išjungiant signalizaciją, sugadinant užraktus ir pan.), tiek be kliūčių (kai objektai palikti be apsaugos ar neužrakinti), todėl įsibrovimas inkriminuotinas ir tais atvejais, kai objektai palikti be apsaugos ar neužrakinti. Neteisėtas patekimas reiškia, kad kaltininkas neturi teisės patekti į tam tikrą objektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 52 15 punktas, kasacinės nutartys 2K-617/2005, 2K-639/2010). Ar patekimą į tam tikrą objektą laikyti neteisėtu, priklauso nuo savininko ir teisėto turto valdytojo valios. Šiuo atveju svarbu, kad kaltininkas į objektą patenka be savininko ar kito teisėto turto valdytojo žinios ar prieš jo valią, t. y. be jo sutikimo. Taip pat tai, kad kaltininkas neturėjo teisės į patalpą laisvai įeiti.
5. Kaltinamojo kaltę, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, be jo paties prisipažinimo, patvirtina bylos įrodymų visuma.
5.1. Kaltinamasis A. I., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino visiškai. Nurodė, kad 2020 m. rugpjūčio 9 d. naktį, valandos nurodyti negali, nes neprisimena, norėdamas pavogti svetimą turtą, vienas nuėjo į sodybą, esančią prie Lentvario stadiono, adresu – (duomenys neskelbtini) .Perlipęs tvorą, nuėjo prie sodyboje esančio metalinio garažo. Iš namų su savimi buvo paėmęs metalinį laužtuvą, kuris buvo apvyniotas izoliacine juosta, metalui kirpti skirtas žirkles ir atsuktuvą. Laužtuvą atsinešė tam, kad galėtų įsilaužti ir ką nors vertingo pagrobti. Laužtuvu bandė atidaryti garažo duris, tačiau jam nepavyko. Po to su metalui kirpti skirtomis žirklėmis bandė nukirpti metalinio garažo vartų ąselę, tačiau to padaryti jam taip pat nepavyko. Jis mano, kad jam nepavyko įsibrauti į garažą ir iš ten pavogti svetimo turto dėl to, kad buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Ryte, apie 9 val., jį prižadino pagyvenusi moteris, galimai sodybos šeimininkė, kuri pasakė, kad iškvies policiją. Dėl įvykio gailisi, savo veiksmus vertina kritiškai, pasižada daugiau nedaryti naujų nusikalstamų veikų (b. l. 46–47, 62–64).
5.2. Nukentėjusioji R. Š., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji gyvena sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini). Sodybos teritorija aptverta bei joje įrengtos vaizdo stebėjimo kameros. 2020 m. rugpjūčio 9 d., apie 9 val. išėjusi į kiemą, nuėjo link garažo išmesti šiukšles į konteinerį. Priėjusi prie garažo, pamatė prie garažo vartų numestą laužtuvą, kuris buvo apvyniotas žalios spalvos lipnia juosta. Kadangi jos sodyboje tokio laužtuvo nėra, todėl ji apžiūrėjo garažo vartus. Ant garažo vartų pastebėjo laužimo žymes, likusias ant spynos ąselių. Po to ėmė loti jos šuo, pasisukusi į jį, pamatė sodybos teritorijoje gulintį vyriškį. Priėjusi prie vyriškio pamatė, kad jis miega. Jai priėjus arčiau, vyras atsimerkė. Minėto vyro ji nepažįsta, matė jį pirmą kartą. Nepažįstamam vyrui pasakė, kad iškvies policiją ir nuėjo į namus pakviesti sūnaus R. Š.. Kartu su sūnumi išėjusi į kiemą pamatė, kad nepažįstamas vyriškis, peršokęs tvorą, nubėgo tolyn. Sūnus minėtą vyrą pagavo bei atsivedė į kiemą. Po to jie iškvietė policiją. Kaltinamasis į garažą neįsilaužė, tad iš jo nieko nepavogė. Kai atvyko policijos pareigūnai, sūnus perdavė pareigūnams nepažįstamą vyriškį. Turtinė žala jai nebuvo padaryta, pretenzijų neturi. Dėl nežymiai apgadintos durų ąselės turtinių pretenzijų neturi, kadangi žala menkavertė (b. l. 15–17, 22–24).
5.3. Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos – garažo, esančio (duomenys neskelbtini) apžiūra. Procesinio veiksmo metu apžiūrėjus garažo vartus, ant vartų ąselės, kur kabinama pakabinama spyna, užfiksuotas pjovimo pėdsakas. Prie garažo vartų rastas ant žemės gulintis laužtuvas, kuris iš įvykio vietos paimtas, supakuotas į voką bei prijungtas prie bylos medžiagos (b. l. 8–11).
5.4. Daiktų apžiūros protokole užfiksuota daiktų – žirklių, skirtų metalui gnybti bei atsuktuvo, rastų R. Š. sodyboje po 2020 m. rugpjūčio 9 d. įvykio, apžiūra (b. l. 26–28).
5.5. Apžiūros protokole užfiksuota vaizdo įrašų, kuriuos pateikė tyrimui R. Š., apžiūra. Vaizdo įraše pavadinimu „d03_md_ch03_20 0809091408“, kurio data „08-09-2020 Sun 09:14:10“ (trukmė 01:14 min.), užfiksuota kaip gatve eina du vyriškiai (vienas paskui kitą). Pirmasis eina vyriškis, vilkintis tamsios spalvos viršutinius drabužius, ant galvos užsidėjęs juodos spalvos kepurę su snapeliu, avintis tamsios spalvos batus bei su savimi ant pečių nešantis tamsios spalvos kuprinę. Paskui jį eina kitas vyriškis. Pastarasis yra tamsių trumpai kirptų plaukų, su barzda, dėvi tamsios spalvos šortus bei avi sandalus. Minėti vyrai užeina į sodybos teritoriją pro vartus bei paėję dingsta iš vaizdo stebėjimo kameros trajektorijos. Vaizdo įraše pavadinimu „d04_md_ch04_200809090246“ (trukmė 00:26 s) užfiksuotas tolumoje bėgantis asmuo, tačiau dėl didelio atstumo nėra galimybės tiksliai apibūdinti bėganti asmenį. Kituose tyrimui pateiktuose vaizdo įrašuose tyrimui reikšmingų duomenų nėra (b. l. 34–35).
6. Taigi, pats kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, jo parodymus patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklaustos nukentėjusiosios parodymai, procesinių veiksmų atlikimo metu užfiksuoti duomenys. Teismo vertinimu, bylos įrodymų visuma yra pakankama A. I. atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. Kaltinamojo veiksmai – atėjo prie garažo ir bandė įsibrauti į jį, panaudodamas su savimi atsineštus nusikalstamos veikos padarymo įrankius, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi su metalui kirpti skirtomis žirklėmis nenukirpo metalinio garažo vartų ąselės, dėl ko neįsibrovė į garažą ir iš jo nepavogė turto, teisingai, vadovaujantis tokio pobūdžio bylose suformuota teismų praktika, kvalifikuoti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį. Teismas sprendžia, kad A. I. nurodytomis aplinkybėmis padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – pasikėsino pagrobti nukentėjusiajai priklausantį turtą, įsibraudamas į jai priklausantį metalinį garažą.
7. Prokurorė siūlo procesą baigti, priimant teismo baudžiamąjį įsakymą ir kaltinamajam už nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, skirti – 75 parų arešto bausmę (paskirtą bausmę sumažinus 1/3 – 50 parų arešto bausmę).
8. Dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Teisę surašyti baudžiamąjį įsakymą turi teisėjas, gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 straipsnio 2 dalis). Teismo baudžiamasis įsakymas yra nuosprendis, kurį teismas priima nerengdamas bylos nagrinėjimo teisme (BPK 41 straipsnis).
9. Nagrinėjamu atveju prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu pateiktas laikantis BPK 419 straipsnio reikalavimų. Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokurorės kreipimusi dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi jie sutinka (b. l. 79–81).
10. BK 54 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Viena iš atsakomybę lengvinančių aplinkybių, įtvirtintų 59 straipsnio 1 dalyje, yra tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).
11. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe šiuo atveju pripažintina tai, kad kaltinamasis savo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo visiškai pripažino, taip pat gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); kaltinamasis dirba. Tačiau jis taip pat dvylika kartų teistas, padarė apysunkį nusikaltimą.
12. Įvertinęs aptartas aplinkybes teismas konstatuoja, kad baudžiamajame įstatyme numatyti bausmės tikslai kaltinamojo A. I. atžvilgiu bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 22 straipsnio 1 dalies, 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmę – areštą, ilgesniam, nei įstatyme numatytas arešto trukmės vidurkis, terminui – 75 parom. Remiantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
13. Kaltinamajam A. I. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 65), paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.
14. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į kaltinamajam paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikas, kaltinamojo išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2020 m. rugpjūčio 9 d. 10.30 val. iki 2020 m. rugpjūčio 10 d. 11.07 val., dvi laikinajame sulaikyme kaltinamojo išbūtas dienas prilyginant dviem arešto parom (b. l. 41–43).
15. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y. laužtuvas, atsuktuvas, žirklės, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikintini (b. l. 12, 29).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 – 422 straipsniais,
nusprendžia:
A. I. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 75 parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. I. paskirti galutinę bausmę – 50 parų arešto bausmę.
A. I. į paskirtos bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme, nuo 2020 m. rugpjūčio 9 d. 10.30 val. iki 2020 m. rugpjūčio 10 d. 11.07 val., dvi laikinajame sulaikyme kaltinamojo išbūtas dienas prilyginant dviem arešto parom.
Kaltinamajam A. I. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.
Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – laužtuvą, atsuktuvą, žirkles, sunaikinti.
Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Tačiau teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė.
Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 51 straipsnio 3 dalimi, A. I. ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos privalo atvykti į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių – pataisos namus, esančius Kaune, Technikos g. 34, atlikti arešto bausmę arba Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių – pataisos namus raštu arba elektroniniu paštu – info@nti-pn.lt informuoti apie objektyvias priežastis, trukdančias nustatytu laiku atvykti į pataisos įstaigą.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.