Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Kretingos rajono apylinkės teismo teisėjas Erikas Jurgutis, sekretoriaujant Redai Songailienei, dalyvaujant PK atstovui D. D., administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. G. ir jo atstovui advokato padėjėjui M. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinę bylą, kurioje M. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusiam Kretingos rajone, lietuviui, LR piliečiui, pagrindinio išsilavinimo, nevedusiam, dirbančiam UAB „G“ pagalbiniu darbuotoju, , gyvenančiam V, Kretingos rajone, neteistam, turinčiam galiojančių administracinių nuobaudų, surašytas ATPK protokolas pagal LR ATPK 130 str. 1 d., 128 str. 2 d., po apeliacinės instancijos nutarties bylą perduoti nagrinėti iš naujo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016-08-14 Klaipėdos AVPK Kretingos rajono PK pareigūnas surašė ATP protokolą apie tai, kad 2016-08-14 apie 10.50 val., M. G., Atžalyno gatvėje, Vydmantų kaime, ties pastatu Nr. 11, Kretingos rajone, vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, kai ši teisė yra atimta, nepakluso stabdomas uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, tuo padarė administracinės teisės pažeidimus, numatytus ATPK 128 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.. Kretingos rajono apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 12 d. nutarimu pripažino M. G. kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 128 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, ir paskyrė administracines nuobaudas nubaudė pagal ATPK 128 straipsnio 2 dalį 15 parų administraciniu areštu, pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį 25 parų administraciniu areštu, konfiskuodamas automobilį „Peugeot 307“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, M. G. paskirta galutinė administracinė nuobauda – 25 paros administracinio arešto, konfiskuojant automobilį „Peugeot 307“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), areštą atliekant areštinėje. 2016-11-04 nutartimi Klaipėdos apygardos teismas panaikino Kretingos rajono apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 12 d. nutarimą ir grąžino bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme. PK atstovas teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad kaltinimas pažeidėjui surašytas teisingai ir pagrįstai, todėl prašo M. G. pagal ATPK 128 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., nubausti įstatymo nustatyta tvarka. 2016-12-08 teismo posėdžio metu apklaustas administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. G. paaiškino, kad savo kaltę dėl inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo pripažįsta iš dalies. Neneigia, kad kaltinime nurodytą dieną, t.y. 2016-08-14, apie 10.50 automobiliu (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini), kuris priklauso pažįstamam S. P., važiavo Atžalyno gatve, Vydmantų kaime, Kretingos rajone ir važiuodamas prasilenkė su policijos tarnybiniu automobiliu. Jis gyvena Atžalyno g. 9, bet tą dieną privažiavęs pirmą artimiausią kiemą Nr. 11, įsuko ir pastatė automobilį. Užrakino duris ir nuėjo į namus, palikęs automobilį stovintį svetimo namo kieme. Jis nebėgo, o ramiai nuėjo. Konkrečiai priežasties, kodėl paliko automobilį ne savo namo kieme, paaiškinti negali. Po kurio laiko pas jį atėjo pažįstamas kaimo gyventojas ir pasakė, kad jo vairuotą a/m pareigūnų iškviestas spec. transportas nori nuvežti, todėl jis pats atėjo į įvykio vietą išsiaiškinimui. Tvirtina, kad jis nematė ir negirdėjo, jog jį stabdo ar bando sustabdyti policijos pareigūnai. Jis tą dieną nesiklausė muzikos a/m salone, o per veidrodėlius nematė, jog jį su garsiniu signalu ir įjungtu garsiniu ir šviečiančiu signalu stabdė pareigūnai. Mano, kad pareigūnai jo nestabdė, nes jis įvykio metu buvo blaivus ir neturėjo tikslo bėgtis nuo pareigūnų. Negali paaiškinti, kodėl ant 2016-08-14 ATPP jis parašė, jog sutinka, jog vairavo a/m neturėdamas teisės, kai ji atimta ir jis išsigando policijos pareigūnų, todėl nestojo pareigūnų stabdomas, t.y., kaltę pilnai pripažino. Prašo pagal 130 str. 1 d. jam teiseną nutraukti ir grąžinti automobilį. Tvirtina, kad automobilio (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini) savininkui S. P. nebuvo žinoma, kad jis neturi teisės vairuoti. Jis senokai gavo sutikimą pasinaudoti minėtu automobiliu ir a/m savininkui nebuvo žinoma, kad jis prarado teisę vairuoti transporto priemones, nes pastarasis nuolat ir jau senai gyvena Škotijoje. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad M. G. veiksmuose nėra ATPK 130 str. 1 d. sudėties, todėl teiseną pagal šį straipsnį prašo nutraukti. Nekonfiskuoti a/m. Prašo už ATPK 128 str. 2d. M. G. skirti piniginę baudą, nes pastarasis dirba.Nors M. G. kaltu prisipažino iš dalies, neprisipažįsta nepaklusęs policijos pareigūnui reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, jo padaryti administracinės teisės pažeidimai yra įrodyti liudytojų parodymai bei kita byloje surinkta medžiaga. Liudytojas, policijos pareigūnas, E. L. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad 2016-08-14 jis dirbo su kolega L. J., patraliavo Vydmantų kaime, Kretingos rajone. Tarnybinį automobilį vairavo kolega. Prasilenkiant su automobiliu „(duomenys neskelbtini) pastarojo automobilio vairuotojas sukėlė įtarimą, jog gali būti neblaivus (minėto a/m vairuotojas vengė akių kontakto, jo veidas buvo įgavęs raudonį ir tai sukėlė įtarimus, kad galimai vairuotojas neblaivus), todėl kolega kelyje apsuko tarnybinį a/m ir įjungę garso bei šviesos signalus, pradėjo persekioti minėtą automobilį. „(duomenys neskelbtini) automobilio vairuotojas pastebėjęs, kad yra persekiojamas (stabdomas), padidino greitį ir pasukęs į kitą gatvę, įvažiavo į kiemą ir sustojo. Atstumas tarp PK a/m ir persekiojamo vairuotojo buvo nedidesnis nei 100-120 metrų, todėl vairuotojas, kaip dabar žino, M. G. turėjo girdėti ir matyti galiniame bei šoniniuose veidrodėliuose apie jo stabdomą vairuojamą automobilį. Jie nespėjo įjungti tarnybinio a/m garsiakalbį ir žodžiu nurodyti vairuotojui sustoti, nes viskas truko tik keletą minučių. Kitų transporto priemonių aplinkui nebuvo. Matė, kaip vairuotojas iš sustojusio automobilio iššoko ir nubėgo kiemais. Jis bandė vairuotoją pasivyti, tačiau nepavijo, nes užsikirto saugos diržas, o tuo metu vairuotojas daržais pabėgo. Kolega automobiliu apvažiavo teritoriją iš kitos pusės, tačiau bėglio nerado. Grįžus prie palikto automobilio ir išsikvietus spec. transportą (velką), į įvykio vietą atėjo M. G.. Vairuotojas pateikė automobilio bei savo dokumentus, pripažino bėgimosi faktą. Aiškino, kad išsigando policijos pareigūnų, todėl, nors ir suprato, jog yra pareigūnų stabdomas, nestojo pareigūnams ir pabėgo. Niekas M. G. nevertė rašyti paaiškinimo tekstą 2016-08-14 protokole. Šį paaiškinimą vairuotojas parašė pats, savo ranka. Analogiškus parodymus pareigūnas E. L. davė 2016-09-08 d. apklausos teisme metu (b.l. 27-28). Liudytojas, policijos pareigūnas, L. J. į teismo posėdį neatvyko dėl ligos.2016-09-08 apklausos teisme metu jis patvirtino pareigūno E. L. parodymus. Paaiškino, kad 2016-08-14 jis su kolega patruliavo Vydmantų kaime ir jiems važiuojant Vydmantų kaime, prasilenkė su priešais atvažiuojančiu automobiliu, kurio vairuotojas jiems pasirodė įtartinas. Tada jis apsuko tarnybinį automobilį ir įjungęs garso ir šviesos signalus, vijosi automobilį, norėdami jį sustabdyti. Nuvažiuojančio automobilio vairuotojas, pamatęs, kad yra stabdomas, padidino greitį, posūkyje jo vairuojamas automobilis šliuožė ir įvažiavęs į Atžalyno gatvę, namo kieme sustojo, iššoko iš automobilio ir nubėgo kiemais. Jo kolega nusivijo vairuotoją, o jis su tarnybiniu automobiliu bandė užvažiuoti nubėgusiam už priekio, tačiau vairuotojas pasislėpė kiemuose. Jiems ruošiantis nuvilkti paliktą automobilį, pasirodė vairuotojas. Jį sulaikė ir surašė protokolą. Nestojusiam automobilyje buvo tik vienas vairuotojas, jį aiškiai matė, kitų asmenų nebuvo. Tai tas pats asmuo, kuris vėliau grįžo prie palikto automobilio ir kurį jie sulaikė (b.l. 27-28). M. G. ne vieną kartą baustas administracine tvarka už įvairius pažeidimus. 2012-06-14 Kretingos rajono apylinkės teismo nutarimu M. G. paskirta nuobauda pagal LR ATPK 123 str. 1d. ir 130² str. ir jam atimta teisė vairuoti 48 mėnesiams (b.l.12). Iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios teismui buvo pateiktas automobilio „(duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini) savininko S. P. paaiškinimas. Nurodoma, kad jis yra išvykęs į Škotiją, todėl negali dalyvauti bylos nagrinėjime. Apie teismo posėdį 2016-12-07 14 val. jam žinoma. Patvirtino, kad jis gera valia paskolino savo automobilį naudotis pažįstamam M. G.. Jam nebuvo žinoma apie tai, kad M. G. atimta teisė vairuoti transporto priemones, priešingai jis nebūtu savo a/m paskolinęs. Prašo nekonfiskuoti jam priklausančio automobilio. 2016-08-14 ATP protokole M. G. savo ranka pripažindamas pažeidimą fiksavo „vairavau, kai teisė atimta vairuoti ir nestojau policijai, nes išsigandau, sustojau kieme, dėl to gailiuosi“ (b.l. 2). Kelių eismo taisyklių 14 punkte nurodyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemones, neturint teisės vairuoti. Taisyklių 17 punkte nurodyta, kad tikrinančio pareigūno stabdomas, transporto priemonės vairuotojas privalo ją sustabdyti. Pagal Lietuvos Respublikos policijos patrulių veiklos instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos generalinio policijos komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673, 25 p., Transporto priemonė gali būti stabdoma važiuojant tarnybine transporto priemone, įjungus jos mėlynos (mėlynos ir raudonos) spalvos švyturėlį (švyturėlius) ir specialiuosius garso signalus. Šiuo atveju reikia privažiuoti prie stabdomos transporto priemonės iš galo ir reikalavimą sustoti pareikšti žodžiais per garsiakalbį. Bylos duomenimis nustatyta, kad policijos pareigūnai, įsijungę specialius garso ir mėlynus ir raudonus švyturėlius tarnybiniu automobiliu, stabdė M. G. vairuojamą automobilį, tačiau šis nepakluso teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Pareigūnai nespėjo įjungti tarnybinio a/m garsiakalbį ir žodžiu nurodyti vairuotojui sustoti, nes M. G. supratęs pažeidimo esmę ir siekdamas išvengti atsakomybės, padidino greitį ir įsukęs į patį pirmą pasitaikiusį kiemą, paliko a/m ir pabėgo iš įvykio vietos. M. G. parodymus, kad jo nestabdė policijos pareigūnai, jis negirdėjo garsinio signalo bei įjungtų švyturėlių, sustojo nestabdomas ir palikęs automobilį stovėti kieme, pats išėjo į namus, teismas vertina kritiškai, kaip gynybinę poziciją ir siekimą išvengti atsakomybės. Teismas vertina, kad M. G. parodymai teisme prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms bei pirminiai bylos medžiagai. Liudytojai, policijos pareigūnai E. L. ir L. J. patvirtino, kad jie tarnybiniu automobiliu, įsijungę švyturėlius bei garso signalus, važiuodami M. G. vairuojamam a/m iš galo, stabdė pažeidėjo automobilį, kuris didindamas greitį, važiavo toliau ir įvažiavęs į pirmą pasitaikiusį kiemą, sustabdęs automobilį, paliko jį ir pabėgo. Teismas neturi pagrindo netikėti liudytojų parodymais, nėra nustatyta, kad pareigūnai apkalbėtų pažeidėją, būtų suinteresuoti duoti tokius parodymus. Pareigūnai patvirtino, kad kitų transporto priemonių tuo metu nebuvo, todėl M. G. turėjo girdėti ir matyti, kad yra stabdomas. Pats pažeidėjas 2016-08-14 protokole nurodė, kad nestojo stabdomas, nes išsigando policijos pareigūnų, negali paaiškinti, kodėl paliko stovintį automobilį ne savo gyvenamojo namo kieme. Pažeidėjo aiškinimas, kad jis savo ranka surašė 2016-08-14 paaiškinimą iš pareigūnų žodžių, vertinamas kritiškai ir yra logiškai nesuvokiamas. Esant šiems įrodymams, teismas konstatuoja, kad M. G. padarytos veikos kvalifikuojamos pagal Lietuvos Respublikos ATPK 128 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. teisingai, nes 2016-08-14 apie 10.50 val., M. G., Atžalyno gatvėje, Vydmantų kaime, ties pastatu Nr. 11, Kretingos rajone, vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, kai ši teisė yra atimta, nepakluso stabdomas uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, tuo padarė administracinės teisės pažeidimus, numatytus ATPK 128 str. 2 d. ir 130 str. 1 d..Teismas, vadovaudamasis bendrosiomis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklėmis, atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. M. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.Nuobaudos rūšis ir dydis nustatomas, įvertinant šias aplinkybes, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių kiekį ir reikšmingumą (Lietuvos Respublikos ATPK 30² straipsnis). M. G., neturėdamas teisės vairuoti, vairuodamas transporto priemonę padarė pavojingą administracinį teisės pažeidimą, ypatingai pavojingą ir grubų kelių eismo taisyklių pažeidimą, praeityje baustas administracine tvarka 12 kartų už KET pažeidimus, iš jų 3 kartus už transporto priemonių vairavimą neblaiviam, padarė analogiškus teisės pažeidimus per vienerius metus, dirba ir turi legalų pragyvenimo šaltinį, yra jauno amžiaus, manytina, kad turės lėšų piniginei baudai sumokėti, todėl jam skirtinos sankcijose numatytos piniginės nuobaudos, artimos maksimumui, nuobaudas subendrinant ir nekonfiskuotina transporto priemonės. Nekonfiskuodamas automobilio „(duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini), teismas atsižvelgia į tai, kad automobilis priklauso S. P.. Automobilio savininkas gyvena Škotijoje. Gera valia paskolindamas laikinai M. G. automobilį pasinaudoti ir gyvendamas kitoje valstybėje, automobilio savininkas nežinojo ir negalėjo žinoti apie M. G. daromus ar jau padarytus administracinius teisės pažeidimus. A/m konfiskavimas sukels S. P. šeimai neigiamus padarinius. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 26 str., 33 str., 128 str. 2 d., 130 str. 1d., 286 str., 287 str. teismas nutarė : Pagal ATPK 130 str. 1 d., M. G., a.k. (duomenys neskelbtini) nubausti 1300 Eurų pinigine bauda į valstybės pajamas, nekonfiskuojant a/m „(duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini). Pagal ATPK 128 str. 2 d., M. G., a.k. (duomenys neskelbtini) nubausti 650 Eurų pinigine bauda į valstybės pajamas. Vadovaujantis ATPK 33 str., galutinę nuobaudą M. G., a.k. (duomenys neskelbtini) paskirti 1350 Eurų piniginę baudą į valstybės pajamas, nekonfiskuojant a/m “(duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini). Išaiškinti, kad paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime nurodant ATP bylos numerį ROIK : 16060525629. Jeigu pažeidėjas sumokėti negali, - turi teisę raštu kreiptis į VMI prie FM dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo. Laiku nesumokėjus baudą, pažeidėjui gresia papildomos išlaidos. Jeigu baudą priverstiniu būdu išieškos antstolis, pažeidėjui teks sumokėti ne tik baudą, bet ir atlyginti vykdymo išlaidas, kurios gali būti didesnės už baudą. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d., 3 d.). Rekomenduotina apie baudos sumokėjimą pranešti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariatui. Nutarimas Lietuvos Respublikos ATPK ATPK 302 ² – 302 ⁴str. nustatyta tvarka per 20 d., nuo nutarimo gavimo dienos, gali būti apskųstas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Kretingos rajono apylinkės teismą. Teisėjas Erikas Jurgutis