Vilniaus apygardos teismo nutartis

2008-09-17 · Civilinė byla Nr. 2A-731-302/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-09-17
Bylos Nr.
2A-731-302/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Romualda Janovičienė (pran.), Dalia Kačinskienė, Dalia Višinskienė
Ieškovas
J. K.
Kategorijos
  • 11.5.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 11.9.12pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-731-302/08Procesinio sprendimo kategorijos: 11.5.6; 11.9.12; 44.2.4.2 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2008 m. rugsėjo 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Romualdos Janovičienės,kolegijos teisėjų Dalios Kačinskienės ir Dalios Višinskienės,sekretoriaujant Editai Kirdeikienei,dalyvaujant ieškovui J. K. ,atsakovo atstovui adv. Laurai Juozumaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. balandžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. K. ieškinį atsakovui tikrajai ūkinei bendrijai „Rimkevičiaus ir Gintauto bendrija“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas J. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti, jog atsakovas tikroji ūkinė bendrija (toliau tekste – TŪB) „Rimkevičiaus ir Gintauto bendrija“ atleido ieškovą iš darbo neteisėtai, priteisti atlyginimą už priverstinę pravaikštą nuo 2007-11-02, priteisti iš atsakovo 3 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą už darbo garbės įžeidimą.

Nurodė, kad tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta darbo sutartis, pagal kurią ieškovas buvo priimtas į optiko pareigas su trijų mėnesių bandomuoju laikotarpiu. Jis pareigas atliko tinkamai, drausminių nuobaudų neturėjo, konfliktų su vadovais nebuvo, pretenzijų dėl darbo kokybės nebuvo pareikšta. Jam buvo nustatytas bandomasis laikotarpis. Darbdavys, įrašydamas į darbo sutartį išbandymo sąlygą, ieškovo darbo rezultatus vertino nesąžiningai, nes pasinaudojo suklastotu dokumentu. Ieškovas nebuvo aprūpintas atitinkamais techniniais dokumentais, reikalingais tinkamai atlikti darbą ir kelti kvalifikaciją. Atsakovas pažeidė įstatymo reikalavimus reikalaudamas vykdyti saugos ir sveikatos taisyklių reikalavimus, su kuriais ieškovas nebuvo raštiškai supažindintas. Nurodė, kad neturtinė žala pasireiškė tuo, jog ieškovo darbo garbė buvo įžeista, jis nenusipelnė neigiamo jo darbo įvertinimo, nes nei dėl darbo kokybės, nei dėl darbo drausmės jokių pretenzijų neturėjo.

Atsakovas TŪB „Rimkevičiaus ir Gintauto bendrija“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas buvo priimtas dirbti pagal darbo sutartį optiko pareigoms, nustatant 3 mėnesių išbandymo terminą. Ieškovas netinkamai atliko jam paskirtas pareigas, nevykdė darbdavio atstovo nurodymų, šiurkščiai elgėsi su kitais darbuotojais. Kadangi įmonėje trūksta darbuotojų buvo nuspręsta leisti ieškovui pasitaisyti, jis buvo apmokomas dirbti, tačiau paaiškėjo, jog ieškovas yra netinkamas sulygtam darbui ne tik dėl profesinių įgūdžių stokos, bet ir dėl asmeninių savybių.

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2008 m. balandžio 14 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas konstatavo, jog atsakovas, sudaręs darbo sutartį su ieškovu, turėjo teisę susitarti su ieškovu dėl išbandymo. Teismas, patikrinęs ar darbdavys (atsakovas) tikrai turėjo pakankamą pagrindą pripažinti, jog darbuotojas neišlaikė išbandymo, laikė, kad atsakovas įrodė, jog ieškovas dėl asmeninių savybių negali dirbti pas atsakovą darbovietėje, yra netinkamas darbui, nes dirba nekokybiškai, nesilaiko technologijos ir netenkina darbdavio lūkesčių. Teismas sprendė, jog atsakovas priėmė pagrįstą sprendimą dėl darbuotojo tinkamumo. Teismas atmetė reikalavimus dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, vidutinio darbo užmokesčio priteisimo, grąžinimo į darbą, nes atsakovas atleidimo ieškovą iš darbo laikydamasis darbo įstatymo reikalavimų.

Teismas atmetė ieškovo reikalavimą dėl žalos atlyginimo, nes ieškovas teisėtai atleistas iš darbo, jam neturtinė žala nepadaryta.

Šalies argumentai

Ieškovas J. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad teismas padarė įvairius procesinės teisės normų pažeidimus. Teismas, nagrinėdamas bylą, neatsižvelgė į ieškovo reikalavimus išreikalauti atitinkamus dokumentus, tokiu būdu buvo pažeisti Civilinio proceso kodekso 229, 415 str. reikalavimai. Teismas pažeidė lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principus darbo byloje. Taip pat teismas nepagrįstai netenkino prašymo kviesti liudytojais ieškovo nurodomus asmenis, kurių adresų jis nežino, nes šiuos adresus teismas galėjo išsireikalauti iš atsakovo, be to, neiškvietus nei vieno ieškovo liudytojo, buvo pažeista jo teisė ir galimybė remtis liudytojų parodymais kaip įrodinėjimo priemone.

Teismas nevertino ieškovo pareigybės aprašymo, nes dauguma pretenzijų dėl ieškovo darbo kokybės reiškiama ne dėl optiko, bet dėl poliruotojo funkcijų atlikimo, tokiu būdu ieškovas dirbo nesulygtą sutartimi darbą.

Teismas nevertino, jog atsakovas nepateikė nei vieno rašytinio ieškovo nesugebėjimo atlikti sutartą darbą fakto įrodymo, taip pat nepateikė ir ieškovo prašomų optinių stiklų poliravimo technologinių kortų.

Atsiliepimas

Atsakovas TŪB „Rimkevičiaus ir Gintauto bendrija“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti.

Nurodo, kad apeliantas nepagrįstai nurodo, jog teismas nesirūpino jo prašomų liudytojų iškvietimu, tokie teiginiai prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms ir yra nepagrįsti, nes ieškovas teismui nurodė pats pasirūpinsiąs jų atvykimu.

Šalies argumentai

Ieškovui teismas suteikė galimybę duoti paaiškinimus, neribodamas jų trukmės, skaičiaus, formuluoti prašymus, užduoti klausimus liudytojams ir atsakovui, tačiau laikantis CPK įtvirtintos tvarkos.

Atsakovas įrodė, kad ieškovas netinkamai vykdė jam pavestą darbą išbandymo laikotarpiu.

Apelianto argumentai, jog darbdavys jį vertė dirbti nesulygtą sutartyje darbą, nepagrįsti, patvirtinantys jo visišką įmonėje vykdomos gamybos procesų neišmanymą, nes optikos iš stiklo ar kristalų gamybos procesas be paruošiamųjų ir baigiamųjų darbų, susideda iš tokių stadijų – technologinės sekos pagal užduotį sudarymas ir koregavimas, pjovimas / šlifavimas, poliravimas, kontrolė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Byloje nustatyta, kad 2007 m. rugpjūčio 1 d. ieškovas J. K. ir atsakovas TŪB „Rimkevičiaus ir Gintaro bendrija“ sudarė darbo sutartį, kuria atsakovas priėmė ieškovą į optiko pareigas. Šalys darbdavio iniciatyva sutartyje nustatė trijų mėnesių išbandymo laikotarpį (b.l. 5). Nurodyta darbo sutartis nutraukta atsakovo 2007 m. spalio 31 d. įsakymu pagal DK 107 straipsnio 1 dalį, nes atsakovas pripažino išbandymo rezultatus nepatenkinamais (b.l. 10).

Išbandymas – tam tikras terminas, darbo sutarties šalių susitarimu nustatomas sudarant darbo sutartį, per kurį darbdavys gali patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, o darbuotojas – ar darbas ir jo sąlygos tinka jam (DK 105 straipsnio 1 dalis). Darbo sutarties šalių susitarimo dėl išbandymo turinį sudaro ne vien tik išbandymo terminas, bet ir tai, kokiu tikslu (kurios iš darbo sutarties šalių iniciatyva) išbandymas nustatytas. Dėl to, šalims susitarus dėl išbandymo, rašytinėje darbo sutartyje nurodytinas ne tik nustatytas išbandymo terminas, bet ir kitas esminis tokio susitarimo elementas – išbandymo tikslas (išbandymo nustatymo iniciatorius).

Nagrinėjamoje byloje, šalių sulygtas išbandymo tikslas darbo sutartyje esant nurodytam, kad išbandymas nustatytas darbdavio iniciatyva, - patikrinti, ar darbuotojas tinka darbui. Nuo šios sąlygos priklauso ne darbo sutarties galiojimas, bet tik paprastesnė darbo sutarties nutraukimo tvarka, t. y. jei išbandymas nustatytas darbdavio iniciatyva, tai darbdavys, pripažinęs, kad išbandymo rezultatai nepatenkinami, iki išbandymo termino pabaigos gali atleisti darbuotoją iš darbo, apie tai raštu įspėjęs darbuotoją prieš tris dienas, ir nemokėti šiam išeitinės kompensacijos (DK 107 straipsnio 1 dalis).

Darbuotojo atleidimo pagal šį straipsnį pagrindas - neigiami išbandymo rezultatai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiškindamas ir taikydamas praktiką nagrinėjamu klausimu padarė išvadą, kad išbandymo rezultatų vertinimas yra darbdavio prerogatyva, o tai reiškia, kad teismas negali pripažinti, kad darbuotojas tinka dirbti sulygtą darbą (pvz. Aukščiausiojo Teismo 2000 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje D. P. v. UAB „Wellman”, Nr. 3K-3-1012/2000; Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje I. S. v. AB bankas „NORD/LB Lietuva“, Nr. 3K-3-122/2004 ir kt.). Tokią išvadą patvirtina ir darbo teisinių santykių sutartinis pobūdis – darbo sutartis sudaroma šalių valia ir tik šios sutarties šalys gali spręsti, ar darbas yra priimtinas (kai išbandymas nustatytas darbuotojo prašymu) arba ar darbuotojas sugeba tinkamai atlikti jam pavestą darbą (kai išbandymas nustatomas darbdavio iniciatyva).

Atsižvelgiant į darbo sutarties šalių lygiateisiškumą, darbuotojas turi teisę ginčyti jo atleidimą iš darbo DK 107 straipsnio 1 dalies pagrindu ir šioje byloje darbdavys privalo įrodyti, kad darbuotojas iš tiesų neišlaikė išbandymo, t. y. kad darbuotojas dėl savo dalykinių ar asmeninių savybių nesugeba ar negali dirbti darbo, dėl kurio atlikimo buvo sulygta sudarant sutartį. Neigiamą išbandymo rezultatą darbdavys gali įrodinėti visomis Civilinio proceso kodekso 177 straipsnyje nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis. Tačiau nagrinėdamas tokias bylas teismas negali spręsti tų klausimų, kurie pagal įstatymą ir darbo teisinių santykių sutartinį pobūdį yra darbdavio prerogatyva, t. y. teismas negali pripažinti, kad darbuotojas tinka pavestam darbui. Teismo pareiga nagrinėjant tokias bylas – patikrinti, ar darbdavys tikrai turėjo pakankamą pagrindą pripažinti, kad darbuotojas neišlaikė išbandymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje D. L.–P. v. UAB „ Wellman“, byla Nr. 3K-3-1012/2000). Toks pripažinimas laikytinas pagrįstu ir yra teisėtas, jeigu darbdavys pateikia konkrečių įrodymų, patvirtinančių, kad per išbandymo laikotarpį darbuotojas netinkamai atliko darbą.

Iš atsakovo pateiktų ir apylinkės teismo įvertintų įrodymų matyti, kad darbdavys pagrįstai sprendė, jog per išbandymo laikotarpį ieškovas netinkamai atliko jam pavestą darbą: tai patvirtino atsakovo pateiktas dokumentas dėl ieškovo įvertinimo per bandomąjį laikotarpį (b.l. 8), liudytojų I. G. ir J. Ž. parodymai. Kolegija sprendžia, kad atsakovo pateikti įrodymai yra pakankami nuspręsti, jog darbdavys nepažeidė ieškovo atleidimo iš darbo pagal Darbo kodekso 107 straipsnio 1 dalį tvarkos. Teismas negalėjo spręsti ar pagal savo turimas žinias ir kvalifikaciją ieškovas yra tinkamas dirbti konkretų darbą, o privalėjo įvertinti ar ieškovas savo žinias ir kvalifikaciją tinkamai panaudojo dirbdamas jam pavestą konkretų darbą. Atkreiptinas dėmesys, kad iš nurodytų įrodymų teismas turėjo pagrindo daryti išvadą, kad ieškovas ir dėl asmeninių savybių nesugeba ar negali dirbti darbo, dėl kurio atlikimo buvo sulygta sudarant sutartį, nes jis nepaisė vadovų, specialistų patarimų, prašymų, nurodymų, atsikalbinėjo. Įvertinus tai, kad bendrijoje atliekami eksperimentiniai darbai, daroma neeilinė ir nestandartinė produkcija, kuriai nėra vieningos technologijos ir būtina vykdyti vis naujus ir skirtingus specialistų nurodymus, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad dėl savo asmeninių savybių ieškovas neišlaikė išbandymo termino.

Kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentą, kad pirmos instancijos teismas pažeidė Civilinio proceso kodekso normas reguliuojančias įrodymų išreikalavimą, proceso šalių prašymų išsprendimą, pažeidė lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principus. Teismas 2008-02-26 vykusiame parengiamajame posėdyje patenkino visus ieškovo reikalavimus tiek dėl jo nurodytų dokumentų reikalavimo, tiek dėl liudytojų kvietimo. Atsakovai didesnės dalies ieškovo nurodytų dokumentų nepateikė, tačiau jie nurodė, kad bendrijoje tokie dokumentai apskritai nėra naudojami, todėl jų fiziškai negalėjo pateikti teismui. Atsakovas, kurio pareigą įrodyti atleidimo iš darbo pagrįstumą, įrodinėjo kitomis pasirinktomis priemonėmis, o ne prašomais ieškovo nurodytais dokumentais, tai nėra proceso pažeidimas, o atsakovo teisė teikti tokius įrodymus, kuriuos jis laiko esą reikalingais.

Taip pat kolegija nelaiko proceso pažeidimu, jog nebuvo apklausti ieškovo prašyti liudytojai. Ieškovas nenurodė jų buvimo vietos ir teismas neturėjo galimybės jų iškviesti. Apeliantui paprašius vieną iš liudytojų – R. P. apklausti apeliacinės instancijos teisme ir jam atėjus į teismą, jis buvo apklaustas. Kolegija išklausiusi jo parodymus sprendžia, kad jo parodymai nepaneigia tiek pirmosios instancijos teisme apklaustų kitų liudytojų parodymų, tiek rašytinio įrodymo apie išbandymo įvertinimą. Nors liudytojas nurodė, kad ieškovas su juo ir kitais darbuotojais elgėsi normaliai, dirbo, jo manymu, irgi normaliai, tačiau tai nepaneigia nustatytos teismo aplinkybės, kad jis netinkamai vykdė vadovų ir specialistų pavestą darbą, bei su pastaraisiais elgėsi netinkamai ir neklausė jų nurodymų.

Iš teismo posėdžio protokolo (b.l. 60-65) matyti, jog buvo išklausyti jo prašymai ir atitinkamai priimtos teismo nutartys konkrečiu prašymu, jam suteikta teisė duoti paaiškinimus byloje bei užduoti klausimus tiek proceso dalyviams, tiek liudytojams, tokiu būdu nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad jam nebuvo suteikta teisė duoti paaiškinimus, bei ignoruoti jo prašymai. Pagal ieškovo 2008-04-15 prašymą (b.l. 68) tą pačią dieną jam buvo išduotas sprendimo nuorašas, tačiau duomenų, jog jis prašė susipažinti su posėdžio protokolu ir jam nebuvo suteikta ši teisė, nėra, todėl kolegija laiko, jog šie apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti.

Pirmosios instancijos teismas patikrino, ar atsakovas turėjo pakankamą pagrindą pripažinti, kad apeliantas neišlaikė išbandymo, ir nustatė, kad atsakovas įrodė neigiamą išbandymo rezultatą. Nepagrįstas apelianto nurodymas apeliaciniame skunde, jog atsakovas ieškovo atleidimo iš darbo teisėtumą turėjo įrodinėti ne tais įrodymais, kuriais jis įrodinėjo, o tais, kuriais reikalavo ieškovas ir kuriuos nurodė apeliaciniame skunde. Civilinio proceso kodekso nenumato atsakovo pareigos savo atsikirtimą įrodinėti tik tais įrodymais, kuriais reikalauja įrodinėti kita šalis, jis laisvas pasirinkti pats įrodinėjimo būdą ir tvarką, svarbu, kad tai būtų leistini įrodymai ir su byla susiję įrodymai (Civilinio proceso kodekso 177, 178, 180 straipsniai).

Apelianto prašymu prie bylos yra prijungti kaip nauji įrodymai: operacinės technologinės kortelės, apdirbimo kelio technologinės kortelės, technologinių kortelių žymėjimo blankai, ištrauka iš Lietuvos profesijų klasifikatoriaus, tačiau jie niekaip neįtakoja sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, nes atsakovas savo veikloje šių kortelių nenaudoja, jas naudoti jo veikloje norminiai aktai nereikalauja, o stiklo poliruotojo profesijos aprašas klasifikatoriuje su ieškovo kaip optiko darbu negali būti sutapatinamas, todėl šie dokumentai neturi ryšio su nagrinėjama byla.

Rašytiniai įrodymai dėl išlaidų atsakovo advokato pagalbai apmokėti buvo pateikti teisminio bylos nagrinėjimo metu ir teismo prijungti prie bylos (b.l. 63), todėl teismui buvo pagrindas tokias bylinėjimosi išlaidas priteisti. Jų dydžio apeliantas neginčija, todėl kolegija dėl to nepasisako.

Kadangi pirmos instancijos teismas tinkamai aiškino bei taikė materialinės teisės ir procesinės teisės normas, skundžiamas teismo sprendimas paliekamas galioti, o apelianto apeliacinis skundas netenkintinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. balandžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Romualda JanovičienėKolegijos teisėjos Dalia KačinskienėDalia Višinskienė