- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-06-01
- Bylos Nr.
- e2YT-9359-1019/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03505-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Rimeikienė
- Pareiškėjas
- A. S.
- Suinteresuotas asmuo
- R. S., J. S., A. S., K. S., D. S.
- Kategorijos
- 2.3.3.4Tėvystės nustatymas
išvadą teikiančios institucijos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Rūtai Norkutei-Aldakauskienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos A. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – R. S., J. S., A. S., K. S., D. S., išvadą teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. S., gimęs 1977 m. kovo 31 d., miręs 2016 m. rugsėjo 24 d., a.k. (duomenys neskelbtini) yra K. S., gimusio 2002 m. liepos 5 d., a.k. (duomenys neskelbtini) tėvas; įpareigoti civilinės metrikacijos skyrių K. S. gimimo liudijime įrašyti duomenis apie tėvą – A. S.. Nurodo, kad su A. S. susipažino 2001 metais Vokietijoje, kartu gyveno Frankfurte prie Maino, Vokietijoje. Artimai bendravo kaip pora, palaikė lytinius santykius, vedė bendrą ūkį. 2001 metais ji pastojo, A. S. labai apsidžiaugė, visą nėštumo laikotarpį ja rūpinosi, laukė gimsiančio vaikelio. Bijodama gimdyti ne savo šalyje, be artimųjų paramos, pareiškėja grįžo gimdyti į Lietuvą. 2002 m. liepos 5 d. gimė sūnus K.. Gimus sūnui, A. S. sūnų pripažino, palaikė su juo artimą ryšį, nuolat bendravo internetu per Skype programą. 2003 metais pareiškėja su sūnumi vyko lankyti tėčio A. S.. A. S. nusprendė nekeisti savo gyvenamosios vietos ir likti gyventi Vokietijoje. Tuo tarpu ji su sūnumi apsigyveno Lietuvoje. Nepaisant to, A. S. nuolatos palaikė ryšį su sūnumi, rūpinosi jo auginimu. Sūnui paaugus, jie nuolat bendraudavo telefonu, internetu, tėvas siųsdavo sūnui dovanas. 2006 metais sūnų krikštijo. Iš civilinėje byloje esančio Šv. Pranciškaus Asyžiečio (bernardinų) bažnyčios krikšto liudijimo matyti, kad vaiko tėvais nurodomi A. S. ir A. S.. Be to, A. S. nuo pat vaiko gimimo sūnų išlaikė, t. y. prisidėjo prie vaiko būtinųjų poreikių tenkinimo – sūnaus išlaikymui siųsdavo pinigus. Nepilnamečio sūnaus dokumentų nespėjo tinkamai sutvarkyti, kadangi A. S. netikėtai 2016 m. rugsėjo 24 d. mirė. Nurodo, kad juridinę reikšmę turintis faktas prašomas nustatyti, siekiant nepilnamečiam sūnui paveldėti po tėvo A. S. mirties jam priklausiusį turtą, jei tokio turto mirusysis turėjo. Taip pat, kad sūnus galėtų įgyti kitas asmenines neturtines bei turtines teises (gauti valstybės teikiamą socialinę paramą ir kt.) ir jas įgyvendinti, kadangi teisines pasekmes sukelia tik įstatymų nustatytas giminystės artumo laipsnis. Pareiškėja pažymi, kad kitokiu būdu gauti A. S. tėvystę sūnaus K. S. atžvilgiu patvirtinančių dokumentų neturi galimybės. Ieškinio teisenos tvarka nustatyti tėvystės nebeįmanoma dėl A. S. mirties. Įrodyti sūnaus ir jo tėvo giminystės ryšio dokumentais taip pat negali, kadangi, registruojant vaiko gimimą, A. S. sūnaus gimimo akto įraše kaip tėvas nebuvo nurodytas.
Teismo posėdyje pareiškėja savo pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti pareiškime nurodytų motyvų pagrindu. Papildomai paaiškino, kad mirusysis A. S. yra jos vaiko biologinis tėvas. Su vaiko tėvu, iki vaikui gimstant, Vokietijoje gyveno kartu beveik metus. Kartu gyveno kaip šeima. Gimdyti išvyko į Lietuvą. Vėliau gyventi į Vokietiją negrįžo. A. pripažino savo sūnų K., su juo bendravo, dažnai skambindavo, prisidėjo prie sūnaus materialinio išlaikymo – siųsdavo pinigus, pirko dovanas. Į Lietuvą A. grįždavo labai retai, kas keleri metai. Pareiškėja su vaiku Vokietijoje buvo vieną kartą. Apie K. gimimą žinojo A. brolis. Su A. mama truputį bendravo telefonu, su tėčiu nėra bendravusi, kadangi jis serga. Apie Audriaus mirtį sužinojo iš jo sesės Kristinos, bet jis jau buvo palaidotas.
Suinteresuotiems asmenims procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 121 straipsnis, 123 straipsnis).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo A. S. pateikė teismui prašymą bylą nagrinėti jai nedalyvaujant. Papildomai nurodė, kad pareiškėjos A. S. nepažįsta ir niekada su ja nebendravo.
Suinteresuotas asmuo R. S. pateikė teismui atsiliepimą į pareiškimą nurodydama, kad su pareiškimu sutinka ir prašo teismo civilinę bylą nagrinėti jai nedalyvaujant. Papildomai nurodė, kad į teismo posėdį atvykti neturi galimybių, kadangi slaugo sergantį vyrą J. S.. Sutinka, kad K. būtų suteikta sūnaus A. pavardė – S..
Suinteresuoti asmenys J. S., K. S., D. S. teismo nustatytu terminu atsiliepimų į pareiškimą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, jokių prašymų byloje nepareiškė. Kadangi visiems suinteresuotiems asmenims apie teismo posėdį pranešta tinkamai, byla nagrinėjama suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant.
Teismo posėdyje išklausytas nepilnametis pareiškėjos sūnus K. S. prašė pareiškimą patenkinti. Papildomai paaiškino, kad A. S. laikė savo tėvu. Su tėvu tarpusavyje bendravo nuo pat mažens, A. jis vadino tėčiu. Su tėvu matydavosi kas porą metų. Tėvas jam pirkdavo dovanų, prisidėjo prie jo materialinio išlaikymo. Tėvo artimųjų nepažįsta. Sutinka, kad pavardė liktų S..
Liudytoja K. K. teismo posėdyje paaiškino, kad yra pareiškėjos draugė nuo 1998 metų. Kartu išvyko į Vokietiją, gyveno skirtinguose miesteliuose. Vokietijoje gyveno apie 2 metus. Vokietijoje A. susipažino su A., buvo pora. Liudytoja bendravo su jais A. nėštumo metu. A. A. labai rūpinosi. Kai gimė K., A. stengėsi būti geru tėvu, palaikė A. finansiškai.
Liudytoja O. S. teismo posėdyje paaiškino, kad yra pareiškėjos mama. K. tėčio A. nėra mačiusi. Dukra A. gyveno Vokietijoje. Apie A. sužinojo, kai A. grįžo iš Vokietijos nėščia. Dukra A. visada sakydavo, kad A. – K. tėvas. K. A. vadina tėčiu, sakė, kad tėtis atveža dovanų.
Liudytojas A. S. teismo posėdyje paaiškino, kad A. yra jo duktė. 2001 metais dukra išvyko į Vokietiją dirbti. Į Vokietiją buvo nuvykęs lapkričio mėnesį. A. gyveno jau su A., jie nuomavosi butą Frankfurte. A. dukra pristatė kaip draugą, su kuriuo gyvena. Kitą kartą A. matė, kai vežė dukrą ir anūką pas A. į Vokietiją, ten jie buvo apie savaitę. A. bendravo su sūnumi, siųsdavo dovanų ir pinigų. K. noriai bendravo su tėčiu, skaudžiai reagavo į tėčio netektį. Su A. bendravo tik 2 kartus.
Liudytojas Ž. B. teismo posėdyje paaiškino, kad A. S. buvo jo draugas, gyveno ir dirbo kartu. Su A. bendravo kaip broliai. Su A. susipažino, kai ji pirmą kartą su tėčiu ir K. atvažiavo į Vokietiją. A. pripažino, kad K. yra jo sūnus, pasakodavo apie savo vaiką, pirko jam dovanas, siųsdavo jam pinigų. A. pažinojo iki pat mirties, apie jo mirtį pranešė A..
Išvadą teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė teismui 2017 m. kovo 29 d. išvadą Nr. A715-1270/l7(2.13.2.11-AD15) nurodydamas, kad nepilnametis K. S., gimęs 2002 m. liepos 5 d., kartu su mama A. S. gyvena trijų kambarių su visais patogumais bute, (duomenys neskelbtini). Butas priklauso A. S., švarus, tvarkingas. Berniukas turi savo kambarį, apstatytą reikiamais baldais bei daiktais, jam sudarytos tinkamos gyvenimo, mokymosi, ugdymosi sąlygos. K. mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijos 8 klasėje. Skyriaus vyriausiajai specialistei A. D. pakalbinus berniuką, jis sakė, kad su mama gerai sutaria, ji juo rūpinasi, domisi jo mokslais, laisvalaikiu. Pasak K., jo santykiai su tėčiu A. buvo geri, jis jam paskambindavo, atvažiuodavo į Lietuvą jo aplankyti, domėdavosi jo mokslais, jis labai išgyvena dėl tėčio mirties. A. S. dirba LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje vyr. specialiste. Nurodė, kad jos darbo pajamos - apie 700 Eur/mėn. Pasak pareiškėjos, vaiko tėvas A. S. dažnai atvažiuodavo į Lietuvą aplankyti sūnaus, atveždavo dovanų, skambindavo jam, teikė išlaikymą, Karolis turėjo vykti pas jį į svečius. Skyriaus nuomone, pareiškėjos A. S. pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pareikštas išimtinai nepilnamečio K. S., gimusio 2002 m. liepos 5 d., interesais, nes vaikas turi teisę žinoti savo kilmę, biologinius tėvus (CK 3.161 str. 2 d.).
Šalies argumentai
Teismo posėdyje skyriaus atstovė pateikė galutinę išvadą, pareiškėjos pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis). CPK 444 ir 445 straipsniuose įtvirtinta, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą.
Pagal CPK 391 straipsnio 1 dalį, jeigu, kol teisme nebuvo pradėta nagrinėti byla dėl tėvystės nustatymo, miršta spėjamas vaiko tėvas, teismas nagrinėja tėvystės nustatymo bylą CPK V dalies XXVI skyriuje nustatyta tvarka (ypatingąja teisena). Reikalavimas dėl mirusio asmens tėvystės pripažinimo nagrinėjamas pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punkto nuostatas.
Pagal CK 3.161 straipsnio 2 dalį vaikas turi teisę žinoti savo tėvus. Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. 1975 m. Europos konvencija dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso (ratifikuota 1996 m. rugsėjo 17 d. įstatymu Nr. I-1519) buvo priimta siekiant sumažinti skirtumus tarp nesantuokinių ir santuokinių vaikų teisinio statuso, kuris teisiškai ir socialiai yra nepalankus pirmiesiems.
CK 3.148 straipsnyje numatyta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės. Jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai. Todėl teismas, siekdamas padaryti teisingą ir pagrįstą išvadą apie tėvystės egzistavimą, gali remtis šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais, daiktiniais ir kitais įrodymais (CPK 177 straipsnio 2–3 dalys).
Pareiškėjos nurodytos aplinkybės pagrįstos jos, nepilnamečio sūnaus paaiškinimais, liudytojų K. K., O. S., A. S., Ž. B. parodymais, rašytiniais įrodymais. Iš pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad 2002 m. liepos 5 d. gimusio K. S. gimimo liudijime motina įrašyta A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) o vaiko tėvas nenurodytas. Iš Gyventojų registro tarnybos 2017-02-10 pažymų matyti, kad A. S. gimė 1977 m. kovo 30 d., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė 2016 m. rugsėjo 24 d. Jo tėvas – J. S., gimęs 1950-10-19, motina – R. S., gimusi 1957-01-03, sesuo – K. S., gim. 1983-10-01, brolis – D. S., gimęs 1984-11-22, sesuo – A. S., gimusi 1991-05-29, brolis – R. S., gimęs 1978-05-10, miręs 2002-03-18, brolis – K. S., gimęs 1988-01-24, miręs 2010-05-20.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjos paaiškinimais bei liudytojų parodymais nustatyta, kad pareiškėja su A. S. susipažino Vokietijoje 2001 metais, kartu gyveno Frankfurte prie Maino beveik metus. Pareiškėja kartu su A. S. gyveno kaip šeima, vedė bendrą ūkį, palaikė artimus santykius. Su A. šeima bendravo mažai. Pareiškėja tapo nėščia ir gimdyti nusprendė grįžti į Lietuvą. 2002 m. liepos 5 d. pareiškėja pagimdė sūnų Karolį, tačiau atgal į Vokietiją gyventi nebegrįžo. Pareiškėjos paaiškinimais, liudytojų parodymais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais (el. b. l. 19-21, 25, 40-46) nustatyta, kad iki vaiko gimimo ir vėliau iki pat savo mirties A. S. savo veiksmais pripažino esantis K. S. biologinis tėvas – A. S. su vaiku bendravo, palaikė su juo artimą ryšį, juo domėjosi, rūpinosi, atvažiuodavo į Lietuvą jo aplankyti. A. S. taip pat prisidėjo ir prie sūnaus K. materialinio išlaikymo, pareiškėjai siųsdavo pinigų, per draugą pareiškėjai perduodavo siuntinius, pinigų.
Teismas sprendžia, kad yra pagrindas vadovautis byloje apklaustų liudytojų parodymais, nors keli iš jų yra artimi pareiškėjos giminaičiai. Teismo vertinimu, liudytojų parodymai nėra prieštaringi dėl esminių aplinkybių, kurios yra reikšmingos nagrinėjamoje byloje. Liudytojai teismo posėdyje nuosekliai paaiškino pareiškėjos pažinties su A. S. aplinkybes, jų bendro gyvenimo laikotarpį, A. S. veiksmus, kuriais jis pripažino save gimusio vaiko K. S. biologiniu tėvu.
Suinteresuotieji asmenys prieštaravimų dėl pareiškimo nepareiškė. Iš byloje pateikto Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2017 m. kovo 10 d. buities tyrimo akto Nr. A715-1270/17(2.13.2.11-AD15) matyti, kad Vaiko teisių apsaugos skyriaus inspektorei bendraujant su nepilnamečiu Karoliu, jis paaiškino, kad jo santykiai su tėčiu A. S. buvo geri, jis jam skambindavo telefonu, Skype programa, atvažiuodavo į Lietuvą jo aplankyti, domėdavosi jo mokslais, laisvalaikiu. Nepilnamečio Karolio teigimu, jis A. S. laikė savo tėvu ir labai išgyvena dėl jo mirties. Šias aplinkybes nepilnametis K. S. patvirtino ir teismo posėdžio metu.
Kadangi vaiko K. S. pradėjimo laikotarpiu pareiškėja gyveno kartu su A. S. Vokietijoje, artimus santykius palaikė tik su A. S., darytina pagrįsta išvada, kad A. S. yra K. S., gimusio 2002 m. liepos 5 d., tėvas.
Šie įrodomieji faktai yra pagrindas tėvystei nustatyti (CK 3.148 straipsnio 1 dalis).
Teismas, įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą, t. y. byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškėjos, nepilnamečio sūnaus paaiškinimus, liudytojų parodymus, bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas išvadai, jog 2002 m. liepos 5 d. gimusio vaiko K. S. tėvas yra A. S. (CK 3.146 straipsnio 1, 2 dalys, 3.148 straipsnio 1 dalis, CPK 178, 185 straipsniai). Todėl teismas pareiškėjos prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkina ir nustato juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. S. tėvas yra A. S., K. S. gimimo akto įraše tėvu įrašytinas A. S., a. k. (duomenys neskelbtini)
Kadangi pareiškėja negali kitokia tvarka nustatyti tėvystės (A. S. yra miręs), prašomas faktas nustatytinas teismo sprendimu (CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 445 straipsnis). Juridinis faktas nustatytinas siekiant, kad mirusiojo A. S. sūnus K. S. įgytų visas teises bei pareigas pagal giminystės ryšį.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444, 445, 448 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad nepilnamečio vaiko K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas yra A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs 2016 m. rugsėjo 24 d.
Įpareigoti Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyrių K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimimo liudijime įrašyti duomenis apie tėvą, t. y. kad K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas yra A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Šis faktas nustatytas siekiant, kad mirusiojo A. S. sūnus K. S. įgytų visas teises bei pareigas pagal giminystės ryšį.
Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.