Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėja Jolanta Vėgelienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Pro Invest Group“ pareiškimą dėl turto dalies nustatymo, skolininkas A. D., suinteresuoti asmenys V. D., antstolė Vilma Leskevičienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Pro Invest Group“ (toliau – ir pareiškėja, išieškotoja, kreditorė) kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti, kad A. D. sutuoktinės V. D. piniginės lėšos ir pajamos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir 50 proc. šių pajamų priklauso skolininkui A. D., t. y. iš šios dalies galimas priteistos skolos išieškojimas. Nurodo, kad antstolė Vilma Leskevičienė (toliau – ir antstolė) pateikė pareiškėjai (išieškotojai) siūlymą kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto dalies nustatymo, kadangi skolininkas yra sudaręs santuoką su V. D..

Suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkinamas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai 2023 m. gruodžio 18 d. išdavė vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-12364-517/2023 dėl 1571,79 Eur skolos, 40,46 Eur palūkanų, 600,13 Eur negautų pajamų ir 49,00 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš A. D. kreditorės UAB „Pro Invest Group“ naudai. Išieškotojas minėtą vykdomąjį raštą pateikė vykdyti antstolei Vilmai Leskevičienei (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), l. 1). Vykdydama minėtą vykdomąjį dokumentą antstolė nustatė, kad skolininkas turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi. Antstolė taip pat nustatė, kad skolininkas turi sutuoktinę V. D., vedybų sutartis tarp suinteresuotų asmenų nėra sudaryta (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), l. 19). Nustačiusi, kad skolininkas neturi pakankamai asmeninio turto į kurį galima būtų nukreipti išieškojimą antstolė 2024 m. kovo 4 d. patvarkymu dėl skolininko sutuoktinės darbo užmokesčio arešto Nr. (duomenys neskelbtini), areštavo skolininko sutuoktinės kiekvieną mėnesį išmokamo darbo užmokesčio dalį – 10 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto minimalaus mėnesio atlyginimo (toliau – MMA), ir 25 procentus nuo darbo užmokesčio dalies, viršijančios MMA, 2 551,47 Eur sumai (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), l. 26).

Antstolė 2024 m. kovo 4 d. pasiūlymu dėl turto dalies nustatymo pasiūlė skolininkui pateikti antstolei sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka ir informavo, kad užpildytą sutikimą turi teisę pateikti iki 2024 m. kovo 25 d., tačiau skolininkas nurodyto sutikimo per nustatytą terminą nepateikė (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), l. 23-24).

Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.112 straipsnio 1 dalis numato, kad išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles, atsiradusias iš sandorių, sudarytų po santuokos įregistravimo be kito sutuoktinio sutikimo, galima iš bendro turto sutuoktinių dalies, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CPK 667 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnio nuostatas, turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies nuostatas, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama: 1) turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; 2) pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; 3) pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; 4) įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas; 5) pajamos, gautos vieno ar abiejų sutuoktinių po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas. Pažymėtina, jog įstatymas įtvirtina prezumpciją, pagal kurią turtas yra laikomas sutuoktinių bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis).

Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 666 straipsnio 1 dalis). CK 3.112 straipsnio 1 dalis numato, kad išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles, atsiradusias iš sandorių, sudarytų po santuokos įregistravimo be kito sutuoktinio sutikimo, galima iš bendro turto sutuoktinių dalies, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta ir skolininkas nepateikia antstoliui sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 1-2 dalis).

Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita) (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio nuosavybė. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta dar viena prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios.

Vedybų sutarčių registro duomenimis nustatyta, kad suinteresuoti asmenys nėra sudarę vedybų sutarties, kuria būtų pakeistas įstatyminis turto teisinis režimas, todėl sutuoktinių turtui taikytinos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą.

Nagrinėjamu atveju prezumpcijos, įtvirtintos CK 3.88 straipsnio 2 dalyje ir CK 3.117 straipsnio 1 dalyje, nėra nuginčytos, be to, byloje nėra duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.123 straipsnio 1 dalis).

Aptartų aplinkybių viseto pagrindu, nenustatęs pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo (tokių aplinkybių byloje neįrodžius ir net neįrodinėjant), teismas sprendžia, kad skolininkui priklauso 1/2 jo sutuoktinės gaunamo darbo užmokesčio.

Kita prašymo dalis, kuri susijusi su antstolės neareštuotu skolininko sutuoktinės turtu (byloje nėra duomenų, kad V. D. banko sąskaitose būtų piniginės lėšos ir kad jos būtų areštuotos), atmestina remiantis šioje nutartyje jau nurodyta būtinąja sąlyga tokio pobūdžio prašymui patenkinti, kuri šiuo atveju nenustatytina, t. y. konkretaus (realaus), o ne spėjamo (menamo), turto aprašymas ir areštas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniu, 667 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjos prašymą tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad skolininkui A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) priklauso ½ V. D., a. k. (duomenys neskelbtini) areštuoto darbo užmokesčio.

Kitą prašymo dalį atmesti.

Teismo nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti antstolei Vilmai Leskevičienei vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini).

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmus.