Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-06-18 · Administracinė byla Nr. I-4371-423/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-06-18
Bylos Nr.
I-4371-423/2019
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Asta Urbonienė
Pareiškėjas
D. D.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-4371-423/2019Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00598-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; (S) 55.1.1
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 18 d.Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Asta Urbonienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Oksanai Berezovskei,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjo D. D. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas D. D. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau – Pravieniškių PN, atsakovės atstovas, pataisos namai), 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 2-3).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo 2019-01-01 iki 2019-03-18 buvo laikomas netinkamomis sąlygomis. Teigė, kad 7 būrio 72 ir 73 brigadose trūko gyvenamojo ploto, buvo šalta, tamsu, dušo kabinos neuždaros, prausykloje langas neatsidaro, o tualetų patalpoje – neužsidaro, todėl duše kaupėsi drėgmė, o tualete buvo šalta. Trūko sporto inventoriaus.

Karantino patalpoje Nr. 2 pareiškėjui taip pat neužteko gyvenamojo ploto, kameroje buvo šalta, tualetas nesandarus, jo kabina nerakinama, joje neveikė apšvietimas.

Pažymėjo, kad kamerose Nr. 11, Nr. 3 ir Nr. 7 ant langų nebuvo rankenų, taip pat įrengtos grotos, todėl lango atidaryti buvo neįmanoma, trūko oro, buvo šalta, tamsu, kameros buvo perpildytos.

Nurodė, kad nebuvo sudaryta galimybė skalbti drabužius. Patalynė kamerose buvo atimama dienos metu, todėl pareiškėjas negalėjo pailsėti. Tualetai tupiami, kas sukėlė pareiškėjui nepatogumų. Veisėsi pelėsis ir grybeliai. Pasivaikščiojimo kiemeliai apkerpėję, per maži. Be to, pareiškėjas buvo kerpamas ne kirpyklos patalpose, o tiesiog koridoriuje, nehigieniškoje aplinkoje. Tokios kalinimo sąlygos buvo kankinančios, nežmoniškos. Dėl atsakovės atstovo veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią diskomfortu, papildomais nepatogumais, dvasiniais išgyvenimais, pažeminimu, sveikatos pablogėjimu.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą (b. l. 7-17) nurodė, jog ploto norma, minimaliai tenkanti vienam asmeniui gyvenamosiose patalpose, pažeista nebuvo. Pareiškėjo gyvenamosiose patalpose veikė mechaninė ventiliacija, papildomai jas buvo galima vėdinti per langus. Ant jų teisėtai įrengtos grotos netrukdė atidaryti langų. Patalpų būklė yra gera, gavus duomenis apie trūkumus, jie nedelsiant šalinami. Remontas įstaigoje atliekamas pagal poreikį. Šildymas yra centralizuotas, nuteistiesiems taip pat gali būti išduodami elektriniai šildytuvai. Tualetai kamerose įrengti atskirose kabinose, tupiami, kas atitinka teisės aktų reikalavimus. Patalpas tvarko patys nuteistieji, iš jų yra paskiriamas vienas budėtojas, kuris nuolat turi palaikyti švarą. Tam yra išduodamos valymo priemonės. Patalynė kamerose kalintiems nuteistiesiems išduodama tik miego laikui, kaip numato teisės aktai. Pirmajame sektoriuje yra įrengtos skalbimo mašinos, be to, skalbimo paslaugos teikiamos ir centralizuotai. Kiemelių sienos nuolat valomos, tą atlieka tvarkinys. Kiemeliuose įrengtas sporto inventorius. Kamerų tipo patalpose kirpykla neįrengta. Jose kalintys nuteistieji kerpami atskiroje patalpoje, į ją reikiamas priemones atsineša kirpėjas. Bylose dėl valstybės neteisėtais veiksmais padarytos žalos pareiškėjas privalo įrodyti konkretų žalos dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Pareiškėjas nenurodė, iš ko konkrečiai susideda jo prašoma priteisti žala, nepagrindė savo reikalavimo jokiais objektyviais duomenimis. Reikalaujant neturtinės žalos atlyginimo, nepakanka deklaratyviai ir abstrakčiai išvardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais neteisėtais valstybės institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ir teisėti interesai. Pareiškėjo argumentai nekonkretūs, deklaratyvūs bei nepagrįsti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo atlyginti neturtinę žalą, kurią kildina iš neteisėtų Pravieniškių PN veiksmų, atliekant laisvės atėmimo bausmę nuo 2019-01-01 iki 2019-03-18.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis). Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. Viešojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d ir kt.). Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybinės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos 4 sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.1

Dėl gyvenamojo ploto normos

Pareiškėjas nurodo, kad jis buvo kalinamas Pravieniškių PN bendrabučio tipo patalpose ir karantino patalpoje neužtikrinant jam teisės aktuose numatyto minimalaus gyvenamųjų patalpų ploto.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui, o pagal 11¹.2. punktą, kamerų tipo patalpose vienam žmogui turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas buvo kalinamas karantino kameroje Nr. 2 laikotarpiu nuo 2019-02-07 iki 2019-02-15 ir nuo 2019-02-21 iki 2019-03-05, šios kameros plotas – 36,73 kv. m, joje buvo laikoma nuo 3 iki 5 asmenų, todėl pareiškėjui teko nuo 7,3 kv. m iki 12,24 kv. m ploto (b. l. 44, 18). Pareiškėjo teiginys, kad šioje kameroje kalėjo 18 asmenų, nelaikytinas paneigiančiu atsakovės atstovo pateiktus duomenis, kuriuose konkrečiai užfiksuota, kiek asmenų ginčo laikotarpiu gyveno minėtoje kameroje (trys arba penki).

Iš atsakovės atstovo pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu 7 būrio 3 miegamajame buvo kalinamas nuo 2019-01-01 iki 2019-02-19 (išskyrus laikotarpius, kuriais buvo laikomas kamerose už bausmės atlikimo rėžimo pažeidimus) (b. l. 8). Šio miegamojo plotas – 49,97 kv. m, jame įrengta 16 miegamųjų vietų, todėl vienam asmeniui teko mažiausiai 3,1 kv. m ploto (b. l. 8, 18). Duomenų, kiek tiksliai asmenų gyveno šioje patalpoje ginčo laikotarpiu, atsakovės atstovas nepateikia, todėl minimali ploto norma apskaičiuota padalijant patalpos plotą iš miegamųjų vietų skaičiaus. Pareiškėjas nenurodo, su kiek kalinamųjų buvo laikomas 3 miegamajame, taip pat neteigia, kad jame gyveno daugiau asmenų, nei įrengta miegamųjų vietų. Atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo pateiktais duomenimis apie 3 miegamojo plotą ir miegamųjų vietų skaičių.

Byloje nustatyta (b. l. 8, 18, 44), kad pareiškėjas kalėjo kameroje Nr. 11 nuo 2019-02-15 iki 2019-02-20, šios kameros plotas – 7,61 kv. m, joje pareiškėjas buvo vienas. Nuo 2019-02-20 iki 2019-03-05 pareiškėjas kalėjo kameroje Nr. 3, kurios plotas – 16,38 kv. m, o kartu su juo gyveno dar vienas asmuo, taigi, pareiškėjui teko 8,19 kv. m ploto. Kameroje Nr. 7 pareiškėjas gyveno nuo 2019-03-05 iki 2019-03-21, šios kameros plotas buvo 16,38 kv. m, joje pareiškėjas kalėjo su dar dviem asmenimis taigi, jam teko 5,46 kv. m ploto.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus dėl minimalios ploto normos pareiškėjui neužtikrinimo.

Dėl pasivaikščiojimo kiemelių.

Skunde nurodoma, kad pasivaikščiojimo kiemeliai buvo apkerpėję, per maži.

Atsakovės atstovo pateiktoje Turto valdymo skyriaus pažymoje užfiksuota, jog Pravieniškių PN pasivaikščiojimo kiemelius tvarko Turto valdymo skyriuje dirbantis nuteistasis (b. l. 19). Atsakovės atstovas atsiliepime pažymi, kad ant kiemelių sienų dėl natūralaus atmosferos poveikio gali atsirasti samanų, tačiau sienos nuolat valomos. Teismas įvertina tai, kad pareiškėjo argumentai dėl apsamanojusių sienų yra susiję su natūraliais gamtos reiškiniais, už kuriuos pataisos namai negali būti atsakingi. Net jei tam tikru laikotarpiu kiemelių sienos buvo apkerpėjusios, vadovaujantis bendruoju protingumo principu, negalima konstatuoti, kad pareiškėjui ši aplinkybė galėjo sukelti neigiamas pasekmes sveikatai. Juolab, kad jo medicinos istorijoje nėra įrašų apie kalinimo sąlygų sukeltus sveikatos sutrikimus (b. l. 40).

Nors pareiškėjas teigia, kad kiemeliai buvo per maži, teisės aktuose nereglamentuojama minimalaus ploto norma, turinti tekti vienam asmeniui pasivaikščiojimo metu.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo argumentai šioje dalyje nelaikytini pakankamais Pravieniškių PN neteisėtų veiksmų ir neturtinės žalos atsiradimo konstatavimui.

Dėl patalynės paėmimo.

Pareiškėjo argumentai dėl dienos metu paimamos patalynės yra nepagrįsti, kadangi pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisykles, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018-10-19 įsakymo Nr. 1R-213 redakcija), patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui.

Dėl skalbimo.

Iš bylos duomenų matyti, kad pataisos namai yra sudarę sutartį su skalbimo paslaugas teikiančia įmone (b. l. 68-72). Atsakovės atstovas taip pat nurodė, kad nuteistieji gali išsiskalbti drabužius prausimosi metu, kartą per savaitę (b. l. 19). Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui ši teisė buvo ribojama. Nenustatyta ir tai, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją dėl nesudarytos galimybės skalbti drabužius. Jo teiginiai, kad nei karto nebuvo „išvestas skalbti“, laikytini nepagrįstais, kadangi, kaip nurodė atsakovės atstovas, skalbtis nuteistiesiems leidžiama dušinėje, prausimosi metu, o ne atskiru specialiu metu. Pareiškėjas neteigia, kad nebuvo vedamas į dušą. Be to, skundo argumentai apie netinkamą dušų įrengimą patvirtina, kad dušu naudotis jam buvo leidžiama. Pateiktose nuteistųjų dienotvarkėse (b. l. 46-60) nėra išskirtas atskiras laikas skalbimui. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad pareiškėjui buvo sudarytos visos galimybės skalbti patalynę ir drabužius, tiek pataisos namų skalbykloje, tiek savarankiškai. Šioje dalyje nenustatyta atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo teisių pažeidimo.

Dėl patalpų įrengimo.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad gyvenamosiose patalpose buvo šalta, neužteko apšvietimo, neatsidarė langai, veisėsi pelėsis.

Higienos normoje HN 134:2015 16 punkte numatyta, kad gyvenamųjų patalpų santykinė oro drėgmė turi būti nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s, oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C. Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx (14 p.). Turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (17 p.). Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių (39 p.).

Kadangi minėtos Higienos normos nuostatos nereglamentuoja natūralaus apšvietimo koeficiento gyvenamosiose patalpose, pareiškėjo argumentai šioje dalyje laikytini teisiškai nepagrįstais. Tuo tarpu byloje nėra duomenų, paneigiančių pareiškėjo nusiskundimus dėl prasto dirbtinio apšvietimo, šalčio, neatsidarančių langų. Vis dėlto, teismas pažymi, kad, priešingai, nei nurodo pareiškėjas, jo sveikatos istorijoje (b. l. 40) nėra duomenų apie pareiškėjui atsiradusius regėjimo sutrikimus ar kitokius negalavimus, sukeltus minėtų veiksnių. Užfiksuota, jog ginčo laikotarpiu jis nesikreipė į sveikatos priežiūros specialistus. Be to, atsakovės atstovas nurodė, kad šildymo sistema pataisos namuose centralizuota, o esant poreikiui, nuteistieji aprūpinami oro šildytuvais (b. l. 18). Byloje nėra duomenų ir pareiškėjas neteigia, kad buvo pateikęs prašymą pataisos namų administracijai ar pareigūnams dėl papildomo šildytuvo išdavimo, o pataisos namai būtų atsisakę tokį prašymą tenkinti.

Dėl pelėsių veisimosi teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad Higienos normos HN 134:2015 47 punktas, tiek Higienos normos HN 76:2010 58 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Tam tikslui jie turi būti aprūpinti švariu ir tvarkingu valymo inventoriumi. Iš bylos duomenų matyti, kad Pravieniškių PN nuolat aprūpina nuteistuosius valymo priemonėmis (b. l. 22-38), tarp jų ir rūgštiniais valikliais bei kitokiais plovikliais, tinkamais pelėsių naikinimui, todėl tvarkingos ir švarios aplinkos palaikymas priklausė nuo paties pareiškėjo valios.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad LVAT laikosi pozicijos, jog nors atsakovas ir nepateikia įrodymų apie atliktų Visuomenės sveikatos centro ar kitų kompetentingų institucijų patikrinimų rezultatus ginčo laikotarpiu, pažymėtina, kad pareiškėjui ar kitam asmeniui dėl laikymo sąlygų nesiskundus, jis tokių įrodymų (patikrinimo aktų ar pan.) ir negali pateikti (LVAT 2015-12-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A2446-624/2015). Nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Visuomenės sveikatos centrą ar Pravieniškių PN administraciją su nusiskundimais dėl kalinimo sąlygų ar prašymais atlikti patikrinimus patalpose, kuriose gyveno.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, laikytina, kad pareiškėjas šioje dalyje neįrodė žalos atsiradimo fakto. Teismo sprendimas negali būti grįstas prielaidomis, todėl nesant byloje faktinio pagrindo daryti išvadą apie atsakovo veiksmų neteisėtumą dėl netinkamos patalpų būklės bei to sąlygotą žalos atsiradimą, šie pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl sanitarinių mazgų.

Skunde teigiama, kad tualetai buvo tupiami, dušuose nebuvo pertvarų, kamerų tualetų kabinos buvo nerakinamos.

Teismas pirmiausia pažymi, kad byloje nėra ginčo, jog pareiškėjui buvo suteikiama galimybė nusiprausti po dušu kartą per savaitę. Pareiškėjas nurodė, kad dušuose nėra pertvarų. Atsakovės atstovas paaiškino, kad kamerų tipo patalpų dušinėje pertvaros yra įrengtos, o pirmojo sektoriaus gyvenamųjų patalpų dušinėje – neįrengtos (b. l. 18).

Nacionaliniuose teisės aktuose nėra nustatyta, kad pataisos namų dušinėse privalo būti pertvaros, todėl šiuo aspektu atsakovės atstovo neteisėti veiksmai nekonstatuotini. Vis dėlto, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad tam tikrais atvejais neatmestina galimybė, jog, nustačius ypač prastas kalinimo sąlygas, ribota galimybė naudotis dušu bei privatumo naudojantis dušu neužtikrinimas būtų vertinami kaip vienos iš kumuliacinių sąlygų, sudarančių Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnio, pažeidimą. Teismas, atsižvelgdamas į tai, pažymi, kad nagrinėjamu atveju ypač prastų kalinimo sąlygų nenustatyta, taigi, ribotos privatumo naudojantis dušu neužtikrinimas nevertintinas kaip aplinkybė, sudaranti pagrindą konstatuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017-06-07 įsakymu Nr. V-245 patvirtintose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose atskirai ir aiškiai nurodyta, jog tualetas gali būti ir tupiamas. Darytina išvada, jog teisės aktuose nėra imperatyviai nustatyta, kad tualetas turi būti sėdimas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo skundo argumentai šioje dalyje atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl tualetų kabinų teismas pažymi, kad teisės aktuose nereglamentuojama, jog jos turi būti rakinamos. Kadangi pats pareiškėjas pripažįsta, jog tualetai buvo įrengti kabinose su durelėmis, taigi, negalėjo būti matomi kitų asmenų, nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisės į privatumą pažeidimą.

Šioje administracinėje byloje išvardintų aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalą, nenustatyta. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus bei kad siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą. Taip pat nėra duomenų apie pareiškėjui kilusias neigiamas pasekmes dėl kalinimo sąlygų. Pažymėtina, kad Pravieniškių PN psichologinės tarnybos pažymoje (b. l. 41) nurodoma, kad pareiškėjas į psichologinės tarnybos specialistus dėl kalinimo sąlygų nesikreipė. Nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų bei patirtos žalos fakto ir priežastinio ryšio, nesant visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas (ABTĮ 56 str., 88 str. 1 p.).

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir EŽTT formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant Administracinių bylų teisenos įstatymo normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo D. D. skundą atmesti.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėja Asta Urbonienė