Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Aiduko, Vytauto Masioko ir pranešėjo Vytauto Piesliako,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. Ž. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 9 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 22 d. nutarties.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu R. Ž. nuteistas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą laisvės atėmimu iki gyvos galvos, pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams, pagal BK 302 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes, ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3, 5 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2000 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

Priteista iš R. Ž. 3076 Lt nukentėjusiajai L. Č. turtinei žalai atlyginti. Taip pat priteista iš R. Ž. po 10 000 Lt nukentėjusiosioms L. Č. ir R. Š. neturtinei žalai atlyginti ir 257,50 Lt už gynybą valstybei.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. vasario 22 d. nutartimi nuteistojo R. Ž. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėjo, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Ž. nuteistas už tai, kad 2004 m. rugpjūčio mėn. 5 d., nuo 8 val. 30 min. iki 13 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini), tyčia plaktuku sudavė nemažiau kaip 10 smūgių J. A. į galvos sritį ir dešinę plaštaką, padarydamas poodinę kraujosruvą dešinėje plaštakoje bei daugybinius atvirus įspaustinius skeveldrinius kaktikaulio, dešinio smilkinkaulio, pakauškalio lūžius, pleištakaulio lūžį, galvos smegenų dešinės smilkininės - kaktinės, momeninių - pakaušinių skilčių sumušimus, kraujo išsiliejimą į smegenų skilvelius, kas komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu ir nuo sunkios smegenų traumos J. A. mirė. Be to, R. Ž. toje pačioje vietoje ir tuo pačiu laiku, tyčia sudavė kietu buku daiktu nemažiau kaip 3 smūgius R. A. į įvairias kūno vietas, padarydamas kairės pusės VII-XI šonkaulių lūžius, dešinės alkūnės ir kryžkaulio sričių odos nubrozdinumus, plaktuku nemažiau kaip 10 smūgių į viršugalvio ir pakaušio sritis, padarydamas galvos plaukuotosios dalies abiejų momeninių – pakaušinių sričių muštines žaizdas, kraujosruvas minkštuosiuose galvos audiniuose, įspaustinius skeveldrinius abiejų momenkaulių lūžius, kas komplikavosi išoriniu kraujavimu ir šoku po nukraujavimo, nuo ko R. A. mirė. Tokiu būdu R. Ž. tyčia nužudė du žmones – J. A. ir R. A.

Be to, R. Ž. 2004 m. rugpjūčio mėn. 5 d., nuo 8 val. 30 min. iki 14 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, iš buto, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), po J. A. ir R. A. nužudymo, iš buto pagrobė J. A. ir R. A. priklausančius daiktus: 200 Lt vertės televizorių, 30 Lt vertės suvenyrą – „velniuką“, 20 Lt vertės krištolinę vazą, 10 Lt vertės stiklinę vazą, 10 Lt vertės dekoratyvinę vazą, dvi krištolines žvakides, kurių bendra vertė 60 Lt, tuo padarydamas nukentėjusiesiems 630 Lt turtinę žalą bei pagrobė fizinių asmenų dokumentus: Lietuvos Respublikos piliečio pasą ir pensininko pažymėjimą, išduotus J. A. vardu, bei Lietuvos Respublikos piliečio pasą, išduotą R. A. vardu.

Kasaciniu skundu nuteistasis R. Ž. prašo teismą pakeisti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 9 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 22 d. nutartį. Panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 9 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 22 d. nutarties dalį dėl jo nuteisimo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, BK 302 straipsnio 1 dalį ir bylą šioje dalyje nutraukti. Jo nusikalstamą veiką iš BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą (dėl J. A. nužudymo) perkvalifikuoti į BK 130 straipsnį.

Kasatorius teigia, kad nukentėjusiąją R. A. iš pavydo suduodamas smūgį plaktuku į galvą nužudė ne jis, o jos vyras J. A., kuris vėliau kėsinosi nužudyti ir kasatorių. Kadangi buvo priverstas gintis, kasatorius atėmė iš J. A. plaktuką ir juo smogė pastarajam į galvą. Kasatorius pažymi, kad teismai neišsamiai ištyrė bylos aplinkybes ir neapklausė liudytojų R. S. ir „Vitalijaus“, gyvenančio Kaune, (duomenys neskelbtini), kurie turėjo patvirtinti, kad 2004 m. rugpjūčio 5 d. ryte kasatorius nevartojo alkoholio, todėl apsvaigimas nuo alkoholio neturėjo įtakos nusikaltimų padarymui.

Be to, kasatorius nesutinka su 2004 m. rugpjūčio 6 d. Nr. M 975/04 (02) ir 2004 m. lapkričio 29 d. Nr. M 974/04 (02) teismo medicinos specialistų išvadose nustatytais R. A. ir J. A. suduotų smūgių skaičiumi bei mirties priežastimi. Kasatorius teigia, kad nukentėjusiajam J. A. plaktuku į galvos sritį sudavė ne daugiau kaip 3 kartus, tuo tarpu specialisto išvadoje konstatuota, kad mirtį sukėlę sužalojimai galvos srityje buvo padaryti ne mažiau kaip 10 trauminių poveikių pasėkoje. Taip pat kasatorius nurodo, kad nukentėjusysis J. A. plaktuku į galvą R. A. sudavė tik 1 kartą, tuo tarpu specialisto išvadoje nustatyta, kad mirtį sukėlę sužalojimai viršugalvio ir pakaušio srityse buvo padaryti ne mažiau kaip 10 trauminių poveikių pasėkoje. Iš to seka, kad likusieji nukentėjusiųjų sužalojimai buvo padaryti dar iki nusikaltimo padarymo, todėl jie negali būti pripažinti mirties priežastimi ir nepagrįstai inkriminuoti kasatoriui.

Taip pat kasatorius nepripažįsta pagrobęs nukentėjusiesiems priklausiusius dokumentus ir kitus daiktus ir teigia, kad visus iš nukentėjusiųjų buto dingusius daiktus ir dokumentus jam anksčiau atnešė pati nukentėjusioji R. A. Taip pat teisminio bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu liudytoja L. Č. parodė, kad kasatorius nepavogė nukentėjusiesiems priklausančių daiktų, tačiau teismas šiais liudytojos parodymais nepagrįstai nesivadovavo.

Kasatorius nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu jis prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų prieš jį pavartoto smurto. Tai patvirtina 2004 m rugpjūčio 6 d. teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 2093/04 (02), kuria nustatyta, kad kasatoriui nustatyti sužalojimai, sukėlę nežymų sveikatos sutrikdymą, galėjo būti padaryti grumtynių metu. Be to, jo ikiteisminio tyrimo pareigūnams duotais parodymais teismas nepagrįstai rėmėsi, nes šiuos parodymus jis davė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

Taip pat kasatorius teigia, kad buvo pažeistas BPK 58 straipsnio 1 dalies 4 punktas, kadangi ikiteisminio tyrimo metu jį apklaususi tyrėja atsisakė surašyti teisingus parodymus ir tokiu būdu privertė prisipažinti dėl nusikaltimų, kurių jis nepadarė.

Be to, kasatorius nurodo, kad buvo pažeista BPK 21 straipsnio 4 dalyje numatyta jo, kaip įtariamojo teisė, turėti gynėją nuo sulaikymo ar pirmosios apklausos momento, nes gynėjas jam buvo paskirtas tik teisminio bylos nagrinėjimo metu, bei BPK 181 straipsnio 2 dalis, nes jis neturėjo teisės susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis. Taip pat kasatorius nurodo, kad teismai pažeidė BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktą, nes negrąžino jo sportinių batelių jam to prašant.

Nuteistojo R. Ž. kasacinis skundas netenkintinas.

Dėl R. Ž. nuteisimo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą, BK 178 straipsnio 1 dalį ir BK 302 straipsnio 1 dalį

Nuteistasis R. Ž. teigia, kad jis ikiteisminio tyrimo metu prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų prieš jį pavartoto smurto. Šis pareiškimas buvo tiriamas, tačiau 2005 m. balandžio 28 d. nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal 2005 m. balandžio 27 d. R. Ž. skundą nenustačius ikiteisminio tyrimo pareigūno veiksmuose BK 228 straipsnyje numatytos piktnaudžiavimo sudėties požymių.

Be to, ikiteisminio tyrimo metu R. Ž. įtariamuoju buvo apklaustas dalyvaujant gynėjui, todėl BPK 21 straipsnio 4 dalyje numatyta jo, kaip įtariamojo, teisė į gynybą nuo sulaikymo ar pirmosios apklausos dienos nebuvo pažeista. Esant šioms aplinkybėms, teismai pagrįstai rėmėsi nuteistojo R. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurie buvo nuoseklūs ir atitiko nusikaltimo padarymo aplinkybes, bei kuriuos patvirtino kiti byloje surinkti įrodymai (liudytojų parodymai, parodymų patikrinimo vietoje protokolas, specialisto išvados). Tuo tarpu teisminio bylos nagrinėjimo metu duotus nuteistojo R. Ž. parodymus, kuriuose jis pakeitė savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir parodė, kad nukentėjusiąją R. A. nužudė jos vyras J. A., kurį jis vėliau nužudė gindamasis nuo pastarojo ketinimo suduoti plaktuku, teismas atmetė ir vertino kaip vengimą išvengti atsakomybės. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad nukentėjusysis J. A. kėsinosi į nuteistojo R. Ž. sveikatą ar gyvybę, o pastarajam reikėjo dėl to gintis. Priešingai, bylos medžiaga patvirtina, kad būtent nuteistasis turėjo išankstinę tyčią nužudyti abu nukentėjusiuosius. Apklaustas įtariamuoju 2004 m. rugsėjo 6 d. nuteistasis R. Ž. parodė, kad mintis nužudyti J. A. ir R. A. iš pykčio kilo 2004 m. rugpjūčio 5 d. rytą išgėrus alkoholio, todėl, atėjęs į J. A. ir R. A. butą, J. A. paprašė paskolinti plaktuką ir šiuo plaktuku sudavė nemažiau kaip 4-5 smūgius į galvą J. A., o po to – 3 ar daugiau smūgius į galvą R. A. Analogiškus parodymus nuteistasis R. Ž. davė tiek 2005 m. vasario 17 d. įtariamojo papildomos apklausos, tiek 2004 m. rugpjūčio 13 d. parodymų patikrinimo vietoje metu bei 2004 m. rugpjūčio 6 d. apylinkės teisme sprendžiant suėmimo paskyrimo klausimą.

Nukentėjusiųjų mirties priežastį, suduotų smūgių skaičių ir lokalizaciją patvirtina 2004 m. lapkričio 29 d. Nr. M 974/04 (02) ir 2004 m. rugpjūčio 6 d. M 975/04 (02) teismo medicinos specialistų išvados, kuriose nustatyta, kad: J. A. mirties priežastis sunki galvos smegenų trauma, o sužalojimai jam buvo padaryti kietu buku daiktu, nemažiau kaip 10 trauminių poveikių pasėkoje; R. A. mirties priežastis yra galvos plaukuotosios dalies abiejų momeninių – pakaušinių sričių muštinės žaizdos ir įspaustiniai skeveldriniai abiejų momenkaulių lūžiai, o sužalojimai jai buvo padaryti bukos briaunos savybių turinčiu daiktu ar įrankiu, nemažiau kaip 10 trauminių poveikių pasėkoje. Be to, 2005 m. sausio 11 d. teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. MK 253/04 (01) nustatyta, kad tiek J. A., tiek R. A. sužalojimai buvo padaryti tyrimui pateiktu plaktuku, kuris buvo rastas nuteistojo R. Ž. bute. Taigi, byloje surinktų ir įvertintų įrodymų visuma patvirtina, kad nuteistasis padarė BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytą nusikaltimą, t. y. veikdamas tiesiogine apibrėžta tyčia vienu metu nužudė du asmenis.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu nuteistasis R. Ž. pripažino pagrobęs tik nukentėjusiųjų dokumentus, dvi lėkštes ir nusikaltimo padarymo įrankį – plaktuką. Tačiau apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu jis paaiškino pagrobęs tiek nukentėjusiesiems priklausiusį turtą, tiek dokumentus ir parodė, kad mintis pagrobti svetimą turtą kilo po to, kai nužudė J. A. ir R. A., todėl iš buto pagrobė J. A. ir R. A. pasus, J. A. pensininko pažymėjimą, televizorių, vazą ir kt. daiktus, taip pat išsinešė nusikaltimo padarymo įrankį - plaktuką. Be nuteistojo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, juos patvirtina liudytojų L. Č. ir V. Č. parodymai apie iš J. A. ir R. A. buto dingusius daiktus. Dėl šių aplinkybių, baudžiamasis įstatymas byloje pritaikytas tinkamai, o nuteistojo V. Ž. nusikalstamos veikos greta BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punkto teisingai kvalifikuotos ir pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir BK 302 straipsnio 1 dalį.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo R. Ž. kasacinį skundą atmesti.