Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainos Kukalienės ir Astos Urbonienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Hidrojėgainė“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl privalomojo nurodymo ir sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Pareiškėjas UAB „Hidrojėgainė“ skundu prašo: 1) panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) Marijampolės valdybos Marijampolės aplinkos apsaugos inspekcijos 2021 m. rugsėjo 21 d. privalomąjį nurodymą Nr. (15.3)-PN-583 (toliau – ir Nurodymas); 2) panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2021 m. spalio 25 d. sprendimą Nr. (3.0)-ADS-21002 „Sprendimas dėl 2021 m. rugsėjo 21 d. privalomojo nurodymo Nr. (15.3)-PN-583“.

Patikrinimą atlikęs pareigūnas pažeidė Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 16¹ straipsnio 2 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, kadangi pareiškėjo atstovui dalyvaujant patikrinime, patikrinimą įforminančio dokumento antrojo egzemplioriaus pasirašytinai pareiškėjo atstovui neįteikė ir informacijos apie pareiškėjo atstovo atsisakymą jį pasirašyti į patikrinimą įforminantį dokumentą neįrašė. Taigi, Patikrinimo aktas pareiškėjo atstovui nebuvo įteiktas, nors patikrinime jis dalyvavo. Skundžiamas Nurodymas neatitinka privalomajam nurodymui bei administraciniam sprendimui keliamų reikalavimų, kadangi atliekant patikrinimą buvo padaryti procedūriniai pareiškėjo veiklos patikrinimo pažeidimai ir jie yra esminiai, lėmę Nurodyme užfiksuotų duomenų neteisingumą bei nepagrįstumą.

Patikrinimo akte nėra įrodymų, kuriais grindžiamas pažeidimo padarymas. Departamentas netinkamai traktuoja Nurodymo bei Tipinių taisyklių priedo 42.1 p. ir 42¹ p. nurodytų pareigų įvykdymo apimtį. Tipinių taisyklių priedo 42.1. p. reikalavimas turi būti analizuojamas bei aiškinamas dviem aspektais, t. y. ne tik turi būti aiškinama sąvokos „viešas pateikimas“ reikšmė, bet turi būti aiškinama sąvoka „viešas pateikimas“ Tipinių taisyklių priedo 42.1. punkte pateikiamų kitų sąvokų kontekste. Įsakymo Nr. D1-179 3.5. p. reglamentuota: „pirmą kartą HE Savininkai iki 2020 m. birželio 1 d. pateikia ar patikslina Aplinkos apsaugos agentūrai nuorodas į HE interneto svetainėje viešai skelbiamus vandens lygių duomenis, kaip tai nustatyta šiuo įsakymu patvirtintame Tvenkinių naudojimo ir priežiūros tipinių taisyklių (LAND 2-95) priedo 42.1 papunktyje“. Nors Tipinių taisyklių priedo 42¹ p. nuostata įpareigoja HE savininkus pateikti ir (ar) patikslinti nuorodas tik į viešai skelbiamus duomenis (t. y. iii) sąlyga), tačiau Inspekcija nepagrįstai šią nuostatą apjungia su Tipinių taisyklių priedo 42.1. punkto nuostatos dalimi (t. y. ii) sąlyga), įpareigojančia HE savininkus saugoti duomenis ne trumpiau kaip vienus metus ir nepagrįstai išplečia jos apimtį, reikalaudama ir ne trumpiau kaip vienus metus saugomus/prieinamus duomenis saugoti/būti prieinamus viešai.

Tipinių taisyklių priedo 42.1. p. įtvirtinta, kad „viešai“ turi būti pateikiami (saugomi) matavimo duomenys tik realiu laiku, tačiau sąlyga, kad ne trumpiau kaip vienus metus prieinami (saugomi) duomenys taip pat turi būti pateikiami viešai, nėra įtvirtinta. Atitinkamai, informacijos (duomenų) prieinamumas (saugojimas) ne trumpiau kaip vienus metus negali būti prilyginamas informacijos (duomenų) prieinamumui (saugojimui) ne trumpiau kaip vienus metus „neatlygintinai“ ar informacijos (duomenų) prieinamumui (saugojimui) ne trumpiau kaip vienus metus „viešai“. Tipinių taisyklių priedo 42¹ p. įtvirtintas reikalavimas pateikti ir (ar) patikslinti nuorodas į hidroelektrinės interneto svetainėje viešai skelbiamus vandens lygių duomenis. Taigi, kadangi Tipinių taisyklių priedo 42.1 ir 42¹ p. įtvirtina tris skirtingas sąvokas, darytina išvada, kad tiek logine, tiek gramatine prasme Tipinių taisyklių priedo 42¹ p. sąvoka „viešai skelbiami“ galėtų būti siejama su Tipinių taisyklių priedo 42.1. p. įtvirtinta sąvoka „realiu laiku viešai pateikiami (saugomi)“, kadangi Tipinės taisyklės reikalavimą „viešai“ pateikti (saugoti) nustato tik realiu laiku fiksuojamiems duomenims, bet ne trumpiau kaip vienus metus prieinamiems (saugomiems) duomenims. Pareiškėjas yra įvykdęs visas sąlygas ir apie tai yra informavęs atsakovą. Vandens lygių Netičkampio HE tvenkinyje matavimo ir registravimo priemonėmis gaunami duomenys yra realiu laiku viešai pateikiami (saugomi) internete (nuorodoje http://hidro.lt/duomenys/). Pareiškėjas duomenis interneto svetainėje www.hidro.lt nuorodoje http://hidro.lt/duomenys/ skelbia realiu laiku viešai ir šie duomenys yra pasiekiami neatlygintinai.

Pažymėjo, kad nei Įsakymo Nr. D1-179 3.5. p. nuostata, nei Tipinių taisyklių 42.1. p. ar 42¹ p. nuostata nenumato HE savininkui privalomos sąlygos užtikrinti, kad tvenkinio vandens lygių duomenys realiu laiku viešai būtų prieinami Aplinkos apsaugos agentūros HE interneto svetainėje nurodytame tinklalapyje http://vanduo.gamta.lt/. Tipinių taisyklių priedo 42¹ p. įtvirtina tik pareigą HE savininkui pateikti ir (ar) patikslinti Aplinkos apsaugos agentūrai nuorodas į HE interneto svetainėje viešai skelbiamus vandens lygių duomenis, bet ne užtikrinti, kad pateiktoje nuorodoje vandens lygių istoriniai duomenys būtų prieinami neatlygintinai ar neprisijungus, juolab ne užtikrinti, kad vandens lygių duomenys būtų prieinami būtent Aplinkos apsaugos agentūros HE interneto svetainėje nurodytame tinklalapyje http://vanduo.gamta.lt/. Interneto svetainę (tinklapį) http://vanduo.gamta.lt/ administruoja Aplinkos apsaugos agentūra, dėl ko pareiškėjas negali užtikrinti, kad jo pateikiama informacija minėtoje interneto svetainėje būtų tinkamai skelbiama ar saugoma. Tai priklauso tik nuo Aplinkos apsaugos agentūros. Taip pat ir prieigą prie minėtos interneto svetainės bei vandens lygio duomenų teikimo atlygintinumą tretiesiems asmenims lemia būtent Aplinkos apsaugos agentūros, o ne pareiškėjo sprendimai. Būtent Aplinkos apsaugos agentūrai Tipinių taisyklių priedo 42² p. nustato pareigą savo interneto svetainėje skelbti HE savininkų pateiktas internetinės svetainės nuorodas.

Pareiškėjui yra nesuprantama, kodėl Aplinkos apsaugos agentūra, gavusi nuorodą į HE interneto svetainėje viešai skelbiamus vandens lygių duomenis, šios nuorodos neskelbia savo interneto svetainėje http://vanduo.gamta.lt/, kai pateiktoje HE interneto svetainėje realiu laiku viešai yra pateikiami (saugomi) automatinėmis vandens lygių matavimo ir registravimo priemonėmis kas valandą pamatuoti ir registruoti vandens lygių Netičkampio HE tvenkinyje ir jo žemutiniame bjefe duomenys, kaip tai numato Tipinių taisyklių 42.1 punktas. Vadovaujantis Tipinių taisyklių 42² punktu, Aplinkos apsaugos agentūra interneto svetainėje skelbia HE internetinės svetainės nuorodas, kuriose skelbiami vandens lygių duomenys, atitinkamai, darytina išvada, kad agentūra, turėdama informaciją apie Netičkampio tvenkinio vandens lygius, galimai sąmoningai neskelbia agentūros interneto svetainėje Netičkampio HE internetinės svetainės nuorodos, tuo pažeisdama Tipinių taisyklių nuostatas. Tvenkinio vandens lygių duomenys, matuojami kas valandą, yra realiu laiku viešai pateikiami (saugomi) Lietuvos hidroenergetikų asociacijos interneto svetainėje ir jie yra pasiekiami neatlygintinai ir neprisijungus visiems to norintiems (https://hidro.lt/duomenys/).

Departamentas skundžiamame Sprendime nurodo, kad „atsižvelgiant į žodžio „viešas“ reikšmes, pastebėtina, kad internetinės svetainės www.hidro.lt/duomenys ar http://hidro.lt/lt/accounts /login/ ?next=/duomenys/) duomenys, kai vandens lygių istorijos duomenys gali būti prieinami tik sumokėjus atitinkamą mokestį ar pareigūnams jungiantis su vartotojo vardu ir slaptažodžiu, yra viešai neprieinami (neskelbiami), todėl Raštu teiktos nuorodos į internetinę svetainę neatitinka Tipinių taisyklių 42¹ punkto reikalavimų“. Nors Departamentas aiškiai nenurodo, kokiomis žodžio „viešas“ reikšmėmis vadovaujasi, tačiau, akivaizdu, kad Departamentas iš esmės apeliuoja į tai, kad sąvoka „viešas pateikimas“ nesuderinama su pateikimu „atlygintinai“ ar prisijungus. Tačiau pareiškėjo vertinimu, informacijos pateikimas „viešai“ negali būti lyginamas su informacijos pateikimu „neatlygintinai“. Be to, ūkio subjektų veiklos planinius ir neplaninius aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės patikrinimus vykdantiems pareigūnams prieiga prie išsamių (saugomų) duomenų suteikiama neatlygintinai, suteikiant jiems prisijungimus prie duomenų.

Tipinių taisyklių priedo 42.1. p. bei 42¹ p. prieštarauja teisėkūroje taikomiems aiškumo ir proporcingumo principams, reiškiantiems, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas, o pasirinktos teisinio reguliavimo priemonės turi sudaryti kuo mažesnę administracinę ir kitokią naštą, nevaržyti teisinių santykių subjektų daugiau, negu to reikia teisinio reguliavimo tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymas 3 str. 2 d. 2 p. ir 6 p.), kadangi šiuo atveju akivaizdu, kad Tipinių taisyklių priedo 42.1. p. bei 42¹ p. suformuluoti neaiškiai, netiksliai ir dviprasmiškai ir sukelia HE savininkams administracinę naštą. Visi neaiškumai, kylantys iš netiksliai ir dviprasmiškai suformuluotos teisės normos, turi būti aiškinami ūkio subjekto, kurio atžvilgiu teisės norma taikoma (pareiškėjo), naudai, priešingu atveju būtų pažeidžiami konstitucinis teisinės valstybės ir teisėtų lūkesčių principai. Šiuo atveju Tipinių taisyklių priedo 42.1. ir 42¹ p., HE savininkams, faktiškai buvo sukelta per didelė administracinė našta (įpareigojanti realiu laiku viešai pateikti (saugoti) ir vienerius metus padaryti prieinamus (saugomus) duomenis internete, bet tuo neapsiribojant, nustatanti reikalavimą šiuos duomenis viešai skelbti būtent HE interneto svetainėje) ir suvaržyti HE savininkai daugiau, negu to reikia teisinio reguliavimo tikslams pasiekti.

Inspekcija ir Departamentas ginčo situacijoje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos rašte „Dėl išaiškinimo“ nurodyta pozicija, kad aiškinant Tipinių taisyklių priedo 42.1. p. įtvirtintą reikalavimą turi būti vadovaujamasi Informacijos apie aplinką Lietuvos Respublikoje teikimo visuomenei tvarkos aprašu, patvirtintu 1999 m. spalio 22 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1175 (toliau – Tvarkos aprašas), kurio 26 punkte numatyta: „Institucijų turima ar joms skirta informacija yra nemokama“. Tvarkos aprašo 27 p. reglamentuota, kad pareiškėjas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi padengti tik informacijos teikimo sąnaudas (sumokėti už kopijavimą, leidybą ir panašiai). Taigi, Tvarkos aprašas numato galimybę reikalauti iš pareiškėjo padengti informacijos teikimo sąnaudas. Pareiškėjas yra nurodęs, kad užmokestis už interneto svetainėje http://hidro.lt/duomenys/ skelbiamų duomenų prieinamumą (t. y. už ne trumpiau kaip vienus metus prieinamus (saugomus) duomenis) yra renkamas remiantis Tvarkos aprašo 27 punktu. Duomenys „viešai pateikti“ ir „padaryti prieinamais“ yra du skirtingi dalykai. Tipinių taisyklių priedo 42.1 punkte taip pat yra išskiriamos šios dvi sąvokos: „realiu laiku viešai pateikiami (saugomi)“ ir „prieinami (saugomi) ne trumpiau kaip vienus metus“. Duomenų „padarymas prieinamais“ reikalauja papildomų sąnaudų – t. y. kaupti duomenis reikalingi serveriai, programinė įranga, jų priežiūra, administravimas, taip pat personalo resursai informacijos apdorojimui ir pateikimui ir t.t. Departamentui tapatinant šias sąvokas išeina, kad Tipinių taisyklių priedo 42.1 bei 42¹ p. paneigiama Lietuvos Respublikos Visuomenės informavimo įstatymo 6 str. 6 d., 7 d. įtvirtinta atlygintinumo už informacijos pateikimo sąnaudas išlyga.

Motyvuojamoji dalis

Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko, tačiau 2022 m. spalio 7 d. pateikė teismui prašymą administracinę bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka arba nedalyvaujant Departamento atstovui, kuriame nurodė, kad atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendime Nr. eA-483-520/2022 nurodytą Tvenkinių naudojimo ir priežiūros tipinių taisyklių 42.1, 42¹ punktų aiškinimą ir taikymo teisėtumą ir pagrįstumą, Departamentas sutinka su pareiškėjo skundu.

Taisyklių (LAND 2-95) priedo 42.1 punkte nustatyta, jog jei prie tvenkinio ar patvenkto ežero įrengta HE, jos savininkai privalo užtikrinti, kad: 42.1. „vandens lygiai tvenkinyje ar patvenktame ežere ir jo žemutiniame bjefe kas valandą būtų matuojami ir registruojami automatinėmis vandens lygių matavimo ir registravimo priemonėmis ir realiu laiku viešai pateikiami (saugomi) internete (.xlsx) arba (.ods) failų formatu. Duomenys turi būti prieinami (saugomi) ne trumpiau kaip vienus metus. Šie duomenys pateikiami pagal Tvenkinio naudojimo ir priežiūros taisyklių formos pavyzdžio 5 priedą. Dėl gedimų nutrūkus vandens lygių automatiniam matavimui ir (ar) duomenų teikimui internete šio papunkčio reikalavimai gali būti nevykdomi ne daugiau kaip 10 parų per metus“. Taisyklių (LAND 2-95) priedo 42¹ punktas nustato, kad HE savininkai „pateikia ir (ar) patikslina Aplinkos apsaugos agentūrai nuorodas į HE interneto svetainėje viešai skelbiamus vandens lygių duomenis, kaip tai nustatyta šiuo įsakymu patvirtintame Tvenkinių naudojimo ir priežiūros tipinių taisyklių (LAND 2-95) priedo 42.1 papunktyje“.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. birželio 15 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-483-520/2022 akcentuojama, kad Įsakymo priėmimo teisiniu pagrindu nėra nurodomi teisės aktai, kurie reglamentuoja ir nustato visuomenės teisę gauti informaciją apie aplinką. Aplinkos ministerija, kuri teikė Taisyklių (LAND 2-95) priedo 42.1 ir 42¹ punktų nuostatų išaiškinimą, nurodė teisės aktus, kurie kalba apie visuomenės ir kitų suinteresuotų asmenų ir organizacijų teisę gauti informaciją apie aplinką (Aplinkos apsaugos įstatymo 7 str. 1 d. 1 p.; Informacijos apie aplinką teikimo visuomenei tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. spalio 22 d. nutarimu Nr. 1175, 26 ir 27 p.).

Hidroelektrinių savininkams pareiga kas valandą matuoti ir registruoti vandens lygius automatinėmis vandens lygio matavimo ir registravimo priemonėmis bei šiuos duomenis realiu laiku perduoti į duomenų bazę (priklausomai nuo HE galios) atsirado nuo 2006 m. rugsėjo 24 d. (įsigaliojus Aplinkos apsaugos ministro 2006 m. rugsėjo 13 d. įsakymui Nr. D1-415 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos 1995 m. kovo 7 d. įsakymo Nr. 33 „Dėl tvenkinių naudojimo ir priežiūros tipinių taisyklių“ pakeitimo), t. y. kai buvo nustatyta, kad duomenų bazėje registruoti vandens lygiai turi būti kaupiami ir saugomi ne mažiau kaip vienus metus, o HE savininkas turi užtikrinti galimybę kontroliuojančioms institucijoms gauti duomenų bazėje registruojamus duomenis.

Nuo 2020 m. birželio 1 d. įsigaliojus šiam ginčui aktualiam Įsakymui, minėta pareiga nebepriklauso nuo HE galios, be to, nustatyta, kad nurodyti duomenys turi būti viešai pateikiami (saugomi) internete (.xlsx) arba (.ods) failų formatu pagal Tvenkinio naudojimo ir priežiūros taisyklių formos pavyzdžio 5 priedą. Pirminio projekto dėl šių aplinkos ministro Įsakymo pakeitimų lydraštyje nurodyta, kad projekto tikslas – neatsižvelgiant į hidroelektrinės galingumą, užtikrinti, kad vandens lygis būtų matuojamas ir registruojamas automatinėmis vandens lygio matavimo ir registravimo priemonėmis ir realiu laiku viešai pateikiamas internete. Tačiau daugiau nieko dėl minėtų pakeitimų (juos paskatinusių priežasčių) nepaaiškinta. Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos išvadoje dėl pirminio projekto atkreiptas dėmesys, kad „projekto lydinčiuosiuose dokumentuose nėra atskleidžiamos teisės akto pakeitimus sąlygojusios priežastys“. Todėl pasiūlyta taisyti projekto lydinčiuosius dokumentus, nurodant konkrečias priežastis, dėl kurių inicijuotas teisės akto pakeitimas. Po gautų išvadų dėl pirminio projekto buvo pateiktas pakoreguotas Įsakymo pakeitimo projektas (kuris ir buvo priimtas), tačiau prie jo Teisės aktų informacinėje sistemoje (TAIS) jokie lydintys dokumentai, kuriuose būtų nurodytos minėtus pakeitimus lėmusios priežastys, taip pat nepridėti.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. birželio 15 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-483-520/2022 taip pat nurodoma, kad „iš Teisės aktų informacinės sistemos matyti, kad 2021 metais buvo rengiamas aplinkos ministro Įsakymo pakeitimas jį išdėstant nauja redakcija (pagal Teisės aktų informacinės sistemos duomenis projekto būsena – derintas, tačiau derinimo data nurodyta iki 2021 m. gegužės 19 d.). Šiame projekte jau numatoma expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) nustatyti, kad duomenys pateikiami neatlygintinai. Pastarojo projekto lydraštyje nurodyta, jog: „Projektas rengiamas atsižvelgiant į 2021 m sausio 27 d. Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdžio (protokolo Nr. 107-P-05) sprendimą „Iki gegužės 1 d. patvirtinti Tvenkinių naudojimo ir priežiūros taisykles, numatytas įstatyme, arba parengti atitinkamą įstatymo projektą (perkeliant šias nuostatas į įstatymo lygmenį)“. Informuojama, kad iki 2021 metų pabaigos planuojama parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos Seimui tvirtinti Vandens įstatymo pakeitimo projektą, siekiant nustatyti aiškias pareigas užtvankų, tvenkinių ir hidroelektrinių valdytojams, žuvų migracijos kelių atlaisvinimo principus, leidimų sistemą visoms hidroelektrinėms. Atsižvelgiant į tai, gali keistis Tvenkinių ir patvenktų ežerų naudojimo ir priežiūros tvarkos aprašo projekto nuostatos. Projekto įsigaliojimas numatomas ne anksčiau nei įsigalios Vandens įstatymo pakeitimo įstatymas.“ Tačiau toks Vandens įstatymo pakeitimo projektas nebuvo pateiktas. Aplinkos ministerija aiškinamajame rašte, kuriuo išvadas dėl ginčo grindė tiek pareiškėjas, tiek ir pirmosios instancijos teismas, nurodyta, kad Taisyklių (LAND 2-95) priedo 42.1 patikslinimas padarytas dėl to, jog vandens lygių duomenys būtų realiu laiku viešai teikiami internete, t. y. pasiekiami ir matomi ne tik aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę atliekantiems pareigūnams, bet ir visuomenei, kitiems suinteresuotiems asmenims, tačiau nėra detaliai paaiškinta, dėl kokių priežasčių HE savininkai (privatūs asmenys) pagal aplinkos ministro Įsakymą buvo įpareigoti ne tik užtikrinti, jog vandens lygių matavimo ir registravimo priemonėmis gaunami duomenys būtų realiu laiku viešai pateikiami (saugomi) internete, bet ir viešai bei neatlygintinai skelbti šiuos duomenis už vienus metus. Kaip jau minėta, Įsakymas yra priimtas vadovaujantis Vandens įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi, kurioje nėra nurodyta apie tai, kad HE savininkai turi viešai ir nemokamai skelbti minėtus duomenis visuomenei“.

Minėtas Orhuso konvencijos nuostatas Europos Sąjungos lygiu, be kita ko, įgyvendina 2003 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/4/EB dėl visuomenės galimybės susipažinti su informacija apie aplinką ir panaikinanti Tarybos direktyvą 90/313/EEB, kurios preambulės 18 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad „Valdžios institucijos turėtų turėti galimybę nustatyti mokestį už informacijos apie aplinką teikimą, tačiau toks mokestis turėtų būti priimtinas. Tai reiškia, kad paprastai mokestis negali būti didesnis už atitinkamos medžiagos pateikimo faktines sąnaudas. Reikalavimas atlikti išankstinį mokėjimą turėtų būti ribotas. Konkrečiais atvejais, jei valdžios institucijos pateikia informaciją apie aplinką komerciniais pagrindais ir jei to būtina siekiant užtikrinti tokios informacijos tolesnį rinkimą ir paskelbimą, atsižvelgiant į rinką nustatytas mokestis laikomas priimtinu; gali būti reikalaujama išankstinio mokėjimo. Mokesčių tarifai ir informacija apie mokesčio rinkimo ar panaikinimo aplinkybes turėtų būti skelbiama ir pateikiama pareiškėjams.“ Atitinkamai Direktyvos 90/313/EEB 5 straipsnis, reglamentuojantis mokesčius už informacijos teikimą, nustato: „1. Galimybė susipažinti su pagal 3 straipsnio 5 dalį nustatytais ir saugomais valstybės registrais arba sąrašais ir prašomos informacijos nagrinėjimas in situ neapmokestinamas. 2. Valdžios institucijos gali imti mokestį už informacijos apie aplinką pateikimą, bet toks mokestis neturi viršyti priimtino dydžio. 3. Kai imamas mokestis, valdžios institucijos paskelbia ir pateikia pareiškėjams tokių mokesčių tarifus bei informaciją apie aplinkybes, kuriomis mokestis gali būti imamas arba nuo jo gali būti atleidžiama.“ Vyriausybė, be kita ko, įgyvendindama Direktyvą 2003/4/EB, Tvarkos aprašo 26 punkte nustatė, kad „Institucijų turima ar joms skirta informacija yra nemokama“. Pagal Tvarkos aprašo 27 punktą, „Pareiškėjas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi padengti tik informacijos teikimo sąnaudas (sumokėti už kopijavimą, leidybą ir panašiai)“.

Pareiškėjo atstovas 2022 m. spalio 10 d. pateikė pareiškimą dėl rašytinių paaiškinimų ir dokumentų prijungimo, kuriame nurodoma, kad teismui pateiktame skunde yra išdėstyti argumentai žodžio „viešas“ reikšmės, t. y., kad informacijos pateikimas „viešai“ negali būti lyginamas su informacijos pateikimu „neatlygintinai“. Atitinkamai, pareiškėjo duomenų pateikimas (saugojimas) nurodytoje www.hidro.lt/duomenys/ atitinka Tipinių taisyklių priedo 42.1 ir 42¹ punktų reikalavimus.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendime administracinėje byloje Nr. eA-483-520/2022 taip pat išaiškinta, kad lingvistiškai aiškinant Taisyklių (LAND 2-95) priedo 42.1 ir 42¹ punktų nuostatas, negalima daryti vienareikšmiškos ir aiškios išvados, jog HE savininkai yra įpareigoti ne trumpiau kaip vienus metus prieinamus (saugomus) duomenis pateikti viešai ir neatlygintinai visuomenei. Pagal Taisyklių (LAND 2-95) priedo 42.1 ir 42¹ punktų nuostatas: 1) HE savininkas privalo užtikrinti, kad vandens lygių matavimo ir registravimo priemonėmis gaunami duomenys būtų realiu laiku viešai pateikiami (saugomi) internete; 2) duomenys turi būti prieinami (saugomi) ne trumpiau kaip vienus metu (nėra įtvirtinta sąlyga, kad ne trumpiau kaip vienus metus prieinami (saugomi) duomenys turi būti pateikiami viešai); 3) Agentūrai turi būti pateiktos ir (ar) patikslintos nuorodos į HE interneto svetainėje viešai skelbiamus vandens lygių duomenis (viešai skelbiami tik realiu laiku gauti duomenys).

Įvertinusi šioje nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes bei nurodytą teisinį reglamentavimą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. birželio 15 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-483-520/2022 pateiktus išaiškinimus dėl analogiško ginčo, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovui duodant šioje byloje ginčijamą Marijampolės valdybos Marijampolės aplinkos apsaugos inspekcijos 2021 m. rugsėjo 21 d. privalomąjį nurodymą Nr. (15.3)-PN-583 neįvertinus objektyvių duomenų, kad Nurodyme nurodytų Tipinių taisyklių reikalavimai pareiškėjo jau yra įvykdyti, ir formaliai nurodžius pareiškėjui įvykdyti jau įvykdytus Tipinių taisyklių reikalavimus, ginčijamas Nurodymas buvo priimtas neteisėtai ir nepagrįstai, todėl yra naikintinas. Taip pat naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas Departamento 2021 m. spalio 25 d. sprendimas Nr. (3.0)-ADS-21002 „Sprendimas dėl 2021 m. rugsėjo 21 d. privalomojo nurodymo Nr. (15.3)-PN-583“ kuriuo buvo paliktas galioti neteisėtas ir nepagrįstas Nurodymas.

Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje van de Hurk v. Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011). Todėl kiti pareiškėjo argumentai neanalizuotini kaip pertekliniai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Pareiškėjo atstovas prašo priteisti iš atsakovo pareiškėjo turėtas 726 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 605 Eur išlaidos už skundo parengimą ir 121 Eur išlaidos už prašymo parengimą. Prašymas grindžiamas sąskaitomis faktūromis Nr. 2021/461, Nr. 2021/489, bei 2021 m. gruodžio 23 d. ir 2022 m. sausio 31 d. mokėjimo nurodymais.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. To paties straipsnio 5 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas turi teisę reikalauti atlyginti ir atstovavimo išlaidas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose.

Nagrinėjamu atveju teismo sprendimas administracinėje byloje priimtas pareiškėjo naudai, todėl pareiškėjas turi teisę reikalauti priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą, rekomenduojamas užmokesčio dydis (koeficientas) už skundo parengimą – 2,5. Pareiškėjo skundas teisme užregistruotas 2021 m. lapkričio 25 d., todėl šiuo atveju aktualus 2021 m. II ketv. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis - 1566,4 Eur. Atitinkamai už skundą maksimali rekomenduojama priteisti suma – 3916 Eur (2,5 x 1566,4). Kadangi prašoma suma už skundo parengimą neviršija rekomenduojamo dydžio, yra pagrįsta, todėl priteistina.

Rekomendacijų 8.16 punkte numatyta, kad už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai taikomas 0,4 koeficientas. Pareiškėjo atstovo pateiktas prašymas dėl administracinės bylos sustabdymo teisme užregistruotas 2021 m. gruodžio 28 d., todėl šiuo atveju aktualus 2021 m. II ketv. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis. Atitinkamai už prašymo parengimą maksimali rekomenduojama priteisti suma – 626,56 Eur (0,4 x 1566,4). Kadangi prašoma suma už prašymo parengimą neviršija rekomenduojamo dydžio, yra pagrįsta, todėl priteistina.

Pareiškėjui taip pat priteistinas 23 Eur sumokėtas žyminis mokestis.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo patenkintinas, priteisiant pareiškėjui iš atsakovo 749 Eur (726 Eur + 23 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 84 straipsnio 4 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Hidrojėgainė“ skundą patenkinti.

Panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Marijampolės valdybos Marijampolės aplinkos apsaugos inspekcijos 2021 m. rugsėjo 21 d. privalomąjį nurodymą Nr. (15.3)-PN-583 ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2021 m. spalio 25 d. sprendimą Nr. (3.0)-ADS-21002 „Sprendimas dėl 2021 m. rugsėjo 21 d. privalomojo nurodymo Nr. (15.3)-PN-583“.

Priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Hidrojėgainė“ 749 Eur (septyni šimtai keturiasdešimt devyni eurai) bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.