Šiaulių apygardos teismo sprendimas

2012-10-22 · Civilinė byla Nr. 2A-302-194/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-10-22
Bylos Nr.
2A-302-194/2012
Teisminio proceso Nr.
2-12-3-00336-2010-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Jolanta Badaugienė (pirm.), Danutė Matiukienė, Laisvė Aleknavičienė
Ieškovas
V. L.
Atsakovas
VBĮ Ventos socialinės, Ventos socialinės
Kategorijos
  • 11.9.10.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-302-194/2012

Pranešėja J. Badaugienė Teisminio proceso Nr. 2-12-3-00336-2010-3

Teisėja V. Jokubauskienė Procesinio sprendimo kategorija 11.9.10.7;121.15;

(S)ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASSPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. spalio 22 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Jolantos Badaugienės,kolegijos narių: Laisvės Aleknavičienės, Danutės Matiukienės,sekretoriaujant Violetai Paskočinienei,

dalyvaujant ieškovės V. L. atstovams K. G. ir advokatui V. F., atsakovo VBĮ Ventos socialinės globos namų atstovams G. B. ir advokatui R. J.,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo VBĮ Ventos socialinės globos namų apeliacinį skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 3 d. sprendimo, civilinėje byloje Nr. 2-7-672/2012 pagal ieškovės V. L. ieškinį atsakovui Ventos socialinės globos namams (buvęs Ventos pensionatas) dėl drausminės nuobaudos panaikinimo, atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, gražinimo į darbą, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo,

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovė V. L. kreipėsi į Akmenės rajono apylinkės teismą su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu (1 t. 2 – 7, 2 t. 6 –20, 122 – 123 b. l.) atsakovui Ventos socialinės globos namams prašydama panaikinti Ventos socialinės globos namų direktorės 2010-02-23 įsakymu Nr. P-114 paskirtą drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo ir grąžinti į darbą Ventos socialinės globos namuose vyriausios slaugytojos pareigose; panaikinti Ventos socialinės globos namų direktorės 2009-12-23 įsakymu Nr.P-21 paskirtą drausminę nuobaudą – papeikimą; priteisti ieškovei iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; priteisti neturtinę žalą bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Ventos pensionate pradėjo dirbti nuo 2008-09-01 slaugytojos pareigose. Direktorė L. ją nuo 2008-11-04 pervedė dirbti į vyr. slaugytojos pareigas. Prieš tai 13 metų buvo išdirbusi Druskininkų vaikų sanatorijoje „Saulutė“ bendrosios praktikos slaugytoja. Įstaigoje buvo jos pareigybinė instrukcija. Ieškovei buvo pavaldūs 12 darbuotojų, vėliau pridėjo slaugytojų padėjėjus. Grįžus po atostogų, direktorė ėmė reikalauti iš jos raštiškų paaiškinimų darbo klausimais. Ji buvo susipažinusi su vyriausybės nutarimais, sveikatos apsaugos ministro įsakymais savo darbo srityje, su savo pareigybiniais nuostatais, kurie buvo patvirtinti dar 2005-11-08. 2009-12-23 jai už aplaidų pareigų atlikimą pagal nuostatų du punktus buvo pareikštas papeikimas. Ji liko nesupratusi, už ką konkrečiai buvo nubausta, nesuprato, kokios gyventojų medicininės dokumentacijos ji netvarkė, įsakyme nebuvo įvardinti jos darbo trūkumai. Šios drausminės nuobaudos ji neapskundė pensionato darbo ginčų komisijai. 2010 m. vasario mėnesio pradžioje, ji rašė pasiaiškinimą dėl to, kad pensionato gyventojui B. jau kuris laikas nebuvo duodami gydytojo paskirti vaistai ir dėl to buvo kilusi grėsmė jo gyvybei. Ji pati išdavinėjo paskirtus vaistus pagal gydytojo paskyrimo lapus. Tačiau konkrečiu atveju, kad B. negavo vaistų, buvo atsakinga slaugytoja P., ji už šį pažeidimą gavo papeikimą, o ją direktorė dėl to 2010-02-23 atleido iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą ir aplaidų pareigų vykdymą. Direktorės įsakyme nesukonkretinta, kokias pareigybines nuostatas ji šiurkščiai pažeidė. Direktorė nepasiūlė jai kito darbo pensionate žemesnėse pareigose. Slaugos planų gyventojam nesudarinėjo, nes kiekvienas darbuotojas žinojo savo darbą, ką kada turi atlikti. Atleidus iš darbo pensionate, ji įstojo į „Solidarumo“ profsąjungą, ten susitinka su kitais pensionato darbuotojais, iš kurių sužinojo, kad tvarka pensionate liko tokia pat, kaip buvo anksčiau. Jos nuomone, jos atleidimas iš darbo buvo direktorės B. susidorojimas su jai neįtikusiais darbuotojais. Po atleidimo iš pensionato, labai pasikeitė atmosfera šeimoje, ji pati vartojo įvairius vaistus dėl savo sveikatos būklės, kuri ir pablogėjo netekus darbo tokiomis aplinkybėmis, buvo priversta išvykti uždarbiauti į užsienį, palikti šeimą, nepilnametes dukras.

Atsiliepimas

Atsakovas VBĮ Ventos socialinės globos namai atsiliepimu į ieškinį ir patikslintą ieškinį ( 1 t. 61 – 73, 2 t. 69 – 81, 134 – 138 b. l.) prašė ieškinį ir patikslintą ieškinį atmesti kaip nepagrįstus ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad skirdama drausmines nuobaudas ieškovei, direktorė vadovavosi darbo kodeksu, kitais norminiais lokaliniais teisės aktais. 2009-09-14 dalykinio pasitarimo metu buvo žodžiu atkreiptas ieškovės dėmesys dėl neišdirbtų bendrosios praktikos slaugytojų valandų, ieškovė buvo perspėta atsakingiau į tai žiūrėti ir tai kontroliuoti. Dėl jos pastabų buvo parašytas ieškovės skundas į Valstybinę darbo inspekciją. Ieškovės buvo prašoma sudaryti medicinos personalo darbo grafikus, gyventojų slaugos planus, reikalauta, kad ieškovė tinkamai atliktų savo pareigas, tačiau nepavyko su ieškove susikalbėti, todėl jai buvo paskirta drausminė nuobauda – papeikimas, už pareigybinės instrukcijos 2 dalies 1 punkto, numatančio planuoti ir organizuoti slaugos darbą bei 8 punkto – tvarkyti medicininę dokumentaciją, kontroliuoti, kaip ji tvarkoma, nevykdymą. Dėl gyventojų M. ir P. atvejų nebuvo surašytos analizės, tam ieškovė priešinosi ir ignoravo. Ši nuobauda buvo skirta ir už tai, kad ieškovė laiku nesutvarkė gyventojo J. dokumentų neįgalumui pratęsti, kai buvo paskirta papildoma data šių dokumentų pristatymui, tačiau ir tai datai dokumentų ieškovė nepateikė. Dėl pensionato gyventojų slaugos planų nepildymo, ieškovė motyvuoja tuo, kad anksčiau tokių planų nebuvo reikalaujama, bet yra sveikatos priežiūrą reglamentuojantys aktai, sveikatos apsaugos, socialinės ir darbo apsaugos ministro įsakymai dėl tokių dokumentų reikalingumo. Ieškovei darbuotojų susirinkimo metu buvo įvardinta, už kokius darbo drausmės pažeidimus ji gavo papeikimą. Ieškovė šios nuobaudos neskundė, todėl laikoma, kad su nuobauda ieškovė sutiko. Gavusi pastabą, ieškovė ir toliau aplaidžiai vykdė savo pareigas, t.y. gyventojui A. B. kurį laiką, apie 3 mėnesius, nebuvo duodami gydytojo paskirti vaistai. Atlikus tarnybinį patikrinimą, 2010-02-23 ieškovė buvo atleista iš pareigų už aplaidų pareigų vykdymą bei šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, nevykdant pareiginės instrukcijos 2 dalies 3 punkte nurodyto reikalavimo, kad vyr. slaugytojos pareiga yra kontroliuoti gydytojo medikamentų paskyrimus gyventojams. Atsižvelgta į tai, kad ieškovė pati vežė gyventoją B. pas gydytoją, gavo iš gydytojo išsamią informaciją apie vaistų jam paskyrimus. Drausminės nuobaudos buvo skiriamos atsižvelgiant ir į darbo kolektyvo nuomonę, per susirinkimus buvo vieningai nutarta, kad nuobauda ieškovei skirtina. Pasitarimo metu buvo vieningai nuspręsta, kad ieškovė dirbo netinkamai. Iki ieškovės atleidimo iš darbo jos pareigybiniai nuostatai nebuvo tikslinami. Pareigybiniuose nuostatuose surašytos konkrečios vyr. slaugytojos funkcijos, be to yra medicinos srities normos, kurių privalo laikytis bet kuri slaugytoja. Pensionato vidaus tvarkos nuostatuose nurodyta, kad įstaiga teikia sveikatos priežiūros paslaugas, užtikrinančias gyventojo sveikatą, aprūpina gyventojus priskirtais medikamentais. Tokia paslauga gyventojui B. nebuvo suteikta dėl ieškovės aplaidumo, netinkamai kontroliuojant jai pavaldžią slaugytoją. Kad B. negavo vaistų, slaugytoja P. gavo papeikimą, tačiau tuo metu dirbusi vyr. slaugytoja L. pagal savo pareigas turėjo tai kontroliuoti, vaistų paskyrimas ir atidavimas slaugytojoms įėjo į jos pareigas. Direktorė nesiekė susidoroti nei su B., nei su V. L., ji norėjo, kad kiekvienas pensionato gyventojas sąžiningai atliktų savo darbą. Mano, kad ieškovei V. L. paskirtos drausminės nuobaudos yra teisėtos, pagrįstos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Akmenės rajono apylinkės teismas 2012 m. vasario 3 d. sprendimu (3 t. 51 – 64 b. l.) ieškinį patenkino iš dalies. Pripažino Ventos socialinės globos namų direktorės 2010 m. vasario 23 d. įsakymą Nr.P-21 Dėl V. L. atleidimo iš darbo neteisėtu ir jį panaikino; laikė, kad ieškovės V. L. darbo sutartis su atsakovu Ventos socialinės globos namais nutraukta pagal Darbo kodekso 297 str. 4 d. teismo sprendimu nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos; ieškovės V. L. prašymą dėl 2009 m. gruodžio 23 d. dėl Ventos socialinės globos namų direktorės įsakymu Nr.P-114 paskirtos drausminės nuobaudos – papeikimo panaikinimo, netenkino; Priteisė iš Ventos socialinės globos namų dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką 2789,06 V. L. naudai; priteisė iš Ventos socialinės globos namų V. L. naudai vidutinį darbo užmokestį, skaičiuojant po 68,58 Lt už kiekvieną darbo dieną už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo 2010-02-23 dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; priteisė iš Ventos socialinės globos namų 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti V. L. naudai; priteisti iš Ventos socialinės globos namų 300 Lt už advokato paslaugas V. L. naudai; priteisė valstybės naudai iš Ventos socialinės globos namų 143,67 Lt žyminio mokesčio bei 80,75 Lt teismo turėtų pašto išlaidų. Teismas nurodė, kad ieškovė vyr. slaugytojos pareigose dirbo palyginus neilgą laikotarpį, todėl turėjo rodyti pastangas keisti darbo stilių, domėtis ir gilintis į vadovo iškeltus reikalavimus, o ne juos ignoruoti. Kad ieškovė nevykdė direktorės nurodymų, nepakluso jos iškeltiems reikalavimams imtis naujovių ir jas tinkamai įgyvendinti, teisme patvirtino liudytojai L. Z., D. P., F. G.. Todėl, tarnybinio patikrinimo metu nustačius ieškovės darbe eilę pažeidimų ir nematant pokyčių jos darbe, darbdavys turėjo teisę skirti ieškovei drausminę nuobaudą. Direktorės 2009-12-23 įsakymas Nr. P-114, kuriame tik nurodyta, kad V. L. už aplaidų pareigybinės instrukcijos II dalies 1 p. ir II dalies 8 p. vykdymą, sutinkamai su DK 237 str. 1 d. 2 p., skirtas papeikimas, nėra konkretus ir jame nėra nurodyta, ką numato pareiginių nuostatų 1 ir 8 punktai ir kokiais veiksmais ar neveikimu ieškovė pažeidė savo pareigybinius nuostatus, tačiau bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė, neatlikdama jai vadovo pavestų nurodymų, pažeidė savo pareiginę instrukciją ir tuo pačiu darbo drausmę. Teismas padarė išvadą, kad drausminė nuobauda – papeikimas - ieškovei paskirta pagrįstai.

Sprendžiant dėl ieškovei paskirtos antrosios drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo, atsižvelgta į tai, kad darbo sutarties nutraukimas suprantamas kaip tam tikras juridinis faktas arba jų sudėtis, kuriai esant leidžiama nutraukti darbo sutartį. Darbo sutarties nutraukimas dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo yra drausminė nuobauda, kuri gali būti taikoma, kai yra drausminės atsakomybės pagrindas (DK 10 str. 1 d., 136 str. 4 d.). I instancijos teismas padarė išvadą, kad nebuvo tiesioginio priežastinio ryšio tarp ieškovės pareigos netinkamo vykdymo, nebuvo sunkių pasekmių dėl to, kad A. B. kurį laiką negavo vaistų, todėl pripažino atleidimą iš darbo per griežta nuobauda.

Teismui pripažinus, kad ieškovė iš darbo atleista neteisėtai, bet negali būti grąžinta į darbą, sprendžiama, kad darbo sutartis tarp šalių nutrauktina teismo sprendimu DK 297 str. 4 d. pagrindu. Kaip numatyta įstatymo, ieškovei priteistina DK 140 str. 1 d. nustatyto dydžio išeitinė pašalpa bei vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos.

Teismui įvertinus visumą įrodymų pagal savo vidinį įsitikinimą, atsižvelgiant į objektyviai nustatytas aplinkybes, į ieškovės nurodytus motyvus dėl jos dvasinių išgyvenimų, sukelto streso, pablogėjusios sveikatos, bendravimo įgūdžių sumažėjimą teismas padarė išvadą, kad ieškovės prašoma priteisti neturtinės žalos suma yra aiškiai per didelė. Ieškovės prašymas patenkintas iš dalies – priteista 2000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas VBĮ Ventos socialinės globos namai prašo panaikinti Akmenės rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą- ieškovės ieškinį ir patikslintus ieškinius atmesti kaip nepagrįstus; priteisti iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Pirmosios instancijos teismas, vertindamas 2010-02-23 VBĮ Ventos socialinės globos namų direktorės įsakymo Nr. P-21 dėl drausminės nuobaudos - atleidimo iš darbo - skyrimo ieškovei pagrįstumą bei teisėtumą ir pripažindamas, jog šiame įsakyme yra nenurodyta kokias konkrečias pareigas ieškovė vykdė aplaidžiai, neatsižvelgė į faktą jog ginčo įsakymo pagrindu paskirtos drausminės nuobaudos faktinį bei juridinį pagrindą pagrindžia detalizuota lydima medžiaga, t.y. 2010-02-22. Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvados.Apeliantas nesutinka ir ginčija teismo sprendime nurodytą išvadą, jog ieškovei paskirta drausminė nuobauda buvo per griežta. Teismas laikėsi tos nuomonės, jog ieškovės nekontroliavimas jai pavaldžių asmenų ir neužtikrinimas pensionato gyventojo A. B. sveikatos apsaugos, pastarajam neduodant gydytojo paskirtų medikamentų, neva nesukėlė jokių pasekmių A. B. sveikatai ir gyvybei. Apeliantas pažymi, kad ši teismo išvada neatitinka LR CPK 185 str. 1 d. nuostatų ir yra iš esmės prieštaraujanti byloje esantiems įrodymams.

Apelianto nuomone, jog ieškovės kaltės ir jos neteisėtų veiksmų buvimo negali eliminuoti vien tas faktas, kad pensionato gyventojas A. B. dėl medikamentų nevartojimo nepatyrė konkrečių sunkių pasekmių, pvz. galimos savižudybės šiuo atveju. Apelianto nuomone, remiantis šio apeliacinio skundo dalyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis bei jas patvirtinančių rašytinių įrodymų bei teisės normų visetu, darytina išvada, kad sveikatos apsaugos srityje jau vien grėsmės sveikatai ir gyvybei atsiradimas turi būti vertinama kaip pavojinga veika, saugoma įstatymo leidėjo atitinkamų teisės normų pagrindu. Pirmosios instancijos teismas ginčijamo sprendimo pagrindu paneigdamas ieškovės neteisėtų veiksmų pagrindu kilusių pasekmių pavojingumą ir šios aplinkybės pagrindu panaikindamas jai paskirtą drausminę nuobaudą grubiai pažeidė LR CPK 185 str. 1 d. bei 2004 12 30 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimo Nr.51 „Dėl civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje" 14 p. nuostatas, kas turėjo esminės įtakos neteisingam šios civilinės bylos išnagrinėjimui.

Pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai, nepilnutinai ir neobjektyviai išnagrinėdamas šios civilinės bylos dalį dėl drausminės nuobaudos - ieškovės atleidimo iš darbo panaikinimo, ne tik pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, įtvirtintas LR CPK 185 str. 1 d., tačiau ir materialinės teisės normą, įtvirtintą LR DK 238 str.

Pirmosios instancijos teismas, vertindamas ir nuspręsdamas, kad ieškovė dėl drausminės nuobaudos paskyrimo patyrė dvasinius išgyvenimus, prarado psichologinę pusiausvyrą visiškai neatsižvelgė ir nevertino to fakto, kad byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių ieškovės V. L. psichologinę būseną. Teismas priteisdamas būtent 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo dydį ieškovės naudai, nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, pagrindžiančių būtent tokio dydžio neturtinės žalos priteisimą ieškovei, todėl sprendimo dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo ieškovei turi būti naikintina dėl LR CPK 42 str. 1 d., 185 str., LR CK 1.5 str., pažeidimo.Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas įstatyminius ir teisminės praktikos reikalavimus, skundžiamame 2012 02 03 d. sprendime visiškai nenurodė jokių motyvų, dėl ko atsakovo VBĮ Ventos socialinės globos namai šioje civilinėje byloje pateikti įrodymai yra atmetami ir nevertinami. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas vilkino civilinės bylos, kylančios iš darbo teisinių santykių, išnagrinėjimą, be to, pažeisdamas įstatyminius reikalavimus, ieškovei sudarė galimybes piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, įtvirtintomis LR CPK 42 str. 1 d. Dėl ieškovės V. L. sistemingo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, pasireiškusio nuolatiniais ieškinio dėl drausminių nuobaudų panaikinimo tikslinimais, taip pat pirmosios instancijos teismo proceso vilkinimo toleravimo ir terminų, įtvirtintų LR CPK 413 str., nesilaikymo, byla tęsėsi apie du metus laiko, t.y. 2010 03 23 d. - 2012 02 03 d., ko pasėkoje už pastarąjį laikotarpį pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės reikalavimus, iš atsakovo nepagrįstai priteisė apelianto ginčijamas piniginių lėšų sumas. Civilinę bylą ieškovė vedė per kvalifikuotus teisininkus, kuriems yra žinomi visi civilinio proceso teisės reikalavimai ir iš jų išplaukiantys draudimai vilkinti bylos procesą siekiant materialinės naudos kliento atžvilgiu. Priteista ieškovės naudai piniginė suma už priverstinės pravaikštos laiką išaugo iki nurodytos sumos dėl teismo neveikimo tokio pobūdžio bylose. LR CPK 413 str. nustato imperatyvius darbo bylų nagrinėjimo terminus, tikslu apsaugoti tiek darbuotojo, tiek darbdavio interesus, todėl, išnagrinėjus šią civilinę bylą per įstatyme nurodytą terminą, priteistina suma ieškovei būtų žymiai mažesnė, nei ją priteisė pirmosios instancijos teismas 2012-02-03 sprendimo pagrindu.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė V. L. prašo Akmenės rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 3 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti (3 t. 94 – 98 b. l.).

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Pagal DK 234 straipsnį darbo drausmės pažeidimu laikoma ir drausminė atsakomybė taikoma tik už darbuotojo darbo pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą dėl darbuotojo kaltės.

Bylos duomenimis, VBĮ Ventos socialinės globos namų direktorė, remdamasi tarnybinio patikrinimo metu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, 2009 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. P-114 dėl Ventos personalo vidaus darbo tvarkos taisyklių, ir pareigybinės instrukcijos 2 dalies 1 p. ir 2 dalies 8 p. aplaidų vykdymą pagal DK 237 straipsnio 1 dalies 2 punktą skyrė ieškovei drausminę nuobaudą – papeikimą (1 tomas, 32 b. l.).

Nors įsakyme nenurodyta, kokias pareigas ieškovė vykdė aplaidžiai, kolegija pažymi, kad tai savaime nėra pagrindas panaikinti paskirtą drausminę nuobaudą. Be to, byloje pateiktos tarnybinio nusižengimo tyrimo išvados, išsamiai detalizuoja darbo drausmės pažeidimą (1 tomas, 23–26 b. l.). Išvadose nurodyta, jog ieškovė aplaidžiai atliko savo pareigas, numatytas 2009-11-08 Ventos pensionato direktoriaus įsakymu Nr. V-55 patvirtintos Sveikatos priežiūros padalinio vadovo (vyr. slaugytojos) pareiginės instrukcijos (1 t. 47 – 49 b. l.) 2 dalies 3 punkto, numatančio, jog vyriausioji slaugytoja privalo kontroliuoti slaugos personalo darbą vykdant gydytojų paskyrimų, gydomųjų procedūrų, profilaktinių priemonių atlikimą aseptikos ir antiseptikos reikalavimų laikymąsi, pažeidimas. Ieškovė, pasirašydama pareiginę instrukciją, patvirtino faktą, jog buvo tinkamai supažindinta ir aiškiai žinojo savo pareigas, kurias privalėjo ir tinkamai vykdyti.

Ieškovė aplaidžiai vykdė savo tiesiogines pareigas, kadangi, žinodama, kad gyventojui A. B. yra konkretūs gydytojo psichiatro paskyrimai ir šią informaciją privalėjo perduoti budinčiai slaugytojai, o vėliau ir kontroliuoti, kaip vykdomi gydytojų paskyrimai, tačiau to neatliko, ir tokio aplaidaus pareigų atlikimo išdavoje B. apie 3 mėnesius negavo jam būtinų antidepresantinių vaistų, kas kėlė pavojų šio gyventojo sveikatai; taip pat ieškovė aplaidžiai atliko medicininių dokumentų tvarkymo ir kontrolės darbą, ką numatė instrukcijos 2 dalies 8 punktas.

2009 m. rugsėjo 14 d. dalykinio pasitarimo metu buvo nurodytas įstaigos slaugytojų darbo grafikų taisymas ir darbo valandų neišdirbimas (1 tomas, 89 b. l.). Iš 2009 m. gruodžio 23 d. dalykinio pasitarimo protokolo turinio matyti, kad ieškovė nebuvo surašiusi slaugos planų personalo gyventojams A. M., I.P., R. O., G. J., V. K., kurie yra būtini. Slaugos planai rašomi ne viso pensiono gyventojams, o tiems, kurių psichinės sveikatos būklės paūmėjimai pasitaiko dažniausiai ir kuriuos dažnai tenka vežti į psichiatrijos ligoninę, bei bendraujant su pensiono gyventojais viskas turi būti užfiksuota raštu (1 tomas, 85–86 b. l.). Iš 2009 m. lapkričio 25 d. dalykinio pasitarimo protokolo turinio matyti, kad pasitarimo dalyviai vienbalsiai pritarė direktorės pastabai dėl vyriausiosios bendrosios praktikos slaugytojos V. L. netinkamo elgesio ir laiku neatliktų užduočių (1 tomas 122 – 123 b. l.). Iš 2010 m. sausio 8 d. dalykinio pasitarimo protokolo turinio matyti, kad įstaigoje akcentuotas komandinis darbas (1 tomas 124 – 126 b. l.). 2010 m. vasario 3 d. dalykinio pasitarimo protokole atsispindi įstaigos gyventojo A. B. netinkamas elgesys, akcentuoti šio gyventojo psichinės būklės pablogėjimo faktai ir bendra jo sveikatos būklė, nurodyta ieškovei atkreipti dėmesį į A. B. elgesį (1 tomas 127 – 128 b.l.).

Kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju būtina, be kita ko, atsižvelgti į ieškovės vykdytų pareigų specifinį turinį, darbo pobūdį, veiklos specifiką ir įvertinti atsakovo keliamus reikalavimus darbuotojams, kurie dirbo su psichinės sveikatos sutrikimus turinčiais slaugos namų gyventojais.

Pagal atsakovo nuostatų, galiojusių iki 2010 m. birželio 22 d. LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymo Nr. A1-279 įsigaliojimo (1 tomas, 174–177 b. l.), 1 punktą atsakovo įstaiga yra – stacionari vaikų ir jaunimo su proto negalia socialinės globos įstaiga, skirta laikinai ar nuolat gyventi sunkią negalią turintiems vaikams ir jaunuoliams (4–29 m.,), turintiems intelekto sutrikimus, sergantiems lėtinėmis psichikos ligomis, kurie dėl įvairių priežasčių negali gyventi savo namuose ar savarankiškai, kuriems būtina nuolatinė priežiūra, slauga, medicininis aptarnavimas ir specialus ugdymas. Įstaigos veiklos tikslas – tenkinti vaikų ir jaunuolių su negalia biosocialinius poreikius, užtikrinti nuolatinę jų priežiūrą ir saugią aplinką (nuostatų 8 punktas). Įstaigos uždaviniai: užtikrinti gyventojams socialinių paslaugų, padedančių palaikyti asmens funkcines galimybes, teikimą, sudaryti sąlygas jų socialinei, medicininei reabilitacijai, vykdyti asmens globos funkcijas, užtikrinti ugdymo ir kitų teikiamų socialinių paslaugų kokybę (nuostatų 9 punktas).

Bylos medžiaga nustatyta, jog ieškovė pagal sveikatos priežiūros padalinio vadovo (vyr. slaugytojos) pareigybinę instrukciją, su kuria ji buvo supažindinta ir tai patvirtina ieškovės 2005 m. lapkričio 8 d. parašas, turėjo padėti įstaigos direktoriui užtikrinti kokybišką įstaigos funkcionavimą, įgyvendinti valstybinę socialinę politiką pagal nuostatuose numatytus šios specialios įstaigos veiklos tikslus ir uždavinius (1 tomas, 47– 49 b. l.).

Kolegija konstatuoja, kad ieškovė privalėjo laikytis ne tik pareigybės aprašyme nustatytų reikalavimų, bet ir dirbti atidžiai ir sąžiningai, laikytis įstatymų ir darbo drausmės, protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, tiksliai vykdyti teisėtus darbdavio nurodymus. Pažymėtina, kad darbe vadovautis norminiais ir lokaliniais teisės aktais ieškovei buvo privalu, o nesilaikant šių reikalavimų, galėjo būti taikoma drausminė atsakomybė, patvirtinta pareigybes aprašyme (4 aprašymo dalis, 1 tomas, 176 b. l.).

Kolegija sutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentu, kad ieškovei drausminė nuobauda yra skirta „remiantis tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kurias pagrindžia „tarnybinio tyrimo metu surinkta medžiaga“, o minėtose tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadose detalizuotai atsispindi 2009-11-08 VBĮ Ventos pensionato direktoriaus įsakymu Nr.V-55 patvirtintos Sveikatos priežiūros padalinio vadovo (Vyriausiosios slaugytojos) pareiginės instrukcijos 2 dalies 3 punkto nuostatų pažeidimas. Pirmosios instancijos teismas nevertino ir nepasisakė dėl aplinkybės, jog atsakovo byloje pateiktas rašytinis įrodymas – 2009-11-08 VBĮ Ventos pensionato direktoriaus įsakymu Nr.V-55 patvirtintos Sveikatos priežiūros padalinio vadovo (Vyriausiosios slaugytojos) pareiginės instrukcijos turinys patvirtina faktą, jog ieškovė V. L., pasirašydama šiame dokumente, aiškiai išreiškė savo valią dėl pareigybės aprašymo sąlygų sutikimo ir jų priimtinumo, tinkamai supažindinta su pareigybės aprašymu ir tai rodo, jog žinojo visas savo funkcines pareigas.

Kolegija pažymi, jog ieškovės darbo specifikai taikytini griežtesni drausminės atsakomybės reikalavimai.

Iš byloje pateiktos 2010-02-22 tarnybinio nusižengimo išvados, pateiktų medicininių dokumentų ( 2 tomas 58 – 68 b. l.), vaikų psichinės būklės stebėjimo žurnalo 14- šeimyna (1 tomas 114 – 119 b. l.) matyti, kad nepilnamečiui A. B. pasireiškė depresinė simptomatika –„ nerimauja, nervinasi; nuo pat ryto suirzęs, nervingas; jokia veikla nesidomi, verkia, gąsdina, jog šoksiąs pro langą „ ir t.t. A. B. išraše iš medicinos dokumentų nurodyta, kad gyventojui A. B. „Amitriptilinas nebuvo duotas, dėl ko būklės pagerėjimo nebuvo" ir, dėl šios priežasties gyventojui išliko depresinė simptomatika, kuri pasireiškia, - nuolatiniu liūdesiu ir nerimu, dažnu verkimu; jaučiamasi blogiau tam tikros paros metu (dažniausiai rytais); sunku atlikti net ir menkiausius darbus; atsiranda irzlumas, dirglumas; nuotaikos pablogėjimas atsiranda be išorinės priežasties; pasireiškia interesų sumažėjimas; dažnos mintys apie savižudybę. Pagal į bylą pateiktų medicininių dokumentų išrašus matyti, kad A. B. dėl vaistų pastovaus negavimo buvo pasikartojantys efektiniai epizodai, kurie susiję su depresija. Depresija - vienas iš savižudybės rizikos faktorių, galinčių įtakoti savižudybę. Savižudybės rizika, segant depresija - tai yra grėsmė nepilnamečio gyvybei, kuri kilo dėl ieškovės aplaidaus pareigų vykdymo, kai jam gydytojo išrašyti ir skirti vaistai nebuvo duoti, ir kad ieškovė privalėjo, kontroliuoti slaugos personalo darbą, vykdant gydytojų paskyrimus, tačiau tokios kontrolės neužtikrino.

2010 m. vasario 23 d. įstaigos direktorė įsakymu Nr. P-21 už vyriausiosios slaugytojos pareiginės instrukcijos 2 dalies 3 punkto aplaidų vykdymą, bei šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, kadangi buvo sukelta grėsmė gyventojo A. B. sveikatai ir gyvybei, pagal LR DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą atleido ieškovę iš darbo (1 tomas, 22 b. l.). Kolegija konstatuoja, jog ieškovės kontrolės funkcijų nevykdymas kontroliuojant, kaip vykdomi gydytojų paskyrimai, turėjo sunkias pasekmes: asmuo su psichikos negalia negavo jam skirtų vaistų ir jų negavo gana ilgą laiką - apie tris mėnesius. Tai yra šiukštus darbo drausmės pažeidimas pagal atsakovo įstaigos darbo specifiką.

Ieškovė, kaip vyriausia slaugytoja, privalėjo žinoti, vykdyti ir vadovautis LR medicinos norma MN 28:2004 „Bendrosios praktikos slaugytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė", kurios IV dalies pareigos 13.4 p. nurodo - „stebėti paciento elgesį, jo sveikatos fizinę, psichinę, socialinę būklę, atkreipti dėmesį į nebūdingus požymius ir numatyti, kokią patologiją gali reikšti šie ženklai, simptomai, reakcija, skubiai informuoti apie tai gydytoją", bei 7 dalies kompetencija 14.1.19 p. ir 14.1.12 p. nurodo, kad privaloma žinoti - „bendruosius ligų rizikos veiksnius" bei „ligų etiologiją ir patogenezę". Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, kad ieškovei privalu buvo vykdyti pareigas, apibrėžtas minėtoje medicinos normoje, bei privalu žinoti, kaip pasireiškia depresija, kokie simptomai, kokia ligos raida, kokia savižudybės rizika sergant depresija, kokia grėsmė gali kilti negydant asmens sergančio depresija, kokia atsakomybė numatoma už padarytas klaidas.

Nepilnametis A. B. ilgą laiką negavo jam paskirtų gydytojo vaistų ir dėl šios priežasties buvo išlikusi depresinė simptomatika, kurią nusako gyventojo emocijos, nuotaikos, mintys, elgesys. Kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovei paskirta drausminė nuobauda buvo per griežta. Faktas, kad neįgalus nepilnametis apie tris mėnesius negavo jam skirtų antidepresantų, rodo, kad buvo žalojama vaiko sveikata. LR Sveikatos sistemos įstatymas nurodo, kad - „gyventojų sveikata yra didžiausia visuomenės socialinė ir ekonominė vertybė ", sveikata -esminis kiekvieno žmogaus gyvenimo kokybės garantas", todėl sveikatos apsaugos srityje jau vien grėsmės sveikatai ir gyvybei atsiradimas turi būti vertinama kaip pavojinga veika.

Kolegija pažymi, kad 2010-02-23 Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadose (1 tomas 129 – 130 b. l.) yra pateikta informacija apie tai, kad ne kartą dalykinių pasitarimų metu įstaigos vadovė buvo nurodžiusi ieškovei atkreipti dėmesį į gyventojo A. B. negerėjančią sveikatos būklę, 2010-02-03 dalykinio pasitarimo metu, ieškovei V. L. aiškiai buvo įvardinta „pasidomėti A. B. gydymu, kokius medikamentus jis gauna, nes tai depresijos požymiai", tačiau ji nevykdė vadovo nurodytos pareigos t.y. po perspėjimo vyr. slaugytoja neperžiūrėjo A. B. paskyrimų lapo, nepasidomėjo, kad kuris laikas gyventojui neduodami paskirti vaistai, negerėja jo sveikata, gyventojas išsako ketinimus nusižudyti. Nevykdydama įstaigos vadovo nurodymų, ieškovė pažeidė Ventos pensionato nuostatų 5 dalies 35 p.(1 tomas 133 – 135 b. l.) , kuris nurodo, kad „ darbuotojai turi dirbti dorai ir sąžiningai, laiku ir tiksliai vykdyti teisėtus darbdavio nurodymus"; taip pat pažeidė Ventos pensionato Darbo tvarkos taisyklių 5 dalies 1 p., kuris nurodo, kad „ darbuotojai turi dirbti dorai ir sąžiningai, laikytis darbo drausmės, šių Darbo tvarkos taisyklių reikalavimų, laiku ir tiksliai vykdyti pareigines funkcijas ir kitus teisėtus direktoriaus nurodymus".

Teisėjų kolegijos nuomone pirmosios instancijos teismas, atlikdamas tyrimą dėl drausminės nuobaudos, atleidimo iš darbo pagrįstumo, neatsižvelgė į tai, jog ieškovė jau ne pirmą kartą ignoravo vadovo nurodymus pasidomėti gyventojo A. B. elgesiu ir gydymu. Ieškovė nekontroliuodama pavaldžių darbuotojų darbo ir kaip jie vykdo gydytojų paskyrimus, padarė grubų pažeidimą, ko pasėkoje buvo sukelta grėsmė nepilnamečio gyventojo sveikatai ir gyvybei. Taigi, yra ir pasekmės- negautas paskirtas medikų gydymas ir gydytojų paskyrimų nekontroliavimas.

Iš byloje pateikto 2010-02-17 ieškovės paaiškinimo (1 tomas 107 b. l.) matyti, ir kad pati V. L. pripažįsta, kad aplaidžiai vykdė savo pareigas, numatytas vyriausiosios slaugytojos pareiginės instrukcijos 2 d. 3 p. „kontroliuoti slaugos personalo darbą vykdant gydytojų paskyrimų atlikimą...". Iš bendrosios praktikos slaugytojos D. P. 2010-02-11 paaiškinime ( 1 tomas 105 b. l.) pateiktos informacijos, kurioje ji nurodo, „gal trūko kontrolės", tai dar kartą patvirtina, jog ieškovė aplaidžiai vykdė savo pareigą kontroliuoti slaugos personalo darbą, vykdant gydytojų paskyrimus. 2009-11-18 dalykinio pasitarimo metu buvo nutarta gyventoją A. B. nuvežti gydytojo psichiatro konsultacijai, 2009-11-24 šiai konsultacijai A. B. lydėjo vyriausioji slaugytoja V. L., ji pirmiausiai gydytojo buvo informuota apie medikamentų paskyrimą šiam gyventojui, šią informaciją turėjo perduoti budinčiai slaugytojai ir vėliau kontroliuoti, kaip vykdomi gydytojo paskyrimai. Šią pareigą ieškovė privalėjo vykdyti rūpestingai.

Ieškovės atstovo buvo išsakyta nuomonė teismo posėdžio metu, jog nėra priežastinio ryšio tarp V. L. veiksmų (neveikimo) ir vaistų nedavimo A. B., nes nėra jokių pasekmių. Teisėjų kolegija nesutinka su ieškovės atstovo nuomone ir konstatuoja, kad priežastinis ryšys yra ir padariniai akivaizdūs – A. B. negavo tinkamo gydymo, kas privedė A. B. prie sveikatos būklės pablogėjimo. Sveikatos apsaugos srityje jau vien grėsmės sveikatai atsiradimas turi būti vertinamas kaip pavojinga veika, saugoma įstatymo. Tuo atveju, jeigu A. B. dėl ieškovės pareigų nevykdymo būtų kilusios dar pavojingesnės pasekmės (asmuo nusižudęs), tokiu atveju ieškovės V. L. atžvilgiu galimai būtu taikoma jau nebe drausminė atsakomybė.

Kolegija pažymi, kad ieškovės pareigų atlikimo trūkumus nustatė ir pirmosios instancijos teismas tik netinkamai juos įvertino. Pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės.

Kolegija daro išvadą, jog darbdavys nepažeidė teisės normų, reglamentuojančių drausminių nuobaudos skyrimą. Byloje nustatytos darbo pareigų pažeidimo aplinkybės nesukuria teisinio pagrindo ieškovei taikytą drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo – pripažinti per griežta (CPK 185 str.).

Pirmosios instancijos teismui nustačius, kad papeikimas ieškovei skirtas teisėtai ir pagrįstai (3 tomas, 59 b. l.) ir teisėjų kolegijai nusprendus, jog darbdavys nepažeidė teisės normų, skirdamas ieškovei drausminę nuobaudą –atleidimą iš darbo, nėra teisinio pagrindo vertinti neturtinės žalos priteisimo klausimą. Nenustačius darbdavio padarytų pažeidimų dėl darbuotojo atleidimo iš darbo (nesant darbdavio kaltės), neatsiranda ir darbdavio neturtinė atsakomybė.

Kiti skundo teiginiai šios bylos kontekste neturi teisinės reikšmės.

Patenkinus apeliacinį skundą, vadovaujantis CPK 93, 98 straipsniais, tenkintinas atsakovo VBĮ Ventos socialinės globos namai prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas. Iš ieškovės priteistina atsakovui VBĮ Ventos socialinės globos namams 3500,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (3 tomas, 128, 131 b. l.) ir 1197,00 Lt žyminio mokesčio išlaidų už apeliacinio skundo padavimą (3 tomas, 87 b. l.).

Taip pat iš ieškovės priteistina 12,75 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei (3 tomas, 104 b. l.) pagal LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str. 2 d. reikalavimus.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nuspendžia:

Panaikinti Akmenės rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 3 d. sprendimo dalį dėl atleidimo iš darbo ir neturtinės žalos priteisimo ir priimti naują sprendimą.

Ieškovės V. L. ieškinį atmesti.

Priteisti iš V. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) 3500,00 Lt (tris tūkstančius penkis šimtus litų) advokato pagalbos išlaidų ir 1197,00 Lt (vienas tūkstantis vienas šimtas devyniasdešimt septynis litus) žyminio mokesčio išlaidų už apeliacinio skundo padavimą VBĮ Ventos socialinės globos namams (į. k. 190797283).

Priteisti iš V. L. 12,75 Lt (dvylika litų 75 centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei. (Išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos ,j. a. k. 188659752, įmokos kodas 5660).

Kolegijos pirmininkė Jolanta BadaugienėTeisėjai Laisvė AleknavičienėDanutė Matiukienė