- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-01-12
- Bylos Nr.
- N-756-80-06
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Arūnas Sutkevičius, Vaida Urmonaitė (pran.)
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Sutkevičiaus, Vaidos Urmonaitės (pranešėja) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarties I. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Klaipėdos miesto 3 policijos komisariato Viešosios policijos Policijos nuovados pareigūnas I. K. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad 2005 m. liepos 8 d. apie 19.00 val. Klaipėdoje, prie Nemuno g. 95 namo, I. K. šuo įkando J. B., buvo vedžiojamas be antsnukio. I. K. veika kvalifikuota pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 110 straipsnio 5 dalį.
Administracinės komisijos prie Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos (toliau – Institucija) 2005 m. rugpjūčio 18 d. nutarime konstatuota, kad I. K. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 110 straipsnio 5 dalyje, už kurį jai paskirta 500 Lt bauda. Nutarime nurodyta, jog I. K. pažeidė Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2004 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. 1-408 patvirtintų Gyvūnų auginimo ir laikymo Klaipėdos mieste taisyklių 37, 53 punktų reikalavimus. I. K. šį nutarimą apskundė Klaipėdos apygardos administraciniam teismui, prašė jį panaikinti ir bylą nutraukti. Pareiškėja pripažino, kad 2005 m. liepos 8 d. jos šuo buvo be antsnukio, tačiau, I. K. teigimu, šuo J. B. įkando dėl to, jog A. B. šunį smaugė ir mušė, ką draudžia daryti Gyvūnų auginimo ir laikymo Klaipėdos mieste taisyklių 3 dalies nuostatos. Taigi šuo gynėsi nuo A. B. įžūlių veiksmų. Be to, pareiškėja pažymėjo, kad remiantis minėtų taisyklių 4 dalies 53 straipsniu vedžioti šuns su antsnukiu būtinybės nebuvo, nes šuo buvo savame kieme, kur visus gerai pažįsta, iki konflikto kieme nieko nebuvo, šuo nebuvo agresyvus iki to momento, kol A. B. nepradėjo jo mušti ir smaugti.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2005 m. rugsėjo 29 d. nutartimi I. K. skundą patenkino iš dalies, Institucijos 2005 m. rugpjūčio 18 d. nutarimą pakeitė – paskyrė I. K. įspėjimą (ATPK 30¹ str.). Teismas byloje esančiais įrodymais nustatė, kad I. K. bendrame kieme vedžiojo šunį, tuo pažeisdama Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2004 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. 1-408 patvirtintų Gyvūnų auginimo ir laikymo Klaipėdos mieste taisyklių 53 punktą. Teismas konstatavo, kad I. K. veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 110 straipsnio 5 dalį. Teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, įvertinęs buvusią konfliktinę situaciją, kurios metu nukentėjo I. K., padarė išvadą, kad tikslinga pritaikyti ATPK 30¹ straipsnį ir paskirti I. K. švelnesnę administracinę nuobaudą negu numatyta sankcijoje.
Šalies argumentai
J. B. apeliaciniu skundu prašo palikti Institucijos 2005 m. rugpjūčio 15 d. nutarimu paskirtą 500 Lt baudą. Nurodo, kad I. K. šuo visada vedžiojamas be antsnukio ir pavadėlio, juolab, jog ji nėra namo, prie kurio įkando šuo, gyventoja. I. K. šuo 2005 m. liepos 8 d. buvo be pavadėlio ir antsnukio, todėl ji buvo perspėta dėl šuns. I. K. agresyviai sureagavo, pradėjo šaukti ir mosikuoti rankomis, paskui šuo puolė J. B. vyrą. Pastarasis spėjo gyvūną sugriebti, o kai jį paleido, šuo įkando J. B. Po įkandimo policijos pareigūnai liepė išvesti šunį, bet į jų įspėjimus I. K. nekreipė dėmesio. Apeliantė po šuns įkandimo tapo nedarbinga. I. K. teiginiai, jog šuo įkando gindamas šeimininkę, melagingi. Konfliktą matė namo kaimynai, kurie gali paliudyti, jog šuo yra agresyvus, ne kartą puolęs vaikus ir namo gyventojus.
Atsiliepimas
Administracinė komisija prie Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad neprieštarauja, jog I. K. būtų paskirta švelnesnė administracinė nuobauda nei numatyta sankcijoje, tik ne įspėjimas, nes tokia administracinė nuobauda nepasieks ATPK 20 straipsnyje numatytų tikslų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
ATPK 110 straipsnio 5 dalies sankcija numato baudą nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų su gyvūnų konfiskavimu arba be konfiskavimo. To paties kodekso 30² straipsnyje nurodyta, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo.
Nagrinėjamoje byloje teismas, iš dalies tenkindamas I. K. skundą, paskyrė jai švelnesnę nei numatyta sankcijoje nuobaudą – įspėjimą. Taikydamas ATPK 30¹ straipsnį, pirmosios instancijos teismas nurodė įvertinąs buvusią konfliktinę situaciją, kurios metu nukentėjo pati I. K.
ATPK 30¹ straipsnyje nurodyta, jog organas, nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylą, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Taigi, teismas taikydamas ATPK 30¹ straipsnį, iš esmės saistomas teisėje visuotinai pripažintais principais ir todėl turi būti nustatytos išskirtinės aplinkybės, susijusios su asmeniu ir pažeidimu.
Pirmosios instancijos teismas nenurodė I. K. atsakomybę lengvinančių ar kitokių išskirtinių aplinkybių, susijusių su pažeidėjos asmeniu. Nutartyje nurodyta vienintelė aplinkybė – konfliktinė situacija, kurios metu nukentėjo pati I. K., negali būti laikoma ypatinga aplinkybe, dėl kurios būtų pagrindas skirti išimtinai švelnią nuobaudą.
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepaisė teisės normos sankcijoje numatytos nuobaudos ir paskirtosios nuobaudos proporcingumo principo ir argumentuotai šio savo sprendimo nepagrindė. Todėl skundžiama nutartis naikinama ir byla grąžinama iš naujo nagrinėti teisme.
Institucijos 2005 m. rugpjūčio 18 d. nutarime nurodyta, kad I. K. pažeidė Gyvūnų auginimo ir laikymo Klaipėdos mieste taisyklių 37 ir 53 punktų reikalavimus. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nutartyje konstatavo tik šių taisyklių 53 punkto pažeidimą, visiškai nepasisakydamas apie 37 punkto reikalavimų pažeidimo buvimą ar nebuvimą I. K. veikoje. Nagrinėjant bylą iš naujo tai būtina įvertinti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
J. B. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 29 d. nutartį panaikinti, grąžinti bylą iš naujo nagrinėti Klaipėdos apygardos administraciniam teismui.
Nutartis neskundžiama.