- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-06-10
- Bylos Nr.
- eI-2678-1047/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00902-2019-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jovita Einikienė, Iveta Pelienė, Beata Martišienė
- Pareiškėjas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos švietimo
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Beatos Martišienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), ir Ivetos Pelienės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašymą atsakovei Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai dėl įsakymo dalies panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – ir pareiškėja, Savivaldybė) su prašymu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019 m. vasario 6 d. įsakymo Nr. V-95 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės organizuoto konkurso Vilniaus Baltupių progimnazijos direktoriaus pareigoms eiti“ (toliau – ir Įsakymas) 1 punktą.
Prašyme pareiškėja nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2019 m. sausio 10 d. įsakymu Nr. 40-12/19 „Dėl pretendentų į Vilniaus Baltupių progimnazijos direktoriaus pareigas konkurso komisijos sudarymo“ sudarė Pretendentų į Vilniaus Baltupių progimnazijos direktoriaus pareigas konkurso komisiją (toliau – ir Pretendentų konkurso komisija), paskirdamas į ją konkrečius asmenis. Tarp paskirtųjų į Pretendentų komisiją asmenų buvo ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto departamento direktorė A. K., kartu paskirta ir Pretendentų komisijos pirmininke. Pretendentų konkurso komisijos posėdis įvyko 2019 m. sausio 17 d., tačiau 2019 m. sausio 21 d. du iš sudarytosios Pretendentų komisijos narių, abejodami Pretendentų konkurso komisijos sudarymo procedūros teisėtumu, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (toliau – ir Ministerija) pateikė apeliacinius skundus „Dėl galimai neteisėtos Vilniaus Baltupių progimnazijos direktoriaus pareigybei užimti konkurso procedūros“. Šiems apeliaciniams skundams nagrinėti, vadovaujantis Konkurso valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų pareigoms eiti tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2011 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. V-1193 (toliau – ir Aprašas) 42 punktu, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos kanclerio 2019 m. sausio 31 d. potvarkiu Nr. P-30 „Dėl komisijos apeliaciniam skundui nagrinėti sudarymo“ buvo sudaryta komisija (toliau – Tyrimo komisija), kuri nustatė, kad sudarant Pretendentų konkurso komisiją buvo pažeistos Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 59 straipsnio 11 dalies ir Aprašo 18 punkto nuostatos, įtvirtinančios, jog viešo konkurso švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti konkurso komisijos nariu negali būti valstybės politikas. Tyrimo komisija pažymėjo, kad Pretendentų konkurso komisijos narė ir pirmininkė A. K. yra ne tik Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto departamento direktorė, tačiau ir Trakų rajono savivaldybės tarybos narė, t. y. valstybės politikė.
Pareiškėjos teigimu, savivaldybės tarybos nario, kaip valstybės politiko statusas ir įgaliojimai yra išimtinai siejami būtent su teritorija savivaldybės, kurioje tarybos nario pareigas jis eina, todėl asmuo, einantis savivaldybės tarybos nario (valstybės politiko) pareigas Trakų savivaldybės taryboje, valstybės politiku gali būti laikomas tik šios konkrečios savivaldybės atžvilgiu. Priešingas aiškinimas visiškai prieštarautų tiek savivaldybės tarybos nario statuso ir įgaliojimų, tiek Savivaldybių tarybų rinkimus reglamentuojančių teisės aktų nuostatoms.
Pažymėjo, jog atsakovė priimdama Įsakymą ignoravo susijusius teisės aktus, nepaisė sisteminio bei teologinio teisės aiškinimo būdų, o vadovavosi vien tik pažodine, išimtinai lingvistine įstatymo formuluote. Šiems savo argumentams pagrįsti rėmėsi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pateikiamais aiškinimais, kuriuose konstatuota, kad Konstitucijos negalima aiškinti vien pažodžiui, vien taikant lingvistinį (verbalinį) metodą, kad aiškinant Konstituciją privalu taikyti įvairius teisės aiškinimo metodus: sisteminį, bendrųjų teisės principų, loginį, teleologinį, įstatymų leidėjo ketinimų, precedentų, istorinį, lyginamąjį ir kt. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad tas pats pasakytina ir apie visų žemesnės galios teisės aktų aiškinimą.
Detalizuodama pareiškėja pažymėjo, kad, priimant Įsakymą, Aprašo 18 punkte įtvirtina nuostata apie tai, jog viešo konkurso švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti konkurso komisijos nariu negali būti valstybės politikas, pirmiausiai buvo vertinama visiškai atsietai nuo šiai konkrečiai situacijai itin svarbaus ir susijusio Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo, kurio nuostatos, reglamentuojančios savivaldybės tarybos narių kandidatūros galimybę, rinkimo tvarką, įgaliojimų pradžią, pabaigą bei apimtį, patvirtina, jog konkrečios savivaldybės tarybos narys negali būti laikomas valstybės politiku kitos savivaldybės atžvilgiu, kadangi valstybės politiko įgaliojimai savivaldybės tarybos nariui yra suteikiami tik vienos konkrečios savivaldybės teritorijoje. A. K., būdama išrinkta savivaldybės tarybos nare būtent Trakų rajono savivaldybėje, šias pareigas ir savo kaip valstybės politiko įgaliojimus turi teisę vykdyti tik šioje vienoje konkrečioje, t. y. Trakų rajono savivaldybėje. Vilniaus miesto savivaldybėje, kurios veiklos teritorijoje veikia Baltupių progimnazija, minėta Trakų rajono savivaldybės tarybos narė, kaip valstybės politikė, neturi jokių įgaliojimų, todėl jos paskyrimas į Pretendentų konkurso komisiją – vertinant objektyviai, o ne formaliai – neprieštaravo nei Aprašo 18 punkto, nei Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 59 straipsnio 11 dalies nuostatoms.
Pareiškėjos vertinimu, toks formalus ir pernelyg platus vertinimas – kaip matyti šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju – užkirstų kelią Pretendentų konkurso komisijos nariais būti paskirtiems švietimo srities profesionalams, turintiems reikiamos kompetencijos įvertinti pretendentų kvalifikaciją. A. K., būdama Trakų rajono savivaldybės tarybos narė, eina ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto departamento direktorės pareigas, reikalaujančias iš asmens būti itin gerai susipažinus su Vilniaus mieste veikiančių šveitimo įstaigų specifika. Dėl to laikytina, jog šias pareigas einančio asmens indėlis, nulemtas jo profesinių žinių ir kompetencijos, Pretendentų konkurso komisijos darbe yra itin reikšmingas ir reikalingas, siekiant atrinkti tinkamiausią kandidatą į Vilniaus miesto švietimo įstaigą.
Atsiliepimas
Atsakovė Ministerija atsiliepime į pareiškėjos skundą su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė teismo pareiškėjos skundo netenkinti.
Atsiliepime į prašymą atsakovė nurodė, kad nesutinka su pareiškėjos prašyme dėstoma pozicija, jog savivaldybės tarybos nario, kaip valstybės politiko, statusas ir įgaliojimai yra išimtinai siejami būtent su teritorija savivaldybės, kurioje tarybos nario pareigas jis eina, todėl asmuo, einantis savivaldybės tarybos nario (valstybės politiko) pareigas Trakų savivaldybės taryboje, valstybės politiku gali būti laikomas tik šios konkrečios savivaldybės atžvilgiu.
Pažymėjo, kad aiškinant Aprašo 18 punkto bei Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 59 straipsnio 12 dalies nuostatas nebuvo taikomas tik lingvistinis teisės normų aiškinimo būdas. Siekiant nustatyti Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 59 straipsnio 12 dalyje įtvirtintos normos dėl asmenų, negalinčių būti viešo konkurso švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti komisijos nariu, prasmę, buvo pasitelkti įvairūs teisės aiškinimo metodai: lingvistinis, įstatymų leidėjo ketinimų, teleologinis, loginis ir lyginamasis.
Viešo konkurso švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti konkurso komisijos nariu gali būti tik nepriekaištingos reputacijos asmuo. Šios komisijos nariais negali būti valstybės politikai ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai. Įstatymų leidėjas minėtoje normoje nustatė viešo konkurso švietimo įstaigos vadovo pareigoms komisijos sudarymo tvarką, sudėtį ir asmenis, kurie negali būti komisijos nariais. Atsižvelgiant į nustatytą įstatyminį reguliavimą, Aprašo 18 punkte numatyta analogiška norma dėl asmenų, negalinčių būti komisijos nariais. Atkreipė dėmesį, kad Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime yra pabrėžęs, kad „lingvistinio teisės aiškinimo metodo taikymas, kaip ir apskritai griežtas įstatymo raidės laikymasis taikant teisę, dažniausiai yra pagrįstas; šio teisės aiškinimo metodo svarbos negalima paneigti; taikant lingvistinį teisės aiškinimo metodą (kartu su kitais) yra užtikrinamas formalių teisės reikalavimų paisymas ir atitinkamo teisinio reguliavimo turinio vienodas supratimas.“ Aiškinant lingvistiškai Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 59 straipsnio 12 dalyje įtvirtintą normą, kad švietimo įstaigų vadovų atrankos „komisijos nariais negali būti valstybės politikai ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai“ nekyla abejonių, kad visi valstybės politikai, neatsižvelgiant į jų įgaliojimų ribas, negali būti minėtos komisijos nariais.
Pažymėjo, jog siekiant išsiaiškinti įstatymų leidėjo ketinimus ir taikomos normos tikslus, analizuotas aiškinamasis raštas „Dėl Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo NR. 1-1489 48, 59 ir 60 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 5¹ ir 59¹ straipsniais įstatymo projekto“. Aiškinamajame rašte nurodyta, kad Lietuvos Respublikos Seimui priėmus Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo NR. 1-1489 48, 59 ir 60 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 5¹ ir 59¹ straipsniais įstatymo projektą (toliau – ir įstatymo projektą) numatytas draudimas valstybės politikus ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus skirti viešo konkurso švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti komisijos nariais. Jame nurodyta, kad vienas iš įstatymo projekto tikslų: užtikrinti skaidrią švietimo įstaigų vadovų atranką, detalizuojant atrankos komisijų sudėtį (aiškinamojo rašto 1 dalis). Aiškinamojo rašto 3 dalyje analizuojant, kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai, įstatymo projekto rengėjai pažymėjo, kad pagal galiojantį reguliavimą vadovo atrankos komisijų nariais gali būti Seimo, Vyriausybės, savivaldybių tarybų nariai, politikai ar politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai. Aiškinamojo rašto 4 dalyje, kurioje įvardijama, kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama, įstatymo projekto rengėjai nurodo, kad įstatymo projektu nustatoma švietimo įstaigų vadovų atrankos komisijos sudėtis, kurią sudaro 7 nariai. <...> Komisijos nariu gali būti tik nepriekaištingos reputacijos asmuo. Seimo ar Vyriausybės nariai, taip pat savivaldybių tarybų nariai, politikai ar politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai komisijos nariais negali būti. Taigi, įstatymo projekto rengėjų siekis užtikrinti skaidrią švietimo įstaigų vadovų atranką, depolitizuoti švietimo įstaigų vadovų atrankos komisiją ir nustatyti aiškią jos sudėtį. Pažymėjo, kad įstatymo projekto aiškinamajame rašte aiškiai įvardinta, kad pagal siūlomą reguliavimą savivaldybių tarybų nariai negalėtų būti švietimo įstaigų vadovų atrankos komisijos nariais. Įvertinus įstatymų leidėjo ketinimus ir taikomos normos tikslus, akivaizdu, kad Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 59 straipsnio 12 dalyje įtvirtinta norma neturėtų būti aiškinama siaurinamai. Minėtos normos taikymas atitiks normos tikslą tik depolitizavus švietimo įstaigų vadovų atrankos komisiją visa normos tekste nustatyta apimtimi.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas atmestinas.
Byloje ginčas kilęs dėl Ministerijos Įsakymo 1 punkto teisėtumo bei pagrįstumo.
Nustatyta, kad Savivaldybės direktorius 2019 m. sausio 10 d. įsakymu Nr. 40-12/19 „Dėl pretendentų į Vilniaus Baltupių progimnazijos direktoriaus pareigas konkurso komisijos sudarymo“ sudarė Pretendentų į Vilniaus Baltupių progimnazijos direktoriaus pareigas konkurso komisiją, paskirdamas į ją septynis asmenis. A. K. buvo paskirta šios komisijos pirmininke.
2019 m. sausio 17 d. įvyko Pretendentų konkurso komisijos posėdis, kurio metu priimtas sprendimas siūlyti B. T. užimti Vilniaus Baltupių progimnazijos direktoriaus pareigas.
2019 m. sausio 21 d. B. T. atsisakė siūlymo užimti Baltupių progimnazijos direktoriaus pareigas.
Ministerija 2019 m. sausio 22 d. gavo Pretendentų komisijos narių Ž. G. bei G. L. skundus „Dėl galimai neteisėtos Vilniaus Baltupių progimnazijos direktoriaus pareigybei užimti konkurso procedūros“.
Ministerijos kanclerio 2019 m. sausio 31 d. potvarkiu Nr. P-30 „Dėl komisijos apeliaciniam skundui nagrinėti sudarymo“ buvo sudaryta komisija, kuri 2019 m. vasario 5 d. surašė išvadą „Dėl Ž. G. 2019 m. sausio 21 d. skundo „Dėl galimai neteisėtos konkurso Baltupių progimnazijos direktoriaus pareigybei užimti procedūros“ ir G. L. 2019 m. sausio 21 d. skundo „Dėl galimai neteisėtos Vilniaus Baltupių progimnazijos direktoriaus pareigybei užimti konkurso procedūros“ (toliau – ir Išvada). Tyrimo komisija nustatė, kad sudarant Pretendentų konkurso komisiją buvo pažeistos Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 59 straipsnio 11 dalies ir Aprašo 18 punkto nuostatos, įtvirtinančios, jog viešo konkurso švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti konkurso komisijos nariu negali būti valstybės politikas. Tyrimo komisija pažymėjo, kad Pretendentų konkurso komisijos narė ir pirmininkė A. K. yra ne tik Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto departamento direktorė, tačiau ir Trakų rajono savivaldybės tarybos narė, t. y. valstybės politikė. Atkreipė dėmesį, kad minėtose teisės aktų normose valstybės politiko pareigos nėra siejamos su teritorija – pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 11 straipsnio 5 dalį, savivaldybės tarybos narys visas valstybės politiko teises įgyja tada, kai prisiekia, todėl Tyrimo komisija vertino, kad šiame kontekste teisiškai reikšmingas yra tik valstybės politiko pareigų vykdymo faktas.
Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministras 2019 m. vasario 6 d. priėmė Įsakymą, kurio 1 punktu pripažino, kad 2019 m. sausio 17 d. Savivaldybei vykdant konkursą Vilniaus Baltupių progimnazijos direktoriaus pareigoms eiti, buvo pažeista Apraše nustatyta tvarka (18 punktas, kuriame nustatyta, kad viešo konkurso švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti konkurso komisijos nariu negali būti valstybės politikas) ir panaikino konkurso rezultatus.
Pareiškėja, nesutikdama su Įsakymo 1 punktu, su prašymu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Įsakymo 1 punktą.
Pareiškėjos teigimu, priimant Įsakymą atsakovė vadovavosi vien tik pažodine, išimtinai lingvistine įstatymo formuluote, ignoruojant susijusius teisės aktus, nepaisant sisteminio bei teologinio teisės aiškinimo būdų. Pabrėžė, kad savivaldybės tarybos nario, kaip valstybės politiko statusas ir įgaliojimai yra išimtinai siejami su teritorija savivaldybės, kurioje tarybos nario pareigas jis eina ir jis valstybės politiku gali būti laikomas tik šios konkrečios savivaldybės atžvilgiu. Atsakovė nurodė priešingai – priimant Įsakymą buvo pasitelkti įvairūs teisės aiškinimo metodai: lingvistinis, įstatymų leidėjo ketinimų, teleologinis, loginis ir lyginamasis. Atsakovė laikosi pozicijos, jog Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 59 straipsnio 12 dalyje bei Aprašo 18 punkte įtvirtintos normose valstybės politiko pareigos nėra siejamos su teritorija.
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 59 straipsnio 12 dalis nustato, kad savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos (jo) įgaliotas asmuo viešam konkursui švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti sudaro komisiją iš 7 narių. Į viešo konkurso bendrojo ugdymo mokyklų ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovo pareigoms eiti komisiją po vieną narį siūlo skirti savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas), Švietimo ir mokslo ministerija, atitinkamo tipo švietimo įstaigų ar vadovų asociacija, taip pat savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) kviečia vieną švietimo įstaigos socialinių partnerių atstovą, 3 narius siūlo skirti mokyklos bendruomenė (po vieną atstovą siūlo skirti tėvai, pedagogai, mokiniai – jeigu jie nėra sukakę 16 metų, jiems atstovauja tėvai). Viešo konkurso švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti konkurso komisijos nariu gali būti tik nepriekaištingos reputacijos asmuo. Šios komisijos nariais negali būti valstybės politikai ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai. Komisijos sudėtis skelbiama viešai švietimo įstaigos interneto svetainėje.
Aprašo 18 punktas nustato, kad komisijos nariu negali būti asmuo, kurį su pretendentu sieja artimi giminystės, svainystės, partnerystės ryšiai arba jei kuris nors iš pretendentų yra tiesiogiai jam pavaldus ar (ir) kontroliuojamas arba komisijos narys yra tiesiogiai pavaldus ar (ir) kontroliuojamas pretendento. Komisijos nariu negali būti valstybės politikai ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai. Komisijos narys, prieš atranką sužinojęs, kad su pretendentu jis susijęs šiame punkte nurodytais ryšiais, galinčiais paveikti komisijos nario nešališkumą, nedelsdamas tai raštu praneša konkurso organizatoriui, kuris priima sprendimą dėl komisijos nario keitimo kitu nariu. Tokiam atvejui išaiškėjus atrankos metu, komisijos narys nusišalina ir apie tai pažymima protokole.
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad valstybės politikai – asmenys, įstatymų nustatyta tvarka išrinkti ar paskirti į Lietuvos Respublikos Prezidento, Seimo Pirmininko, Seimo nario, Ministro Pirmininko, ministro, savivaldybės tarybos nario, savivaldybės tarybos nario – mero (toliau – savivaldybės meras), savivaldybės mero pavaduotojo pareigas.
Teismas pažymi, jog abejonių, kad savivaldybės tarybos narys yra valstybės politikas nėra. Šių aplinkybių neneigia ir pareiškėja, tačiau pažymi, jog savivaldybės tarybos narys yra laikomas valstybės politiku tik tos savivaldybės teritorijoje, kurioje yra išrinktas.
Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjos vertinimu ir pažymi, kad teisės aktų nuostatos valstybės politiko – savivaldybės tarybos nario – nesieja išimtinai tik su savivaldybės teritorija, kurioje savivaldybės tarybos narys yra išrinktas. Pareiškėjos minimos Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo nuostatos, reglamentuojančios savivaldybės tarybos narių kandidatūros galimybę, rinkimo tvarką, įgaliojimų pradžią, pabaigą bei apimtį, nepaneigia savivaldybės tarybos nario kaip valstybės politiko statuso. Pritartina atsakovės išdėstytai pozicijai, kad įstatymų leidėjas aiškinamajame rašte „Dėl Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo NR. 1-1489 48, 59 ir 60 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 5¹ ir 59¹ straipsniais įstatymo projekto“ numatė draudimą valstybės politikus ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus skirti viešo konkurso švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti komisijos nariais. Aiškinamajame rašte nurodyta, kad vienas iš įstatymo projekto tikslų: užtikrinti skaidrią švietimo įstaigų vadovų atranką, detalizuojant atrankos komisijų sudėtį (aiškinamojo rašto 1 dalis). Aiškinamojo rašto 3 dalyje analizuojant, kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai, įstatymo projekto rengėjai pažymi, kad pagal galiojantį reguliavimą vadovo atrankos komisijų nariais gali būti Seimo, Vyriausybės, savivaldybių tarybų nariai, politikai ar politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai. Aiškinamojo rašto 4 dalyje, kurioje įvardijama, kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama, įstatymo projekto rengėjai nurodo, kad įstatymo projektu nustatoma švietimo įstaigų vadovų atrankos komisijos sudėtis, kurią sudaro 7 nariai. <...> Komisijos nariu gali būti tik nepriekaištingos reputacijos asmuo. Seimo ar Vyriausybės nariai, taip pat savivaldybių tarybų nariai, politikai ar politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai komisijos nariais negali būti.
Teisėjų kolegijos vertinimu, įstatymo projekto aiškinamajame rašte aiškiai įvardinta, kad pagal siūlomą reguliavimą savivaldybių tarybų nariai negalėtų būti švietimo įstaigų vadovų atrankos komisijos nariais. Paminėtina, jog nėra išskiriama konkrečios savivaldybės teritorija, todėl atsižvelgiant į taikomos normos tikslus – užtikrinti skaidrią švietimo įstaigų vadovų atranką ir depolitizuoti ją, atsakovė teisėtai ir pagrįstai pripažino, kad 2019 m. sausio 17 d. Savivaldybei vykdant konkursą Vilniaus Baltupių progimnazijos direktoriaus pareigoms eiti, buvo pažeistos teisės aktų nuostatos ir teisėtai bei pagrįstai panaikino konkurso rezultatus. Priešingai nei nurodė pareiškėja, atsakovė neignoravo susijusių teisės aktų ir nesirėmė vien tik lingvistinę įstatymo formuluote, tačiau atsižvelgė į įstatymo leidėjo ketinimus, taikomos normos tikslus bei kitus teisės aiškinimo metodus.
Esant minėtam teisiniam reglamentavimui, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019 m. vasario 6 d. įsakymo Nr. V- 95 1 punktas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo naikinti skunde nurodytais argumentais bei galiojančiu teisiniu reglamentavimu, o kitų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą panaikinti šioje byloje skundžiam įsakymo dalį, nenustatyta, todėl pareiškėjos prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–134 straipsniais, teismas,
nusprendžia:
Pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašymą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.