Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Asociacija medžiotojų klubas „(duomenys neskelbtini)“, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Medžioklės įstatymo 13 straipsnio 3 dalimi, pateikė Pakruojo rajono savivaldybės administracijai 2023 m. birželio 1 d. prašymą sudaryti naują medžioklės ploto vienetą Pakruojo rajone, remiantis prašymu ir su juo pateiktais dokumentais: juridinio asmens registravimo dokumentais, asociacijos narių – medžiotojų bilietais, asociacijos įstatais, asociacijos narių sąrašu, dokumentais apie asociacijos narių (fizinių ir juridinių asmenų) nuosavybės teise valdomus žemės sklypus.

2023 m liepos 3 d. posėdyje Komisija svarstė pareiškėjos prašymą, tačiau administracinio sprendimo – tokio, kaip jis yra suprantamas pagal Lietuvos Respublikos VAĮ 10 straipsnį – nepriėmė, nesurašė ir pareiškėjai neįteikė, nors nurodė Komisijos posėdyje dalyvavusiam pareiškėjos vadovui, kad asociacijos medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ prašymas netenkinamas.

2023 m. liepos 4 d. pareiškėjos vadovas elektroniniu paštu gavo 2023 m liepos 4 d. pranešimą, kuriame nurodoma, kad Komisija 2023 m. liepos 3 d. vykusio posėdžio metu išnagrinėjo 2023 m. birželio 1 d. medžiotoją klubo prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 13 straipsnio 3 dalimi, sudaryti naują medžioklės plotą vienetą Pakruojo rajone. Pranešime cituojama Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 13 straipsnio 3 dalis, kuri nustato, kad „Pavienis medžiotojas arba juridinį asmenį įsteigusi grupė medžiotojų, kurie nuosavybės teise valdo daugiau kaip 1 000 ha bendro ploto susisiekiančius žemės sklypus, kuriuose medžioklė neuždrausta, gali pateikti šio įstatymo 8 straipsnyje nurodytai komisijai prašymą nuosavybės teise valdomos žemės pagrindu sudaryti naują medžioklės plotą vienetą, atitinkantį šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. Ši komisija, įsitikinusi, kad šį prašymą pateikęs medžiotojas ar juridinį asmenį įsteigusi grupė medžiotoją nuosavybės teise valdo ne mažiau kaip 1 000 ha bendro ploto susisiekiančius žemės sklypus, kuriuose medžioklė neuždrausta, vadovaudamasi šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytais principais ir kriterijais, įvertina, ar prijungiant ar atskiriant medžioklės plotą dalis, tačiau nepanaikinant esamą gretimą medžioklės plotą vienetų galima sudaryti ne mažesnį kaip 1 000 ha naują medžioklės plotą vienetą, kuriame ne mažiau kaip 70 procentų žemės ploto nuosavybės teise priklausytų prašymą sudaryti naują medžioklės plotą vienetą pateikusiam medžiotojui ar juridinį asmenį įsteigusiai medžiotoją grupei.<...>“.

Pranešime nurodoma, kad Komisija išnagrinėjo turimus dokumentus, informaciją ir nustatė, kad medžiotoją klubą įsteigusi grupė medžiotojų nuosavybės teise nevaldo ne mažiau kaip 1 000 ha bendro ploto susisiekiančių žemės sklypų, kuriuose medžioklė neuždrausta. Nurodoma, kad medžiotojų klube yra 35 nariai: 3 fiziniai asmenys steigėjai, 27 fiziniai asmenys ir 5 juridiniai asmenys; keturi nariai turi medžiotoją bilietus (T. Š. ir A. I., kurie yra medžiotojų klubo steigėjai, G. Č. ir B. Č., kurie yra medžiotoją klubo nariai). Medžiotojas T. Š. nuosavybės teise valdo 25.9002 ha žemės, medžiotojas A. I. 497.6957 ha, medžiotojas G. Č. žemės sklypų neturi, medžiotojas B. Č. nuosavybės teise valdo 220.1194 ha žemės, iš viso 743.7153 ha žemės sklypų. Kiti medžiotojų klubo nariai turi jiems nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų, tačiau nėra medžiotojai.

Pareiškėjas rėmėsi Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 13 straipsnio 3 dalimi. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d. ir kt. nutarimais. Pareiškėja yra asociacija, kuri vienija fizinius ir juridinius asmenis bendrai konkrečiai veiklai – medžioklei. Teisė jungtis į asociacijas yra konvencinė kiekvieno asmens teisė, ginama Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos. Niekas neturi teisės jos riboti daugiau, nei tai yra būtina visos visuomenės ar kitų asmenų saugotinais interesais; be to, niekas negali riboti asmens teisių kito asmens sąskaita.

Įvertinus pareiškėjos statusą, asmenų, kurie susivienijo į teisėtą darinį – asociaciją mano, kad bet kurio asmens, kuris naudojasi konvencine teise jungtis į asociacijas, nacionaliniais teisės aktais užtikrinta teise būti asociacijos nariu ir naudotis įstatymo įtvirtintomis asociacijos nario privilegijomis teisės turi būti realios, o ne tik deklaratyvios; jos turi būti ginamos ir užtikrinamos realiai, bet ne deklaratyviai. Šiuo metu asociacijos medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ nariai, būdami teisėtai įsteigę medžiotojų asociaciją (kaip ji yra suprantama pagal Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 2 straipsnio 19 dalį), be to, nuosavybės teise valdydami beveik 3000 ha ploto žemės plotą, neturi realios galimybės naudotis medžiotojų asociacijos narių statusų, nes Lietuvos Respublikos teritorijoje nėra sudaryto medžioklės ploto vieneto, kuris būtų paskirtas naudotis pareiškėjai.

Vertinant kitų, šioje byloje nedalyvaujančių asmenų (kitų asociacijų, jų narių, žemės savininkų) teisių ir laisvių galimus pažeidimus pažymėtina, kad jokie pažeidimai nebuvo nustatinėjami ir nebuvo nustatyti. Vadinasi, skundžiamo sprendimo motyvai yra tik deklaratyvūs ir visiškai formalūs, nes pareiškėjos ir jos narių teisių pažeidinėjimas skundžiamu sprendimu yra akivaizdus ir net nepaaiškinamas, nepateisinamas skundžiamo sprendimo faktiniais be teisiniais argumentais, kurie yra būtini.

Pareiškėja turime pagrindo tvirtinti, kad pareiškėja šiuos reikalavimus atitinka. Su pareiškimu pateikti dokumentai patvirtina, kad pareiškėja yra juridinis asmuo (asociacija), kurios nariai nuosavybės teise valdo beveik tris kartus daugiau bendro ploto (2956,3525 ha) žemės sklypus, nei reikalauja įstatymo leidėjas (1000 ha). Be to, kaip teisingai nurodė pareiškėjos vadovas 2023 m. liepos 3 d. Komisijos posėdyje, įstatymo leidėjas yra numatęs, kad prašomame sudaryti medžioklės ploto vienete pareiškėjos nariams turėtų priklausyti ne mažiau kaip 70 proc. žemės ploto (t. y. ne mažiau kaip 700 ha). Įstatyme nėra nurodyta žemės nuosavybės forma, taigi įstatymas vienodai taikytinas ir asmeninei nuosavybei, ir bendrajai dalinei, ir bendrajai jungtinei žemės nuosavybei. Įstatyme nėra nurodyta jokių kriterijų, pagal kuriuos būtų galima mažinti viešajame registre įregistruoto konkretaus žemės sklypo, valdomo nuosavybės teise, ploto dydį – nepriklausomai nuo to, ar tai būtų vieno asmens nuosavybė, ar bendra su kitais bendraturčiais nuosavybė. Įstatyme nėra nurodyta, kad Komisija turi teisę nustatyti papildomus Medžioklės įstatymo 13 straipsnio taikymo apribojimus, todėl turime teisę teigti, jog įstatymo leidėjas sąmoningai nenustatė ir nenumatė nuosavybės formos ir/ar rūšies. Įstatymas ir jo nuostatos turi būti taikomos ne tik pagal įstatymo raidę, bet ir pagal jo prasmę, siekiamus tikslus, pagal įstatymo leidėjo valią ir esminį siekį suderinti privačių savininkų ir asociacijų interesus.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 4.72 straipsnio 1 dalį, bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. Pagal Lietuvos Respublikos CK 4.73 straipsnio 1 dalį, bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys, o bendroji jungtinė nuosavybės teisė – kai nuosavybės teisės dalys nėra nustatytos. Pagal to paties įstatymo 2 dalį bendrosios nuosavybės teisė laikoma daline, jeigu įstatymai nenustato ko kita. To paties Lietuvos Respublikos CK 4.73 straipsnio 3 dalis skelbia, kad jeigu bendrosios dalinės nuosavybės teisės konkretus kiekvieno bendraturčio dalių dydis nenustatytas, tai preziumuojama, kad jų dalys yra lygios.

Pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio bendrovių įstatymo 3 straipsnio 5 dalį, žemės ūkio bendrovės pajus (pajinis įnašas) – bendrovės narių ar pajininkų turtinis ir neturtinis įnašas. Pagal to paties įstatymo 15 straipsnį, pajus yra bendrovės narių ir pajininkų turtinis ir neturtinis įnašas. Asmenys pajinius įnašus į bendrovę gali įnešti pinigais, materialinėmis ir kitomis vertybėmis bei intelektinės veiklos rezultatais. Nepiniginiai pajiniai įnašai įvertinami ir tvirtinami bendrovės įstatuose nustatyta tvarka. Pagal to paties įstatymo 12 straipsnį, iš pajinių įnašų sudaromas nuosavas kapitalas, kurio pagrindinis sudarymo būdas – pajiniai įnašai, o vienas iš jo didinimo būdų - priimant į bendrovę naujus pajininkus, jų pajų dydžiu (Lietuvos Respublikos Žemės ūkio bendrovių įstatymo 12 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnio 1 punktas). Pagal Lietuvos Respublikos Žemės ūkio bendrovių įstatymo 31 straipsnio nuostatas, likviduojant bendrovę, patenkinus kreditorių reikalavimus, pajininkams grąžinamas turtas padalijamas proporcingai jiems nuosavybės teise priklausančio pajaus vertei, tačiau iki likvidavimo pajus yra padengtas bendrovės turtu, kuri yra bendrovės, t. y. visų pajininkų nuosavybė.

Nagrinėjant medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ prašymą ypač aktualu yra tai, kad klubo narys yra ne tik (duomenys neskelbtini) pajininkas A. I. (apie kurį pateikta papildoma informacija), bei ir pati (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise valdanti 1699,9124 ha ploto žemės sklypus. Medžiotojas ir medžiotojų klubo narys A. I., bet to, yra (duomenys neskelbtini) pajininkas. Tai reiškia, jis turi tiesioginius žemės nuosavybės ryšius ir su žemės nuosavybe sąsajas su aukščiau nurodomu 1699,9124 ha žemės plotu, kuriame ir siekiama formuoti naują medžioklės ploto vienetą. Visiškai nepagrįstas yra Komisijos siekis nustatyti, kokia konkrečiai nuosavybės dalis, koks konkretus žemės plotas (plotai) priklauso klubo nariui A. I., nes su A. I. nuosavybės teisėmis sietinas visas plotas, t. y. 1699,91224 ha, nes nėra teisinio pagrindo jį išskirti ar mažinti. Be to, tokia yra ir paties juridinio asmens nuomonė bei nuostata dėl žemės priskyrimo būtent pareiškėjos medžioklės ploto vienetui.

Pagal Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 2 straipsnio 12 p., 13 p., medžioklės plotų naudojimas – medžiojimas ir su juo susijusi veikla medžioklės plotuose taikant biotechnines priemones, statant ir eksploatuojant medžioklės įrenginius, įgyvendinant medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos prevencijos priemones, saugant medžiojamuosius gyvūnus nuo neteisėto naudojimo. Medžioklės plotų naudotojas yra fizinis ar juridinis asmuo, galintis būti laukinės gyvūnijos išteklių naudotoju pagal Laukinės gyvūnijos įstatymą ir turintis šio Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo nustatyta tvarka išduotą leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete. To paties straipsnio 14 p. skelbia, kad medžioklės plotų vienetas – vientisa medžioklės plotų teritorija, kuri sudaryta vadovaujantis medžioklėtvarkos principais šio Įstatymo nustatyta tvarka ir kurioje planuojamas ir organizuojamas medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimas, o Medžioklės plotų vienetų sudarymas – teritorijos, kurioje fizinis ar juridinis asmuo turėdamas leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete gali planuoti ir organizuoti medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą bei medžiojamųjų gyvūnų apsaugą, ploto ir ribų nustatymas.

Nagrinėjamu atveju medžiotojų asociacija yra tinkamas juridinis asmuo, turintis teisę tapti medžioklės ploto vieneto naudotoju ir dėl asociacijos narių valdomų nuosavybės teise didžiulių žemės plotų galintis vykdyti šio naudotojo pareigas, užtikrinant visus be išimties Lietuvos Respublikos Medžioklės įstatymo keliamus tikslus.

Asociacijos medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ narys yra ne tik (duomenys neskelbtini), bei ir kiti juridiniai asmenys, nuosavybės teise valdantys žemės plotus: UAB „Kruojos holdingas“ (kurios vienas iš pagrindinių savininkų yra medžiotojas klubo narys P. R., medžiotojo pažymėjimas ir pažyma apie sąsajas su UAB „Kruojos holdingas“ Komisijai buvo pateikti), UAB „Rozapaula“ (kurios pagrindinis savininkas yra medžiotojas klubo narys P. R., pažyma apie sąsajas su UAB „Rozapaula“ Komisijai buvo pateikta).

Pareiškėja teigia, kad žemės ūkio bendrovės pajininkas turi išvestinę nuosavybės teisę į bendrovės žemės nuosavybę, yra tarp kontroliuojančių juridinį asmenį subjektų ir turi teisę priimti sprendimus dėl žemės nuosavybės, naudojimo; nagrinėjamu atveju būtų užtikrinta įstatymo leidėjo reikalaujama pusiausvyra, skirtingų subjektų interesų proporcingumas, nes asociacijos nariai kartu yra ir žemės savininkai.

Pareiškėja tvirtina, kad kiekvienas įstatymas turi būti realiai įgyvendinamas ir realus, priešingu atveju tai bus tik įstatymo leidėjo valios fikcija, bet ne jo valia. Įstatymo leidėjui formaliai įteisinus reikalavimus dėl galimybės sudaryti naują medžioklės ploto vienetą iki šiol Lietuvos Respublikos teritorijoje nei vienai medžiotojų asociacijai iki šiol nepavyko suformuoti atskiro naujo medžioklės ploto vieneto dėl didžiulio kitų asociacijų pasipriešinimo, nesutikimo dėl Komisijų ir jų narių sąsajų su kitomis asociacijomis arba dėl įstatymo nuostatų, kurios aiškinamos itin siauriai ir formaliai, neįgyvendinamumo. Toks įstatymas, kurio nėra galimybių realiai įgyvendinti, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, nes juo nereguliuojami jokie visuomeniniai santykiai, nenustatomos ir neužtikrinamos jokios teisės, nenustatomos jokios pareigos ir neginami jokie interesai. Pareiškėja teiks pašymą dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl išaiškinimo, ar Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 13 straipsnio atitinkamos nuostatos neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Dėl nurodytų priežasčių skundžiamas atsakovės sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikintinas.

Atsakovė Komisija medžioklės plotų vienetams sudaryti bei riboms pakeisti Pakruojo rajono savivaldybės teritorijoje atsiliepime nurodė, kad su asociacijos medžiotojų klubas „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir pareiškėja, medžiotojų klubas) 2023 m. rugpjūčio 1 d. skundu nesutinka.

Pareiškėja teikia skundą dėl 2023 m. liepos 3 d. Komisijos posėdžio metu priimto protokolinio sprendimo, kuriuo buvo nuspręsta netenkinti medžiotojų klubo 2023 m. birželio 1 d. prašymo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo (toliau – Medžioklės įstatymas) 13 straipsnio 3 dalimi, sudaryti naują medžioklės ploto vienetą Pakruojo rajone, kadangi medžiotoją klubas neatitinka Medžioklės įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje numatytų reikalavimų medžiotojų grupės įsteigtam juridiniam asmeniui, siekiančiam pateikti prašymą nuosavybės teise valdomos žemės pagrindu sudaryti naują medžioklės plotą vienetą. Formuoti naują medžioklės plotų vienetą pagal medžiotojų klubo pateiktą prašymą nėra teisinio pagrindo.

Pareiškėja skunde teigia, kad Komisija net nepradėjo vykdyti įstatyme nurodytų pareigų, kurias Komisija privalo vykdyti, gavusi prašymą dėl medžioklės ploto vieneto formavimo (Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 3, 4, 5, 9, 10, 12 dalys), todėl skundžiamo sprendimo negalima laikyti teisėtu ir pagrįstu iš esmės. Tačiau Medžioklės įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje yra imperatyviai numatyta, kad Komisija, tik įsitikinusi, kad šį prašymą pateikusi juridinį asmenį įsteigusi grupė medžiotojų nuosavybės teise valdo ne mažiau kaip 1 000 ha bendro ploto susisiekiančius žemės sklypus, kuriuose medžioklė neuždrausta, vadovaudamasi šio Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytais principais ir kriterijais, įvertina, ar prijungiant ar atskiriant medžioklės plotų dalis, tačiau nepanaikinant esamų gretimų medžioklės plotų vienetų galima sudaryti ne mažesnį kaip 1 000 ha naują medžioklės plotų vienetą, kuriame ne mažiau kaip 70 procentų žemės ploto nuosavybės teise priklausytų prašymą sudaryti naują medžioklės plotų vienetą pateikusiam medžiotojui ar juridinį asmenį įsteigusiai medžiotojų grupei. Kadangi iš pateiktos informacijos buvo aišku, kad medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ medžiotojai nevaldo nuosavybės teise daugiau kaip 1 000 ha bendro ploto žemės sklypų, aplinkybių, ar valdomi nuosavybės teise žemės sklypai yra susisiekiantys, ar juose medžioklė neuždrausta, Komisija nevertino, kaip ir nevykdė kitų procedūrų, numatytų Medžioklės įstatyme, tai yra nevertino, ar prijungiant ar atskiriant medžioklės plotų dalis, tačiau nepanaikinant esamų gretimų medžioklės plotų vienetų galima sudaryti ne mažesnį kaip 1 000 ha naują medžioklės plotų vienetą, kuriame ne mažiau kaip 70 procentų žemės ploto nuosavybės teise priklausytų prašymą sudaryti naują medžioklės plotų vienetą pateikusiam medžiotojui ar juridinį asmenį įsteigusiai medžiotojų grupei.

Vadovaujantis Komisijos medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 487/361 „Dėl Komisijos medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Nuostatai), 12, 14, 15 punktais, Komisija priėmė protokolinį sprendimą netenkinti medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. birželio 1 d. prašymo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 13 straipsnio 3 dalimi, sudaryti naują medžioklės ploto vienetą Pakruojo rajone, kadangi medžiotojų klubas „(duomenys neskelbtini)“ neatitiko Medžioklės įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje numatytų reikalavimų medžiotojų grupės įsteigtam juridiniam asmeniui, siekiančiam pateikti prašymą nuosavybės teise valdomos žemės pagrindu sudaryti naują medžioklės plotų vienetą. Taigi, formuoti naują medžioklės plotų vienetą pagal medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ pateiktą prašymą nebuvo teisinio pagrindo.

Pareiškėja teigia, kad 2023 m liepos 3 d. posėdyje Komisija svarstė pareiškėjos prašymą, tačiau administracinio sprendimo – tokio, kaip jis yra suprantamas pagal Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnį – nepriėmė, nesurašė ir pareiškėjai neįteikė, nors nurodė Komisijos posėdyje dalyvavusiam pareiškėjos vadovui, kad asociacijos medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ prašymas netenkinamas. Komisijos darbą reglamentuoja Nuostatai. Nuostatų 12 punktas nurodo, kad sprendimus Komisija priima posėdžiuose. Posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai Komisijos narių. Nuostatų 14 punkte įtvirtinta nuostata, kad sprendimus posėdyje Komisija priima paprasta balsų dauguma, atviru balsavimu. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia Komisijos pirmininko balsas. Nuostatų 15 punktas numato, kad Komisijos sprendimai įforminami protokolu, kurį pasirašo visi Komisijos posėdyje dalyvavę Komisijos nariai. Kitus Komisijos parengtus dokumentus, kuriems buvo pritarta posėdyje, savo parašu patvirtina Komisijos pirmininkas. Komisija skundžiamu sprendimu iš esmės atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą, motyvuodama tuo, kad pareiškėjos 2023 m. birželio 1d. prašymas neatitinka imperatyvių Medžioklės įstatymo 13 straipsnio 3 dalies reikalavimų.

Atsakovė supranta, kad pagrindinis ginčas tarp pareiškėjos ir atsakovės kyla dėl pareiškėjos narių nuosavybės teise valdomų žemės sklypų, kurie turėtų sudaryti medžioklės plotų vienetą. Atsakovė neginčija to fakto, kad pareiškėjos nariai (fiziniai ir juridiniai asmenys kartu sudėjus) nuosavybės teise valdo 2956,3525 ha bendro ploto žemės sklypus, tačiau atsakovė atkreipia dėmesį į tai, jog Medžioklės įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje imperatyviai numatyta, kad prašyti sudaryti naują medžioklės plotų vienetą gali tik juridinį asmenį įsteigusi grupė medžiotojų, kurie nuosavybės teise valdo daugiau kaip 1 000 ha bendro ploto susisiekiančius žemės sklypus, kuriuose medžioklė neuždrausta. Šiai dienai, medžiotojų klube „(duomenys neskelbtini)“ yra keturi medžiotojai, kurie nuosavybės teise bendrai valdo 743.7153 ha žemės sklypų. Kiti pareiškėjos nariai fiziniai asmenys nėra medžiotojai, o pareiškėjos nariai juridiniai asmenys nėra ir net negali būti medžiotojais.

Komisijai buvo pateiktas dokumentas, patvirtinantis, kad medžiotojas ir medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ narys A. I., bet to, yra (duomenys neskelbtini) pajininkas. Tai, anot pareiškėjos, reiškia, kad jis turi tiesioginius žemės nuosavybės ryšius ir su žemės nuosavybe sąsajas su aukščiau nurodomu 1699,9124 ha žemės plotu, kuriame ir siekiama formuoti naują medžioklės ploto vienetą. Pareiškėja teigia, kad su A. I. nuosavybės teisėmis sietinas visas plotas, t. y. 1699,91224 ha, nes nėra teisinio pagrindo jį išskirti ar mažinti. Be to, tokia yra ir paties juridinio asmens nuomonė bei nuostata dėl žemės priskyrimo būtent pareiškėjos medžioklės ploto vienetui. Su šiais pareiškėjos argumentais atsakovė nesutinka, nes Žemės ūkio bendrovių (toliau – bendrovė) steigimą, valdymą ir veiklą, bendrovių narių teises ir pareigas, pelno bei kapitalo kaupimą ir jų paskirstymą, bendrovių reorganizavimą, pertvarkymą ir likvidavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės ūkio bendrovių įstatymas (toliau – Žemės ūkio bendrovių įstatymas). Žemės ūkio bendrovių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje apibrėžta, kad bendrovės nariu yra laikomas fizinis asmuo, sukakęs 18 metų, bei juridinis asmuo, bendrovės narių susirinkimo priimtas į bendrovės narius, turintis bendrovės įstatuose nustatytą minimalaus pajinio įnašo dydžio pajų ir sprendžiamojo balso teisę. To paties straipsnio 2 dalyje yra pateikta bendrovės pajininko sąvoka, kuris apibūdinamas kaip fizinis ar juridinis asmuo įsigijęs bet kokio dydžio pajinį įnašą, nepriimtas į bendrovės narius ir neturintis sprendžiamojo balso teisės. Remiantis Žemės ūkio bendrovių įstatymo 2 straipsnio 5 dalimi ir 15 straipsnio 1 dalimi, pajus yra bendrovės narių ir pajininkų turtinis ir neturtinis įnašas. Asmenys pajinius įnašus į bendrovę gali įnešti pinigais, materialinėmis ir kitomis vertybėmis bei intelektinės veiklos rezultatais. Bendrovė yra ribotos turtinės atsakomybės juridinis asmuo. Jos turtas atskirtas nuo narių ir pajininkų turto. Bendrovės prievolės vykdomos iš jos turto. Bendrovė neatsako už savo narių ir pajininkų prievoles, nesusijusias su bendrovės veikla (Žemės ūkio bendrovių įstatymo 3 straipsnio 3 dalis). Remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, darytina išvada, kad bendrovių turtas yra atskirtas nuo narių ir pajininkų turto, t. y. bendrovės nariai ir bendrovės pajininkai nėra bendrovių turto (taip pat ir žemės) savininkai.

Įvertinus nurodytas teisines ir faktines aplinkybes yra pagrindas pripažinti, kad pareiškėjos skundo argumentai yra nepagrįsti, o atsakovės 2023 m. liepos 3 d. sprendimas yra pagrįstas, teisėtas ir motyvuotas, priimtas vadovaujantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu ir teisingai vertinant faktiškai susiklosčiusią situaciją. Atsakovė prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Pakruojo rajono savivaldybės administracija atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė.

Pareiškėjas ir jo atstovė skunde nurodė, kad medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ narys yra ne tik (duomenys neskelbtini) pajininkas A. I., bei ir pati (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise valdanti 1699,9124 ha ploto žemės sklypus. Komisijai buvo pateiktas dokumentas, patvirtinantis, kad medžiotojas ir medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ narys A. I., bet to, yra (duomenys neskelbtini) pajininkas. Tai, pareiškėjos nuomone reiškia, kad jis turi tiesioginius žemės nuosavybės ryšius ir su žemės nuosavybe sąsajas su aukščiau nurodomu 1699,9124 ha žemės plotu, kuriame ir siekiama formuoti naują medžioklės ploto vienetą. Pareiškėja teigia, kad su A. I. nuosavybės teisėmis sietinas visas plotas, t. y. 1699,91224 ha, nes nėra teisinio pagrindo jį išskirti ar mažinti. Be to, tokia yra ir paties juridinio asmens nuomonė bei nuostata dėl žemės priskyrimo būtent pareiškėjos medžioklės ploto vienetui.

Žemės ūkio bendrovių (toliau – ir bendrovė) steigimą, valdymą ir veiklą, bendrovių narių teises ir pareigas, pelno bei kapitalo kaupimą ir jų paskirstymą, bendrovių reorganizavimą, pertvarkymą ir likvidavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės ūkio bendrovių įstatymas (toliau – ir Įstatymas, aktuali redakcija, galiojanti nuo 2021-07-01).

Įstatymo 2 straipsnio 1-2, 5 punktuose apibrėžta, kad bendrovės nariu yra laikomas fizinis asmuo, sukakęs 18 metų, bei juridinis asmuo, bendrovės narių susirinkimo priimtas į bendrovės narius, turintis bendrovės įstatuose nustatytą minimalaus pajinio įnašo dydžio pajų ir sprendžiamojo balso teisę, o bendrovės pajininkas – fizinis ar juridinis asmuo įsigijęs bet kokio dydžio pajinį įnašą, nepriimtas į bendrovės narius ir neturintis sprendžiamojo balso teisės. Pajus (pajinis įnašas) – bendrovės narių ar pajininkų turtinis ir neturtinis įnašas.

Remiantis Įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi, asmenys pajinius įnašus į bendrovę gali įnešti pinigais, materialinėmis ir kitomis vertybėmis bei intelektinės veiklos rezultatais. Bendrovė yra ribotos turtinės atsakomybės juridinis asmuo. Jos turtas atskirtas nuo narių ir pajininkų turto. Bendrovės prievolės vykdomos iš jos turto. Bendrovė neatsako už savo narių ir pajininkų prievoles, nesusijusias su bendrovės veikla (Įstatymo 3 straipsnio 3 dalis). Bendrovės likvidavimo atveju, patenkinus kreditorių reikalavimus, pajininkams grąžinamas turtas padalijamas proporcingai jiems nuosavybės teise priklausančio pajaus vertei (Įstatymo 31 straipsnio 3 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšminga Medžioklės įstatymo 13 straipsnio 3 dalies prasme tai, kad medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ narys yra ne tik (duomenys neskelbtini) pajininkas A. I., bei ir pati (duomenys neskelbtini), ar kitas juridinis asmuo, valdantis žemės sklypus. Kaip minėta, pagal Medžioklės įstatymo 13 straipsnio 3 dalį, teisiškai reikšminga tai, kad pavienis medžiotojas (kuriuo laikytinas fizinis asmuo, turintis Lietuvos Respublikoje išduotą medžiotojo bilietą arba užsienio šalyse išduotą analogišką dokumentą, pripažįstamą Lietuvos Respublikoje) arba juridinį asmenį įsteigusi grupė medžiotojų nuosavybės teise valdytų daugiau kaip 1 000 ha bendro ploto susisiekiančius žemės sklypus, kuriuose medžioklė neuždrausta.

Pareiškėjas ir jo atstovė nurodė, kad teiks pašymą dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl išaiškinimo, ar Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 13 straipsnio atitinkamos nuostatos neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, tačiau pastarojo prašymo į bylą nepateikė.