Telšių apylinkės teismo nuosprendis

2012-08-31 · Baudžiamoji byla Nr. 1-19-215/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-08-31
Bylos Nr.
1-19-215/2012
Teisminio proceso Nr.
1-73-1-00196-2011-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Kęstutis Stulginskas
Nukentėjusysis
L. S.
Kaltinamasis
G. S.
Baudžiamoji byla Nr. 1-19-215/2012
Teismo proceso Nr.1-73-1-00196-2011-2
Procesinio sprendimo kategorijos (S) 1.2.9.9.; 1.1.7.2.5.; 2.3.6.4.2.
MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. rugpjūčio 31 d.Mažeikiai

Mažeikių rajono apylinkės teismas, pirmininkaujant teisėjui Kęstučiui Stulginskui, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Sigutei Dagienei,

dalyvaujant prokurorui Ž. G.,nukentėjusiajai L. S.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs Šiaulių r., Bubių sen., Gervėnų k., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. Kelmės r., vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, teistas 2002-12-10 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu teistas pagal LR BK 16 str. 2 d. ir 271 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams su 300 litų vertės turto konfiskavimu, pritaikius LR BK 47 str. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 6 mėn., teistumas išnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. S. vengia pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaikus: žinodamas, kad 2001 m. spalio 15 d., Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimu iš jo priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai I. S., gim. 1995-01-12, išlaikyti L. S. naudai po 200 litų kas mėnesį iki I. S. pilnametystės, vengė mokėti išlaikymą, t.y. nuo 2001-10-15 nemokėjo teismo sprendimu priteistos mėnesinės sumos, jokios kitos materialinės paramos neteikė, dėl ko išlaikymo įsiskolinimas 2011-03-01 buvo 23 504,00 litai.

Kaltinamasis G. S. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jam buvo pareikšti įtarimai, tačiau jis išvyko į Ispaniją, nes norėjo susitvarkyti reikalus, kad padengtų išlaikymo skolą. Jis ten turėjo darbo vietą, nors dirbo ne pastoviai. Kadangi yra žuvęs jo brolis ir jis ten atstovauja dėl draudimo išmokų. Šiuo metu jis ten turi pinigų ir skolą padengs. Lietuvoje iki išvykimo jis nedirbo. Tvirtino, kad piktybiškai nevengė mokėti išlaikymo. Gailisi, kad taip įvyko.

Byla nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio tvarka, kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, nukentėjusioji ir prokuroras. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 str. 2 d., teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Nukentėjusioji L. S. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 1995-01-12 gimė dukra I. S.. 2000-11-28 su G. S. išsiskyrė. Dukra liko gyventi su ja. Po skyrybų ji susitarė su Gintautu, kad jis skirs lėšų dukros išlaikymui, nors ir nedirbo. G ne daugiau kaip 2 mėnesius dukros išlaikymui skyrė apie 200 litų. Po to G pinigų nemokėjo, paklausus kodėl nemoka, jis atsakydavo, kad neturi pinigų, kadangi niekur nedirba. Netrukus po skyrybų G išsikėlė gyventi į Šiaulius. 2001 m. ji kreipėsi į Mažeikių rajono apylinkės teismą ir 2001-10-15 Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimu iš G buvo priteista po 200 litų kas mėnesį dukros I. S. išlaikymui iki jos pilnametystės. G. S. tėvystės neginčijo, dukrą pripažino, jis kaip tėvas įrašytas ir dukros gimimo liudijime. Nuo teismo sprendimo priėmimo, G. S. dukros I. S. išlaikymui nėra niekada mokėjęs alimentų. Kadangi G. S. išsikėlė gyventi į Šiaulius, tai ji kreipėsi į Šiauliuose esančius antstolius. Jai buvo reikalingos įvairios pažymos dėl lengvatų, kadangi G. S. visiškai nemokėjo alimentų. Kai sužinojo, kad yra įsteigta Vaikų išlaikymo fondo administracija, kreipėsi į antstolį pažymos, apie tai, kad nemokami alimentai nuo 2001 m. Antstolis R. K. išdavė pažymą kurią kartu su prašymu ji pateikė į vaikų išlaikymo fondą. Ji kreipėsi į vaikų išlaikymo fondą 2008 metais, kai tik jis įsikūrė. 2008-05-16 gavo pirmą išmoką - 195 litus, tokio dydžio išmokas gauna kas mėnesį iki šiol. Iš vaikų išlaikymo fondo nuo 2008-05-16 iki šios dienos iš viso yra gavusi apie 7000 litų. Po skyrybų G. S. nors ir nemokėjo alimentų, tačiau kartais aplankydavo dukrą, pasveikindavo ją gimtadienio proga. Yra nupirkęs rūbų, kuprinę. Kai G. S. gyveno Rietave, jis 2006 m. buvo dukrą vasaros atostogų metu pasiėmęs pas save, ja rūpinosi. Kai G. S. grįžo iš Ispanijos, kur tikriausiai dirbo, buvo atvažiavęs aplankyti dukros, jai atvežė apelsinų, tai buvo 2007 m. ar 2008 m., tačiau paskutinius du metus G. S. dukros nelanko. Ji su G. S. nebendrauja, jokių ryšių nepalaiko, nežino kur jis gyvena. Dukra yra minėjusi, kad ji kartais susiskambina su tėvu (b.1. 25).

Nepilnametė I. S. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena su mama L. S., Mažeikiuose, Ventos g. 53- 21, tėtis G. S. kartu negyvena jau daug metų. Paskutinį kartą tėtį matė prieš du metus, kai jis buvo atvažiavęs į svečius. Prisimena, kad jis tada buvo grįžęs iš Ispanijos, kaip sakė, jis ten dirbo, atvežė apelsinų, dar kažko, davė jai 100 Eurų. Nuo tada iki šiol jis nėra daugiau jos lankęs, kartais tik susiskambina. 2011 m. balandžio mėnesį su tėvu kalbėjosi paskutinį kartą, tėtis minėjo, kad paskutiniu metu nedirba, tačiau ketina vėl vykti į užsienį darbuotis. 2006 m. ar 2007 m. vasaros metu, kai tėtis su drauge gyveno Rietave, ji vienais metais vasaros atostogų metu pas jį atostogavo savaitę laiko, o kitais metais, vasaros atostogų metu, atostogavo apie mėnesį laiko. Kai su tėčiu paskutinį kartą kalbėjosi telefonu, jis minėjo, kad gyvena Kelmėje pas tėvus. Bendraujant telefonu ji tėčio nėra klaususi, kodėl jis nemoka alimentų, tačiau pats tėtis pokalbio metu yra užsiminęs, kad nepadeda, nes nedirba. Kai ji porą metų pas jį atostogavo Rietave, tai neatrodė, kad tėtis varganai gyventų, gyveno normaliai, kaip ir visi žmonės. Tas dvi vasaras tėtis jai nupirko rūbų, kuprinę, kitų smulkmenų. Tėtis gimtadienio proga ją pasveikina telefonu, anksčiau atveždavo dovanų, tačiau paskutinius du metus nieko neatveža. Ją išlaiko tik mama, daugiau niekas materialiai nepadeda, nors mama dirbanti, tačiau materialinė padėtis gana sunki (b.1. 33).

Iš byloje esančio 2011-03-17 Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašymo Nr.(4.2)D2-7506 matyti, kad kreipėsi į policijos komisariatą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo skolininkui G. S. pagal LR BK 164 str. (b.l. 3-5).

Iš byloje esančio Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administracijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2008 m. gegužės 9 d. sprendimo „Dėl išmokos iš vaikų išlaikymo fondo mokėjimo“ matyti, kad I. S., gim. 1995-01-12 nuo 2008-01-31 kas mėnesį mokamos po 195 Lt išmokos (b.l. 8).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančios antstolio R. K. išlaikymo mokėjimo lentelės matyti, kad G. S. pagal vykdomąjį raštą Nr.2-1518/2001 turi mokėti išlaikymą dukrai I. S. išlaikyti po 200,00 litų nuo 2001-10-15, tačiau nuo to laiko nemoka, nėra išieškota nei vieno lito, skola sudaro 23 504,00 Lt (b.1. 12-14).

Iš byloje esančio 2001-10-15 Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimo matyti, kad iš G. S. yra priteistas išlaikymas dukrai I. S., gim. 1995-01-12 po 200 litų kas mėnesį mokomis išmokomis (b.l. 30-31).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Nepilnamečių vaikų išlaikymas yra turtinės asmeninės tėvų prievolės, todėl jų negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jų vykdyti. Tėvų pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus yra įtvirtinta ir J. T. vaiko teisių konvencijoje. Konvencijos 27 straipsnyje pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam ir dvasiniam socialiniam vystymuisi. Vaikas turi turėti materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi abu vaiko tėvai.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinus teismo posėdžio metu, teismas konstatuoja, jog visiškai pasitvirtino kaltinimas, jog G. S., žinodamas, jog pagal teismo sprendimą jis turi mokėti išlaikymą savo nepilnametei dukrai I. S., vengė tokios pareigos ir priteisto išlaikymo nemokėjo, dėl ko susidarė 23 504,00 Lt skola (2012-03-01). Nukentėjusiajai nuo 2008 metų sausio mėnesio yra mokama po 195 litus iš Vaikų išlaikymo fondo. Atsakomybė už vengimą išlaikyti vaikus pagal LR BK 164 straipsnį iškyla tuo atveju, jeigu kaltininkas tyčia, t.y. žinodamas, kad jis turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaikus, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialinę paramą vaikui, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo. Kaip byloje nustatyta, kaltinamasis G. S. žinojo apie pareigą mokėti išlaikymą dukrai (nuo išlaikymo priteisimo, vėliau apie pareigą teikti išlaikymą informuotas antstolio), tačiau jos nevykdė, tai kaltinamasis pripažino teismo posėdyje, kur patvirtino, kad nedirba keletas metų, pragyvena iš vienkartinių darbų, dukros išlaikyti neturi iš ko, darbo biržoje neregistruotas. G. S. būdamas darbingas ir sveikas (nepateikta jokių dokumentų dėl kaltinamojo prastos sveikatos, nedarbingumo, nustatyto neįgalumo laipsnio) vengė pareigos išlaikyti savo dukra I. S.. G. S. dirbdamas Ispanijoje, vienkartinius darbus Lietuvoje gaudavo pajamas, nors ir mažas, tačiau dukrai neskyrė nė lito, kas patvirtina piktybinį vengimą mokėti išlaikymą pagal teismo sprendimą. Tai rodo, kad G. S. pirmumą teikia ne savo vaikų poreikiams tenkinti, bet savo paties interesams ir savo poreikių tenkinimui, tuo vengė pareigos išlaikyti dukrą I. S., gim. 1995 m. sausio 12 d., mokėti lėšas jai išlaikyti, elgėsi neatsakingai ir nerūpestingai, todėl jo padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnį.

Kaltinamojo G. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad pripažįsta padaręs nusikaltimą ir gailisi, sunkinančių aplinkybių nėra nustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, siekia tinkamai pritaikyti įstatymą konkrečiam atvejui, siekia, kad bausmė būtų teisinga ir kad būtų pasiekti bausmės tikslai, todėl atsižvelgta į įstatymo ginamas vertybes, nusikaltimo tikslus ir motyvus, nusikaltimo padarymo būdą, laiką ir vietą, žalingų pasekmių turinį ir sunkumą, į kaltinamojo šeimyninę padėtį, taipogi įvertinant kaltinamojo požiūrį į savo padarytą nusikalstamą veiką, jog suprato, kad negerai pasielgė nemokėdamas išlaikymo dukrai pagal teismo sprendimą bei į tai, kad šiandieninėje situacijoje surasti darbą nėra lengva, bei į tai, kad nukentėjusioji jau gauna priteistą išlaikymą iš valstybės ir dukra iš dalies aprūpinta.

Skiriant kaltinamajam G. S. bausmę atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pradmenis (BK 54 str.): padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį-padarytas nesunkus nusikaltimas, kaltės formą ir rūšį-tiesioginė tyčinė kaltė, veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę-anksčiau teistas, bet teistumas išnykęs, psichinės sveiktos centre nesilankė, nekilnojamojo turto neturi, išlaikymo įsiskolinimo suma susidarė labai didelė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo bei protingumo principais, turi pagrindo manyti, kad G. S. bausmės tikslai bus pasiekti jam paskyrus bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 298, 302, 305, 307 straipsniais,

teismas nusprendžia:

G. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje, ir nubausti 70 parų arešto bausme.

Į bausmės laiką įskaityti laiką nuo 2012-06-23 iki 2012-08-31 išbūtą sulaikyme pagal Europos arešto orderį.

Kardomąją priemonę suėmimą panaikinti ir paleisti teismo salėje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Mažeikių rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Kęstutis Stulginskas