- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-20
- Bylos Nr.
- 2S-79-544/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Čeknienė
- Atsakovas
- K. M.
- Ieškovas
- N. M.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-79-544/2014
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. vasario 20 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės K. M. atskirąjį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutarties, kuria patenkintas iš dalies atsakovės K. M. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. 2-160-356/2013 pagal ieškovo N. M. ieškinį atsakovei K. M. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo bei pagal atsakovės priešieškinį ieškovui dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, santuokos metu įgyto turto padalijimo, institucija, teikianti išvadą, Utenos rajono savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyrius, ir
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Atsakovė K. M. pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną bendravimo su G. M. tvarką ir neleisti ieškovui N. M. naudotis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pirmo aukšto patalpomis, plane pažymėtomis indeksais 1-4, 1-3, 1-2, 1-5, 1-6, be jos sutikimo. Nurodė, kad vaikas turi teisę bendrauti su abiem tėvais. Kadangi ieškovas su dukra gyvena atskirai, todėl ji vis rečiau gauna galimybę bendrauti su vaiku dėl nepagrįsto ieškovo vengimo sudaryti tam sąlygas, todėl reikalinga nustatyti bendravimo su vaiku tvarką tol, kol bus išnagrinėta civilinė byla dėl santuokos nutraukimo. 2012-04-18 nutartimi buvo pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė ir ieškovas buvo įpareigotas netrukdyti jai naudotis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pirmu aukštu ir pagalbinėmis patalpomis, reikalingomis gyvenimo sąlygoms užtikrinti, tačiau jis įvairiomis priemonėmis siekia apsunkinti šią teisę. Todėl ieškovui turėtų būti laikinai apribota teisė naudotis dalimi pirmo aukšto patalpų be atsakovės sutikimo (b. l. 36-38).
Žemesnės instancijos teismas
Utenos rajono apylinkės teismas 2013-11-21 nutartimi atsakovės prašymą tenkino iš dalies: kol bus priimtas teismo sprendimas uždraudė atsakovui lankytis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pirmojo aukšto patalpose, pažymėtose indeksais 1-4, 1-3, 1-2, 1-5, 1-6, be atsakovės sutikimo, o kitoje dalyje prašymą atmetė. Teismas nustatė, kad atsakovė prašo nustatyti laikiną bendravimo su nepilnamete dukra G. M. tvarką, pagal kurią dukra pas ją praleistų tris iš eilės einančias dienas (nepriklausomai nuo to, ar tą dieną vaikas eina į mokyklą), apie konkrečią dieną, kurią pasiimtų vaiką, atsakovė informuotų ieškovą prieš dvi dienas. Teismas pažymėjo, jog nustačius laikiną bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką atsakovės nurodytomis sąlygomis pastoviai keistųsi vaiko gyvenamoji vieta, ji nežinotų, kuriomis savaitės dienomis su kuriuo iš tėvų gyvens, nes atsakovės darbo laikas priklauso nuo darbdavio sudaromo darbo grafiko ir darbo laiko (pradžia 6.00 val. ryto, pabaiga – 17.40 val.). Teismo nuomone, tokie netikėti ir dažni pokyčiai vaiko gyvenime neigiamai veikia vaiko vystymąsi ir pažeidžia nepilnamečio interesus, jo teisę į stabilią aplinką, neaišku, kieno prižiūrimas vaikas leis laiką motinos darbo laiku. Teismas, įvertinęs tai, kad ieškovas yra įsipareigojęs netrukdyti atsakovei bendrauti su dukra, kad vaikas šiuo metu gyvena su tėvu, kurio suteikiamos gyvenimo sąlygos yra saugios ir tinkamos vaikui augti, o vaiko motina bendrauti su dukterimi ir dalyvauti jos auklėjime gali ir nekeičiant jos gyvenamosios vietos, siekdamas užtikrinti stabilumą mažamečio vaiko gyvenime, atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Teismas pažymėjo, jog civilinėje byloje šalys yra pareiškusios reikalavimus dėl santuokoje įgyto gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), kuris buvo šeimos gyvenamoji patalpa, padalijimo ir naudojimosi tvarkos, kuris neišspręstas. 2012-04-18 teismo nutartimi ieškovas buvo įpareigotas netrukdyti atsakovei naudotis minėto gyvenamojo namo pirmu aukštu ir pagalbinėmis patalpomis. Bylos duomenimis, šiose patalpose yra atsakovės gyvenamoji vieta, šalys šiuo metu gyvena atskirai, bendro ūkio neveda, jų santykiai yra konfliktiški. Todėl teismas nutarė, jog iki tol, kol bus priimtas teismo sprendimas, yra pagrindas uždrausti atsakovui lankytis minėto gyvenamojo namo pirmojo aukšto patalpose, pažymėtose indeksais 1-4, 1-3, 1-2, 1-5, 1-6, be atsakovės sutikimo (LR CPK 3.65 str. 2d. 7p.) (b. l. 44-46).
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė prašo panaikinti 2013-11-21 Utenos rajono apylinkės teismo nutarties dalį, kuria atsisakyta nustatyti laikiną bendravimo su vaiku tvarką ir jos prašymą šioje dalyje tenkinti. Skundui pagrįsti nurodo, kad teismas, prioritetu laikydamas vaiko interesus, turėtų užtikrinti vaiko teisę vienodai bendrauti ir su tėvu, ir su motina. Neegzistuoja nei viena aplinkybė, kuri leistų nustatyti minimalų bendravimą su motina. Nesutinka, kad būtų pažeista vaiko teisė į stabilią aplinką, nes dukra iki skyrybų nuolat gyveno tuose namuose, kur ji gyvena, todėl aplinka vaikui artima. Yra visos galimybės šiuose namuose laikyti vaiko poreikiams užtikrinti būtinus daiktus. Daug didesnę žalą vaiko interesams daro ribota galimybė bendrauti su motina. Be to, teismas nesprendė galimybės jos prašymą tenkinti iš dalies. Bendravimo tvarką prašė nustatyti atsižvelgiant į jos darbo grafiką. Prieš būsimas nedarbo dienas ji įspėtų ieškovą apie pageidavimą pasiimti vaiką (prieš dvi dienas), taip užtikrindama ir ieškovo galimybes planuoti savo laiką, o taip pat užtikrindama, kad būdama pas motiną, dukra nuolat bus jos priežiūroje. Laikinąja apsaugos priemone atsakovė siekė išspręsti ne vaiko gyvenimo sąlygų tinkamumo ir gyvenamosios vietos keitimo klausimus, bet vaiko ir motinos bendravimo užtikrinimo klausimą. Bendrauti su vaiku tėvo gyvenamojoje vietoje galimybės neturi, nes jis gyvena sugyventinės namuose. Iš teismui pateiktų dokumentų, kreipimųsi į Utenos VTAS matyti, kad tėvas nevykdo ir toliau nevykdys žodinių įsipareigojimų netrukdyti bendrauti motinai su vaiku (b. l. 50-53).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas 2013-11-21 teismo nutartį prašo palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliantės atskirojo skundo reikalavimas yra nepagrįstas ir pažeidžia G. M. teises ir interesus. Atsižvelgiant į dukros pareikštą norą, 2012-04-18 nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir dukros laikina gyvenamoji vieta nustatyta su juo. Visuomet vykdė CK 3.170 str. nustatytas pareigas, leido ir šiuo metu leidžia atsakovei bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, nedarė jokių kliūčių dėl dukros su motina bendravimo joms palankiu metu. Dukrai yra vienuolika metų, ji mokosi 5 klasėje, turi savo telefoną, todėl bet kuriuo metu gali abi susisiekti ir susitarti dėl susitikimo. Nustačius atsakovės prašomą bendravimo tvarką būtų išbalansuotas nepilnametės dukros gyvenimo stabilumas. Moksleivei dukrai kas kelios dienos keičiant gyvenamą vietą bus ne tik sunku susikoncentruoti į mokslą, bet ir bus pažeidžiamos vaiko teisės į saugias ir stabilias gyvenimo sąlygas, nuolat reikės vežiotis būtinus daiktus. Dukros mokymosi rezultatai geri, duomenų, jog jis dukra rūpinasi netinkamai ar draudžia jai bendrauti su motina, nėra. Teismas padarė teisingą išvadą, kad tokie dažni ir netikėti pokyčiai vaiko gyvenime neigiamai veikia vaiko vystymąsi ir pažeidžia vaiko interesus, jo teisę į stabilią aplinką. Teismas negali taikyti laikinųjų apsaugos priemonių apsaugodamas galimus reikalavimus, kurie byloje nebuvo pareikšti. Nei ieškovo ieškinyje, nei atsakovės priešieškinyje nėra pateikti reikalavimai nustatyti bendravimo tvarką. Todėl atsakovės prašymas prieštarauja teisės normoms, reglamentuojančioms laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslus. Atsakovė pagrįsti savo teiginiui, kad jis jai neleidžia bendrauti su dukra, įrodymų nepateikė (b. l. 58-60).
Atskirasis skundas netenkintinas, o Utenos rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė LR CPK 144-147 str., LR CK 3.65 str. nuostatas, nustatė ir įvertino visas ginčijamiems klausimams išspręsti svarbias aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, kurio keisti ar naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.
Apeliantė neskundžia teismo nutarties dalies, kuria ieškovui uždrausta lankytis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pirmo aukšto patalpose, plane pažymėtose indeksais 1-4, 1-3, 1-2, 1-5, 1-6, be atsakovės sutikimo. Todėl šios nutarties dalies teisėtumo ir pagrįstumo nepasisakoma.
Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos bylos medžiagos nustatyta, kad pirmosios instancijos teisme yra iškelta civilinė byla pagal ieškovo N. M. ieškinį atsakovei K. M. ir atsakovės priešieškinį ieškovui dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo. Iš teismo informacinės sistemos Liteko duomenų bazės matyti, kad 2013-04-18 nutartimi nagrinėjamoje byloje buvo taikyta laikinoji apsaugos priemonė – nustatyta šalių dukters G. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta kartu su vaiko tėvu ieškovu N. M., kol bus priimtas teismo sprendimas. Atsakovė teismui pateikė prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę – nustatyti laikiną bendravimo su G. M. tvarką pagal prašyme nurodytas sąlygas ir tvarką, kurio teismas skundžiama nutarties dalimi nepatenkino.
Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių institutas civiliniame procese turi trejopą paskirtį: užtikrinti galutinio sprendimo įvykdymą; apsaugoti turtinius ir neturtinius asmens interesus bei užkirsti kelią žalai šiems interesams (prevencinės priemonės); užtikrinti įrodymus. Civilinio kodekso normos numato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas (CK 3.65 str. 1 d.). Šių priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, t. y. tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės. CK 3.3 str. yra įtvirtinta nuostata, kad šeimos santykių teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje grindžiamas prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. CK 3.161 straipsnyje viena iš vaiko teisių įvardinta vaiko teisė bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu kur tėvai gyvena (CK 3.170 str. 2 d.). Sistemiškai aiškinant CK nuostatas darytina išvada, kad, siekiant užtikrinti vaiko interesus bendrauti su tėvais bei giminaičiais, gali būti taikomos atitinkamos laikinosios apsaugos priemonės. Asmuo, prašantis pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi pareigą įrodyti būtinybę taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad laikinoji apsaugos priemonė – laikinos bendravimo tvarkos su vaiku nustatymas – reiškia tai, kad taikoma CK 3.65 str. 2 d. 2 p. įtvirtinta laikinoji apsaugos priemonė – nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymą, kuri iš esmės apima ir teismo įgaliojimus nustatyti kito tėvo bendravimo su vaiku tvarką (Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga, Teismų praktika Nr. 34). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šalių materialiųjų reikalavimų pobūdį bei atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumu, tinkamai išaiškino ir pritaikė šį klausimą reglamentuojančias procesines teisės normas, tinkamai išanalizavo ir įvertino šalių argumentus ir byloje esančius įrodymus, dėl ko priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį. Laikinųjų apsaugos priemonių skyrimas susietas su vertinamosiomis sąlygomis. Pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra konkretūs faktai, leidžiantys daryti išvadą, kad netaikius šių priemonių, gali būti pažeistos vaiko ar vieno sutuoktinio teisės ir interesai. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, yra vertinamas ne ieškinio reikalavimų pagrįstumas, o kitos aplinkybės, kaip antai grėsmė, jog galimas palankus ieškovui teismo sprendimas bus neįvykdytas arba iki bylos išnagrinėjimo bus padaryta žala įstatymo saugomiems asmenų interesams, taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams.
Byloje nustatyta, kad šiuo metu nepilnametė šalių duktė laikinai gyvena su tėvu, teismo sprendimo, kuriuo būtų nustatyta jos gyvenamoji vieta su kuriuo nors iš tėvų, nėra. Šalys reikalavimą nustatyti dukters gyvenamąją vietą yra pareiškę šioje byloje, todėl prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė – laikinos bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos nustatymas iki kol bus išnagrinėtas šalių ginčas – yra susijusi su minėtu materialiniu teisiniu reikalavimu.
Atsakovės prašoma nustatyti laikinoji bendravimo su vaiku tvarka yra tokia: G. M. pas motiną praleidžia 3 iš eilės einančias dienas per savaitę, apie konkrečią dieną, kurią pasiims vaiką, K. M. informuoja ieškovą N. M. prieš dvi dienas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo atsakovės pateiktos bendravimo tvarkos vertinimu, kad bendravimo tvarka atsakovės pateiktomis sąlygomis reiškia, jog pastoviai keistųsi dukros gyvenamoji vieta, bendravimo tvarka priklausytų išimtinai nuo atsakovės darbo grafiko, neatsižvelgiant nei į dukros, nei į ieškovo interesus, vaikas iš anksto nežinotų nei kurią dieną, nei kiek laiko su kuriuo iš tėvų praleis. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nepilnamečiam vaikui reikalinga, nors ir laikina, tačiau stabili gyvenamoji vieta su įprastais namų apstatymo, namų apyvokos daiktais, buities ir mokslo reikmenimis, būtinais vaiko poreikiams užtikrinti. Toks dažnas kaip siūlomas gyvenamosios vietos kaitaliojimas ir nuolatinis minėtų daiktų kilnojimas iš vienos vietos į kitą gali padaryti didelę žalą nepilnamečio vaiko interesams, tame tarpe - ir mokymosi rezultatams. Byloje nėra patikimų ir objektyvių įrodymų, kad šiuo metu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta ir bendravimo su tėvais tvarka esminiai pažeidžia nepilnamečio vaiko ar vieno iš tėvų interesus, kad apeliantei trukdoma bendrauti su dukra (CPK 178 str.). Teismas pažymi, kad visos bylos aplinkybės bus išsamiai išanalizuotos bei įvertintos bylos nagrinėjimo iš esmės metu, nuolatinė nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų ir pastovi bendravimo tvarka su vaiku (esant šalių prašymui) bus nustatyta tik teismui priėmus galutinį sprendimą šioje byloje.
Rezoliucinė dalis
NUTARIA:
Utenos rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.