Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gudyno (kolegijos pirmininkas), Birutės Janavičiūtės ir Romano Klišausko (pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Prienų rajono savivaldybės komisijos medžioklės plotų vienetams sudaryti ir jų riboms pakeisti, trečiųjų suinteresuotųjų asmenų Medžiotojų klubo „Alšia“, Medžiotojų klubo „Ąžuolas“ apeliacinius skundus ir trečiojo suinteresuotojo asmens Jiezno medžiotojų būrelio prisidėjimą prie apeliacinio skundo dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2005 m. gruodžio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Medžiotojų klubo „Meduja“ skundą atsakovui Prienų rajono savivaldybės komisijos medžioklės plotų vienetams sudaryti ir jų riboms pakeisti, Kauno apskrities viršininko administracijai, tretiesiems suinteresuotiesiems asmenims Medžiotojų klubui „Alšia“, Medžiotojų klubui „Ąžuolas“, Jiezno medžiotojų būreliui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Atsakovas Prienų rajono savivaldybės komisija medžioklės plotų vienetams sudaryti ir jų riboms pakeisti su skundu nesutiko.

Motyvuojamoji dalis

Atsakovas Kauno apskrities viršininko administracija su skundu nesutiko, nurodė, jog Kauno apskrities viršininkas teisėtai ir pagrįstai patvirtino trečiųjų suinteresuotų asmenų medžioklės plotų vienetų planus.

Trečiasis suinteresuotasis asmuo Medžiotojų klubas „Ąžuolas" su skundu nesutiko, paaiškino, kad pareiškėjas pretenduoja į Medžiotojų klubo „Ąžuolas" naudojamus medžioklės plotus. Pareiškėjas neturi 1000 ha vientiso medžioklės ploto. Medžiotojų klubui „Ąžuolas" paskirtas 3254 ha medžioklės plotas, kuriame jie medžiojo, šiame plote pareiškėjas niekada nemedžiojo. Komisijai buvo pateiktos sutartys su Prienų miškų urėdija bei Vėžionių žemės ūkio bendrove.

Medžiotojų klubas „Alšia" su skundu nesutiko, paaiškino, kad pareiškėjas pretenduoja į Medžiotojų klubo „Alšia" naudojamus medžioklės plotus. Medžiotojų klubui „Alšia" suteiktas 5027 ha medžioklės plotas. Be to pareiškėjas neturi 1000 ha vientiso medžioklės ploto. Kadangi pareiškėjo įstatai registruoti Vilniaus miesto savivaldybėje, todėl jie galėjo prašyti formuoti medžioklės plotą tik Vilniaus apskrityje. Komisijai buvo pateiktos sutartys su Prienų miškų urėdija bei Sobunos ir Kašonių žemės ūkio bendrovėmis.

Jiezno medžiotojų būrelis su skundu nesutiko, paaiškino, kad Jiezno medžiotojų būreliui suteiktas 9187 ha medžioklės plotas, o pareiškėjas pretenduoja į Jiezno medžiotojų būrelio naudojamus medžioklės plotus. Be to pareiškėjas neturi 1000 ha vientiso medžioklės ploto. Komisijai buvo pateiktos sutartys su Prienų miškų urėdija, Vėžionių ir Jiezno kolūkiais.

Kauno apygardos administracinis teismas 2006 m. gruodžio 16 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir 1) panaikino Prienų rajono savivaldybes komisijos medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti 2003-02-19 sprendimą, kad pareiškėjo Medžiotojų klubo „Meduja" prašyme pateiktas medžioklės plotas negali būti įregistruotas kaip atskiras medžioklės ploto vienetas; 2) panaikino Prienų rajono savivaldybės komisijos medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti 2003-07-07 sprendimą dalyje, kurioje Medžiotojų klubo „Meduja" medžioklės plotas patvirtintas Jiezno medžiotojų būrelio, Medžiotojų klubo „Ąžuolas" ir Medžiotojų klubo „Alšia" medžioklės plotų vienetais; 3) pripažino negaliojančiu Prienų rajono medžioklės plotų vienetų projektą, dalyje, kurioje Medžiotojų klubo „Meduja" medžioklės pripažintas Jiezno medžiotojų būrelio, Medžiotojų klubo „Ąžuolas" ir Medžiotojų klubo „Alšia" medžioklės plotų vienetais; 4) panaikino Kauno apskrities viršininko 2003-08-13 atliktą Jiezno medžiotojų būrelio, Medžiotojų klubo „Ąžuolas" ir Medžiotojų klubo „Alšia" medžioklės plotų vienetų ribų planų patvirtinimą; 5) įpareigojo Prienų rajono savivaldybės komisiją medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti priimti sprendimą dėl Medžiotojų klubo „Meduja" prašymo pripažinti medžioklės ploto vienetu klubo naudojamus plotus.

Teismas konstatavo, jog ginčas tarp šalių kilo dėl Prienų rajono savivaldybės Komisijos medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti (toliau - Komisija) bei Kauno apskrities viršininko veiksmų, priimant Komisijos sprendimus ir apskrities viršininko patvirtinimus, kuriais, kaip pagrįstai nurodė pareiškėjas, buvo iš esmės pažeista medžioklės plotų vienetų sudarymo ir jų ribų keitimo tvarka. Teismo nuomone, pareiškėjas, būdamas medžioklės plotų naudotoju, Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 22 str. 2 ir 3 d. nustatyta tvarka ir terminu kreipėsi į Komisiją dėl naudojamų medžioklės plotų pripažinimo medžioklės ploto vienetu. Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, jog pareiškėjas nepažeidė nustatytų terminų ir kreipimosi tvarkos pateikti prašymus ir dokumentus, patvirtinančius teisėtą medžioklės plotų naudojimą. Tačiau ginčijamu 2003-07-07 sprendimu Komisija padidino Medžiotojų klubams „Ąžuolas" ir „Alšia" bei Jiezno medžiotojų būreliui medžioklės plotą, paskirdama jiems pareiškėjo naudojamus plotus, kuriuos pagal 1994 ir 1999 metų minėtas medžioklės plotų nuomos sutartis iš Stakliškių žemės ūkio bendrovės ir privačių asmenų nuomoja pareiškėjas. Teismas konstatavo, kad tokiu būdu, Komisija skundžiamu nutarimu padalino pareiškėjo nuomojamus medžioklės plotus tretiesiems suinteresuotiems asmenims, neesant pareiškėjo sutikimo, tuo pažeisdama Medžioklės įstatymo 8 str. 2d. numatytas medžioklės plotų vienetų sudarymo ir jų ribų keitimo sąlygas ir pareiškėjo teisėtai naudojami medžioklės plotai buvo padalinti, prijungiant juos kitiems medžioklės plotų vienetams. Teismas akcentavo, kad nebuvo pateikta jokių įrodymų, o ir nėra žinoma, kad pareiškėjas naudodamas šiuos medžioklės plotus būtų padaręs kokius nors teisės aktų pažeidimus.

Be to, teismas atkreipė dėmesį, kad medžiotojų klubai „Ąžuolas", „Alšia", Jiezno medžiotojų būrelis juridinio asmens teises įgijo nuo klubų įregistravimo momento. Teismo manymu, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių jog tretieji suinteresuoti asmenys yra ankščiau veikusių klubų ar būrelių teisių perėmėjai., to nenumatė patvirtinti bei byloje pateikti klubų įstatai. Tuo tarpu, kaip nurodė teismas, trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovai patvirtino, jog Komisijai klubai pateikė visas ankščiau minėtas medžioklės plotų nuomos sutartis sudarytas ir iki klubų įregistravimo, ir po įregistravimo. Pagal trečiųjų suinteresuotų asmenų įsteigimo metu galiojusio 1965 m. Civilinio kodekso normas juridiniai asmenys turi civilinį teisnumą su nustatytais jo veiklos tikslais. Juridinio asmens teisnumas atsiranda jo įstatų patvirtinimo momentu. Jeigu įstatai turėjo būti įregistruojami, juridinio asmens teisnumas atsiranda jų įregistravimo momentu (CK 26 str.).

Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju medžioklės plotų nuomos sutartys, sudarytos iki klubų įregistravimo, neatitinka įstatymų reikalavimų ir negalioja, kadangi dar neįregistruotas klubas, neturintis juridinio asmens civilinio teisnumo, negalėjo būti sandorio šalimi (CK 47 str.). Todėl Medžiotojų klubo „Alšia" bei Jiezno medžiotojų klubo medžioklės plotų sutarys sudarytos iki klubų įregistravimo - Medžiotojų klubo „Alšia" Komisijai pateiktos visos trys sutartys - 1993-12-08 sutartis su Prienų miškų urėdija 586 ha ir sutartis su Sobunos žemės ūkio bendrove 1050 ha bei sutartis su Kašonių žemės ūkio bendrove 850 ha (dviejose pastarose netgi nenurodyta sutarties sudarymo data) bei Jiezno medžiotojų būrelio pateiktos dvi sutartys-1993-02-15 sutartis su Vėžionių kolūkiu 1799 ha bei 1993-02-13 sutartis su Jiezno kolūkiu 5340 ha, negali patvirtinti klubų teisėto medžioklės plotų naudojimo.

Teismas kaip nepagrįstą atmetė atsakovo Prienų rajono savivaldybės argumentą, jog pareiškėjui teisėtai nepatvirtintas medžioklės plotas, kadangi atitraukus ploto ribas nuo miško 200 metrų, pareiškėjas neturi 1000 ha vientiso ploto, yra nepagrįstas. Teismas nurodė, kad sistemiškai aiškinant Medžioklės įstatymo 22 straipsnio 6 dalies nuostatas ir šio straipsnio 2 dalies nuostatas, įtvirtinančias medžioklės plotų tęstinumą, darytina išvada, jog speciali komisija medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti turi teisę savo iniciatyva medžioklės plotų naudotojui priskirti trūkstamus iki 1000 ha medžioklės plotus tuo atveju, jei medžioklės plotai tampa mažesni nei 1000 ha dėl to, kad nustačius medžioklės plotų ribas pagal naujus Medžioklės įstatymo reikalavimus (8 straipsnio l dalies l punktas) dalis teisėtai naudotų plotų nebepatenka į naujai formuojamą medžioklės plotų vienetą.

Teismas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Medžioklės įstatymo 8 str. 1 d. nustatyta, jog medžioklės plotų vienetai sudaromi ir jų ribos keičiamos vadovaujantis medžioklėtvarkos principais, užtikrinant racionalų medžiojamų gyvūnų populiacijų valdymą, tinkamą medžiojamųjų gyvūnų apsaugą ir tvarkingą bei saugų medžiojimą, taip pat, kad būtų išvengta didesnės medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos žmogaus ūkinės veiklos objektams, medžioklės plotų vienetų ribos turi eiti aiškiomis gamtinėmis arba dirbtinėmis ribomis, gerai matomomis vietovėje. Tuo tarpu ginčijamais sprendimais nustačius trečiųjų suinteresuotų asmenų medžioklės plotų vienetų ribas ir padalinus jiems pareiškėjui priklausiusius medžioklės plotus šie principai buvo pažeisti.

Dėl minėtų aplinkybių teismas atsakovų nutarimus ir patvirtinimus, pažeidžiančius Medžioklės įstatymo ir kitų norminių aktų reikalavimus, nepripažino teisėtais ir pagrįstais bei dėl to panaikino, kadangi jie iš esmės pažeidė pareiškėjo teisę pretenduoti į jo teisėtai naudojamų medžioklės plotų pripažinimą vientisu medžioklės plotų vienetu. Tuo tarpu įvertinęs ginčo pobūdį, tai, kad pareiškėjo skundžiami sprendimai ir patvirtinimai naikintini, bei tai, kad teismui nesuteikta teisė vykdyti viešąjį administravimą, pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundo dalis dėl įpareigojimo Komisijai pareiškėjo naudojamus medžioklės plotus pripažinti medžioklės ploto vienetu ir įtraukti jį į Prienų rajono medžioklės plotų vienetų projektą, teismas patenkino iš dalies, įpareigodamas Komisiją priimti naują sprendimą dėl pareiškėjo prašymo pripažinti medžioklės ploto vienetu klubo medžiojamus plotus.

Apeliaciniu skundu atsakovas Prienų rajono savivaldybė komisija medžioklės plotų vienetams sudaryti ir jų riboms pakeisti prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2005 m. gruodžio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas Medžiotojų klubas „Meduja" pateikė visus dokumentus, patvirtinančius teisėtą medžioklės plotų naudojimą. Pagal Medžiotojų klubo „Meduja" sutartį su Stakliškių žemės ūkio bendrove, klubui buvo išnuomota 820 ha plotas. Tačiau teismas be pagrindo vadovavosi šia sutartimi, kaip atitinkančia visus teisėtumo reikalavimus, kadangi pagal LR Vyriausybės 1993 m. birželio 7 d. nutarimą nr. 397 „Dėl medžioklės Lietuvos Respublikoje" (1993-06-17 redakcija) medžioklės plotus galėjo nuomoti žemės savininkai ir valstybinės žemės valdytojai. Taip pat pagal galiojusį Žemės nuomos įstatymo (1994-01-12 redakcija) 5 str. žemės nuomotojas galėjo būti privačios žemės savininkas ar bendrasavininkis, miesto (rajono) valdyba ar kita valstybinės žemės savininko funkcijas atliekanti valstybinė institucija, įstatymo nustatyta tvarka paskirtas valstybinės žemės valdytojas ir (kai žemė subnuomojama) valstybinės žemės naudotojas. Pagal tuo metu galiojusį Žemės įstatymo (1994-07-01 redakcija) 6 str. LR Vyriausybės sprendimu valstybinės žemės valdymo teisė suteikiama valstybinėms institucijoms, vietos savivaldybėms, miškų urėdijoms, nacionalinių ir regioninių parkų administracijoms, iš valstybės biudžeto išlaikomoms valstybinėms įstaigoms ir valstybinėms įmonėms. Taigi teisės norminiuose aktuose nebuvo numatyta, kad valstybinės žemės valdytojas gali būti žemės ūkio bendrovė.

Atsakovas taip pat atkreipia dėmesį, kad pagal 1993-11-26 medžioklės plotų nuomos sutartį tarp Prienų miškų urėdijos ir Medžiotojų klubo „Jieznas", klubui „Jieznas“ buvo išnuomotas 1745 ha medžioklės plotas, į kurį pagal VĮ Prienų miškų urėdijos 2004-01-30 pažymą Nr. K5-44, pateko Maižyčių miškas, kurio plotas yra 65 ha. Šio miško plotas pateko į pareiškėjo pageidaujamą suformuoti medžioklės plotą. Tačiau, atsakovo manymu, Maižyčių miškas negali būti atskirtas nuo likusių klubo „Jieznas" medžioklės plotų ir nėra jokio pagrindo jo priskirti prie pareiškėjo pageidaujamo medžioklės ploto. Todėl, anot atsakovo, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino Komisijos argumentus ir nesivadovavo LR aplinkos ministro 2002-09-30 įsakymu Nr. 514 patvirtintų Medžioklės plotų vieneto vientisumo kriterijų ir reikalavimų medžioklės plotų vienetų riboms nustatyti 3 punktu bei 13 punktu, tuo tarpu įvykdžius šiuos teisės aktų reikalavimus pareiškėjo medžioklės plotas nesudarys 1000 ha. Be to, kaip paaiškina atsakovas, Komisija taip pat vadovavosi visais LR medžioklės įstatymo 8 str. l d. l p. nurodytais principais, taip pat ir principu, kad medžioklės plotų vienetų ribos negali būti nustatomos pamiške, tuo tarpu pirmosios instancijos teismas į tai neatsižvelgė.

Trečiasis suinteresuotasis asmuo Jiezno medžiotojų būrelis nurodo, jog prisideda prie atsakovo apeliacinio skundo ir prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2005 m. gruodžio 16 d. sprendimą bei priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

Prisidėjime prie apeliacinio skundo trečiasis suinteresuotasis asmuo Jiezno medžiotojų būrelis nurodo, kad egzistuoja jau nuo 1956 m. Pagal Ministrų Tarybos 1970 m. birželio 26 nutarimu nr. 242 patvirtintas Medžioklės Lietuvos teritorijoje taisykles būrelis nebuvo juridinis vienetas, o medžioklės plotai jam buvo suteikti Medžiotojų ir žvejų draugijos Prienų skyriaus, kuris ir buvo juridinis asmuo bei nuomojo medžioklės plotus iš tuometinio Gamtos apsaugos komiteto (Taisyklių 5 p.). Nei viename Vyriausybės nutarime šį tvarka nebuvo pakeista. Tik Lietuvos Vyriausybei 1993 m. birželio mėn. 7 d. patvirtinus Laikinuosius medžioklės Lietuvos Respublikoje nuostatus buvo nurodyta, kad būreliai turi persiregistruoti. Tą, trečiasis suinteresuotasis asmuo, jo teigimu, ir padarė. Todėl laikytina, kad dabartinis būrelis yra buvusio Jiezno medžiotojų būrelio teisių perėmėjas, nes naudojasi tais pačiais medžioklės plotais, medžiotojų būrelio branduolį sudaro tie patys asmenys, tai ir įrodo būrelio veiklos tęstinumą.

Apeliaciniu skundu trečiasis suinteresuotasis asmuo Medžiotojų klubas „Ąžuolas“ prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2005 m. gruodžio 16 d. sprendimą dalyje dėl Medžiotojų klubo „Ąžuolas“ panaikinti, o pareiškėjo skundą atmesti.

Trečiasis suinteresuotasis asmuo apeliaciniame skunde nurodo, kad Kauno apygardos administracinis teismas 2005 m. gruodžio 16 d. sprendimu dalinai tenkindamas pareiškėjo skundą panaikino Komisijos 2003 m. liepos 7 d. sprendimą dėl medžioklės plotų nustatymo, tame tarpe pripažindamas negaliojančiu ir Medžiotojų klubo "Ąžuolas" medžioklės plotų vieneto pripažinimą. Tačiau teismas, kaip nurodoma apeliaciniame skunde, neatkreipė dėmesio, kad Medžiotojų klubas "Ąžuolas", tai naujas 1993 m. gegužės 31 d. įregistruotas juridinis asmuo, kuris pagal tuo metu veikiančius įstatymus 1993 m. lapkričio 30 d. sudarė medžioklės plotų nuomos sutartį su Prienų miškų urėdija dėl l401,7 ha ploto miško ir 1994 m. kovo 24 d. sutartį su Vėžionių žemės ūkio bendrove dėl 805 ha laukų nuomos medžioklės tikslams. Šios sutartys nėra nuginčytos (jos netgi nebuvo bandomos nuginčyti), t. y. jos yra galiojančios, niekas neprašė jų pripažinti negaliojančiomis, nes tam nėra ir nebuvo teisinio pagrindo. Todėl trečiojo suinteresuotojo asmens teigimu, nesuprantamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinti Medžiotojų klubo "Ąžuolas" pripažinimą medžioklės plotų naudojimo vienetu. Klubas nuo jo įregistravimo momento veikė legaliai savo išnuomotose medžioklės plotose, veikiančių įstatymų nepažeidė, todėl turėjo teisę į medžioklės plotų sudarymo tęstinumą (Medžioklės įstatymo 22 str. 2 d.). Šiuos plotus Medžiotojų klubas „Ąžuolas“ išsinuomavo turėdamas juridinio asmens statusą, teisės aktų dėl medžioklės taisyklių pažeidęs nebuvo, todėl Komisija Medžiotojų klubui "Ąžuolas" pagrįstai suteikė pirmumo teisę sudarant medžioklės plotų vienetą.

Trečiasis suinteresuotasis asmuo Medžiotojų klubas „Alšia“ apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2005 m. gruodžio 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

Apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas, kaip visuomeninė organizacija, ginčijamų atsakovo sprendimų priėmimo momentu neturėjo teisės veikti Kauno apskrities teritorijoje (Visuomeninių organizacijų įstatymo 17 straipsnio 1 dalis), todėl jos prašymas dėl medžioklės plotų pripažinimo medžioklės plotų vienetu apskritai negalėjo būti nagrinėjamas. Be to, byloje ištirtiems įrodymams prieštarauja ir teismo išvada, kad pareiškėjas teisėtai naudojo medžioklės plotus didesnius kaip 1000 ha ir atitinkančius medžioklės plotų vieneto vientisumo kriterijus.

Atsiliepimuose į apeliacinius skundus atsakovai Prienų rajono savivaldybės komisija medžioklės plotų vienetams sudaryti ir jų riboms pakeisti, Kauno apskrrities viršininko administracija, tretieji suinteresuotieji asmenys - Medžiotojų klubas „Ąžuolas“, Medžiotojų klubas „Alšia“, Jiezno medžiotojų būrelis – nurodo, jog palaiko apeliacinių skundų argumentus ir skunduose suformuluotus prašymus.

Pareiškėjas Medžiotojų klubas „Meduja“ atsiliepimu į atsakovo ir trečiųjų suinteresuotųjų asmenų skundus prašo juos atmesti, nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas objektyviomis byloje nustatytomis aplinkybėmis ir negali būti naikinamas atsakovo bei trečiųjų suinteresuotųjų asmenų apeliaciniuose skunduose nurodytais teisiniais ir faktiniais motyvais. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, jog tretiesiems suinteresuotiesiems asmenims nepagrįstai buvo patvirtinti didesni medžioklės plotai, negu jie teisėtai valdė.

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Pagal Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 22 straipsnio 3 dalies 1 punktą, vienas iš pagrindinių įrodymų, patvirtinančių medžioklės plotų naudotojo teisę, tęstinumo tvarka, naudotis konkrečiu medžioklės plotu, yra Medžioklės Lietuvos Respublikoje nuostatų nustatyta tvarka įregistruota medžioklės plotų nuomos sutartis, kuri yra sudaryta su žemės sklypų savininkais ir valdytojais iki 2001 m. gruodžio 29 d.

Šioje teisės normoje nustatyta medžioklės plotų nuomos sutarčių įregistravimo data – iki 2001 m. gruodžio 29 d. laiko atžvilgiu bei formaliaja prasme reiškia, kad teisėtais medžioklės plotų naudotojais pripažįstami tie subjektai, kurių sutartis į konkretų medžioklės yra įregistruota paskutinė iki 2001 m. gruodžio 29 d. datos.

Ir priešingai, sutartys, kurios buvo sudarytos anksčiau, prieš nustatyta tvarka ir laiku įregistruotą paskutinę sutartį, šių sutarčių turėtojams nesuteikia teisės naudotis medžioklės plotu, kilus ginčui tarp jo naudotojų.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjo nustatyta tvarka ir laiku sudarytų medžioklės plotų nuomos sutarčių bendra ploto suma sudaro 1038,01 ha (b.l. 25-43).

Tokiu būdu, pareiškėjo naudojamas medžioklės plotas atitinka bendruosius reikalavimus, kurie yra keliami medžioklės plotų vienetui (Medžioklės įstatymo 8 straipsnis).

Dėl paminėto pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai nustatė, kad atsakovas be teisėto pagrindo atėmė iš pareiškėjo teisę į tęstinumą naudotis turėtu medžioklės plotu.

Nepagrįsti šiuo atveju yra apeliacinių skundų argumentai, kuriais ginčijamas pareiškėjo medžioklės plotų nuomos sutarčių teisėtumas.

Kaip minėta, sutartys, kurios yra sudarytos prieš paskutinę sutartį iki 2001 m. gruodžio 29 d., dėl to paties medžioklės ploto, jų turėtojams nesuteikia pirmenybės teisės į ginčo medžioklės plotą. Šiuo atveju iškilus ginčui, tiek vienų, tiek kitų sutarčių teisėtumas galėtų būti sprendžiamas teismine tvarka, bendrosios kompetencijos teisme.

Medžioklės įstatymas atsakovui taip pat nesuteikia teisės vertinti nuginčijamų sutarčių teisėtumo klausimų. Dėl ko tokie atsakovo apeliacinio skundo bei sprendimo nesudaryti pareiškėjui medžioklės plotų vieneto argumentai yra nepagrįsti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos administracinio teismo 2005 m. gruodžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinius skundus – Prienų rajono savivaldybės komisijos medžioklės plotų vienetams sudaryti ir jų riboms pakeisti bei Medžiotojų klubų „Alšia“ ir „Ąžuolas“ – atmesti.

Nutartis neskundžiama.