- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-06-04
- Bylos Nr.
- 2-2217-877/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-15261-2017-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Liukaitytė
- Ieškovas
- J. P.
- Atsakovas
- B. D.
- Trečiasis asmuo
- notarė J
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. P. ieškinį atsakovei B. D. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo notarė J. V..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Ginčas kilęs dėl oficialiojo testamento pripažinimo negaliojančiu.
Šalies argumentai
2. Ieškovė J. P. 2017 m. liepos 26 d. ieškiniu, kurį patikslino 2017-08-14, prašo pripažinti negaliojančiu I. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu sudarytą 2017 m. gegužės 9 d. testamentą, patvirtiną Kauno m. 7-ojo notarų biuro notarės J. V., kuriuo testatorė visą savo turtą paliko atsakovei B. D., notarinio registro Nr. 7KV-2089 ir priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas..
2.1. Ieškinyje nurodė, kad 2017 m. gegužės 23 d. mirė ieškovės motina I. R.. Ieškovė yra pirmos eilės įpėdinė pagal įstatymą, tačiau I. R. visą savo turtą 2017 m. gegužės 9 d. notarės J. V. patvirtintu testamentu paliko B. D..
2.2. Ieškovės teigimu, testamentas neatitinka tikrosios testatorės valios, kadangi jo sudarymo metu palikėja buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Iš VĮ Kauno Kalniečių poliklinikos medicininių dokumentų matyti, kad jau 2016 m. blogėja atmintis, vargina nemiga,. Kontaktas yra blogas, nežino savo telefono numerio ir artimųjų, dezorientuota, atsisako gydytojų specialistų konsultacijų. Iš 2017 m. balandžio 21 d. VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės epikrizės matyti, kad kontaktas su ligone apsunkintas, kalba neaiški. 2017 m. balandžio 16 d. galvos smegenų kompiuterinės tomografijos duomenimis nustatyta saiki lėtinė kraujagyslinė encefalopatija. I. R. laikotarpiais nuo 2017 m. sausio 16 d. iki 2017 m. balandžio 16 d. bei nuo 2017 m. balandžio 21 d. iki 2017 m. gegužės 15 d. gulėjo Raudonojo Kryžiaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėje, kurios medicininiuose dokumentuose nurodyta, kad I. R. pati apsitarnauti negali, jos orientacija ir atmintis sulėtinta bei paskyrimuose įrašyta, kad reikia sekti pacientės elgesį. 2017 m. birželio 20 d. VĮ Kauno Panemunės slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės rašte nurodyta, kad gydymosi šioje ligoninėje laikotarpiu I. R. nebuvo leista išvykti jokiais tikslais. Moteris, prisistačiusi G. V., prašė trumpam išleisti I. R., tačiau ši išleista nebuvo, tačiau 2017-05-09 testamentas buvo sudarytas notaro biure tuo metu, kai I. R. gulėjo šioje ligoninėje ir išvykti iš jos nebuvo leista.
2.3. Ieškovė nurodė, kad I. R. nuo 2002 metų sirgo piktybine limfoma bei kitomis ligomis, t. y. išemine širdies ir smegenų liga, prieširdžių virpėjimu, lėtiniu širdies nepakankamumu, hipertenzine liga, jai buvo skiriama daug vaistų, dėl to medicininiuoise dokumentuose nurodoma, kad jos sveikatos būklė nebuvo gera, mama buvo vangi, kontaktas apsunkintas, o tai galėjo turėti įtakos I. R. psichikos būsenai testamento sudarymo metu.
2.4. Ieškovės teigimu, I. R. testamento sudarymo metu buvo neveiksni, nesuvokė savo veiksmų reikšmės ir negalėjo jų valdyti. Kadangi testatoriaus valia yra esminis būtinas testamento elementas, ji turi būti išreikšta taip, kad būtų aišku, jog asmuo duoda patvarkymą būtent dėl paveldėjimo po jo mirties, todėl nesant išreikštai tikrajai testatorės valiai, testamentas yra neteisėtas, todėl turi būti pripažintas negaliojančiu ir panaikintas.
2.5. Teismo posėdyje ieškovė paaiškino, kad tame bute su mama gyvena nuo dvylikos metų amžiaus, tačiau mama viena butą privatizavo, o ji jautėsi niekuo, buto tvarkytoja. Neapsikentusi sunkaus mamos būdo, išvyko gyventi į Zarasus. Kai po penkerių metų 2010 m. grįžo, butas buvo labai apleistas, ji vėl viską tvarkė. Mamos psichikos sutrikimai pasireiškė tuo, kad ji nešė daiktus, baldus, rakandus nuo konteinerio, namai buvo užgriozdinti, dvokė. Vonioje nusimaudžiusi, vandens neišleisdavo, o naudojo jį tualeto nuleidimui. Bute rado kvitus, lapelius su skolomis, viską apmokėjo, spyną pakeitė, nes buvo sugedusi. Ieškovė nurodė, kad neturėjo galimybės rūpintis mamos slauga, o paliatyvi slauga ligoninėje buvo vienintelė išeitis esamomis aplinkybėmis ir atitiko jos interesus.
Atsiliepimas
3. Atsakovė B. D. 2017 m. spalio 11 d. teismui pateiktu atsiliepimu į ieškinį prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
3.1. Atsiliepime nurodo, kad testatorė iki pat savo mirties buvo šviesaus proto, suprato savo veiksmų reikšmę ir galėjo juos valdyti. Testatorės valia buvo visą turtą palikti atsakovei, tokiu būdu atimant paveldėjimo teisę iš ieškovės. Tai buvo sąmoningas testatorės veiksmas, nulemtas to, kad ieškovė niekada nesirūpino savo mama, jos neslaugė, su ja nebendravo. Testatorė buvo labai įskaudinta tokio dukros abejingumo, todėl jau seniai buvo nusprendusi atimti paveldėjimo teisę iš ieškovės. Dar 2007 m. liepos 10 d. testatorė buvo surašiusi testamentą vaikaičio L. P. (ieškovės sūnaus) naudai, tačiau 2016 m. L. P., kuris gyveno Jungtinėse Amerikos Valstijose, žuvo. Dėl vaikaičio mirties I. R. labai išgyveno.
3.2. Nepagrįsti ieškovės teiginiai, kad atsakovė niekada nebendravo su testatore. Atsakovės senelė J. V. yra I. R. sesuo, jos nuolatos artimai bendravo. Atsakovė ir jos senelė, kurią kas savaitę atvykdavo aplankyti testatorė, gyveno tame pačiame name, todėl atsakovė nuolatos matydavo testatorę ir su ja bendravo. J. V. mirė 2016 m. kovo 17 d. Dėl šios netekties testatorė labai išgyveno, vėliau mirė ir testatorės vaikaitis. Nuo to laiko atsakovė liko artimiausia testatorės giminaitė, nes ieškovė su savo motina artimo ryšio nepalaikė.
3.3. 2017 m. sausio pradžioje testatorės sveikatai pablogėjus, į namus ji išsikvietė šeimos gydytoją O. Š., kuri atvykusi pamatė baisų vaizdą: I. R. gulėjo lovoje labai prastos būklės, neprižiūrėta, šaldytuve nebuvo maisto produktų. Testatorė nurodė savo draugės J. N. telefono numerį, su kuria gydytoja susisiekė ir buvo nuspręsta testatorę paguldyti į VšĮ Kauno Panemunės slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninę, kad ja būtų tinkamai rūpinamasi. Būdama ligoninėje testatorė paskambino atsakovei, papasakojo visą situaciją ir nuo tos dienos atsakovė pradėjo lankyti testatorę slaugos namuose, ja rūpintis kartu su motina G. V.. 2017 m. balandžio mėn. paaiškėjo, kad limfoma yra sparčiai progresuojanti, dėl ko testatorė ilgai neišgyvens. Sužinojusi tai, I. R. pasikvietė atsakovę ir pasakė, kad savo turtą nori palikti jai, nes po anūko mirties turtą paveldėtų ieškovė, o ji to nenori. Atsakovė 2017-05-05 savo ranka surašė asmeninį testamentą, jeigu dėl ligos nebespėtų jo patvirtinti notarine tvarka bei paprašė kuo greičiau susisiekti su notare. 2017-05-09 Kauno m. 7-ajame notaro biure buvo sudarytas oficialusis testamentas, 2017-05-23 I. R. mirė. Laidotuvėmis rūpinosi viena atsakovė, ieškovė nei mamos šermenyse, nei laidotuvėse nedalyvavo.
3.4. Atsakovės įsitikinimu, ieškovė manipuliuoja medicininiais dokumentais, išimdama iš konteksto tam tikras frazes. Kraujagyslinė encefalopatija yra dažna vyresnio amžiaus žmonių liga, kuri neturi įtakos žmogaus psichinei sveikatai ar gebėjimui suvokti savo veiksmus. Slaugos ligoninėje testatorė buvo ne dėl psichikos sutrikimų, o todėl, kad ja dukra nesirūpino.
3.5. Atsakovė B. D. teismo posėdyje nurodė, kad testatorė yra jos močiutės sesuo, su kuria testatorė iki pat jos mirties artimai bendravo, o mirus labai išgyveno. I. R. niekada nesiskųsdavo, kad jai blogai. 2017 m. sausio pradžioje paskambino iš slaugos ligoninės, paprašė apmokėti mokesčius už butą. Nuo tada lankė ją slaugos ligoninėje kas antrą dieną po darbo. Gegužės 5 d. palatoje, kai atvyko aplankyti, surašė raštelį bei paprašė užregistruoti pas notarą. Leidimo išvykti iš ligoninės neprašė, nes nežinojo, kad toks leidimas reikalingas. I. R. nebuvo tokios būklės, kad negalėtų išvažiuoti.
4. Trečiasis asmuo notarė J. V. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Parengiamajame teismo posėdyje notarė paaiškino, kad jai nekilo abejonių dėl testatorės psichikos būsenos, į visus klausimus atsakinėjo be problemų. Paaiškino, kad nori atimti paveldėjimo teisę iš dukros, nes ji negražiai elgėsi. Savo turtą nusprendė palikti sesers vaikaitei B.. Tai ne pirmas I. R. sudarytas testamentas. Susidarė įspūdis, kad apie tokį sprendimą testatorė ilgai galvojo. Teismo posėdyje prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys atmetamas.
Dėl faktinių aplinkybių
5. Byloje nustatyta, kad 2017 m. gegužės 23 d., būdama 81 metų amžiaus, mirė ieškovės J. P. motina I. R. (1 t., b. l. 6). 2017 m. gegužės 9 d. Kauno m. 7-ojo notarų biuro notarė J. V. notaro biure patvirtino I. R. testamentą, kuriuo visą savo turtą ji paliko atsakovei B. D. ir atėmė paveldėjimo teisę iš savo dukters J. P. (1 t., b. l. 8). I. R. 2017 m. gegužės 5 d. buvo sudariusi ir asmeninį testamentą, kurio notarei nepateikė (1 t., b. l. 64). 2019 m. kovo 26 - balandžio 2 d. Teismo pomirtinės psichiatrijos akte Nr. 78TPK-76/2019 nurodoma, kad I. R. testamento sudarymo metu (2017-05-09) galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos vadyti; duomenų apie I. R. psichikos sutrikimą ar išreikštą silpnaprotystę testamento sudarymo metu nėra; duomenų, kad I. R. nustatytos somatinės ligos būtų sukėlę jai psichikos būklės sutrikimus, dėl kurių ji būtų negalėjusi suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, nėra (2 t., b. l. 4-8).
6. Byloje kilo ginčas, ar testatorė I. R., nors ir būdama veiksni, testamento sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti (CK 1.89 str.).
Dėl testamento pripažinimo negaliojančiu
7. Testamentas – tai asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisiniai padariniai atsiranda tik testatoriui mirus. Testamentą gali sudaryti tik veiksnus asmuo, kuris suvokia savo veiksmų reikšmę ir padarinius (CK 5.15 str. 2 d.). Kai testamentą sudarė asmuo, kuris negalėjo suvokti savo veiksmų reikšmės, testamentas gali būti pripažįstamas negaliojančiu Civilinio kodekso 1.89 straipsnio pagrindu. Pasisakydamas dėl šios normos aiškinimo ir taikymo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kt.). Bylų, kuriose ginčijamas mirusio testatoriaus testamentas CK 1.89 str. pagrindu, nagrinėjimo ypatumas yra tas, kad testatoriaus gebėjimai suvokti savo veiksmų reikšmę ir padarinius vertinami retrospektyviai, neišklausant paties testatoriaus, paprastai pagal liudytojų parodymus ar ekspertų išvadas, priimtas remiantis medicininiuose dokumentuose išlikusiais įrašais apie testatoriaus sveikatos būklę.
8. Teismo išvada, kad testamento surašymo metu testatorius negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų padarinių, gali būti padaryta tik tuo atveju, jei pašalinamos visos pagrįstos abejonės dėl išreikštos palikėjos valios atitikimo jos tikrajai valiai, mirusio asmens testamente išreikšta valia turi būti ypač gerbtina, todėl testamento pripažinimas negaliojančiu galimas tik išskirtiniais atvejais. Jeigu nagrinėjant ieškinio reikalavimą testamentą pripažinti negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu, nustatoma, kad testatorius testamento sudarymo metu buvo socialiai orientuotas, pats suformavo savo valią bei ją išreiškė ir nėra tos valios įforminimo trūkumų, tai sandoris turėtų būti išsaugomas.
9. Nagrinėjamu atveju testamentą tvirtino notaras. Notaras, būdamas valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 str. 1 d.), privalo įsitikinti testatorės veiksnumu (Notariato įstatymo 31 str., 48 str.). Teismo posėdyje apklausta notarė J. V., kuri nėra suinteresuota bylos baigtimi, patvirtino, jog pasikvietė I. R. vieną į savo kabinetą, kad nebūtų daroma jokia pašalinė įtaka ir pabendravo su ja. Notarei jokių abejonių dėl testatorės veiksnumo nekilo. Notarė klausė, kodėl turtą palieka ne dukrai, ar vėliau neapsigalvos. Notarei susidarė įspūdis, kad sprendimą nušalinti dukrą nuo palikimo testatorė seniai gerai apgalvojo. I. R. pati visur savo ranka testamente įrašė savo vardą, pavardę ir pasirašė. Notarė teisme patvirtino, jog testatorė buvo pilnai sąmoninga ir abejonių dėl jos neveiksnumo nekilo.
10. 2019 m. kovo 26 - balandžio 2 d. Teismo pomirtinės psichiatrijos akte Nr. 78TPK-76/2019 nurodoma, kad I. R. testamento sudarymo metu (2017-05-09) galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti; duomenų apie I. R. psichikos sutrikimą ar išreikštą silpnaprotystę testamento sudarymo metu nėra; duomenų, kad I. R. nustatytos somatinės ligos būtų sukėlę jai psichikos būklės sutrikimus, dėl kurių ji būtų negalėjusi suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, nėra (2 t., b. l. 4-8). Kasacinio teismo praktikoje dėl CPK 218 straipsnio taikymo išaiškinta, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni negu duomenys, esantys kituose įrodymų šaltiniuose.
11. Iš gydymo įstaigų pateiktų I. R. sveikatos istorijų esančių įrašų nustatyta, kad I. R. nuo 2004 m. serga išemine širdies ir galvos smegenų liga, nuo 2009 m. piktybine kraujo onkologine liga. 2015 m. gegužės 25 d. I. R. konsultuota psichiatro, tuo metu nustatyta organinės depresijos anamnezė, gydyta antidepresantu. 2015 m. liepos 14 d. atliktas psichologinis ištyrimas, kurio išvadoje nurodyta, kad testatorės pažinimas nesutrikęs, nurodyti kognityvinių funkcijų (dėmesio) pakitimai, MMSE -26 balai. Paskutinėje psichiatro konsultacijoje 2016 m. sausio 13 d. nurodytas lėtas ir klampus mąstymas, tačiau ryškesnių kognityvinių funkcijų sutrikimų nenurodyta. 2017 m. sausio 9 d. šeimos gydytojo konsultacijos metu pažymėta: „su ligone kontaktas blogas <...>, bloga atmintis <...> dezorientuota“, nurodyta, kad I. R. gyvena viena, planuojama guldyti į slaugos ligoninę. Slaugos stacionare gydyta nuo 2017 m. sausio 16 d. iki 2017 m. balandžio 16 d., stacionarizuojant būklės aprašyme nurodyta, kad I. R. sąmoninga, orientacija ir atmintis sulėtinta. 2017 m. balandžio 14 d. pablogėjus būklei, įtarus ūmų galvos smegenų kraujotakos sutrikimą nukreipta į Kauno klinikinę ligoninę, kurioje gydyta nuo 2017 m. balandžio 16 d. iki 2017 m. balandžio 21 d., stacionarizuojant nurodyta, kad ji sąmoninga, tačiau vangi. Po gydymo stacionare I. R. būklė įvertinta kaip pagerėjusi, nurodyta, kad ji sąmoninga, orientuota, išrašyta nukreipiant į slaugos ligoninę. Slaugos ligoninėje pakartotinai gydyta nuo 2017 m. balandžio 21 d. iki 2017 m. gegužės 15 d., nurodant, kad I. R. sąmoninga, orientacija ir atmintis sulėtinta. Taigi, įvertinus šių medicininių dokumentų visumos turinį, ieškovės ieškinyje nurodomi pavieniai epizodai dėl I. R. sveikatos pablogėjimo tuo metu, kai ji buvo palikta viena namuose ir kurį laiką išbuvo nevalgiusi ar sutrikus galvos smegenų kraujotakai, nesudaro pagrindo išvadai, kad ir testamento sudarymo metu jos sveikatos būklė neleido suvokti savo veiksmų reikšmės.
12. I. R. šeimos gydytoja O. Š. parodė, kad su testatorė buvo kolegės, dirbo vienoje ligoninėje, pas ją dažnai lankėsi. Prieš paguldant I. R. į slaugos ligoninę, lankėsi pas ją namuose. I. R. skundėsi, kad sunku gyventi, apsitarnauti, neturi ką valgyti, su dukra nebendrauja. Dėl psichikos sveikatos nebuvo problemų, tačiau I. R. skundėsi, kad kai žuvo anūkas, mirė sesuo, ją pradėjo kankinti nemiga, todėl tuo metu išrašė Nurofen bei rekomendavo kreiptis pas psichiatrą dėl antidepresantų. Savo veiksmus suprato, pagal savo amžių buvo šviesaus proto, naudojosi telefonu, nebuvo dezorientuota, tačiau buvo pasimetusi dėl to, kad nesugeba susitvarkyti. Įvertinus, kad dukra nesidomėjo motinos būkle, o jai buvo reikalinga kito asmens priežiūra, pasiūlė slaugos ligoninę. Dėl paguldymo į ligoninę rūpinosi dvi jos draugės iš Žemaitijos – paskambinus atvažiavo, išmaudė, paruošė vykimui į ligoninę.
13. Panemunės slaugos ligoninės socialinė darbuotoja V. V. parodė, kad daug bendravo su paciente, apibūdino ją kaip malonų, šiltą žmogų. Jos būklė palaipsniui blogėjo, todėl įtarė progresuojant onkologinę ligą. Telefonu apie I. R. sveikatos būklę telefonu teiraudavosi buvusios bendrakursės, pas gydytoją matė atvykusias dvi moteris, kurios prisistatė giminaitėmis. Dukrą surado per jos darbovietę ir apie tai, kad mama guli slaugos ligoninėje informavo telefonu. Paaiškino, kad ligoniams iš ligoninės išvykti neleidžiama, ir gydytoja jai pasakė, kad I. R. buvo iš ligoninės buvo išvežta be administracijos leidimo.
14. J. N. (testatorės bendramokslė, gydytoja- pediatrė) parodė, kad su I. R. dažnai bendraudavo telefonu. I. paskambino ir paprašė kuo greičiau atvažiuoti, nes buvo blogai su sveikata. Draugė iš Jurbarko nuvažiavo, rado pasibaisėtinoje būklėje – labai apleista, šaldytuvas tuščias, nevalgiusi kelias dienas. J. ją parvežė iš ligoninės, įmetė ir uždarė duris. Panemunės ligoninėje matė dvi savaites prieš mirtį – kontaktas normalus, kritiška savo būklei, sugebėjo juokauti, psichika nebuvo sutrikusi, vaikščiojo su vaikštyne, minėjo, kad dukra jos nelankė, slaugos namuose jai viskas buvo gerai. Tačiau I. R. negatyviai apie dukrą nekalbėjo, sakė, kad sunkiai dirba, priėmime. Dukra laidotuvėse nedalyvavo.
15. Liudytoja A. S. (kaimynė) parodė, kad testatorė dažnai skųsdavosi, kad dukra jos neprižiūri, neprisideda prie buto išlaikymo. Iki slaugos namų ji pati savimi pasirūpindavo. Aplankiusi I. R. ligoninėje prieš mirtį, paliko raštelį J., tačiau ji pasakė, kad mamos nelankys.
16. Liudytoja J. P. (Panemunės slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės gydytoja) parodė, kad I. R. gulėjo du kartus, pirmą kartą – ilgai, antrą- trumpai. Pateko šeimos gydytojo siuntimu dėl piktybinės limfomos. Pagal medicinos dokumentus psichinė liga jai nebuvo nustatyta, psichozės reiškinių taip pat gydymo metu nepastebėjo, nes tuo atveju gydoma kitoje ligoninėje. Dėl psichikos ligos gydyta nebuvo. Psichikos sutrikimų nepastebėjo. Buvo gera, rami moteris. Į trečią ligoninę buvo išvežta dėl smegenų kraujotakos sutrikimo, nustatyta lėtinė smegenų išemija, kuri būdinga vyresnio amžiaus asmenims. Sekti pacientės elgesį ligoninėje buvo įrašyta todėl, kad pacientų nepažįsta, nežino jų įpročių, ligų simptomų, todėl iš pradžių visi be išimties ligoniai yra 24 valandas stebimi. Ją dažnai lankydavo dvi draugės gydytojos, jos taip pat dažnai skambindavo ir teiraudavosi apie sveikatą, pati vaikščiojo su vaikštyne arba lazdute. Per antrą gulėjimą prisistatė giminaitė, tačiau jos duomenys pacientės ligos istorijoje nebuvo nurodyti, bet I. R. patvirtino, kad tai giminaitė, ir jai leido teikti informaciją apie sveikatos būklę. Ta giminaitė prašė leidimo išsivežti I. R. tam, kad sutvarkyti dokumentus, tačiau toks leidimas nebuvo duotas. I. R. asmens dokumentas, ją atvežus į ligoninę, buvo perduotas socialinei darbuotojai.
17. Liudytoja G. V. (ieškovės motina) parodė, kad kviesdavosi testatorę per šventes, veždavo lankyti kapų. Apie 2017 m. sausio vidurį I. R. paskambino, paprašė atvežti į slaugos namus drabužių, higienos reikmenų, viską nupirko ir nuvežė. Lankė kartą per savaitę, vėliau dažniau. Kalbėjo, kad nori parašyti testamentą, dar esant gyvai jos seseriai.
18. Prieštaraujantys ieškinyje nurodytoms aplinkybėms pačios ieškovės paaiškinimai, notarės, atsakovės paaiškinimai bei liudytojų paaiškinimai patvirtina, kad atsakovė, sudarydama testamentą galėjo sąmoningai suformuoti savo valią ir ją išreikšti. I. R. mokėjo ir galėjo naudotis telefonu, dažnai skambindavo draugėms ir giminaitėms, būdama gydytoja, suvokė savo sunkią ligą, tačiau iki mirties išliko optimistė. Slaugos ligoninės slaugytoja ir gydytoja apibūdino I. R. kaip malonų ir šiltą žmogų, ji iki pat mirties išlaikė artimus ryšius su savo kurso draugėmis, dažnai su jomis bendraudavo telefonu; visą gyvenimą dirbo gydytoja, todėl teismas neturi pagrindo abejoti testatorės gebėjimu užmegzti ir išlaikyti socialinius ryšius. Tikėtina, kad artimo ryšio su dukra iki mirties testatorei išlaikyti nepavyko, nors I. R. pabrėždavo draugėms, kad jai dukros gaila, nes ji labai sunkiai dirba. Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog I. R. buvo stipraus charakterio, siekianti pati priimti sprendimus. Pirmuoju testamentu savo turtą buvo palikusi vaikaičiui (ieškovės sūnui), antrąjį- atsakovei, t. y. ji jau 2007 m. buvo išreiškusi valią nepalikti savo turto pirmos eilės įpėdinei pagal įstatymą. Ieškovės paaiškinimai, kad ji tiesiog nesutarė su mama, priekaištavo jai dėl netvarkos buityje, vengė su ja bendrauti, liudytojų parodymai, kad rado paliktą sergančią vieną namuose, nepasirūpino netgi tuo, kad mama turėtų maisto, paaiškina, kodėl I. R. siekė, kad ja rūpintųsi tie žmonės, kurie jai buvo artimesni ir kurių pati norėjo. Nepaisant to, kad testamento sudarymo metu testatorė buvo 81 metų amžiaus, tačiau tai neleidžia daryti išvados, kad ji negalėjo turėti savo pagrįstos nuomonės dėl turto. Medicininiai dokumentai nepatvirtina, kad I. R. sirgo psichikos ligomis, kurios būtų galėjusios įtakoti jos galimybę suvokti savo veiksmų reikšmę. Taip pat pažymėtina ir tai, jog visi apklausti liudytojai (taip pat ir ją gydžiusios gydytojos) teisme patvirtino, kad nepastebėjo testatorės psichikos sutrikimų, o įvertinus byloje ištirtų įrodymų visumą, darytina išvada, jog testamento sudarymo metu I. R. pilnai suvokė savo veiksmus ir jų reikšmę ir testamentu sąmoningai išreiškė savo tikrąją valią nušalinti dukrą nuo palikimo. Teismo vertinimu, ieškinio pareiškimą lėmė ne ieškovės abejonės testatorės išreikšta tikrąja valia, bet tai, kad tikroji valia nesutapo su ieškovės norais.
19. I. R., būdama gydytoja, suvokė savo ligos sunkumą, gebėjo tai susieti su savo amžiumi ir gyvenimo prognoze. Aplinkybė, kad testatorė išvyko be ligoninės administracijos leidimo į notaro biurą dėl testamento sudarymo, 2016-08-15 I. R. rašytas raštelis, kuriame nurodyta; „Kai mane palaidosi, tau palieku butą“ (2 t. b. l. 24), neturi teisinės reikšmės dėl sprendžiant ieškinio pagrįstumo klausimą.
20. Įstatymo nustatyta galimybė asmeniui savo nuožiūra nuspręsti, kam po jo mirties atiteks teisė disponuoti likusiu turtu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika bylose dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, aiškina, kad gerbti testatoriaus valią reikalauja gero elgesio (geros moralės) taisyklės. Tai, kad testatorės tikroji valia dėl įpėdinių skyrimo nesutapo su ieškovės lūkesčiais ir aplinkybių vertinimu, nesudaro pakankamo pagrindo neatsižvelgti į testatorės išreikštą valią, todėl ieškinys atmestinas.
21. Byloje taip pat nėra duomenų, kad testatorei aiškiai ir pilnai suvokiant savo veiksmus ir sudarant testamentą, jai būtų darę įtaką kiti asmenys, ar kad testatorė testamentą būtų sudariusi prieš savo valią. Priešingai, notarė teisme patvirtino, kad su viena testatore atskirai, nedalyvaujant jokiems tretiesiems asmenims, aiškinosi kodėl, kam ir kokį turtą ji palieka ginčo testamentu. Notarei jokių abejonių dėl jos valios nekilo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
22. Ieškinį atmetus iš ieškovės atsakovei priteistinos jos turėtos ir pagrįstos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis).
23. Atsakovė prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 1250 Eur atstovavimo išlaidos už atsiliepimo į ieškinį bei parengimą, dokumentų analizę, atstovavimą teismo posėdžiuose (2 t., b. l. 28-34). Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos rašytiniais įrodymais – sąskaitomis Nr. EN17013, Nr. 18/09, Nr. EV-19-038, mokėjimo nurodymais Nr. 247, Nr. 33, banko sąskaitos išrašu. Prašoma atlyginti atstovavimo išlaidų suma neviršija Teisingumo ministro patvirtintų Rekomendacijų (2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtinta Rekomendacijų redakcija) nustatytus civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių dydžių, atitinka advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, ieškovė dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio nereiškė prieštaravimų, todėl įrodymais apie patirtas išlaidas pagrįsta 1250 Eur bylinėjimosi išlaidų suma priteistina atsakovei iš ieškovės (CPK 98 str. 1, 2 d.).
24. Valstybė šioje byloje patyrė 29,17 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Ieškinį atmetus, šios išlaidos priteistinos iš ieškovės valstybės naudai (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259-270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti B. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 250 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų penkiasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 29,17 Eur (dvidešimt devynių eurų 17 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu, mokamas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.