- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-06
- Bylos Nr.
- 1N-64/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jonas Algimantas Venckus, Albinas Bielskis (pran.), Svajūnas Knizleris
- Nuteistasis
- S. P.
- Advokatai
- Adomas Liutvinskas
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Bielskio (pranešėjo),
teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo S. P. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 24 d. nutarties, kuria nuteistojo S. P. prašymas dėl suėmime išbūto laiko įskaitymo į bausmės laiką, atmestas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. P. Kauno apygardos teismo 1999 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 112 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 metams, pagal BK 303 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 metams, pagal BK 105 straipsnio 5 punktą laisvės atėmimu 12 metų, pagal BK 235 straipsnį laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 42 straipsniu bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 12 metų. Vadovaujantis BK 43 straipsniu prie paskirtosios bausmės dalinai pridėta Kauno apygardos teismo 1996 m. vasario 13 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalis – laisvės atėmimas 2 metams su turto konfiskavimu ir šias bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 14 metų su turto konfiskavimu, laisvės atėmimo bausmę S. P. paskiriant atlikti iš dalies – 8 metus kalėjime, o likusius 6 metus griežtojo režimo pataisos darbų kolonijoje. Bausmės pradžia S. P. pradėta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 1999 m. gegužės 25 d. Į bausmės laiką jam įskaičiuota kardomajame kalinime (suėmime) išbūtas laikas nuo 1998 m. rugpjūčio 24 d. iki 1999 m. gegužės 25 d. Kardomoji priemonė – suėmimas S. P. palikta ta pati iki įsiteisės nuosprendis.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos apeliacinis teismas 1999 m. spalio 28 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 1999 m. gegužės 25 d. nuosprendžio dalį S. P. ir kito nuteistojo atžvilgiu dėl jų padarytų nusikaltimų pagal BK 112 straipsnio 2 dalį už R. R. ir R. V. sužalojimą, panaikino ir baudžiamąją bylą šioje dalyje perdavė iš naujo nagrinėti teisme. Kitą nuosprendžio dalį paliko nepakeistą.
Kauno apygardos teismo 2000 m. balandžio 21 d. nuosprendžiu S. P. nuteistas pagal BK 112 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams ir, remiantis BK 42 straipsniu, ši bausmė subendrinta su Kauno apygardos teismo 1999 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu pakirta ir subendrinta dvylikos metų laisvės atėmimo bausme už nusikaltimus, numatytus BK 303 straipsnio 1 dalyje, 105 straipsnio 5 punkte, 235 straipsnyje – griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvylikai metų. Vadovaujantis BK 43 straipsniu, prie šios bausmės iš dalies pridėta Kauno apygardos teismo 1996 m. vasario 13 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis – laisvės atėmimas 2 metams su turto konfiskavimu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 14 metų su turto konfiskavimu, laisvės atėmimo bausme atliekant pirmus 6 metus kalėjime, o likusius griežtojo režimo pataisos darbų kolonijoje. S. P. bausmės pradžia pradėta skaičiuoti nuo 2000 m. balandžio 21 d. Į bausmės laiką įskaitytas kardomasis suėmimas nuo 1998 m. rugpjūčio 24 d. iki 2000 m. balandžio 21 d.
S. P. 2010 m. birželio 10 d. kreipėsi į Kauno apygardos teismą su prašymu į bausmės laiką įskaityti kardomajame kalinime išbūtą laiką nuo 1998 m. gegužės 20 d. iki 1998 m. rugpjūčio 24 d.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2010 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi nuteistojo S. P. prašymą atmetė.
Šalies argumentai
Nuteistasis S. P. skunde prašo peržiūrėti jo baudžiamąją bylą ir į paskirtos bausmė laiką įskaityti kardomajame kalinine išbūtą laiką nuo 1998 m.gegužės 20 d. iki 1998 m. rugpjūčio 24 d.
Nuteistasis skunde nurodo, jog atlikdamas ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę padarė naują nusikalstamą veiką, už kurią buvo nuteistas Kauno apygardos teismo 1999 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu. Iš karto po šio nusikaltimo padarymo, t.y. 1998 m. gegužės 21 d., jis buvo uždarytas į kalėjimo tipo patalpas. Tačiau Kauno apygardos teismas į 1999 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu paskirtosios bausmės laiką įskaitė kardomajame kalinime išbūtą laiką tik nuo 1998 m. rugpjūčio 24 d. Todėl S. P. nurodo, kad į bausmės laiką jam nebuvo įskaityti trys mėnesiai, t.y. laikotarpis nuo 1998 m. gegužės 21 d. iki 1998 m. rugpjūčio 24 d., kuomet jis buvo kalinamas griežtesnio režimo įkalinimo įstaigos patalpose.
Teismo posėdyje S. P. gynėjas prašė nuteistojo skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo S. P. skundas atmestinas.
Skundžiama Kauno apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 24 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl nėra jokio teisinio pagrindo ją naikinti arba pakeisti. Pažymėtina, kad nagrinėjamo S. P. skundo argumentai iš esmės identiški jau išnagrinėto skundo Kauno apygardos teisme argumentams.
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad S. P. Kauno apygardos teismo 1996 m. vasario 13 d. nuosprendžiu buvo nuteistas laisvės atėmimu šešeriems metams ir šešiems mėnesiams. Šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės terminas būtų pasibaigęs 2002 m. balandžio 2 d. Atlikdamas šiuo nuosprendžiu paskirtąją bausmę, S. P. 1998 m. gegužės 20 d. padarė naują nusikalstamą veiką. Vadinasi, S. P. atlikdamas paskirtąją laisvės atėmimo bausmę, naują nusikaltimą padarė iki bausmės, paskirtos ankstesniu nuosprendžiu, atlikimo pabaigos likus trejiems metams vienuolikai mėnesių ir aštuoniolikai dienų. 1998 m. rugpjūčio 13 d. prokuroro nutarimu jis buvo patrauktas kaltinamuoju, o 1998 m. rugpjūčio 24 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi S. P. naujoje byloje buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas šešiems mėnesiams. Tai reiškia, kad kardomoji priemonė – suėmimas S. P. atžvilgiu dėl naujai padaryto nusikaltimo pradėta taikyti tik nuo 1998 m. rugpjūčio 24 d. S. P. , už nusikalstamą veiką, įvykdytą 1998 m. gegužės 20 d., ir kitas nusikalstamas veikas, Kauno apygardos teismo 1999 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal BK 112 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 3 metams; pagal BK 303 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 3 metams; pagal BK 105 straipsnio 5 punktą – laisvės atėmimu 12 metų; pagal BK 235 straipsnį – laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 42 straipsniu, paskirtosios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė bausmė S. P. paskirta laisvės atėmimas 12 metų. Vadovaujantis BK 43 straipsniu, prie šiuo nuosprendžiu paskirtosios bausmės dalinai pridėta Kauno apygardos teismo 1996 m. vasario 13 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalis – laisvės atėmimas 2 metams su turto konfiskavimu ir bausmes subendrinus dalinio bausmių sudėjimo būdu, galutinė bausmė S. P. paskirta laisvės atėmimas 14 metų su turto konfiskavimu. Bausmės pradžia S. P. skaičiuota nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 1999 m. gegužės 25 d., o į bausmės laiką įskaitas kardomajame kalinime išbūtas laikas nuo 1998 m. rugpjūčio 24 d. iki 1999 m. gegužės 25 d. Pirmiau minėtas nuosprendis dalyje dėl S. P. ir A. R. nuteisimo pagal BK 112 straipsnio 2 dalį Lietuvos apeliacinio teismo 1999 m. spalio 28 d. nutartimi panaikintas ir baudžiamoji byla šioje dalyje perduota iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs šią baudžiamąją bylą, 2000 m. balandžio 21 d. nuosprendyje nurodė bausmės pradžią S. P. skaičiuoti nuo 2000 m. balandžio 21 d., o į bausmės laiką įskaityti kardomajame kalinime išbūtą laiką nuo 1998 m. rugpjūčio 24 d. iki 2000 m. balandžio 21 d. Taigi, iš pirmiau aptartų duomenų matyti, kad S. P. , atlikdamas pagal Kauno apygardos teismo 1996 m. vasario 13 d nuosprendį paskirtą laisvės atėmimo bausmę šešeriems metams ir šešiems mėnesiams, padarė naują nusikalstamą veiką. Dėl šios nusikalstamos veikos kardomoji priemonė – suėmimas S. P. pradėta taikyti tik 1998 m. rugpjūčio 24 d., kuomet Kaišiadorių rajono apylinkės teismas nutartimi S. P. paskyrė suėmimą šešiems mėnesiams. Kaip matyti iš Kauno apygardos teismo 1999 m. gegužės 25 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo 2000 m. balandžio 21 d. nuosprendžio, naujai paskirtosios bausmės buvo subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu su Kauno apygardos teismo 1996 m. vasario 13 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi. Į šiais nuosprendžiais paskirtąsias bausmes buvo įskaitytas S. P. kardomajame kalinime išbūtas laikas nuo 1998 m. rugpjūčio 24 d., t.y. būtent nuo tos dienos, kuomet Kaišiadorių rajono apylinkės teismas nutartimi S. P. paskyrė kardomąją priemonę – suėmimą. Nuo nusikalstamos veikos padarymo dienos, t.y. nuo 1998 m. gegužės 20 d. iki kardomosios priemonės paskyrimo – 1998 m. rugpjūčio 24 d. S. P. atlikinėjo bausmę pagal 1996 m. vasario 13 d. Kauno apygardos teismo nuosprendį, o dėl naujai padarytų nusikalstamų veikų jokios procesinės prievartos priemonės jo atžvilgiu pirmiau minėtu laikotarpiu taikytos nebuvo. Todėl Kauno apygardos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį dėl naujai padarytų nusikalstamų veikų, pagrįstai į bausmės laiką įskaitė kardomajame kalinime išbūtą laiką nuo 1998 m. rugpjūčio 24 d.
Iš nuteistojo S. P. skundo turinio matyti, kad jis, prašydamas į bausmės laiką įskaityti kardomajame kalinime išbūtą laiką, nurodo, kad jau nuo 1998 m. gegužės 21 d., iš karto po naujos nusikalstamos veikos padarymo, jis buvo perkeltas į kitas įkalinimo įstaigos patalpas. Todėl, jo nuomone, būtent nuo šio perkėlimo laikytina, kad jam buvo taikoma kardomoji priemonė – suėmimas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia nuteistojo dėmesį, jog, kaip matyti iš bylos medžiagas, naują nusikalstamą veiką S. P. padarė atlikdamas bausmę Pravieniškių 1 – oje sustiprinto režimo pataisos darbų kolonijoje. Nusikalstama veika buvo padaryta veikiant bendrai su kitais laisvės atėmimo bausmę atliekančiais asmenimis. Todėl tokiais savo nusikalstamais veiksmais S. P. padarė ne tik baudžiamajame įstatyme uždraustas veikas, bet ir sutrikdė bausmę vykdančios institucijos veiklą. Todėl pareigūnai, norėdami užtikrinti tvarką įkalinimo įstaigoje ir siekdami izoliuoti nusikalstamą veiką padariusius asmenis, pakeitė S. P. bausmės atlikimo vietą. Tačiau nuteistojo parkėlimas į kitas įkalinimo įstaigos patalpas negali būti vertinamas kaip kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimas. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, kardomąją priemonę – suėmimą įtariamajam (kaltinamajam) skiria tik teismas, priimdamas motyvuotą nutartį. Kaip jau minėta, šiuo atveju tokia nutartis buvo priimta 1998 m. rugpjūčio 24 d.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo S. P. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 24 d. nutartį.