Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

Z. J., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) šiuo metu suimta, iki suėmimo gyvenusi (duomenys neskelbtini), nesusituokusi, iki suėmimo nedirbusi, teista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - ir BK) 260 straipsnio 2 dalyje,

J. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Motyvuojamoji dalis

III. Veikų kvalifikavimo motyvai

1. Šiame skyriuje nurodytos narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra medžiagos, įtrauktos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus.

2. Kokį narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekį laikyti nedideliu, kokį dideliu ir labai dideliu, nustatoma remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintomis rekomendacijomis.

IV. Bausmių ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

1. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui.

1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo;

2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį;

3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas;

4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų;

3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;

4) nusikalstamos veikos stadiją;

5) kaltininko asmenybę;

6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį;

8) nusikalstama veika padarytą žalą.

2) kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis.

1. Jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti.

BK 64¹ straipsnis.

1. Baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu.

1. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn.

9) nesilankyti tam tikrose vietose arba nebendrauti su tam tikrais asmenimis ar asmenų grupėmis;

10) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;

11) neturėti, nenaudoti, neįsigyti tam tikrų daiktų arba neužsiimti tam tikra veikla.

5. Bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas.

Spręsdamas dėl Z. J. skirtinos bausmės dydžio teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Z. J. padarė vieną tyčinį nusikaltimą, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai. Z. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji prisipažino padariusi jai įkaltinamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Teismas pažymi, kad šį tyčinį nusikaltimą Z. J. padarė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 12 d. nuosprendžiu būdama pripažinta kalta padariusi tyčinį nusikaltimą, kas, vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatomis, reiškia, kad Z. J. yra recidyvistė, o tai yra Z. J. atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Z. J. yra teista devynis kartus: paskutinį kartą- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 12 d. nuosprendžiu Z. J. buvo pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, pagal savo pobūdį analogišką nagrinėjamai šio baudžiamojo proceso metu- neteisėtą disponavimą psichoaktyviomis medžiagomis, jai buvo skirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė, tačiau, atlikusi jai skirtą bausmę ir 2018 m. gegužės 3 d. paleista į laisvę (T. 1, b. l. 85-89), Z. J. padarė naują veiką, analogišką tai, už kurios padarymą ji jau buvo nuteista, kas reiškia, kad Z. J. nedaro jokių socialiai vertingų išvadų, taigi teismas mano, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant Z. J. terminuoto laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatytinas lygus BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijoje nurodytam šios bausmės vidurkiui- devyneriems metams.

Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, Z. J. prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, dėl ko, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, Z. J. skirtinos devynerių metų laisvės atėmimo bausmės terminas mažintinas vienu trečdaliu – trejais metais ir Z. J. skirtina galutinė šešerių metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.

Spręsdamas dėl J. M. skirtinos bausmės rūšies bei dydžio teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. J. M. padarė vieną tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. J. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs jam įkaltinamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Teismas pažymi, kad šį tyčinį nusikaltimą J. M. padarė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 27 d. baudžiamuoju įsakymu būdamas pripažintas kaltu padaręs tyčinį nusikaltimą, kas, vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatomis, reiškia, kad J. M. yra recidyvistas, o tai yra J. M. atsakomybę sunkinanti aplinkybė. J. M. yra teistas dvidešimt kartų, daugiausiai už nusikalstamas veikas, kuriomis kėsinamasi į nuosavybę, turtines teises bei turtinius interesus (T. 1, b. l. 121-129), daug kartų baustas administracinėmis nuobaudomis- daugiausiai už administracinius nusižengimus, kuriais kėsinamasi į nuosavybę, turtines teises bei turtinius interesus. J. M. skirtos administracinės nuobaudos- baudos, kurių jis nemoka (T. 1, b. l. 131-146). Šios aplinkybės leidžia teismui pagrįstai abejoti, ar J. M., niekur nedirbdamas, neįstengdamas sumokėti už administracinių nusižengimų/teisės pažeidimų padarymą jam skirtų baudų, turės galimybę sumokėti kelis kartus didesnę kriminalinę baudą: baudos skyrimas J. M., įvertinus tai, kad jis jam skirtų baudų nemoka, neleis pasiekti bausmės tikslų. Teismas pažymi ir tai, kad arešto bausmė J. M. nagrinėjamu atveju nebūtų teisinga bausmė: J. M. nurodė prižiūrintis senyvo amžiaus tėvus (T. 2, b. l. 80), besigydantis nuo priklausomybės narkotinėms medžiagoms (T. 2, b. l. 81), kas rodo J. M. pastangas taisytis, keisti vertybių sistemą ir elgtis visuomenei priimtinu būdu. Teismas įsitikinęs, kad šias J. M. pastangas sustiprintų terminuotos laisvės atėmimo bausmės skyrimas, bausmės vykdymą atidedant ir paskiriant J. M. kelias tarpusavyje suderintas baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas, kurių tikslas- įtakoti J. M. elgesį tokiu būdu ir apimtimi, kad jis laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų. Terminuotos laisvės atėmimo bausmės skyrimas atidedant jos vykdymą leistų efektyviau, lyginant su arešto bausme, pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės tikslus. Apibendrinant išdėstytus argumentus J. M. skirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmė, jos terminą nustatant artimą minimaliam ir J. M. skirtina šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, J. M. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, dėl ko, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, J. M. skirtinos šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės terminas trumpintinas vienu trečdaliu – dviem mėnesiais ir J. M. skirtina galutinė keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartimi, J. M. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant J. M. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tęsti gydymą nuo priklausomybės narkotinėms ir psichotropinėms medžiagoms, vienerius metus, šį terminą skaičiuojant nuo bausmės vykdymo atidėjimo pradžios, nukentėjusiajam R. F. atlyginti nusikaltimu padarytą 500 eurų dydžio žalą. Atsižvelgiant į tai, šiuo nuosprendžiu J. M. skirtina bausmė bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartimi, J. M. skirta bausme, šias bausmes iš dalies sudedant, prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartimi, paskirtos vienerių metų laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį- tris mėnesius šiuo nuosprendžiu skirtinos laisvės atėmimo bausmės ir J. M. skirtina galutinė subendrinta vienerių metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant trejiems metams, įpareigojant J. M. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti gydymą nuo priklausomybės narkotinėms ir psichotropinėms medžiagoms, pradėti dirbti, o praradus darbą - užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, nesilankyti (duomenys neskelbtini), neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, per aštuonis mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nukentėjusiajam R. F. atlyginti nusikaltimu padarytą 500 eurų dydžio žalą.

J. M. nuo 2019 m. gegužės 28 d. 14.00 val. iki 2019 m. gegužės 29 d. 13.55 val., kas atitinka vieną parą, buvo laikinai sulaikytas (T. 1, b. l. 105-107, 115), taigi vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo atveju J. M. laikinai sulaikytam išbūtas laikas įskaitytinas į jam skirtiną bausmę, vieną dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Z. J. 2019 m. gegužės 28 d. 14.00 val. buvo laikinai sulaikyta (T. 1, b. l. 48-50). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartimi Z. J. skirta kardomoji priemonė – suėmimas (T. 1, b. l. 64-67), kurios terminas pratęstas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 26 d. bei 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutartimis (T. 1, b. l. 75-78; T. 2, b. l. 20-24), taigi vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis Z. J. laikinai sulaikytai ir suimtai išbūtas laikas įskaitytinas į jai skirtiną bausmę, vieną dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Z. J. sulaikymo metu pas ją buvo rastos ir paimtos piniginės lėšos- 338,50 eurų (T. 1, b. l. 7-10, 31-39). Šio baudžiamojo proceso metu nustatyta, kad dalis minėtų pinigų- 24 eurai buvo gauti iš J. M. už pastarajam parduotas narkotines medžiagas, t. y. 24 eurai yra Z. J. padarytos nusikalstamos veikos rezultatas, taigi minėtos piniginės lėšos- 24 eurai, saugomi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kasoje (T. 1, b. l. 40), konfiskuotinos.

V. Procesinės prievartos priemonės

BPK 139 straipsnio 1 dalis.

1. Paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga, arba pakeičiama griežtesne ar švelnesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės. Kardomąją priemonę panaikina arba pakeičia prokuroras nutarimu arba teismas nutartimi.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartimi Z. J. skirta kardomoji priemonė – suėmimas (T. 1, b. l. 64-67), kurios terminas pratęstas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 26 d. bei 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutartimis (T. 1, b. l. 75-78; T. 2, b. l. 20-24). Z. J. skirta kardomoji priemonė - suėmimas paliktina galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam nuosprendžiui įsiteisėjus - naikintina.

Ikiteisminio tyrimo metu J. M. skirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (T. 1, b. l. 116), kuri paliktina galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam nuosprendžiui įsiteisėjus - naikintina.

VI. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

BPK 94 straipsnio 1 ir 2 dalys.

1. Priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas išsprendžiamas taip:

1) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 ir 72³ straipsniuose nurodytas turtas konfiskuojamas;

2) daiktai, kurių apyvarta uždrausta, perduodami valstybės institucijoms arba sunaikinami;

3) dokumentai, turintys šio Kodekso 91 straipsnyje numatytų požymių, saugomi kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga arba perduodami suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims jų prašymu; laikmenos su informacija, gauta šio Kodekso 160 straipsnyje nustatyta tvarka atliekant slaptą sekimą, grąžinamos jų lydimuosius dokumentus surašiusioms ikiteisminio tyrimo įstaigoms be jų prašymo;

4) daiktai, kurie yra menkaverčiai ir negali būti sunaudoti, sunaikinami arba gali būti atiduodami suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims, jeigu jie to prašo;

5) kiti daiktai grąžinami teisėtiems savininkams, o jeigu šie nenustatyti, – pereina į valstybės nuosavybę. Dėl šių daiktų priklausomybės kilę ginčai sprendžiami civilinio proceso tvarka.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytus sprendimus ikiteisminio tyrimo metu priima prokuroras ar ikiteisminio tyrimo teisėjas, nutraukiantys ikiteisminį tyrimą, vėlesnėse proceso stadijose – bylą nagrinėjantis teismas.

Z. J. sulaikymo metu pas ją buvo rastos ir paimtos piniginės lėšos- 338,50 eurų (T. 1, b. l. 7-10, 31-39). Minėta, kad dalis minėtų pinigų- 24 eurai yra Z. J. padarytos nusikalstamos veikos rezultatas, dėl ko minėtos piniginės lėšos- 24 eurai konfiskuotinos. Baudžiamojo proceso metu nenustatyta, kad likusios piniginės lėšos- 314,50 eurų būtų buvusios Z. J. padarytos nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, dėl ko 314,50 eurų, saugomi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kasoje (T. 1, b. l. 40), šiam nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini Z. J.

Narkotinių medžiagų- karfentanilio ir metadono apyvarta Lietuvos Respublikoje yra uždrausta, taigi minėtos narkotinės medžiagos, saugomos Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlyje-saugykloje (T. 1, b. l. 30), šiam nuosprendžiui įsiteisėjus naikintinos.

Dvi kompaktinės plokštelės su garso ir vaizdo įrašais (T. 2, b. l. 73, 82) paliktinos saugoti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo ir nagrinėjimo medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 64¹, 66 straipsniais, 72 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 75 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, 139 straipsnio 1 dalimi, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

Pripažinti Z. J. kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jai devynerių metų laisvės atėmimo bausmę.

Z. J. skirtos bausmės terminą sumažinti vienu trečdaliu – trejais metais ir Z. J. skirti galutinę šešerių metų laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į Z. J. skirtą bausmę įskaityti Z. J. laikinai sulaikytai ir suimtai išbūtą laiką nuo 2018 m. gegužės 28 d. 14.00 val. iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, vieną dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Z. J. skirtą kardomąją priemonę - suėmimą palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Skirti Z. J. baudžiamojo poveikio priemonę- 24 eurų, saugomų Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kasoje, konfiskavimą.

Iš Z. J. paimtas pinigines lėšas- 314,50 eurų, saugomas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kasoje, šiam nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti Z. J..

Pripažinti J. M. (J. M.) kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

J. M. (J. M.) skirtos bausmės terminą sumažinti vienu trečdaliu– dviem mėnesiais ir J. M. (J. M.) skirti galutinę keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Šiuo nuosprendžiu J. M. (J. M.) skirtą keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartimi, J. M. (J. M.) skirta vienerių metų laisvės atėmimo bausme, jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės - vienerių metų laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį – tris mėnesius šiuo nuosprendžiu J. M. (J. M.) skirtos laisvės atėmimo bausmės ir J. M. (J. M.) skirti galutinę subendrintą vienerių metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

J. M. (J. M.) skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti trejiems metams, įpareigojant J. M. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti gydymą nuo priklausomybės narkotinėms ir psichotropinėms medžiagoms, pradėti dirbti, o praradus darbą - užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, nesilankyti (duomenys neskelbtini), neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, per aštuonis mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nukentėjusiajam R. F. atlyginti nusikaltimu padarytą 500 eurų dydžio žalą.

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo atveju J. M. (J. M.) laikinai sulaikytam išbūtą laiką – vieną parą įskaityti į jam skirtą bausmę, vieną dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

J. M. (J. M.) skirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Narkotines medžiagas- karfentanilį ir metadoną, saugomas Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlyje-saugykloje, šiam nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Dvi kompaktines plokšteles su garso ir vaizdo įrašais palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.