Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą Nr. 1-667-269/2018 (toliau-byla), kurioje A. L. (A. L.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) , Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, du kartus teistas:

1. 2002-09-16 Vilniaus apygardos teismo pagal senos redakcijos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 105 straipsnio 5 punktą, BK 128 straipsnio 2 dalį ( BK galiojo iki 2003-05-01) laisvės atėmimu 11 metų, 2003-05-07 Lietuvos apeliacinis teismas nutartimi pakeitė 2002-09-16 nuosprendį: jo veika kvalifikuota pagal senos redakcijos BK 105 straipsnio 5 punktą perkvalifikavo į BK 129 straipsnio 2 dalį, o jo veika kvalifikuota pagal senos redakcijos BK 128 straipsnio 2 dalį perkvalifikuota į BK I44 straipsnį ir paskyrė galutinę laivės atėmimo bausmę 9 metų, 2003-09-30 Lietuvos apeliacinis teismas nutartimi nustatė galutinę laivės atėmimo bausmę 9 metų; 2008-08-18 paleistas iš laisvės atėmimo vietos lygtinai neatlikus visos bausmės; 2010-11-15 išbrauktas iš įskaitos Vilniaus m. ir r. Pataisos inspekcijoje;

2. 2015-07-13 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu (toliau-2015-07-13 nuosprendis) pagal BK 286 ir 290 straipsnius galutinai nuteistas laisvės atėmimu 6 mėnesiams, kurios vykdymas BK 75 straipsniu atidėtas vieneriems metams; 2016-06-13 Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi (toliau-2016-06-13 nutartis) panaikintas 2015-07-13 nuosprendžiu paskirto laisvės atėmimo atidėjimas ir pasiųstas atlikti bausmę, ją atliekant pataisos namuose; 2017-02-02 paleistas atlikus bausmę; baustas administracine tvarka, kaltinamas pagal BK 286 straipsnį,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. L. panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui, o būtent:

jis 2017-08-27 apie 19.50 val., (duomenys neskelbtini), būdamas pasvaigęs nuo alkoholio, pasipriešino valstybės tarnautojui - Vilniaus apskrities VPK VTV MK 1-ojo būrio vyriausiajam patruliui A. T., kuris dėvėdamas tarnybinę uniformą su skiriamaisiais ženklais, bandė jį sulaikyti už smurtą artimoje aplinkoje, tačiau vyriausiajam patruliui A. T. paėmus jam už rankos ir informavus, kad yra sulaikomas, jis stumdė nukentėjusįjį, keikė necenzūriniais žodžiais, tokiu būdu bandė išvengti sulaikymo, po to, policijos vyriausiajam patruliui A. T. panaudojus fizinę jėgą ir pargriovus jį ant lovos, siekiant uždėti antrankius, spardė šį kojomis į įvairias kūno vietas, kėsindamasis suduoti smūgį A. T. į veido sritį, vėliau šiam bandant ištraukti už nugaros laikomą jo ranką, siekiant uždėti antrankius, jis įkando A. T. (toliau-nukentėjusysis) į dešinės rankos riešą, taip sukeldamas nukentėjusiajam pasagos formos, aiškių ribų, lokalią odos uždegiminę reakciją, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, ir fizinį skausmą, tokiu būdu pasipriešino valstybės tarnautojui (t.1, b.l. 20-23, t. 2, b.l. 11-12, 29, 41).

Kaltinamasis A. L. (toliau-kaltinamasis) kaltu padaręs jam inkriminuotą veiką prisipažino dalinai ir teisme paaiškino, kad 2017-08-27 kartu su sugyventine A. F. buvo šios motinos L. F. bute. Buvo išgėręs alaus, bet savo veiksmus gerai atsimena ir šiuos kontroliavo. Tarp jo ir A. F. įvyko žodinis konfliktas, jis supykęs pareikalavo, kad Ana grąžintų jam dovanotus telefonus „Samsung", o ši nenorėjo jam grąžinti ir todėl iškvietė policiją, neva jis šią mušė. Kai atvažiavo policija, nenorėjo, kad jį sulaikant dėtų antrankius, todėl ir pasipriešino. Prisipažįsta, kad muistėsi, bandė išvengti sulaikymo ir įkando vienam iš pareigūnų į ranką, bet tai padarė netyčia. Gali būti, kad sakė kažkokius necenzūrinius žodžius (t. 2, b.l. 13-14, 31-32, 62-67).

Be kaltinamojo dalinio prisipažinimo jo kaltė įrodyta šiais įrodymais ir duomenimis:

- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viešosios tvarkos valdybos mobilios kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio, A. T. tarnybiniu pranešimu (t. 1 b. l. 7) ir jo kaip nukentėjusiojo parodymais ikiteisminio tyrimo metu (t. 1 b. l. 54-55, 63) bei teisme. Prašo vadovautis ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2017-08-27 dirbo pagal iš anksto sudarytą darbo grafiką kartu su vyriausiuoju patruliu S. S. ekipaže Vl9l0, tarnybiniu automobiliu „NISSAN NAVARA", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su skiriamaisiais policijos ženklais, ir dėvėdami tarnybinę uniformą, (duomenys neskelbtini) pagal tarnybos užduotį, užtikrindami viešąją tvarką ir vykdydami eismo priežiūrą. Apie 19.50 val. iš Vilniaus apskrities VPK OVS gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), pranešėjos sugyventinis muša šią ir šios motiną, kuriai 70 metų. Atvykus minėtu adresu, juos pasitiko akivaizdžiai neblaivi pareiškėja A. F., kuriai vėliau nustatytas 2,38 promilių girtumas. Bendraujant su A. F., ši nerišliai aiškino, kad sumušė neblaivus sugyventinis A. L.. Vizualiai ant pareiškėjos kūno jokių sužalojimų nesimatė. A. F. negalėjo paaiškinti, kaip ir kokiu būdu buvo sumušta, ar patyrė sužalojimus. A. L. neigė, kad mušė savo sugyventinę. Nuėjus pabendrauti su A. F. motina L. F., ši paaiškino, kad matė kaip A. L. sudavė šios dukrai pora kartų kumščiu per nugarą bei smaugė. L. F. dėl grasinimų ir smurto naudojimo prieš A. F. parašė pareiškimą, kadangi ši buvo neblaivi ir nesiorientavo aplinkoje, buvo neįmanoma susikalbėti. A. L. nurodė pasakyti savo asmens duomenis tapatybei nustatyti, kadangi šis neturėjo asmens dokumento, tačiau asmuo atsisakė pateikti prašomus duomenis aiškindamas, kad neprisimena. Galimam įtariamajam buvo duotas nurodymas eiti su juo ir kolega iki tarnybinės transporto priemonės asmenybei nustatyti, tačiau šis taip pat atsisakė eiti, pradėjo juos, t. y. kaip pareigūnus, įžeidinėti necenzūriniais žodžiais. Jo šie žodžiai neįžeidė, kadangi vizualiai matėsi, kad asmuo yra labai girtas, nuo šio sklido alkoholio kvapas, buvo išraudęs, nerišliai kalbėjo, galimai, pats nesuprato, ką kalba. A. L. buvo įspėtas žodžiu, tačiau šis elgėsi agresyviai ir neapsiramino. Būnant (duomenys neskelbtini) buto kambaryje, žodžiu informavo A. L., kad šis sulaikomas už smurtą artimoje aplinkoje ir pasiūlė nueiti iki automobilio. Tačiau A. L. nėjo iš kambario. Tuomet paėmė šį už rankos ir A. L. labai supyko, pradėjo mosikuoti rankomis, jį ir kartu buvusį kolegą S. S. stumdyti, taip bandydamas išvengti sulaikymo. Šiam stumdant jį, jokio skausmo nepajuto ir žalos nepatyrė. A. L. nevykdė teisėtų reikalavimų, aktyviais veiksmais priešinosi sulaikymui. Šis stovėdamas priešais jį, bandė koja suduoti jam smūgį į veido sritį, tačiau nepavyko, nes jis atsitraukė. A. L. stumdėsi, bandė išvengti sulaikymo, slėpdamas rankas už nugaros, todėl kartu su kolega panaudojo kovinių imtynių veiksmus, t. y. fizinę jėgą, tokiu būdu paguldydami sulaikomąjį kambaryje ant lovos, antrankiams uždėti. Pargriautas A. L. gulėjo veidu į lovą, paslėpęs savo rankas, sulenktas per alkūnes, po savimi prie krūtinės. Jiems su kolega bandant pasilenkus virš A. L. uždėti antrankius, ištraukiant iš šio rankas, šis pradėjo spardytis. Todėl, kad šis nurimtų, panaudojo elektros impulsinį prietaisą elektrošoką „TASER X26P“. A. L. jį spardant skausmo nepajuto, žalos nepatyrė. Nuo panaudoto elektrošoko A. L. nenusiramino, jam pasilenkus virš šio, ištraukė A. L. kairę ranką ir uždėjo antrankį, o iš dešinės pusės jam dešine ranka traukiant šio dešinę ranką iš po krūtinės, A. L. jam įkando į dešinės rankos riešą. Dėl įkandimo pajuto stiprų fizinį skausmą, toje vietoje liko žymės. Kadangi A.L. buvo labai agresyvus, o visos anksčiau panaudotos turimos priemonės šio nenuramino, todėl sudavė šiam keletą smūgių į gyvybei nepavojingas vietas: nugaros, mentės sritį, tuomet pavyko užlaužti šiam dešinę ranką už nugaros ir S. S. uždėjo antrankius. Jo prašymu, sulaikymo metu A. F. ir L. F. išėjo iš kambario, kadangi A. L. elgėsi labai agresyviai ir galėjo sulaikymo metu netyčia ir šias sužaloti, kliudyti. Sulaikytą A. L. tolimesniam aiškinimuisi pristatė į Vilniaus m. 1-ąjį policijos komisariatą, kur buvo nustatyta šio tapatybė. Dėl patirto fizinio skausmo ir sužalojimų į medikus nesikreipė, tik dezinfekavo įkandimo vietą, tačiau liko paraudimas, todėl į teismo medicinos ekspertus kreipsis sužalojimo mastui nustatyti. Dėl A. L. neteisėtų veiksmų patyrė fizinę ir moralinę žalą, kadangi juto skausmą ir patyrė emocinį sukrėtimą, stresą (t. 2, b.l. 63, 67-68).

Liudytojo S. S. parodymais, kad 2017-08-27 dirbo kartu su vyriausiuoju patruliu A. T. ekipaže Vl9l0, pagal iš anksto sudarytą darbo grafiką, tarnybiniu automobiliu „NISSAN NAVARA", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su skiriamaisiais policijos ženklais dėvėdami tarnybinę uniformą ir būdami (duomenys neskelbtini)., kur pagal tarnybos užduotį, užtikrino viešąją tvarką ir vykdė eismo priežiūrą. Apie 19.50 val. iš Vilniaus apskrities VPK OVS gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), sugyventinis muša pranešėją ir šios motiną. Atvykus nurodytu adresu, pasitiko akivaizdžiai neblaivi, kaip vėliau nustatyta, A. F.. Aiškinantis įvykio aplinkybes buto kambaryje, kuriame vyko konfliktas, bendravo su A. F., kuri nerišliai kalbėjo, nebuvo įmanoma suprasti, kas atsitiko, nuo šios sklido stiprus alkoholio kvapas, jam buvo nustatytas 2,38 promilių girtumas. Pats A. L. neigė, kad mušė savo sugyventinę, nurodė, kad jokio smurto prieš nieką nenaudojo. Ant L. F. jokių išorinių smurto žymių matyti nebuvo, ši buvo rami. Kolega bandė nustatyti A. L. tapatybę, prašė prisistatyti, kadangi šis neturėjo asmens dokumento, tačiau šis atsisakė sakyti savo asmens duomenis. Tuomet kolega paprašė A. L. nueiti su jais į tarnybinį automobilį asmenybei nustatyti, tačiau šis atsisakė vykdyti policijos pareigūno. A. L. pradėjo keiktis necenzūriniais žodžiais, tačiau jo šie žodžiai neįžeidė, kadangi šis buvo akivaizdžiai neblaivus. Kaltinamajam buvo pasiūlyta nueiti į tarnybinį automobilį, šis nėjo iš kambario. A. T. A. L. paėmė už rankos, nurodydamas eiti iki automobilio, o A. L. labai supyko, pradėjo mosikuoti rankomis, stumdyti jį ir taip bandė išvengti sulaikymo. A. L. aktyviais veiksmais priešinosi sulaikymui, stumdėsi, bandė išvengti sulaikymo, slėpė rankas už nugaros, išsisukinėjo, kad tik nebūtų uždėti antrankiai, todėl jie panaudojo kovinių imtynių veiksmus, t. y. fizinę jėgą. Tokiu būdu paguldė šį veidu į kambaryje esančią lovą ir bandė uždėti antrankius. Tačiau pargriautas ant lovos A. L. sulenkė rankas per alkūnes ir paslėpė po savimi, ant krūtinės. Gulėdamas ant lovos šis bandė spardytis kojomis, todėl panaudojo elektros impulsinį prietaisą „TASER X26P“, bet po jo panaudojimo, sulaikomasis neapsiramino, matė, kaip A. L. pasuko galvą į dešinę pusę ir įkando A. T. į dešinės rankos riešą. Nuo įkandimo kolegai ant riešo liko žymės. Vėliau A. L. buvo pristatytas į policijos komisariatą (t. 1, b.l. 64, 68-70).

2017-08-28 registruojamų įvykių registro duomenimis (ROIK 0117000478026), kuriuose užfiksuota, kad 2017-08-27 19.46 val. pakartotinai paskambino pranešėja A. F., tel. Nr. 864825211, ir pranešė, kad jos sugyventinis A. L. muša ją ir jos motiną, kuriai 70 m. Greitosios medicinos pagalbos nereikia, nepilnamečių nėra. Laukia. Į iškvietimą išsiųstos pajėgos V1910. Papildomos informacijos apie patikrinimą pažymoje užfiksuota, kad informacija nepasitvirtino. Policija iškvietė A. F., kuri buvo neblaivi, nieko negalėjo paaiškinti, pareiškimo nerašė. Pranešėjos motina L. F. buvo blaivi. Akivaizdaus smurto nesimatė. Sugyventinis A. L. telefono dabar neturi. Girtas pasipriešino. Įkando į ranką. Pristatomas į 1 PK. Pradėtas ikiteisminis tyrimas (1 t., b. l. 10-12).

2017-08-29 įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjus įvykio vietą, pėdsakų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti, neaptikta (1 t., b. l. 44-48).

2017-09-01 valstybinės teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 2872/2017(01), kurioje nurodyta, kad A. T. nustatyta pasagos formos, aiškių ribų, lokali odos uždegiminė reakcija. Tikėtina, kad toks odos pakitimas galėjo susidaryti nuo mechaninio poveikio po kito žmogaus įkandimo, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2017-08-27). Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimas nebūdingas savęs žalojimui ar griuvimui. Traumos metu A. T. galėjo jausti fizinį skausmą (1 t., b. l. 66).

2017-08-28 tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2017-08-27 apie 21.14 val. į Vilniaus m. pirmąjį policijos komisariatą buvo pristatytas A. L., gim. 1967-10-15, nuo kurio sklido stiprus alkoholio kvapas, jis tikrintis girtumą atsisakė (1 t., b. l. 128).

Kaltinamojo kaltė dėl inkriminuoto nusikaltimo įrodyta ir kita bylos medžiaga (t.1, b.l. 3, 8, 50-52, 71-74, 92-94, 103-105, t. 2, b.l. 15).

Nagrinėjamoje byloje nėra ginčijama, kad tarp kaltinamojo ir statutinio policijos pareigūno A. T. 2017-08-27 apie 19.50 val. Vilniaus r., Bezdonių sen., Bezdonių k., Geležinkeliečių gatvėje prie 39-2 kilo konfliktinė situacija tuomet, kai šis policijos pareigūnas, norėdamas išsiaiškinti A. L. veiksmus dėl pastarojo galimai daromo nusikaltimo ir bandė jį sulaikyti už smurtą artimoje aplinkoje ir vyriausiajam patruliui A. T. paėmus jam už rankos ir informavus, kad yra sulaikomas, jis stumdė pareigūną, keikė necenzūriniais žodžiais, tokiu būdu bandė išvengti sulaikymo, po to, policijos vyriausiajam patruliui A. T. panaudojus fizinę jėgą ir pargriovus jį ant lovos, siekiant uždėti antrankius, spardė šį kojomis į įvairias kūno vietas, kėsindamasis suduoti smūgį A. T. į veido sritį, vėliau jis įkando A. T. į dešinės rankos riešą. Neigdamas kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo, kaltinamasis atkreipė ypatingą dėmesį į nukentėjusiojo policijos pareigūno elgesį, kuris, jų manymu, buvo neteisėtas. Kaltinamojo manymu jis vykdė policijos pareigūnų nurodymus, tik nedavė rankų, kad jam uždėtų antrankių.

Pažymėtina, kad įstatymai suteikia policijos pareigūnui teisę, įgyvendinant policijos uždavinius, reikalauti, kad tiesiogiai jam nepavaldūs asmenys vykdytų tik jo teisėtus nurodymus, ir tik tokių nurodymų nevykdymo ar pasipriešinimo atveju panaudoti prievartą tų asmenų atžvilgiu (Lietuvos Respublikos 2000 m. spalio 17 d. Nr. VIII-2048 policijos įstatymo 21 straipsnis, 22 straipsnio 1 dalis 4 punktas), o byloje nustatytos aplinkybės (policijos pareigūnai A. T. ir S. S., tarnybos metu atvyko pagal iškvietimą dėl galimo smurto artimoje aplinkoje ir bandė kaltinamąjį sulaikyti už smurtą artimoje aplinkoje) niekaip nepaneigia, o tik patvirtina, kad policijos pareigūnai vykdė viešojo administravimo funkcijas.

Neginčijamas faktas tas, kad įvykio dieną policijos pareigūnai A. T. ir S. S. gavo pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje ir atvykę į vietą aptiko girtą kaltinamąjį, todėl, būdami policijos pareigūnais ir užtikrindami jiems pavestų policijos uždavinių įgyvendinimą, turėjo teisę įstatymų nustatyta tvarka sulaikyti ir pristatyti teisėtvarkos pažeidėjus į policijos ar kitų teisėsaugos institucijų tarnybines patalpas jų asmenybei nustatyti, taip pat protokolams, aktams, pranešimams surašyti, asmenims ir jų turimiems daiktams apžiūrėti (Policijos įstatymo 22, 23, 24 straipsniai), taip pat panaudoti fizinę prievartą (Policijos įstatymo 22 straipsnio 1 dalis 4 punktas).

Visa tai, kas paminėta, patvirtina, kad A. T., vykdydamas tarnybines pareigas, esant pagrindui, siekdamas išsiaiškinti galimo nusikaltimo aplinkybes ir asmenis, reikalavo, kad A. L. eitų į tarnybinį automobilį. Iš byloje nustatytų aplinkybių yra aišku, kad kaltinamajam A. L. nuo pat pradžių buvo aišku, kad A. T. ir S. S. yra policijos pareigūnai, nes jie buvo su tarnybine uniforma, kad jie bandė sulaikyti už smurtą šeimoje, tačiau kaltinamasis stumdė pareigūną, keikė necenzūriniais žodžiais, tokiu būdu bandė išvengti sulaikymo, po to, policijos vyriausiajam patruliui A. T., kuris bandė uždėti kaltinamajam antrankius įkando į dešinės rankos riešą. Nukentėjusysis viso baudžiamojo proceso metu vienodai teigė, kad kaltinamasis stumdė nukentėjusįjį, keikė necenzūriniais žodžiais, tokiu būdu bandė išvengti sulaikymo, po to, jam panaudojus fizinę jėgą ir pargriovus kaltinamąjį ant lovos, siekiant uždėti antrankius, spardė šį kojomis į įvairias kūno vietas, kėsindamasis suduoti smūgį. Šiuos parodymus patvirtina ir liudytojas – pareigūnas S. S.. A. T. į gydymo įstaigą kreipėsi iš karto po kaltinamojo pristatymo į policijos komisariatą, jo kūno sužalojimas užfiksuotas medicinos specialisto išvadoje, kad A. T. nustatyta pasagos formos, aiškių ribų, lokali odos uždegiminė reakcija. Tikėtina, kad toks odos pakitimas galėjo susidaryti nuo mechaninio poveikio po kito žmogaus įkandimo, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2017-08-27). Kūno sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu ir vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Tai visiškai patvirtina nukentėjusiojo A. T. nurodomas jo sužalojimo aplinkybes.

Byloje nėra jokių duomenų, kurie sudarytų pagrindą manyti, kad nukentėjusysis galėjo apkalbėti kaltinamąjį. Juo labiau, kad paties kaltinamojo parodymai, kad jis priešinosi pareigūnui, negali būti vertinami kitaip, kaip tik noru panaudoti fizinį smurtą (pastebėtina, kad kaltinamajam antrankiai buvo uždėti tik kitų asmenų pagalba).

Pasipriešinimo valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, numatyto BK 286 straipsnyje, objektyvieji nusikaltimo požymiai pasireiškia aktyviais veiksmais. Pasipriešinimas galimas dviem alternatyviais būdais: 1) jis turi būti padaromas pavartojant smurtą arba 2) grasinant tuoj pat panaudoti fizinį smurtą. Pažymėtina, kad ši nusikaltimo sudėtis yra formali ir net nereikalauja kokių nors pasekmių atsiradimo, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai priešindamas valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijai atliekančiam asmeniui kaltininkas pradeda vartoti smurtą arba grasina tuoj pat jį panaudoti. Tačiau byloje nustatyta, kad kaltinamasis panaudojo fizinį smurtą ir jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 286 straipsnį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, o ją sunkina tai, kad nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jo elgesiui ir būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnis).

Skiriant bausmę atsižvelgta į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, pobūdį, pavojingumą, kuri priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis), kaltės formą – tyčią, į kaltinamojo asmenybę, kuris nedirba, baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 146), teistas (t. 1, b.l. 147-174), nusikalto turint nepanaikintą ir neišnykusį teistumą, todėl yra nusikaltimo recidyvas, 2015-07-13 nuosprendžiu buvo teistas už analogiškus nusikaltimus laisvės atėmimu 6 mėnesiams kurio vykdymas BK 75 straipsniu buvo atidėtas, 2016-06-13 nutartimi panaikintas 2015-07-13 nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas, į tai, kad yra jo atsakomybę sunkinančių ir nėra lengvinančių aplinkybių, todėl įvertinus aplinkybių visumą jam skirtina sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatyta bausmė – laisvės atėmimas, realiai atliekant pataisos namuose (t. 1, b.l. 131-175, t. 2, b.l. 65-69).

Į bausmės laiką įskaitytinas laikino sulaikymo nuo 2018-08-27 iki 2018-08-29 laikas (t. 1, b.l. 126, t. 2, b.l. 16).

Iki nuosprendis bus pradėtas vykdyti nuteistajam palikti kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti (t. 2, b.l. 17).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, dokumentas turintis reikšmės bylai tirti ir nagrinėti- kompaktinė laikmena su telefoninio pranešimo garso įrašu saugoma byloje iki bylos saugojimo laiko pabaigos (t. 1, b.l. 34-40, voke prie bylos 1 tomo viršelio).

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliua-BPK) 303 straipsnio 2 dalimi, teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

A. L. (A. L.) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 286 straipsnyje ir nuteisti laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2018-08-27 iki 2018-08-29.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo vykdant nuosprendį dienos.

Kardomąją priemonę- rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, dokumentą turintį reikšmės bylai tirti ir nagrinėti- kompaktinę laikmeną su telefoninio pranešimo garso įrašu saugoti byloje iki bylos saugojimo laiko pabaigos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.