- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-10
- Bylos Nr.
- 2-1668-713/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00119-2012-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vidutė Liubševičiūtė
- Ieškovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybei
Civilinė byla Nr. 2-1668-713/2013Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00119-2012-0Procesinių sprendimų kategorija: 94.2.1; 94.5 117.1; 117.2. (S)
2013 m.sausio 10 d.
Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Vidutė Liubševičiūtė, turinti savo žinioje civilinę bylą pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei dėl žalos atlyginimo, rašytinio proceso tvarka
nustatė : Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 4342,36 Lt turtinės žalos atlyginimo, 6% dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 200,00 Lt bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė nurodė, jog žala trečiojo asmens automobiliui, kuris buvo draustas AB „Lietuvos draudimas“, atsirado įvažiavus į kelio važiuojamojoje dalyje susidariusią duobę, kuri nebuvo aptverta ir nepažymėta jokiais kelio ženklais ar kitais atitvarais. Ieškovė savivaldybės atsakomybę kildina iš viešojo administravimo veiklos, įgyvendinant savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūros funkciją (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktas). Savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 str. nuostatas atsiranda dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taip pat ieškovė nurodė, kad Civilinio kodekso 6.266 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 str. 1 d. numatytos aplinkybės: nenugalima jėga, nukentėjusiojo asmens tyčia ar didelis neatsargumas. Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2012 m. kovo 5 d. nutartyje (Teisminio proceso Nr. 2-08-3-00241-2012-5) nustatė, kad viena iš savarankiškų (Konstitucijos ir įstatymų nustatytų) savivaldybių funkcijų yra savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktas, Kelių priežiūros tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155). Vietos savivaldybė, vykdydama nurodytas funkcijas, veikia viešojo administravimo srityje. Specialioji teisėjų kolegija, vadovaudamasi esamu teisiniu reglamentavimu bei ankstesne praktika panašaus pobūdžio bylose nusprendė, kad tais atvejais, kai dėl netinkamo savivaldybei priskirtų funkcijų vykdymo padaroma žala tretiesiems asmenims, ginčai dėl žalos atlyginimo ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu nagrinėtini administraciniame teisme (CK 6.271 straipsnis) {Specialiosios teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta byloje UAB DK "PZU Lietuva" v. Vilniaus miesto savivaldybė; 2011 m. kovo 21 d. nutartis, priimta byloje UAB DB „Industrijos garantas" v. Kauno miesto savivaldybė).
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2012 m. liepos 30 d. nutartyje (Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00595-2011-7) nustatė, kad ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio ir, pagal bendrą taisyklę, yra priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (Civilinio proceso kodekso 22 straipsnio 1 dalis, 25 straipsnis), o 2012 m. gruodžio 19 d. nutartimi (Teismingumo byla Nr. T-260, teisminio proceso Nr. 3-62-3-00884-2012-9) nusprendė, kad tais atvejais, kai dėl netinkamo savivaldybei priskirtų funkcijų padaroma žala tretiesiems asmenims, ginčai dėl žalos atlyginimo ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu nagrinėtini administraciniame teisme; aplinkybė, jog atsakovas tuo pat metu yra ir vietinės reikšmės kelių (gatvių savininkas, nekeičia tarp šalių atsiradusių teisinių santykių prigimties, kuri išlieka administracinio pobūdžio. Klausimo išsprendimas dėl bylos rūšinio teismingumo perduotinas Specialiajai teisėjų kolegijai. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ ieškinyje nurodo du teisinius pagrindus, numatytus CK 6.266 ir CK 6.271 straipsniuose, savivaldybės atsakomybei atsirasti. Teismo nuomone, šioje byloje pagrindinis ginčas kyla dėl vienos viešojo administravimo (Konstitucijos ir įstatymų nustatytų) savarankiškos funkcijos - savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūros, taisymo, tiesimo ir saugaus eismo organizavimo (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktas, Kelių priežiūros tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155). Vietos savivaldybė, vykdydama nurodytas funkcijas, veikia viešojo administravimo srityje. Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio l dalies 3 punktas numato, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis). Rūšinio ar išimtinio teismingumo pažeidimas yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, numatytas Lietuvos Respublikos CPK 329 straipsnio 2 dalies 6 punkte, 360 straipsnyje, o CPK 35 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog bylą iš vieno teismo perduotą nagrinėti kitam teismui, turi besąlygiškai priimti savo žinion tas teismas, kuriam ji perduota, ir jokie ginčai tarp teismų neleidžiami.
Esant nurodytoms aplinkybėms ir prieštaringoms specialiosios teisėjų kolegijos nutartims, teismui kyla abejonių, kuriame iš teismų - bendrosios kompetencijos ar administraciniame -nagrinėtini šios bylos reikalavimai, kurie kildinami iš CK 6.271 ir CK 6.266 straipsnių (CPK 36 straipsnio 3 dalis).
Pastebėtina, kad nenuspėjama teismingumo praktika sukelia sumaištį ne tik teismams bet ir proceso dalyviams, mažina pasitikėjimą teismais, neužtikrina greito bylos išnagrinėjimo, didina valstybės išlaidas. Klausimo išsprendimas dėl bylos rūšinio teismingumo perduotinas Specialiajai teisėjų kolegijai. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 36 straipsnio 3 dalimi, 290 -292 straipsniais, nutaria: kreiptis į Specialią teisėjų kolegiją ginčams dėl teismingumo, perduodant spręsti bylos priskirtinumo klausimą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui.
Civilinę bylą siųsti Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. Nutartis neskundžiama.