Panevėžio apygardos teismo nutartis

2011-02-17 · Civilinė byla Nr. 2A-69-212/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-02-17
Bylos Nr.
2A-69-212/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Laimutė Sankauskaitė (pirm.), Laimantas Misiūnas, Zina Mickevičiūtė (pran.)
Atsakovas
L. K., G. V.
Kategorijos
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2A-69-212/2011Procesinio sprendimo kategorija:121.21 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASn UTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. vasario 17 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Laimutės Sankauskaitės,

kolegijos teisėjų: Zinos Mickevičiūtės (pranešėjos), Laimanto Misiūno,sekretoriaujant Vilmai Daukšienei,dalyvaujant atsakovams L. K., G. V.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės L. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal LR transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovams G. V., L. K. dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas prašė iš atsakovų solidariai priteisti 10 708,44 Lt nuostolių atlyginimo regreso teise, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad dėl atsakovo G. V., vairavusio atsakovei L. K. priklausančią transporto priemonę VOLKSWAGEN GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė VOLKSWAGEN CADY, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu, atsakovo G. V. civilinė atsakomybė nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl AB „Lietuvos draudimas“, veikdamas ieškovo vardu, nustatė autoavarijos metu padarytos žalos dydį ir atlygino nukentėjusiajam nuostolius.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2010-10-18 sprendimu priteisė solidariai iš atsakovų 10 708,44 Lt nuostolių atlyginimo regreso teise, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2010-05-07) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei po 160,50 Lt žyminio mokesčio ieškovo naudai ir po 11,70 Lt iš kiekvieno, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Nustatė, kad 2006-10-24, (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovo G. V. vairuojama transporto priemonė, priklausanti atsakovei L. K., apgadino V. S. vairuojamą ir UAB „Hanza lizingas“ priklausančią transporto priemonę. Atsakovas G. V. 2006-12-04 Pasvalio rajono PK EPS nutarimu pripažintas kaltu dėl eismo įvykio, jam paskirta administracinė nuobauda – 2 500 Lt bauda. Eismo įvykio metu automobilis nebuvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. UAB „Lietuvos draudimas“, vykdydama su ieškovu sudarytos 2002-03-29 paslaugų teikimo sutarties Nr. 1 nuostatas, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį ir atlygino nuotolius, 2007-08-22 už automobilio VOLKSWAGEN CADY, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimą sumokėdama 10 708,44 Lt draudimo išmoką. Teismas atsakovės L. K. atstovo prašymą taikyti ieškinio senatį netenkintino, nes remiantis CK 1.127 str. 4 d., ieškinio reikalavimai atsirado 2007-08-22 kai buvo įvykdyta pagrindinė prievolė, o ieškovas ieškininio senatį nutraukė 2010-05-07 kreipdamasis į Panevėžio miesto apylinkės teismą. Ieškovas kompensavo UAB „Lietuvos draudimas“ draudimo išmoką, išmokėtą eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui, ir įgijo regreso teisę reikalauti žalos atlyginimo iš asmens, atsakingo už padarytą žalą atsakovo G. V. arba transporto priemonės savininkės L. K.. Ieškovas pretenzijomis kreipėsi į atsakovus, tačiau jie iki šiol ieškovui nuostolių neatlygino. Remiantis atsakovės L. K. parodymais nustatė, kad ji automobilį pardavė atsakovui G. V. nesilaikydama teisės aktų nustatytų reikalavimų, automobilio pardavimo sandorio VĮ „Regitra“ neįregistravo. Kelių transporto priemonių registravimo taisyklių 1 punkte (Vidaus reikalų ministro 2001-05-25 įsakymo Nr.260 redakcijoje (2003 metų spalio 15 d. įsakymas Nr.IV-374) nustatyta, kad transporto priemonių įregistravimas – transporto priemonių, jų savininkų ir (ar) naudotojų duomenų įrašymas transporto priemonių registre. Pats faktas, kad atsakovai sudarė transporto priemonės pirkimo-pardavimo sandorį, neprieštarauja įstatymui. Tačiau neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš juos, remiantis kitais įrodymais (CK 1.75 str. 2 d.), tame tarpe ir atsakovo paaiškinimais (CPK 177 str. 2 d.). Ieškovo atžvilgiu neįregistruota automobilio pirkimo-pardavimo sutartis negalioja. Todėl atsakovė L. K. lieka automobilio savininku, kuris privalo atlikti visus teisinius veiksmus jo atžvilgiu, tame tarpe ir jį apdrausti valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Perduodama naudotis automobilį, atsakovė privalėjo įsitikinti, kad atsakovas G. V. naudosis juo tinkamai bei nepažeidinės Kelių eismo taisyklių bei nepadarys žalos tretiesiems asmenims. Teismas nenustatė, kad G. V. neteisėtai užvaldė L. K. priklausantį automobilį ar, kad atsakovė kreipėsi į teismą dėl turto grąžinimo iš neteisėto valdymo. Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 straipsnio 3 dalimi, atsakovė L. K., būdama automobilio savininke, neturėjo teisės leisti atsakovui G. V. naudotis automobiliu, nes šis nebuvo apdraustas. Automobilis yra didesnio pavojaus šaltinis aplinkiniams, todėl atsakovė L. K. turėjo suvokti apie atitinkamą perduoto naudotis automobilio galimą riziką ir iš to kilsiančias neigiamas pasekmes. Perduodama neapdraustą automobilį naudoti, atsakovė pažeidė minėto įstatymo draudžiamąją normą. Pagal minėto įstatymo 4 straipsnio 2 dalies normą automobilio neturėjo teisės naudoti ir jos valdytojas atsakovas G. V.. Transporto priemonės nedraudimas tuo atveju, kai ją privaloma apdrausti, tokios transporto priemonės perdavimas naudoti ir jos naudojimas yra tyčiniai draudžiamųjų ir imperatyviųjų teisės normų reikalavimų pažeidimai. Todėl automobilio savininkės L. K. atsakomybė ieškovui atsiranda ne dėl žalos padarymo, bet dėl to, kad neįvykdė įstatymo imperatyvo ir pažeidė draudžiamąją įstatymo normą. Kadangi atsakovai pažeidė Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 straipsnio draudžiamųjų ir imperatyviųjų teisės normų reikalavimus ir dėl tokių pažeidimų buvo padaryta žala ieškovui, atsakovams atsiranda pareiga ją atlyginti. Atsakovai iki šiol ieškovui padarytų nuostolių neatlygino, t. y. jie solidarios skolininkų prievolės neįvykdė, todėl ieškinį dėl nuostolių atlyginimo regreso teise, palūkanų priteisimo tenkintino (CK 6.37, 6.38, 6.59, 6.63, 6.210, 6.263, 6.270, 6.280 str., Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 23 str.).

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė L. K. prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 18 d. sprendimo dalį dėl nuostolių atlyginimo priteisimo solidariai iš atsakovės L. K. panaikinti, kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Mano, kad žalą turėtų atlyginti atsakovas G. V., nes jis yra kaltas dėl įvykusio autoįvykio, jis vairavo automobilį ir dėl jo kaltų veiksmų atsirado žala, kurią turi atlyginti ieškovui. Atsižvelgiant į Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 23 str. 1 d., mano, kad esant nustatytam kaltam dėl žalos atsiradimo asmeniui, išieškojimas turi būti nukreiptas į tą asmenį. Įstatymas nenumato draudikų biurui galimybės išieškoti žalą iš abiejų kaltojo asmens bei asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti draudimo sutartį, todėl normoje yra suformuluota išlyga „arba“. Atsižvelgiant į šią normą ir vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo bei protingumo kriterijais, atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, mano, kad ieškovo ieškinys galėjo būti patenkintas tik iš dalies, žalą priteisiant tik iš atsakovo G. V..

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Nurodo, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 23 str. 1 d. įtvirtinta solidari transporto priemonės savininko ir eismo įvykio kaltininko atsakomybė. Atsakomybė automobilio savininkei L. K. atsirado ne dėl tiesiogiai eismo įvykio metu padarytos žalos, bet dėl to, kad ji neįvykdė TPVCAPDĮ imperatyvo – neapdraudė transporto priemonės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir perdavė tretiesiems asmenims transporto priemonę neapdraustą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, taip pažeisdamas draudžiamą įstatymo normą.

Apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

Byloje nustatyta, kad 2006-10-24 Taikos g. 51, Pasvalyje įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovas G. V. vairavęs automobilį VOLKSWAGEN GOLF valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą atsakovei L. K. vardu, pažeidė kelių eismo taisyklių reikalavimus ir apgadino UAB „Hanza lizingas“ priklausantį transporto priemonę VOLKSWAGEN CADY, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu automobilis VOLKSWAGEN GOLF valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. UAB „Lietuvos draudimas“, vykdydama su ieškovu sudarytos 2002-03-29 paslaugų teikimo sutarties Nr. 1 nuostatas, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį ir atlygino UAB „Hanza lizingas“ padarytą žalą. Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ kompensavo išmokėtą draudimo išmoką ir 2008-05-12, 2008-09-02, 2008-10-07 kreipėsi į atsakovus su pretenzijomis dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka (b. l. 3-4, 34, 35, 36).

Šalies argumentai

Atsakovams neatlyginus padarytų nuostolių, ieškovas kreipėsi į teismą dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka. Panevėžio miesto apylinkės teismas ieškinį patenkino visiškai. Atsakovė L. K. nesutinka su tokiu teismo sprendimu ir mano, kad padarytą žalą turi atlyginti atsakovas G. V., nes jis yra kaltas dėl autoįvykio ir dėl jo kaltės atsirado žala.

Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nustatyta, kad atsakovė L. K. 2006 m. spalio 22 d. pardavė atsakovui G. V. automobilį VW Golf valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 600 Lt (b. l. 50). Automobilis su dokumentais perduotas pirkėjui valdyti. Šios aplinkybės visiškai įrodytos ir šalys jų neginčija. Atsakovas G. V. 2010-10-04 teismo posėdyje patvirtino, kad jis nusipirko automobilį ir išsitempė iš atsakovės L. K. 2006-10-22, pats pirkimo-pardavimo sandoris įvyko pas atsakovę Molainių gatvėje ir už automobilį jai sumokėjo 600 Lt (b. l. 83). Šias aplinkybes atsakovas patvirtino ir apeliacinio teismo posėdyje.

Naujai formuojama teismų praktika nustato, kad tuo atveju, kai asmuo, kurio vardu registre yra įregistruotas automobilis, įrodo, jog jį yra pardavęs, tai tokio automobilio savininkas yra jį pirkęs asmuo, nepriklausomai nuo to, ar šis asmuo jį įregistravo ar neįregistravo Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-309/2010). Lietuvos Aukščiausias teismas yra pažymėjęs, jog „atsakovas, įregistruotas registre automobilio savininku, teigdamas, kad yra pardavęs automobilį kitam asmeniui<...>, gali gintis sandorio sudarymo faktu“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-300/2010). Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad nors automobilis VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nors VĮ „Regitra“ nebuvo perregistruotas kito savininko vardu, tačiau eismo įvykio metu faktiškai buvo atsakovo G. V. nuosavybe. Šiuo atveju abu atsakovai patvirtina šią aplinkybę, o taip pat patvirtina ir kitos faktinės bylos aplinkybės apie automobilio savininko pasikeitimą, t. y. byloje pateikta pirkimo – pardavimo sutartis apie 2006-10-22 įvykusį automobilio pirkimo-pardavimo faktą (b. l. 50). Kad automobilis buvo perduotas atsakovo G. V. nuosavybėn, patvirtino abu atsakovai. Nors šis pirkimo-pardavimo sandoris ir nėra privalomai įregistruotas, toks sandoris pirkimo-pardavimo sutarties šalims galioja (CK 1.75 str. 1 d., 1.94 str.) ir būtent kaip numato Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 str. 2 d., atsakovas G. V., kaip faktinis automobilio VW Golf valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas, privalėjo apdrausti šį automobilį. Atsakovė L. K. nebeturėjo jokių šio automobilio dokumentų ir pareigos apdrausti automobilį neturėjo.

Įstatymo 23 straipsnio 1 dalis numato, kad transporto priemonių draudikų biuras turi teisę reikalauti, jog atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Atsakovas G. V. 2006-10-24 eismo įvykio metu vairavęs faktiškai jam priklausantį neapdraustą automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savo kaltės dėl eismo įvykio ir padarytos žalos dydžio neginčijo. Kadangi šioje byloje buvo nustatyta, kad asmuo, kaltas dėl eismo įvykio, ir asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti transporto priemonės draudimo sutartį yra tas pats atsakovas G. V., tai visa ieškovo reikalaujama suma priteistina iš atsakovo G. V., o ieškinys atsakovės L. K. atžvilgiu atmestinas.

Patenkinus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo G. V. (CPK 88,92, 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 18 d. sprendimą pakeisti ir jį išdėstyti taip:

Priteisti iš G. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 10 708,44 Lt (dešimt tūkstančių septynis šimtus aštuonis litus 44 centus) nuostolių atlyginimui, 321 Lt (tris šimtus dvidešimt vieną litą) žyminio mokesčio, 5 % dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos, 2010-05-07, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimo biurui, įm. k. (duomenys neskelbtini), bei 23,40 Lt (dvidešimt tris litus 40 centų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei.

Ieškinį L. K. atžvilgiu atmesti.

Priteisti iš G. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 300 Lt (tris šimtus litų) žyminio mokesčio L. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir 6 Lt (šešis litus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei.

Teisėjai Zina MickevičiūtėLaimutė SankauskaitėLaimantas Misiūnas