- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-04-16
- Bylos Nr.
- e2-255-1136/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-04974-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Miltenytė
- Atsakovas
- D. J.
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
- Advokatai
- Ingrida Varanavičė
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „Lietuvos draudimas“ atstovei advokato padėjėjai Ingridai Varanavičei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui D. J. dėl dalies išmokėtos draudimo išmokos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ prašė priteisti iš atsakovo 2 988,29 Eur išmokėtos draudimo išmokos, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (sutartimi Nr. duomenys neskelbtini) buvo apdraudusi transporto priemonę Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Opel Vectra). 2018 m. vasario 25 d. Lenkijoje, eismo įvykio metu, dėl transporto priemonės Opel Vectra valdytojo D. J. kaltės buvo apgadinta transporto priemonė Scania, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Scania). Ieškovė nukentėjusiems asmenims atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą, išmokėdama 5 976,57 Eur sumą.
3. Ieškovės reikalavimas atsakovui grindžiamas dviem pagrindais. Ieškovė nurodė, kad atsakovas nepranešė ieškovei apie 2018 m. vasario 25 d. sukeltą eismo įvykį, nors privalėjo. Toks atsakovo elgesys suteikia ieškovei teisę reikalauti žalos atlyginimo atgręžtinio reikalavimo teise iki 20 procentų nuo išmokėtos draudimo išmokos (1 195,31 Eur). Taip pat nurodo, kad draudimo sutarties sudarymo metu registrų duomenimis transporto priemonės Opel Vectra savininku buvo A. T. Su juo ir buvo sudaryta draudimo sutartis. Tiriant 2018 m. vasario 25 d. įvykusio eismo įvykio aplinkybes paaiškėjo, kad transporto priemonės valdytoju buvo atsakovas D. J. Kadangi ieškovei nebuvo pranešta apie padidėjusią riziką – pasikeitusį transporto priemonės savininką – ieškovės teigimu atsakovui tenka pareiga atlyginti 50 procentų nuo išmokėtos draudimo išmokos (2 988,29 Eur). Kadangi ieškovė dviem pagrindais įgijo teisę regreso tvarka reikalauti iš atsakovo išmokėtų draudimo išmokų, prašė priteisti didesnę draudimo išmokos dalį, apimančią mažesnę.
Atsiliepimas
4. Atsakovas D. J. su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime į ieškinį nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad avarija įvyko ne dėl jo kaltės. Paaiškino, kad automobilį Opel Vectra išsinuomojo kelionei į Lenkiją radęs internete skelbimą. Nurodė, kad Lenkijos pilietis, vairuojantis sunkvežimį Scania, išvažiavo į eismo juostą, kuria važiavo atsakovas, ir atsitrenkė į jo vairuojamą transporto priemonę Opel Vectra. Teigė, kad yra nukentėjęs ir eismo įvykio kaltininku buvo pripažintas neteisingai dėl melagingų eismo įvykio liudytojų parodymų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. Byloje nustatyta, kad 2018 m. vasario 25 d. AB „Lietuvos draudimas“ ir A. T. sudarė įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Draudimo sutartis), kuria buvo apdrausta transporto priemonės Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinė atsakomybė. 2018 m. vasario 25 d., Lenkijoje, eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis Scania, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakingu už eismo įvykį buvo pripažintas transporto priemonės Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas D. J. Eismo įvykio metu draudimo sutartis galiojo.
6. Iš Vyškovo apskrities policijos komendantūros pranešimo apie eismo įvykį matyti, kad atsakovas, vairuodamas automobilį Opel Vectra, išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą ir susidūrė su teisingai važiuojančia transporto priemone Scania. Atsakovas kaip eismo įvykio kaltininkas buvo nubaustas 300 Lenkijos zlotų dydžio bauda. Ieškovė draudimo sutarties pagrindu kompensavo nukentėjusiems asmenims atsiradusią žalą, išmokėdama 5 976,57 Eur draudimo išmoką.
7. Ieškovė nurodė, kad atsakovas nevykdė Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 12 straipsnyje numatytų reikalavimų nustatytu terminu informuoti apie eismo įvykį draudiką, pateikti visus būtinus paaiškinimus ir turimą informaciją, todėl tai suteikė ieškovei teisę reikalauti žalos atlyginimo atgręžtinio reikalavimo teise iki 20 procentų išmokėtos draudimo išmokos (šiuo atveju – 1 195,31 Eur).
8. Pagal TPVCAPDĮ 12 straipsnio 1 dalies 5 punktą, įvykus eismo įvykiui, su juo susijęs transporto priemonės valdytojas privalo per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos raštu pranešti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, apie eismo įvykį, dėl kurio jis yra atsakingas, išskyrus atvejus, kai pranešti apie eismo įvykį jis negali dėl svarbių priežasčių. Apie eismo įvykį reikia pranešti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, ir tuo atveju, kai neaišku, kuris eismo dalyvis yra dėl jo atsakingas. TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jei apdraustos transporto priemonės valdytojas nevykdė ar netinkamai vykdė šio įstatymo 12 straipsnyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti grąžinti išmokėtą sumą ar jos dalį iš valdytojo. Pagal Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių (toliau - Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795, 60.5 punktą, jeigu apdraustos transporto priemonės valdytojas nevykdė įstatymo (TPVCAPDĮ) 12 straipsnyje nustatytų pareigų ar jas netinkamai vykdė, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti grąžinti iki 20 procentų išmokėtos draudimo išmokos, – jeigu atsakingas dėl padarytos žalos valdytojas ar jo atstovas nepranešė jo civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui ar jo atstovui apie eismo įvykį, dėl kurio jis yra atsakingas.
9. Byloje nėra ginčo, kad atsakovas nepranešė ieškovei apie eismo įvykį. Visgi teismo vertinimu, atsakovo manymas, kad informacija apie eismo įvykį bus perduota automatiškai ieškovei, negali panaikinti atsakovo pareigos pranešti apie 2018 m. vasario 25 d. eismo įvykį. Juo labiau, kad atsakovas visiškai nepripažįsta esąs eismo įvykio kaltininku. Atsakovas patvirtino, jog Vyškovo apskrities policijos komendantūros skirtą 300 zlotų baudą sumokėjo, policijos sprendimo jį pripažinti atsakingu už eismo įvykį neskundė. Todėl laikytina, kad atsakovo atsakomybė dėl 2018 m. vasario 25 d. eismo įvykio nepaneigta.
10. Esant sprendimo 9 punkte nurodytoms aplinkybėms, atsakovui laiku nepranešus ieškovei apie eismo įvykį, kuriame jis save laikė nukentėjusiuoju ir savo kaltės visiškai nepripažino, ir taip atėmus galimybę ieškovei nuo pat pradžių efektyviai dalyvauti tyrime nustatant žalos padarymo priežastis, ieškovės reikalavimas dėl 20 procentų išmokėtos draudimo išmokos, nesant ginčo dėl jos dydžio, (1 195,31 Eur) pagrįstas ir tenkintinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 185 straipsnis).
11. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 50 procentų nuo išmokėtos draudimo išmokos tuo pagrindu, kad nebuvo pranešta apie padidėjusią riziką – pasikeitusį transporto priemonės savininką. Ieškovė nurodo, kad registrų duomenimis, draudimo sutarties sudarymo metu transporto priemonė priklausė A. T. Tiriant eismo įvykio aplinkybes paaiškėjo, kad eismo įvykio metu transporto priemonės valdytoju buvo atsakovas D. J.
12. Teismas, atsižvelgęs į byloje pateiktus įrodymus bei atsakovo teiktus paaiškinimus dėl automobilio Opel Vectra valdymo aplinkybių, sprendžia, kad ieškovės reikalavimas priteisti dalį išmokėtos draudimo išmokos, atsakovui nepranešus padidėjus draudimo rizikai, nėra pagrįstas ir negali būti tenkinamas (CPK 185 straipsnis).
13. Tokią išvadą leidžia padaryti pateikti įrodymai ir atsakovo aiškinimas, jog jis nebuvo automobilio Opel Vectra savininku, t. y. jos nepirko. Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad automobilį Opel Vectra kelionei į Lenkiją išsinuomojo pagal skelbimą internete, iš nuomotojo gavo automobilio registracijos pažymėjimą, draudimo liudijimą. Ieškovės pateikti duomenys iš viešo registro rodo, kad automobilio Opel Vectra savininku nurodytas A. T., nors iš ikiteisminio tyrimo įstaigos 2018 m. gegužės 17 d. nutarimo matyti, kad A. T. neigia buvęs automobilio Opel Vectra savininku ir nebuvo nesudaręs draudimo sutarties. Ieškovė neginčijo tos aplinkybės, kad automobilio Opel Vectra savininku atsakovas nebuvo (CPK 187 straipsnis).
14. Pagal TPVCAPDĮ 2 straipsnio 17 dalį, transporto priemonės valdytoju laikomas asmuo, nuosavybės, patikėjimo, nuomos, panaudos ar kitokiu teisėtu pagrindu valdantis ir (ar) naudojantis transporto priemonę. Draudėju įstatymas apibūdina asmenį, kuris atsakingas už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą, t. y. transporto priemonės savininkas (TPVCAPDĮ 2 straipsnio 19 dalis, 4 straipsnio 2 dalis). Draudėjui nevykdžius ar netinkamai vykdžius draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį (TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalis). Taisyklių 62.2 punkte numatyta, jeigu draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos, – jeigu draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai draudimo rizikai (pasikeitus aplinkybėms, turinčioms įtakos draudimo įmokos apskaičiavimui ar padidinimui) draudėjas ar jo atstovas apie tai neinformavo atsakingo draudiko draudimo sutartyje nustatyta tvarka.
15. Byloje nepaneigta, kad atsakovas buvo automobilio Opel Vectra valdytojas, o ne savininkas, todėl TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalyje numatyta draudėjo, kaip transporto priemonės savininko, pareiga atsakovui negali būti priskirta ir negali būti jam taikoma atsakomybė – grąžinti 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos.
16. Atsižvelgiant į sprendimo 10, 12-13, 15 punktuose esančias išvadas, teismas konstatuoja, kad ieškinys iš dalies tenkintinas.
17. Ieškovė prašo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Prašymas dėl procesinių palūkanų priteisimo tenkinamas kaip pagrįstas įstatymu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).
18. Patenkinus ieškinio dalį (40 procentų), iš atsakovo priteistinos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, proporcingos patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, kurias sudaro 27 Eur žyminis mokestis, 30,24 Eur vertimo išlaidos (įvertinus pateiktų puslapiais dokumentų anglų ir lenkų kalbomis (prancūzų kalba dokumentų nepateikta) vertimo į lietuvių kalbą išlaidų vidurkį 75,60 Eur) bei 38,69 Eur teisinio atstovavimo išlaidų, viso 95,93 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 113 straipsnio 3 dalis).
19. Išlaidos (5,70 Eur), patirtos dėl procesinių dokumentų įteikimo, atsižvelgiant į patenkintų ieškinio reikalavimų dalį, nepaskirstytinos ir nepriteistinos, nes kiekvienai šaliai tenkančios išlaidos yra mažesnės už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur; CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais,
nusprendžia:
akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, naudai 1 195,31 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą devyniasdešimt penkis eurus 31 ct) išmokėtos draudimo išmokos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (1 195,31 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. spalio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 95,93 Eur (devyniasdešimt penkis eurus 93 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.